Lietuvos pramones raida 1991-2003

2239 0

TURINYS

Įvadas.......... ....................2

Lietuvos pramonės raida 2002 m ....................5

Baltijos valstybių BVP 1995-1998 m. ..............................6

Lietuvos pramonės raida 2002 m. ..............................9

Pramonės sektorių plėtra.... ............................11

Pramonės konkurencijos didinimas..............................14

Lietuvos statistikos departamento duomenys apie Lietuvos pramonės raidą 1990-2003m.....17

Verslo tendencijų apklausos rezultatai pramonėje........................28

Išvados, pasiūlymai ..............................38

Literatūros sąrašas..............................42

ĮVADAS

Vos prieš dešimtmetį Lietuvoje dar veikė planinės ekonomikos dėsniai – pramonė buvo pajungta vykdyti TSRS valstybinius užsakymus. Šiandien daugiau nei 70 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto sukuria privataus kapitalo įmonės. Taigi perėjimas į privačios nuosavybės pagrindu veikiančią rinkos ekonomiką sąlygojo ir esminį Vyriausybės vaidmens pasikeitimą pramonės politikoje. Vyriausybė vis labiau veikia ne tik kaaip vienas iš ūkio subjektų, bet ir kuria verslui palankią teisinę-ekonominę aplinką ir taip sudaro geresnes sąlygas investicijoms bei teisingai privačių įmonių konkurencijai.

1999-2000 m. Ūkio ministerija, vadovaudamasi bendraisiais ES pramonės politikos principais, parengė Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politiką ir jos įgyvendinimo strategiją.

Pramonės plėtojimo politikos strateginis tikslas – didinti pramonės konkurencingumą. Šis tikslas įgyvendinamas vadovaujantis principu remti veiklos sritis, kurių neįstengia paremti pačios įmonės: didinti investicijas į mokslo tyrimus, kelti vadovų kvalifikaciją, plėtoti verslo paslaugų infrastruktūrą. Makrostabilumui didinti numatyta sparčiau restruktūrizuoti energetiką. Siiekiant padidinti investicijas, numatoma tobulinti teisines, ekonomines, tranzito sąlygas ir muitinių darbą, liberalizuoti muitinės terminalų veiklą. Numatoma sukurti efektyvią informacijos sistemą, jungiančią ministerijas, Lietuvos ambasadas užsienyje, užsienio prekybos atstovybes, kad įmonės būtų informuotos apie užsienio rinkų pokyčius, naujus produktus, technologijas, ri

inkų raidos tendencijas, taip pat tobulinti institucijų, teikiančių įmonėms informaciją apie galimybes prisijungti prie tarptautinių projektų, finansuojamų PHARE ir kitomis lėšomis, veiklą. Numatoma nustatyti yritechnologinių tmų politiką.

Valstybė numato remti:

– inovacijas versle;

– smulkų ir vidutinį verslą;

– verslo paslaugų sektorių;

– tarptautinę ir vietos kooperaciją;

– kokybės vadybą;

– įmonių vadovų vadybinės kompetencijos ugdymą;

– ekologišką gamybą.

Dalis šalies įmonių jau gavo valstybinę paramą – joms kompensuota dalis išlaidų už kokybės sistemų, atitinkančių tarptautinius ISO 9000 standartus, įdiegimą ir sertifikavimą, už produkcijos sertifikavimą, inovacinių projektų įgyvendinimą.

Lietuvos pramonės įmonės pamažu prisitaiko prie tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų – didėja pramonės gamybos apimtis, pramonės dalis BPV daugiau kaip pusė pramonės produkcijos eksportuojama. Tačiau paanalizavus tiek pramonės struktūrą, tiek eksportuojamos produkcijos pobūdį, tampa aišku, kad Lietuvos pramonė iki šiol susiduria su koonkurencingumo problema. Pramonės struktūroje vyrauja mažą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančios pramonės šakos, naudojančios žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbo jėgą. Žema technologija paremta gamyba Lietuvoje sudaro apie 73%, o aukšta technologija paremta tik apie 13% visos pramonės gamybos. Aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudojanti pramonė (farmacijos, mašinų ir įrengimų, elektronikos ir kt.) sudaro mažiau nei 4% visos pramonės, o žemos (maisto ir gėrimų, lengvosios pramonės, plastmasinių dirbinių ir kt.) daugiau nei 50%.

Egzistuoja stiprus ryšys tarp investavimo į mokslinius tyrimus ir ekonomikos augimo bei jos inovatyvumo. To
odėl akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi didinti savo mokslinių tyrimų potencialą ir plėtoti aukštas technologijas, skatinti jų diegimą pramonėje ir versle. 2001 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) sudarė 326,8 mln. Lt, t.y. 21% daugiau nei 2000 m. (1 pav.). Bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP 2001 m. sudarė 0,68% BVP (remiantis išankstiniais BVP duomenimis), ir tai yra daug mažiau už ES vidurkį. Lyginant mokslinės veiklos finansavimo šaltinius, 53% visų lėšų gauta iš valstybės biudžeto ir tik 10% iš verslo užsakovų. Taigi stambus verslas mažai suinteresuotas mokslo naujovėmis, o smulkus bei vidutinis verslas turi riboti galimybes skirti lėšų mokslo imlių produktų ir moderniųjų technologijų sukūrimui.

Pokyčiai rinkoje turi skatinti verslininkus domėtis naujovėmis, įgyti tarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijos ir priežiūros kokybės klausimus. Lietuvoje yra mažai stiprių inovatyvių verslo įmonių, kurios užsakytų produkcijos atnaujinimui reikalingus mokslinius tyrimus. Ryškų mokslinių tyrimų ir verslo atotrūkį galima paaiškinti tuo, kad tik labai nedidelė Lietuvos mokslininkų dalis iki šiol yra atlikusi tokių darbų, pagal kuriuos pagaminti produktai galėtų būti konkurencingi pasaulio rinkose.

Nors Lietuvoje nėra specialių valstybės finansinių priemonių, skatinančių mokslo ir gamybos ryšius, tačiau šalyje yra stiprus kai kurių mokslo krypčių sričių (biotechnologija, biochemija, chemija, fizika, matematika, aplinkosauga) taikomųjų tyrimų mokslinis potencialas, kuris pajėgus vykdyti užsakymus. Tai patvirtina ir išlaidų pasiskirstymas pagal mokslo sr
ritis. Kai kuriose kryptyse (optinė ir medicinos įranga, biotechnologinė produkcija) mokslinė kompetencija bei mokslo ir verslo ryšiai sudaro sąlygas vystyti ir nuolat atnaujinti aukštųjų technologijų gamybą bei teikti aukštų technologijų paslaugas.

Po TSRS žlugimo įvykę dramatiški pokyčiai Rytų ir Centrinės Europos (RCE) valstybėse turėjo daug bendrų bruožų. Visoms joms buvo būdingi: 1) ryški infliacija ir kainų struktūros pasikeitimas, sąlygotas kainų konvergavimu į pusiausvyrą ir resursų brangimu, 2) žymus BVP sumažėjimas, iššauktas ekonomikos valdymo sistemos pasikeitimų, susiklosčiusių ekonominių ryšių praradimu ir šių aplinkybių sąlygota restruktūrizacija, 3) biudžeto deficito augimas, apspręstas nemažėjančiais socialiniais poreikiais ir sumažėjusiomis pajamomis dėl BVP smukimo, 4) mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito (ESD) augimas kaip didėjančio vartojimo ir augančių užsienio kapitalo įplaukų rezultatas, 5) realaus efektyvaus nacionalinės valiutos kurso augimas, sąlygotas daugumoje šalių pasirinkto fiksuoto ar kvazi-fiksuoto kurso ir infliacijos šalies viduje ir užsienyje skirtumo, 6) nuosavybės struktūros pokyčiai dėl stambaus masto privatizacijos, 7) spekuliacinio kapitalo srautai, sąlygoti nacionalinės ir tarptautinių finansinių rinkų palūkanų skirtumo bei fiksuoto kurso, didinantys tų šalių finansų sistemų pažeidžiamumą, 8) teisinės ekonomikos reguliavimo bazės formavimas.

Suprantama, kad šalyse, kurios neįėjo į TSRS sudėtį, minėtos problemos nebuvo tokios aštrios, kaip buvusiose TSRS respublikose, nes pirmosios bent jau de jure buvo nepriklausomos ir turėjo tam tikrą pseudonepriklausomos ekonomikos funkcionavimo patyrimą bei atributus. Tuo tarpu pastarųjų ūkis sudarė ti
ik visos TSRS ekonominės sistemos fragmentą, ir negalėjo būti jokios kalbos apie kokį nors savarankiškumą nei de jure, nei de facto.

Vadinasi, visiškai natūralu, kad pastarųjų 9 metų patirtis išryškino Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsilikimą ne tik nuo Europos Sąjungos (ES) šalių, bet ir tam tikrą atotrūkį nuo labiausiai išsivysčiusių RCE valstybių. Kita vertus, kaip akivaizdų laimėjimą reikia pabrėžti tai, kad pastarasis skirtumas yra ne tik pakankamai menkas, bet pagal kai kuriuos rodiklius yra Baltijos valstybių naudai.

Šio pranešimo tikslas – apžvelgti Lietuvos kaip kandidatės į ES ekonominę situaciją ir perspektyvas. Tai labai plati tema, todėl nėra galimybių įsigilinti į atskirus vystymosi ypatumus. Nusprendėme atskirai nenagrinėti valstybės finansų, nes tą temą, mūsų žiniomis, turėtų nušviesti Finansų ministerijos atstovai. Pagal galimybes mes pateiksime Lietuvos duomenis kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos kontekste, kartu juos palygindami su ES arba kai kurių ES šalių duomenimis, siekdami išryškinti, ar Lietuvos siekis stoti į ES yra pakankamai realus ir koks gi tas atstumas, kurį mums tektų įveikti ten patekus.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas autorius susidūrė su dilema: apsiriboti matematinių modelių pagalba gautomis prognozėmis, kurios gali būti daugiau ar mažiau patikimos tik už pakankamai neilgą (daugiausia iki 1 metų) laikotarpį, nes trumpa reiškinių istorija ir nuolatiniai vidaus ir išorės šokai daro ilgalaikį prognozavimą visiškai nepatikimą; ar pabandyti bendromis frazėmis apibrėžti mūsų ekonomikos ateitį po 10 ar daugiau metų. Kadangi šiam darbui bandyta suteikti analitinį pobūdį, mūsų nuomone, persimetimas į pakankamai neapibrėžtą fantazijų sritį, nors pats savaime ir būdamas įdomus, konfrontuotų su bendru straipsnio stiliumi, todėl mes pasirenkame pirmąją iš minėtų alternatyvų.

Tačiau kartu norime pabrėžti, kad kai kuriuose skyriuose bendrais bruožais apžvelgtos tolimesnėje ateityje Lietuvos laukiančios problemos ir galimi sprendimo būdai.

BALTIJOS VALSTYBIŲ BVP 1995-1998 m.

Lietuvos, kaip ir kitų RCE šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito. Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo buvo užregistruotas 3,3 % augimas, kuris dar padidėjo vėlesniais metais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė . Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 % 1990 m. BVP. Latvijos ir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 % ir 64,2 %.

Baltijos valstybių BVP

1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Lietuva

Bendras vidaus produktas, mln.litų:

Faktinėmis kainomis 24102.8 31568.9 38340.3 42767.9

Palyginamosiomis 1995 m. kainomis 24102.8 25238.4 27075.1 28468.6

Augimo tempas % 3.3 4.7 7.3 5.1

Defliatorius 1.00 1.25 1.42 1.50

LTL / USD (vid. per laikotarpį) 4.00 4.00 4.00 4.00

Tenkantis 1 gyventojui, USD:

Faktinėmis kainomis 1622 2128 2587 2887

Pagal PGP 5713 6388 6753

Latvija

Bendras vidaus produktas, mln. latų

Faktinėmis kainomis 2349.2 2829.1 3275.5 3773.5

Palyginamosiomis 1995 m. kainomis 2349.2 2427.7 2636.8 2730.5

Augimo tempas % -0.8 3.3 8.6 3.6

Defliatorius 1.00 1.17 1.24 1.38

LVS / USD (vid. per laikotarpį) 0.53 0.55 0.58 0.59

Tenkantis 1 gyventojui, USD:

Faktinėmis kainomis 1778 2070 2293 2622

Pagal PGP 5015 5406 5996

Estija

Bendras vidaus produktas, mln.kronų

Faktinėmis kainomis 40705.1 52445.9 64323.7 73213.4

Palyginamosiomis 1993 m. kainomis 40705.1 42297 46789 48681.5

Augimo tempas % 4.3 3.9 10.6 4.0

Defliatorius 1.00 1.24 1.37 1.50

EEK / USD (vid. per laikotarpį) 11.465 12.034 13.867 14.074

Tenkantis 1 gyventojui, USD

Faktinėmis kainomis 2399 2965 3156 3563

Pagal PGP 6581 7322 7719

.

Trumpai apžvelgsime BVP struktūros pokyčius per 1996 – 1998 m. laikotarpį. Kaip matyti iš , savo augimu Lietuvoje išsiskyrė 3 veiklos rūšys: tai restoranai ir viešbučiai, statyba bei žemės ūkis ir miškininkystė. Kitos šakos vystėsi maždaug vienodai, gal tik kiek mažiau negu tikėtasi augo prekyba.

Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad per minėtą laikotarpį didžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjį svorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitos veiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas, sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti akivaizdžią paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jos sudarė 46,8 % viso BVP prieaugio, 1997 m. – 60,3 %, o 1998 m. – 56,9 %. Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje RCE valstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės, žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalis skiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė 69,8 %, o 1997 m. ES – 68,8 %). Tačiau išlieka ryškus neatitikimas tarp žemės ūkio ir pramonės dalių (1998 m. Lietuvoje, atitinkamai 9,0 % ir 21,2 %, o 1997 m. ES – 3,2 % ir 29,0 %). Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio dalis BVP 1998 m. sudarė atitinkamai 3,9 % ir 5,8 %, t.y. buvo gerokai artimesnė minėtam vidurkiui.

Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinės investicijos. Didelis eksporto augimas 1996 ir 1997 m. ryškiai krito 1998 m. dėl Rusijos krizės. Reikia pabrėžti, kad skirtingai nuo dažnai reiškiamos nuomonės Vyriausybės vartojimo išlaidos ne tik kad augo nežymiai, bet ir BVP struktūroje sudarė mažesnę dalį (1998 m. – 19,4 %) negu Latvijoje (1997 m. – 23,3 %) ir Estijoje (1997 m. – 22,9 %), ir buvo artimas ES vidurkiui (1997 m. – 18,0 %; ma˛iausios šios išlaidos buvo Liuksemburge (13,6%) ir Graikijoje (13,8 %), did˛iausios – Austrijoje (23,8 %) ir Portugalijoje (24,1 %) [7,8]).

Toks žymus namų ūkio vartojimas ir jo augimas visiškai suprantami. Po Nepriklausomybės atkūrimo sekęs infliacinis šuolis bei neigiamos realios palūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visos pajamos perėjo į vartojimą. Pastarąjį be to skatino atsivėrusios ekonomikos suteiktos vakarietiškų prekių importo galimybės. Nereikia taip pat pamiršti ir periodiškai besikartojančias įvairias paskalas apie valiutos devalvavimą, persiejimą, atsisakymą nuo jos ir pan. 1998 m. Rusijos krizė taupymui galėjo pasireikšti dvejopai: viena vertus, ekonomikos nestabilumo sąlygomis didėja polinkis taupyti, kita vertus, stiprėjanti valiutos kurso rizika skatina vartoti. 1998 m. namų ūkių vartojimo augimas lyginant su BVP augimu sulėtėjo, vadinasi, taupymo tendencija buvo šiek tiek stipresnė, tačiau šį teiginį reikėtų priimti atsargiai dėl Rusijos krizės sąlygoto gyventojų pajamų sumažėjimo.

Kaip teigiamą reiškinį reikia vertinti bendrą vidaus investicijų augimą, kuris 1998 m. buvo didžiausias iš visų išlaidų, bei davė didžiausią BVP prieaugį. Tai akivaizdi Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimo sąlyga bei rezultatas. Įdomu tai, kad investicijų dalis BVP Lietuvoje yra daug didesnė negu Latvijoje bei truputį mažesnė negu Estijoje, tačiau lyginant jų efektyvumą pagal investicijų ir eksporto kitimo santykį 1996 – 1997 m., matyti, kad efektyviausiai investicijos buvo naudojamos Latvijoje, po to sektų Lietuva ir Estija.

BVP struktūra išlaidų metodu (procentais)

Lyginant Baltijos valstybių ir ES BVP struktūrą išlaidų metodu, skirtumai akivaizdūs: ES gerokai mažesnis namų ūkių vartojimas ir bendrosios investicijos ir kaip šių dviejų veiksnių rezultatas – daug didesnis grynasis eksportas, esant kur kas mažesniam ekonomikos atvirumui. Tai ir suprantama, nes besivystančių Baltijos valstybių ekonomikos augimas, pasireiškiantis, kaip minėta, per namų ūkio vartojimo ir investicijų bei su jomis susijusių užsienio kapitalo srautų didėjimą gali būti užtikrintas tik importo, nulėmusio neigiamą grynąjį eksportą, dėka.

Baigiant Lietuvos BVP analizę, pažvelgsime, kaip mes atrodome pagal pagrindinį rodiklį – BVP apimtį 1 gyventojui. Kadangi visų Baltijos valstybių valiutos kol kas lieka gerokai nuvertintos JAV dolerio ir ES valiutų atžvilgiu , mes lyginsime minėtą rodiklį, įvertintą atsižvelgiant į valiutų perkamosios galios paritetus (PGP). Kaip rodo , Lietuva tarp Baltijos valstybių šiuo aspektu nusileidžia Estijai ir pirmauja prieš Latviją. 1997 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui sudarė 33,1 % ES vidurkio (Latvija – 28,0 %, Estija – 37,9 %). Jeigu prognozuotume 5 % Lietuvos ir 2 % ES vidutinį metinį augimą ilgalaikėje perspektyvoje, tai Lietuvai pasiekti ES vidurkį reikėtų 37,9 metų, o pasiekti silpniausiai išsivysčiusios ES šalies – Graikijos lygį – 23,8 metų (Estijai šie skaičiai, atitinkamai, 33,5 ir 19,1, o Latvijai – 43,9 ir 29,6 metų). Skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos kinta labai nežymiai: 1996 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui buvo 13,9% didesnis negu Latvijos ir 13,2 % mažesnis negu Estijos, o 1998 m. šie skaičiai pakito, atitinkamai, į 12,6 % ir 12,5 %. Tokiu būdu, galima padaryti 2 išvadas: 1) Baltijos valstybių ekonominio pajėgumo pakankamas priartėjimas prie ES lygio negali būti laikomas kriterijumi, stojant į ES; 2) susiklostęs Lietuvos, Latvijos bei Estijos išsivystymo lygio skirtumas, nors ir lėtai, bet mažė

LIETUVOS PRAMONĖS RAIDA 2002 m.

Lietuvos pramonė, nors ir lėtesniais tempais negu 2001 metais, toliau didino produkcijos gamybos ir pardavimo apimtį. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės (IAP) įmonės per 2002 m. pardavė 22,3 mlrd. Lt (be PVM ir akcizo) vertės pagamintos produkcijos. IAP parduotos produkcijos apimtis per 2002 m. padidėjo 2,7 proc. (1 pav.), o skaičiuojant be rafinuotųjų naftos produktų – atitinkamai 5,8 procento. Jau kelerius pastaruosius metus (išskyrus 1999 m.) pramonės produkcijos pardavimo apimtis didėja.

1 pav. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimo apimties pokyčiai,

palyginti su praėjusiais metais, proc.

Išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje sukuriama per 20 proc. visos šalyje sukurtos pridėtinės vertės.

Šalies įmonėse gaminama produkcija tampa vis konkurencingesnė. Tai liudija visos parduotos produkcijos dalies, tenkančios eksportuojamai produkcijai, nuolatinis didėjimas. Statistikos departamento atrankinių tyrimų duomenimis, šalies pramonės įmonės 2002 m. eksportavo 59 proc. visos parduotos produkcijos. Palyginti su 1996 m., eksportuotos produkcijos dalis padidėjo beveik 10 procentinių punktų (2 pav.).

2 pav. Lietuvoje pagamintos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos

pardavimo struktūra pagal kryptis, proc.

Didelė dalis pramonės įmonių 2002 m. eksportavo 70 ir daugiau procentų parduotos produkcijos (3 pav.). Į vidaus rinką daugiausia yra orientuotos pramonės įmonės, gaminančios maisto produktus ir gėrimus, statybines medžiagas, keramikos gaminius.

3 pav. Parduotos produkcijos struktūra pagal svarbiausias pramonės veiklos rūšis

2002 metais

Palyginti su 2001 m., visos realizuotos produkcijos dalis, tenkanti eksportuotai produkcijai, padidėjo chemijos pramonės, mašinų įrangos, baldų pramonės sektoriuose. Kituose sektoriuose eksportuotos produkcijos dalis išliko 2001 metų lygio arba tik šiek tiek sumažėjo. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto bendroji apimtis 2002 m. padidėjo 8,1 procento.

Susidaręs eksportuojamos ir realizuojamos vidaus rinkoje produkcijos santykis lemia, kad sėkmingai daugelio IAP įmonių veiklai įtakos daro tiek gerėjanti vidaus rinkos padėtis, tiek ir eksporto galimybių didėjimas.

PRAMONĖS SEKTORIŲ PLĖTRA

2002 metais, kaip ir ankstesniaisiais, sparčiai didėjo pramonės produkcijos pardavimo apimtis (4 pav.) įmonėse, kurių pagrindinė veikla – medienos ir medienos gaminių gamyba (prieaugis – 23,6 proc.), baldų (27,2 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (16 proc.), mašinų ir įrangos (30,5 proc.), elektros mašinų ir aparatūros gamyba (11,9 proc.). Pastebimi ryškūs chemijos pramonės atsigavimo požymiai (produkcijos pardavimo prieaugis 2002 m. pasiekė 24,1 proc.), sparčiai augo aukštoms technologijoms priskiriamų pramonės šakų produkcijos realizavimo apimtis (radijo, televizijos ir ryšių įrangos parduota 25,6 proc. daugiau, o skaičiuojant natūrine išraiška, televizorių gamybos apimtis padidėjo beveik 2,5 karto, televizorių kineskopų – 22,9 proc., kreipimo sistemų – 13,3 proc.). Suaktyvėjo statybinių medžiagų pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas. Skaičiuojant natūrine išraiška, cemento gamyba padidėjo 13,2 proc., statybinių plytų – 23,2 proc., surenkamųjų konstrukcinių elementų – 30,2 procento. Šio sektoriaus produkcijos realizavimo bendra apimtis padidėjo 3,8 procento. 2002 metų pabaigoje pradėjo didėti naftos produktų perdirbimas ir pardavimas, tačiau įveikti nuo metų pradžios susidariusio atsilikimo nepavyko, bendra metinė šių produktų realizavimo apimtis liko 6,4 proc. mažesnė už pasiektą 2001 metais.

4 pav. Svarbiausių apdirbamosios pramonės sektorių parduotos produkcijos pokyčiai

2002 m., palyginti su 2001 m., proc.

Atskirų pramonės sektorių indėlis į bendrąją išgaunamojoje ir apdirbamojoje pramonėje sukurtą pridėtinę vertę ne visada proporcingas parduotos produkcijos struktūrai (5 pav.). Pagal parduotos produkcijos apimtį 2002 m. naftos produktams teko apie 20 proc. visos parduotos produkcijos, o šioje šakoje sukurtos pridėtinės vertės dalis tesiekė 9 proc., tuo tarpu medienos, popieriaus ir baldų, taip pat mašinų ir įrangos (įskaitant radijo, televizijos ir ryšių aparatūrą) gamybos sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės dalis santykinai didesnė, palyginti su parduotos produkcijos dalimi.

5 pav. Lietuvos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės struktūra

pagal parduotą produkciją ir pagal bendrąją pridetinę vertę 2002m., proc.

Didžiausia šalies pramonės parduotos produkcijos struktūros dalis, kaip ir anksčiau, teko tokiems sektoriams kaip maisto produktų ir gėrimų, rafinuotųjų naftos produktų, medienos ir medienos gaminių, baldų gamyba, drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas, tekstilės gaminių gamyba.

Tai iš esmės žemų arba vidutiniškai žemų technologijų pramonė, tačiau padedanti spręsti šalies gyventojų užimtumo problemas (minėtuose sektoriuose dirba apie 63 proc. visų šalies pramonės darbuotojų).

Aukštų technologijų, taip pat aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudojančiai pramonei priskiriamų sektorių (įmonių, kurių pagrindinė veikla yra vaistų, radijo, televizijos ir ryšių įrangos, raštinės reikmenų bei kompiuterių, mašinų ir įrangos, skraidymo priemonių gamyba, laivų statyba ir remontas) dalis realizuotoje apdirbamosios pramonės dalyje, nors dar palyginti nedidelė (operatyvinės statistinės informacijos pagrindu atliktų skaičiavimų duomenimis, minėtų sektorių lyginamasis svoris sudaro apie 9 proc.), tačiau turi tendenciją didėti. Vis daugiau informacinių technologijų panaudojama įmonėse.

Teigiamos įtakos tolesnei pramonės plėtrai, pažangių technologijų diegimui, produkcijos konkurencinių galimybių didinimui turi pagyvėjęs užsienio investicijų pritraukimo procesas. Užsienio investicijos į šalies apdirbamąją pramonę padidėjo 41,6 procento. Labiausiai didėjo investicijos į chemijos pramonę (skaičiuojant kartu su naftos perdirbimu, jos padidėjo beveik 9 kartus), odos ir jos dirbinių gamybą (3,8 karto). Investicijų prieaugis į kompiuterių, įstaigos įrangos ir elektros mašinų gamybą siekė 24 proc., į medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų gamybą – 61,1 proc., maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 28 procentus.

Siekiant racionaliai naudoti gamtos išteklius, kurti darbo vietas, pritraukti užsienio investuotojus, buvo atliekami celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto įgyvendinimo darbai. Atliekant šiuos darbus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu (2002 m. gegužės 30 d., Nr. IX-917) celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu. Šiuo metu ieškomas potencialus strateginis investuotojas siekiant įgyvendinti celiuliozės gamyklos statybos projektą, naudojant privačių investuotojų ir (ar) tarptautinių finansų institucijų išteklius.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros įgyvendinamais investicijų projektais taip pat buvo skatinamos investicijos Lietuvoje.

Siekdama didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą, racionaliai vartoti energiją ir gamtos išteklius, mažinti neigiamą gamybos poveikį aplinkai, gerinti darbo sąlygas ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą, padėti pramonės įmonėms adaptuotis Europos Sąjungoje, Ūkio ministerija parengė Subalansuotos pramonės plėtros programos projektą, kuriam pritarė Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija.

Atskirų pramonės sektorių gamybos neigiamą poveikį aplinkai padės mažinti kuriama pavojingų atliekų tvarkymo sistema, įgyvendinami regioniniai pavojingų atliekų tvarkymo aikštelių projektai. 2002 metais baigta statyti ir pripažinta tinkama naudoti Alytaus regiono pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė. Tai antras regionas Lietuvoje (pirmas buvo Šiauliai), kuriame įdiegta pavojingų atliekų tvarkymo sistema. 2003 metais numatoma įdiegti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione. Pavojingų atliekų galutinio sutvarkymo (deginimo įmonės ir ilgalaikio sąvartyno) projektams įdiegti numatoma gauti ES ISPA finansavimą. Švedijos tarptautinės plėtros agentūrai (SIDA) skyrus finansinę paramą, šiuo metu rengiami minėtų projektų techniniai dokumentai.

2002 metais parengta antrinių žaliavų perdirbimo plėtros programa. Jos tikslas – 2003–2004 metais sukurti prielaidas antrinių žaliavų perdirbimo sistemai plėtoti siekiant įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti, perdirbimo ir perdirbimo pajėgumo plėtros užduotis.

PRAMONĖS KONKURENCIJOS DIDINIMAS

Vykstantis ES plėtros procesas yra susijęs su stiprėjančia konkurencija. Siekdama didinti pramonės konkurencingumą Ūkio ministerija stengiasi įgyvendinti įvairias priemones, padedančias šalies pramonei orientuotis į kvalifikuotos darbo jėgos, aukštų technologijų, mokslo ir žinių pagrindu plėtojamus pramonės sektorius. Atskirų priemonių įgyvendinimą remia valstybė.

Siekiant užtikrinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, skatinti inovacijas ir tinkamai paskirstyti prioritetus parengtas Nacionalinės inovacijų programos projektas, pradėtas vykdyti PHARE projektas „Inovaciniai gebėjimai“. Plėtojama inovacijų skleidimo ir įgyvendinimo infrastruktūra, bendradarbiavimo ir kooperacijos ryšiai tarp mokslo institucijų bei pramonės įmonių. Ūkio ministerija skatino ir teikė dalinę finansinę pagalbą mokslo ir technologijų parkams steigti. 2002 m. įkurtas Šiaurės miestelio technologijų parkas, Kauno informacinių ir aukštųjų technologijų parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Visorių informacinių technologijų parkas. Skatinant pramonės įmonių ir mokslo tiriamųjų institucijų kooperaciją bei bendradarbiavimą, 16 įmonių suteikta parama įgyvendinant „Eureka“ ir kitus inovacijų projektus, ypač lazerių, elektronikos, biotechnologijų bei aplinkosaugos srityje.

Tačiau mokslo ir gamybos ryšių plėtojimas dar nėra pakankamas. Vyriausybė, siekdama orientuoti mokslo ir technologijų politiką šalies ūkio poreikiams tenkinti, įsteigė Ministro Pirmininko vadovaujamą Mokslo ir technologijų komisiją, sudarytą iš valstybės institucijų, mokslo bei pramonės atstovų. Šiai komisijai pavesta svarstyti ir teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl pagrindinių mokslo ir technologijų plėtros politikos gairių bei šios politikos koordinavimo. Ūkio ministerijoje įsteigtas inovacijų ir technologijų padalinys, kurio pagrindinė funkcija – įgyvendinti valstybės inovacijų ir technologijų plėtros politiką kuriant palankią teisinę bei ekonominę aplinką inovacijų ir technologijų plėtrai.

Siekiant didinti pramonės konkurencingumą, pasirengti atlaikyti Europos Sąjungos ir kitų šalių rinkų konkurencinį spaudimą, sudaryti Lietuvos ūkio subjektams palankesnes sąlygas laisvajam prekių judėjimui, toliau buvo vykdoma 2001 metais pradėta įgyvendinti Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programa, stiprinama metrologinė ir rinkos priežiūros sistema, baigiama derinti teisinė bazė perimant ES direktyvas, skirtas įvairioms produktų grupėms. Su minėta programa glaudžiai siejasi Ūkio ministerijos koordinuojamas PHARE projektas „Administracinių ir techninių gebėjimų, skatinant laisvąjį prekių judėjimą, stiprinimas“. Projekte dalyvauja ir kitos ministerijos, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinis standartų departamentas, Valstybinė metrologijos tarnyba, Nacionalinis akreditacijos biuras, įmonės ir asociacijos. Projekto vykdymas sustiprino šių institucijų ir įmonių administracines, organizacines, technines ir finansines galimybes bei gebėjimus, perkeliant ir įgyvendinant ES teisės aktus (techninius reglamentus ir kt.), liečiančius laisvąjį prekių judėjimą tarp ES ir Lietuvos, taip pat ir kitų šalių kandidačių.

Konkurencingumo didinimas susijęs ir su produkcijos kokybės gerinimu, aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimu. Tam taip pat teikiama dalinė valstybės parama. Įmonėse, kuriose įdiegtos kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos, garantuojama stabili produkcijos kokybė, technologiniai procesai atitinka ekologijos reikalavimus. Šiuo metu Lietuvoje per 350 įmonių yra įdiegusios tarptautinių ISO 9000 serijos standartų reikalavimus atitinkančias sertifikuotas kokybės vadybos sistemas ir per 40 įmonių – aplinkos apsaugos vadybos sistemas.

Iš dalies finansuotas Lietuvos standartizacijos departamento parengto Standartų elektroninio formato projekto įgyvendinimas, todėl Lietuvos standartus bus galima platinti kompaktinėmis plokštelėmis bei kompiuterinio ryšio priemonėmis, pramonės ir kitų Lietuvos ūkio šakų subjektai gaus operatyvesnę informaciją apie naujausius Lietuvos bei kitų šalių standartus, sutrumpės standartų įsigijimo laikas. Į elektroninį formatą jau pervesta 30 proc. Lietuvos standartų fondo.

Ūkio ministerija kartu su Kokybės taryba kasmet rengia nacionalinio kokybės prizo konkursą. 2002 m. konkurso nugalėtojais tapo: didžiųjų įmonių kategorijoje – AB „Šilutės baldai“, vidutinių – UAB „Plungės lagūna“, mažųjų – UAB „Sintagmos sistemos“. Taip pat surengtas Lietuvos metų gaminio konkursas, kuriame dalyvavo 123 įmonės, pateikusios 165 gaminius, konferencija „Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“.

Pagrindinis pramonės politikos tikslas – pramonės efektyvumo ir konkurencingumo didinimas, diegiant pažangias technologijas ir įsisavinant aukštos kokybės produkcijos gamybą. Svarbiausios prielaidos šiam tikslui pasiekti – investicijų į pramonę skatinimas bei tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvos ūkį. Tai sudarys pagrindą naujų technologijų ir inovacijų diegimui į gamybą.

Pramoninei veiklai, o taip pat ir integracinio proceso eigai vidutinės trukmės laikotarpyje įtakos turės svarbiausi pokyčiai, įvykę per paskutiniuosius metus. Apdirbamojoje pramonėje privatus kapitalas sudaro virš 75,4% viso jos kapitalo (tame tarpe 17,5% sudaro užsienio šalių kapitalas), pagaminama apie 86% pramoninės produkcijos. Pramonės pagrindą dabar sudaro virš 2500 veikiančių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurios pagamina apie 90% visos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos.

1998 m. sukurtoje šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje (BPV) pramonės dalis sudarė 23,6% : išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės – 19,0% , elektros, dujų ir vandens tiekimo – 4,6% . Išgaunamąją ir apdirbamąją pramonę (IAP) sudaro 26 veiklos, o jos dalis visos pramonės parduotos produkcijos apimtyje – apie 84% . IAP parduota produkcija pastoviai didėjo. Daugiau kaip 60% įmonių pertvarkė savo gamybą, pakeitė produkcijos nomenklatūrą, pagerino jos kokybę ir vis labiau įsitvirtina vidaus ir užsienio rinkose.

IAP parduotos produkcijos struktūroje didžiausią dalį užima maisto produktų ir gėrimų pramonė, parduodanti 28,0% šio sektoriaus parduotos produkcijos, naftos produktų perdirbimo pramonė – 20,2% , drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas – 8,1% , cheminių medžiagų ir produktų pramonė – 8,0%, tekstilės pramonė – 7,4%, kitų nemetalinių mineralinių produktų pramonė – 3,7%, radijo, televizijos ir ryšių įrengimų bei aparatūros pramonė – 3,0%, mašinų ir įrengimų pramonė – 2,6%.

Pramonės politikos tikslų įgyvendinimui pasirinktas aktyvus – inovacinis pramonės restruktūrizavimo kelias.

Lietuvos pramonės plėtros prioritetinės kryptys, numatytos Strategijoje, apima naujos perspektyvios pramonės struktūros suformavimą ir regioninį pramonės išdėstymą. Taigi svarbus Pramonės plėtojimo strategijos ypatumas – užsibrėžtų tikslų siekimas, perkeliant pramonės plėtros centrus į regionus.

Planuojamomis pramonės politikos priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas stiprėti įmonių gebėjimui konkuruoti vidaus ir užsienio rinkose. Artimiausiu metu bus parengta ir patvirtinta Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politika ir jos įgyvendinimo strategija, įgyvendinamos Eksporto plėtojimo, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo, Nacionalinė kokybės, Farmacijos pramonės plėtojimo programos, o taip pat ir svarbiausių pramonės šakų plėtojimo, skatinant inovacijų ir modernių technologijų diegimą, strategija bei regioninės plėtros programos.

Derinant pramonės politikos priemones su konkurencijos politikos nuostatomis, tikimasi sudaryti sąlygas tolesniam pramonės restruktūrizavimui, įvairių formų bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir ES įmonių plėtotei bei Lietuvos ūkio internacionalizacijai.

Didelė svarba skiriama mokslinių tyrimų bei techninės pažangos vystymui Lietuvos ūkyje. Vidutinės trukmės laikotarpiu numatoma plėsti informaciją apie mokslo ir technikos naujoves, remti taikomuosius-tiriamuosius darbus, inovacinių bei konsultacinių institucijų kūrimą bei sudaryti sąlygas spartesniam tyrimų ir vystymo rezultatų įgyvendinimui versle. Pramonės poveikis aplinkai bus reguliuojamas įgyvendinant Švaresnės gamybos išvystymo ir ekologinės pramonės plėtojimo bei Pavojingų atliekų tvarkymo programas.

Vidutinės trukmės laikotarpiu numatoma didinti pramonės konkurencingumą, skatinant inovacinę veiklą įmonėse, sudarant prielaidas esminiam gamybos pertvarkymui naujų technologių pagrindu, skatinant mokslo-tiriamųjų darbų plėtojimą ir jų diegimą gamyboje; didinti regionų pramonės pajėgumus, sudarant palankias sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms į probleminius regionus; skatinti eksportą, tobulinant eksportui palankią ekonominę aplinką ir teisinę bazę; plėtoti pramonės kooperaciją bei skatinti pramonės įmonių integravimąsi su ES šalių įmonėmis; tęsti konkurentabilių įmonių restruktūrizavimą.

LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENYS APIE LIETUVOS PRAMONĖS RAIDĄ 1990-2003 m.

Svarbiausi pramonės gaminiai

Ekonominės veiklos rūšys 1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003*

Durpių kasimas ir aglomeracija

Durpių gavyba, tūkst. t 722 230 255 295 202 390 269 273 513 367

durpės kurui 60 67 73 74 60 85 46 36 53 46

Durpių briketai ir pusbrikečiai, tūkst. t 18,4 17,8 20,5 21,2 14,4 14,9 10,4 9,1 10,8 15.0

Nevalytos naftos gavyba

Nevalytos naftos gavyba, tūkst. t. – 127 150 213 278 231 316 471 434 382

Akmens, smėlio ir molio karjerų eksploatavimas

Kvarcinis smėlis, tūkst. m3 . 47 51 43 42 40 41 54 39 31

Statybinis smėlis, tūkst. m3 7756 657 658 844 1149 1255 902 905 1200 1343

Žvyras, tūkst. m3 1859 267 255 352 496 534 635 414 753 1214

Apdailos gaminiai iš gamtinio akmens, tūkst. m2 27,4 0,9 1,1 1,7 2,6 2,8 3,2 3,1 2,8 .

Maisto produktų ir gėrimų gamyba

Mėsa ir I-os kategorijos subproduktai,

tūkst. t 431,5 93,2 97,7 91,3 81,9 83,2 79,3 70,9 83,1 106,3

galvijiena 177,1 46,8 46,7 46,5 37,2 37,4 35,4 21,7 23,1 31,7

kiauliena 162,0 25,7 29,1 25,9 25,7 26,5 23,5 27,9 36,3 46,1

paukštiena 45,1 16,1 16,2 12,8 12,9 13,3 14,2 17,0 18,1 21,2

Dešros ir rūkyti gaminiai, tūkst. t 76,2 42,5 50,5 51,3 52,8 54,1 55,8 55,2 53,3 59,1

Mėsos pusgaminiai, įskaitant koldūnus, tūkst. t 54,6 9,3 9,0 6,2 6,3 5,0 6,6 7,6 8,8 .

Mėsos konservai, tūkst. t 15,6 5,7 5,4 3,8 3,0 1,6 0,02 0,01 – –

Maistiniai lydyti riebalai, tūkst. t 19,9 3,7 2,7 2,3 2,0 1,6 0,7 0,3 0,2 0,2

Maistinė žuvies ir jūros produktų produkcija,

tūkst. t 230,0 12,4 19,7 18,7 23,3 32,0 51,5 65,9 58,4 58,0

gyvos, šviežios, šaldytos arba užšaldytos žuvys įskaitant žuvų filė ir mėsą 179,6 4,7 8,5 6,7 6,7 12,5 23,6 21,9 13,6 12,1

žuvų milteliai, miltai ir granulės; džiovintos, sūdytos, užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys; paruoštos ar konservuotos žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 50,4 7,7 11,2 12,0 16,6 19,5 27,9 44,0 44.8 45,9

Nemaistinė žuvies produkcija, tūkst. t 57,9 0,7 0,8 0,7 1,0 0,2 0,3 0,8 2,0 1,8

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių, vaisių, riešutų ir kitų augalų dalių, be sulčių ir pomidorų padažų, tūkst. t 34,8 3,5 4,1 5,8 6,6 6,0 9,3 12,3 14,4 14,7

daržovės, grybai, vaisiai, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi 5,8 1,4 1,8 1,7 2,5 2,1 1,6 3,4 6,2 5,7

bulvės, paruoštos be acto arba acto rūgšties . 0,03 0,1 0,4 0,7 1,1 3,9 5,2 4,2 3,8

kitos daržovės, grybai, vaisiai, riešutai ir kitos augalų dalys, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties 12,0 0,4 0,2 1,0 0,7 0,5 0,9 1,1 1,0 1,6

uogienės, džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, kompotai 13,2 1,7 2,0 2,7 2,7 2,3 2,9 2,6 3,0 3,6

Vaisių ir daržovių sultys, mln. litrų 23,7 13,4 2,5 14,9 10,1 11,4 12,2 12,9 11,1 13,9

Pomidorų kečupas ir kiti pomidorų padažai, tūkst. t 2,2 2,9 2,2 5,7 5,7 5,8 8,4 9,4 10,1 11,3

Majonezas, tūkst. t 6,3 5,1 4,8 4,7 7,6 7,9 8,6 10,1 10,7 10,2

Aliejus, tūkst. t 1,2 0,5 2,6 4,4 5,8 11,4 12,1 9,2 6,3 1,4

Pienas, tūkst. t 171,4 89,8 88,2 77,5 80,9 73,0 75,1 77,6 85,9 78,1

Grietinėlė, tūkst. t 6,7 2,3 0,9 0,8 0,9 1,0 1,0 1,1 1,4 11,8

Rūgpienis, kefyras, tūkst. t 62,7 29,2 30,0 28,2 28,6 27,5 26,1 29,1 31,3 28,1

Jogurtas, tūkst. t 0,0 0,8 0,9 1,7 3,8 6,3 5,7 6,8 11,6 15,5

Grietinė, tūkst. t 39,3 15,8 17,7 18,8 19,8 17,6 17,9 19,1 20,0 21,3

Varškė, tūkst. t 29,4 12,3 11,9 11,9 12,6 11,7 11,0 11,2 11,7 11,3

Varškės sūriai ir sūreliai, tūkst. t 3,1 5,7 6,0 6,1 6,0 5,3 5,1 5,5 5,8 6,4

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, tūkst. t 73,9 32,4 34,8 34,8 35,9 26,3 19,4 18,3 17,5 17,6

Riebūs sūriai, tūkst. t 26,3 17,2 22,3 29,9 35,8 35,5 41,6 50,6 49,2 50,0

Sausi pieno ir išrūgų produktai, tūkst. t 31,3 21,7 28,7 35,9 32,9 26,6 18,2 17,7 16,0 25,0

Pieno mišiniai kūdikiams, tūkst. t 5,4 0,7 0,4 0,2 0,03 – – – – –

Valgomieji ledai, tūkst. t 20,1 8,3 10,7 11,1 13,8 13,0 12,3 14,1 16,0 15,0

Pieno cukrus (laktozė), tūkst. t 1,1 0,8 1,1 1,6 1,7 0,6 4,8 5,3 5,1 5,1

Pieno konservai, tūkst. t 35,7 12,8 11,4 15,2 12,4 9,2 3,5 6,1 8,8 7,7

Miltai, tūkst. t 466,9 237,6 239,0 231,9 237,7 215,3 204,9 211,5 215,0 205,5

kvietiniai 214,5 142,3 140,9 149,5 166,0 149,0 149,4 158,0 164,5 158,6

ruginiai 168,8 95,3 98,1 82,1 71,5 66,1 55,1 53,2 49,1 44,7

Javų kruopos, tūkst. t 60,0 18,3 17,4 10,3 16,9 21,4 14,0 16,8 14,7 14,9

manų 2,2 3,8 3,8 2,9 2,8 2,6 2,4 2,2 2,0 1,9

grikių – – 1,3 2,1 2,4 4,1 2,8 2,7 2,9 4,6

Sausas krakmolas, tūkst. t 5,4 0,4 1,7 1,3 0,2 0,8 2,4 0,6 1,7 3,2

Gliukozė ir gliukozės sirupas, tūkst. t 14,0 5,3 3,1 7,6 3,5 3,2 3,4 3,2 2,3 3,1

Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 2302 506 441 416 345 235 265 254 277 282

Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 332,1 214,9 203,4 192,4 191,8 190,8 179,8 189,1 187,1 177,5

Cukrus, tūkst. t 158,6 105,2 125,6 112,5 123,1 121,2 126,6 108,7 138,3 131,5

Konditerijos gaminiai,

tūkst. t 75,1 37,0 40,7 43,6 39,6 37,3 43,6 41,3 42,8 40,6

miltiniai 26,3 7,5 7,4 10,9 14,1 17,6 21,9 17,9 16,9 15,1

kakavos, šokolado ir cukraus saldumynai 48,8 29,5 33,3 32,7 25,5 19,7 21,7 23,4 25,8 25,4

Makaronai, tūkst. t 13,3 5,1 3,1 3,2 2,6 2,5 2,2 2,7 3,3 3,0

Actas, tūkst. dal 307 203 214 209 194 227 261 279 299 299

Aktyvios kepimo mielės, tūkst. t 4,1 2,6 2,5 3,3 3,5 2,5 1,6 1,3 1,2 1,3

Nesaldyti ir nearomatinti mineraliniai ir gazuoti vandenys, tūkst. dal 2723 1358 1330 1509 2352 2854 3288 4336 5906 7180

Nealkoholiniai gėrimai, tūkst. dal 10461 2518 1969 5804 7724 8003 8802 12006 14755 16569

Alus, tūkst. dal 15017 10927 11399 14133 15589 18476 21049 21935 26885 26417

Putojantis vynuogių vynas, tūkst. dal 755 878 735 578 431 312 234 302 269 215

Vynuogių vynas, vermutas, tūkst. dal 748 352 199 363 370 334 169 127 203 140

Vaisių ir uogų vynas,

tūkst. dal – 966 1089 1622 1716 1846 1245 889 872 890

Žalias etilo spiritas,

tūkst. dal 1793 1652 2642 2135 1424 728 1341 1291 2312 1992

Degtinės ir likerio gaminai, tūkst. dal 2943 2623 2826 2720 1585 1417 2248 2377 2470 2619

Tabako gaminių gamyba

Cigaretės, mlrd. vnt. 6,7 4,9 4,5 5,8 7,4 8,2 7,2 . . .

Tekstilės gaminių gamyba

Linų pluoštas, tūkst. t 12,7 4,9 7,0 6,8 4,9 6,0 4,7 6,3 13,3 18,5

Verpalai iš sintetinių ir dirbtinių štapelio pluoštų, tūkst. t 3,2 5,7 6,1 6,3 5,6 2,4 2,3 4,6 4,9 4,4

Audiniai, mln. m2 203,6 93,7 105,2 135,2 148,6 134,1 116,2 92,2 99,4 86,8

medvilniniai 98,5 35,2 35,4 61,6 64,5 57,0 55,1 43,5 41,9 33,8

vilnoniai 21,7 9,9 12,6 11,9 14,3 10,5 15,4 21,8 21,1 22,0

lininiai 28,1 13,1 13,6 13,9 17,9 20,0 17,8 15,3 14,3 13,9

audiniai iš dirbtinių ir sintetinių pluoštų ir siūlų 40,0 27,1 36,2 42,0 46,4 39,2 17,7 10,1 17,2 12,7

Kilimai ir kiliminiai gaminiai, tūkst. m2 6551 286 186 136 85 67 40 35 20 26

Trikotažo gaminiai, mln. 58,8 17,1 20,9 26,1 40,8 40,7 50,8 56,4 55,9 52,8

baltinių trikotažas 40,9 10,1 12,0 11,5 19,0 15,5 19,9 21,2 19,0 15,6

viršutinis trikotažas 17,9 7,0 8,9 14,6 21,8 25,2 30,9 32,7 34,7 34,4

Pėdkelnės ir triko, mln. . 9,1 11,1 26,7 30,2 32,6 17,9 19,0 40,3 11,6

Kojinės, puskojinės ir panašūs gaminiai,

mln. porų . 28,9 21,4 11,3 20,8 25,8 24,0 38,1 59,8 57,1

Drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas

Apsiaustai, striukės, tūkst. 1625 872 1031 1026 1157 951 1101 1285 1517 1404

Kostiumai ir ansambliai, tūkst. 701 266 344 397 674 733 700 973 488 393

švarkai ir švarkeliai, tūkst. 33 1031 1370 1873 2494 2599 2621 2767 3286 3136

Kelnės, kombinezonai, bridžkelnės ir trumpės, tūkst. 2108 3238 4482 6731 8351 10146 13582 14420 13638 14026

Vyriški ir berniukų marškiniai, tūkst. 2745 1936 2028 2096 2354 2021 2065 2631 2548 2005

Suknelės, tūkst. 2353 691 771 752 1414 1574 1527 1253 1084 866

Sijonai ir sijonai-kelnės, tūkst. 296 1162 1482 1930 3028 2550 3395 3502 3135 2690

Moteriškos ir mergaičių palaidinukės, tūkst. 201 2398 3166 3571 5030 5174 5235 5944 7779 8768

Liemenėlės, korsetai ir panašūs gaminiai, tūkst. 3097 130 119 159 384 181 162 205 246 293

Apsiaustai iš natūralaus kailio, tūkst. 299,8 61,5 52,6 37,8 21,7 13,0 9,1 4,9 4,5 4,2

Odos ir odos dirbinių gamyba

Chrominės odos, mln. dm2 175,7 105,4 110,7 132,8 79,9 129,6 148,9 137,2 . .

Pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, tūkst. porų 501 34,8 29,1 34,4 29,0 12,9 14,8 1,5 . .

Avalynė, be guminės ir veltinės, mln. porų 11,9 2,0 2,0 1,6 1,7 1,8 0,7 0,9 0,9 0,6

Avalynė iš gumos arba plastikų, mln. porų 10,6 0,3 0,4 0,8 1,0 0,5 0,4 0,4 0,2 0,2

Medienos ir medienos gaminių gamyba (išskyrus baldus)

Langai ir jų staktos,

tūkst. m2 509,2 172,2 182,6 97,4 109,2 119,9 114,7 128,0 . .

Durys, jų staktos ir slenksčiai, tūkst. m2 561,4 125,7 135,8 173,0 131,7 94,0 86,7 91,7 . .

Klijuotinė fanera, tūkst. m3 21,6 14,5 20,7 19,7 22,7 14,3 21,2 27,6 27,6 17,1

Medienos smulkinių plokštės, tūkst. m3 176,3 69,6 110,5 169,8 159,1 101,9 194,1 236,5 230,6 314,6

Medienos plaušo plokštės, mln. m2 26,1 18,7 17,8 19,0 20,0 12,4 17,3 16,0 16,1 20,5

Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

Celiuliozė, tūkst. t 39,8 – – – – – – – – –

Popierius, tūkst. t 100,7 18,3 16,8 14,3 13,3 9,6 12,3 13,9 . .

Kartonas, tūkst. t 116,9 13,1 13,9 14,2 19,3 27,6 41,0 54,3 . .

Popierius ir kartonas,

tūkst. t. 217,6 31,4 30,7 28,5 32,6 37,2 53,3 68,2 79,5 89,8

Mokykliniai sąsiuviniai, mln. 65,9 24,2 28,9 33,6 35,3 19,4 29,5 50,4 – –

Rafinuotų naftos produktų gamyba

Pirminis naftos perdirbimas, tūkst. t 9566 3143 3749 5029 6434 4507 4659 6544 6448 7101

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba

Sieros rūgštis, tūkst. t 412 344 425 504 619 800 809 465 874 1002

Mineralinės arba cheminės trąšos, tūkst. t 483 413 490 523 783 885 924 832 1161 1239

azotinės trąšos 314 274 327 330 541 557 595 611 737 773

Amino dervos, fenolio dervos ir poliuretanai pirminės formos, tūkst. t 88,6 13,8 16,0 19,4 14,8 15,4 23,7 31,9 29,4 34,5

Verpalai iš celiuliozės acetato, t

. . .

(1) Stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, nustatant savalaikę inovacijų politiką.

(2) Skatinti mokslo tyrimo ir plėtros (MTP) rezultatų komercializavimą, glaudžiau bendradarbiaujant mokslo visuomenei ir verslui.

(3) Skatinti privačias investicijas į mokslo tyrimus ir plėtrą, teikiant mokesčių lengvatas investicijoms į inovacijas.

(4) Sudaryti palankesnes sąlygas verslui gauti technologinę informaciją bei ją panaudoti steigiant specializuotą informacinę sistemą.

(5) Geriau koordinuoti įvairių verslo paramos institucijų veiklą.

(6) Organizuoti efektyvų pramonės interesų atstovavimą ES lygmenyje.

Lietuvos, kaip ES narės, pramonės strategija yra koordinuojama su bendra ES ekonomine politika. Siekiant visiškos Lietuvos ekonominės integracijos į vieningą rinką, teks atsižvelgti į jau suformuluotus ES politikos prioritetus.

Dedamos visos pastangos, kad ekonominė integracija būtų orientuota naudinga Lietuvos ūkiui linkme. ES augimo potencialo išnaudojimas išlieka pagrindiniu Lietuvos pramonės tikslu.

Sėkmingas Lietuvos pramonės dalyvavimas Europos Sąjungos ir pasaulinės ekonominės integracijos procesuose priklausys nuo sugebėjimo tinkamai prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, prieštaringų pasaulinės ekonomikos raidos tendencijų ir aršios konkurencinės kovos tiek Bendrojoje, tiek pasaulinėse rinkose.

Lietuva yra santykinai nedidelė ES pasienio valstybė, kurios ekonomikos yra stipriai priklausomos nuo prekybos (vien Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro beveik 60% šalies bendro vidaus produkto). Todėl jos pramonės ir verslo visuomenė yra viena pirmųjų, kuri skatina liberalios Europos Sąjungos prekybos politikos plėtrą, kartu didinant įmonių konkurencingumą bei atveriant joms naujas rinkas.

Literatūros sąrašas

Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, www.std.lt

„Lietuvos pramonė „ Jonas Karčiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Viceprezidentas 2004 m. birželio 10 d., dienraštis „Lietuvos rytas“

Lietuvos pramonės konfederacija, www.lpk.lt

Lietuvos bankas,

Latvijos bankas,

Latvijos statistikos biuras,

Estijos bankas,

Estijos statistikos valdyba

Join the Conversation

×
×