MODERNAS, SECESIJA, JUGENDAS,
ART NOUVEAU (1880-1914M.)
19 a. pabaigoje atsirado nenumaldomas naujo architektūros stiliaus poreikis.
Vakarų pasaulis užsidegė noru sukurti visiškai naują stilių. Architektams tais laikais didelę įtaką darė kinų ir japonų grafikos ornamentai. Formų naujam stiliui ieškota ir gamtoje. Iš gamtos naujas stilius perėmė lenktą liniją. Architektūroje, kaip dekoro formos paplito augalai, jūros bangos, vandens augalai ir gyvūnai.
Naujasis stilius įvairiose šalyse ne tik vadintas skirtingai; visur jis turėjo savų bruožų.
Belgijoje-art nouveau,
Didžiojoje Britanijjoje ir Jungtinėse Valstijose-modernu,
Austrijoje –secesija,
Vokietijoje- jugendu.
19 a. pabaigoje įvairiose Europos vietose stengtasi išsivaduoti iš stilių maišaties, kuri pusę amžiaus vyravo architektūroje ir taikomojoje dailėje. Secesija buvo meninis judėjimas, siekęs sugrąžinti stiliaus vienovę architektūrai, vaizduojamajai ir taikomajai dailei, pramonės gaminiams, baldams, drabužiams.
Secesijos stilius buvo nukreiptas prieš eklektiką architektūroje ir dailėje, prieš miesčionišką realizmą ir akademizmą. Naujo stiliaus sukūrimo bandymai sėkmingesni architektūros, taikomosios dailės, knygų iliustravimo ir plakatinio meno srityse, mažiau sėkmingi – tapyboje ir skulptūroje.
Suteikdama naują pavidalą secesija reiškėsi stiklo dirbiniuose, o ypač papuošaluose.
Visoms secesijos atmainoms būdingas ORDERIŲ IR KANONŲ NEBUVIMAS. Tai nevaržomos fantazijos stilius. Jis remiasi jausminiu pradu, o įkvėpimo ieškoma gamtos formose.
Ikonografija, polinkiu į simboliką ir išraiškos priemonėmis secesija artima simbolizmui.
Išlinkę stiebai, palinkę vainiklapiai, išsikeroję vandens augalai, irisai ir įvairiausios egzotiškos tropikų gėlės vaizduojamos tarsi vystančios.
Neretai tarp augalinių motyvų įsiterpia gracingos moterų figūros, sparnuotos fėjos ir kitos būtybės, paukščiai.
Čia ypač svarbi linija – pagrindinė šio stiliaus išraiškos priemonė
Moderno stiliui būdingas išorinis dekoratyvumas.
Papuošimams naudojami augaliniai motyvai, tačiau taip stilizuoti, kad tiesiog sunku pažinti realų augalą. Pagrindinis vaidmuo tenka gražioms plaukiančioms linijoms, po vieną ar ištisom puokštėm dengiančioms paviršių.
Tapyboje moderno stilius pasireiškė:
ypatingu formų grakštumu,
ištįsusiomis figūromis,
pabrėžtais kontūrais, tiksliais vienspalviais paviršiais.
Banguotos, lanksčios, suktos, lakios linijos, plokščių, kontrastingų spalvų deriniai ir gausi ornamentika grąžino tapybai dekoratyvumą.
Moderno tapyboje gilumos efektas ne toks reikšmingas. Visas vaizdas atrodo plokščias, o kartais primena aplikacijomis puoštą sieninį kilimą.
Pagrindiniai secesijos atstovai :
vokietis Maksas Klingeris, Francas fon Štiukas,
čekas Alfonsas Mucha (Alfons Maria Mucha)
austras Giustavas Klimtas (Gustav Klimt). ,
rusas Nikolajus Rerichas.
Moderno stilius labiau reiškėsi grafikoje nei tapyboje.Tai suprantama: juk abu jungia viena ypatybė – linijų žaismas. Ypač būdingų pavyzdžių galime atrasti knygų iliustracijose ir plakatuose.
Vienas iš įdomiausių moderno grafikos meistrų – anglas Obris Berdslis (Aubrey Beardsley).
Moderno formų švelnumas ir grakštumas paveikė ir skulptūrą, tačiau čia ypatingų aukštumų nepasiekta.
Architektūroje secesijos stilius stengėsi atitikti praktinius poreikius, nors neretai tam trukdė secesijai būdingų puošmenų gausa.
Pastatuose matome švelnių kontūrų išgaubtus stogus su vingiuotais kraštais. Išsišovusios į priekį arba įspraustos į vidų pastato dalys, įvairiaspalvės medžiagos, piliastrai vertikaliais grioveliais, reljefai ir įvairiausi įmantrūs fantastiniai ornamentai fasaduose sukurdavo šviesos ir tamsos žaismą.
Prie to prisidėdavo dinamiškų linijų rėmais langai, žiemos sodus primenantys vestibiuliai. Pastatų vidų taip pat puošė ištįsę, grakštūs siluetai bei aptakios formos.
Tai, kas siejo visus naujojo stiliaus architektus, buvo naujų medžiagų (stiklo, metalo, gelžbetonio, keramikos ) naudojimas ir iš principo naujas pastato planavimo principas.
Planuoti pradedama nuo vidinės erdvės. Joje išdėstomos patalpos, numatoma langų ir durų forma ir tik vėliau visa tai aptveriama išorine siena.
Žymiausi moderno stiliaus architektai.
Antonio Gaudi – ispanų,
Hektoras Gimaras-prncūzų,
Viktoras Horta-belgų
Antonio Gaudi – ispanų (kataloniečių) architektas ir taikomosios dailės kūrėjas, secesijos ispaniškos krypties atstovas. Svarbią reikšmę jo kūryboje įgauna architektūrinė plastika, vingiuotomis, iš gamtos perimtomis formomis suteikianti Barselonai įmantrų akcentą.
Suprojektavęs sau namą ir interjerą prie kurio pritaikė net žmonos drabužius.
Gaudi meistriškumo viršūnė – iki šiol neužbaigta Šv. Šeimos bažnyčia, jo statyta nuo 1883 m. iki mirties (1926 m.). Kiti žymūs Barselonoje esantys kūriniai: didelis gyvenamasis namas „Casa Mila” (1906 m.), bei Gvelio parko projektas ir statiniai (1900-14 m.).
1. Koks meninis judėjimas 19 a. pabaigoje siekė sugražinti įvairioms meno šakoms stiliaus vienovę?
2. Kuo tapyboje pasireiškė moderno stilius?
3. Kas būdinga secesijos stiliui?
4. Kaip secesija atsispindėjo grafikoje?
5. Kokie papuošimai vyrauja secesijos pastatuose?
6. Koks ispanų architektas sukūrė Barselonoje daug įžymių secesinių pastatų?