Dailes istorija

SENOV?S ROMOS MENAS.
Valstyb? formuojasi nuo VIa.pr.m.e.. Tai buvo viena galingiausiø valstybiø. Kult?ra bendra su Graikijos. Pasiekiama klasikos pa?anga. Jai priklaus? visos Vakarø Europos valstyb?s Valstyb?s visuomenin? strukt?ra sud?tinga. Tiesiami keliai, tiltai (komunikaciniai), vandens kanalai, kas vaartojama ir ?iandien. Romos miestas pastatytas radialiniu planu: (saul? su spinduliais)

Miestai tur?jo kanalizacij?. Butai buvo ?ildomi centriniu ?ildymu, buvo vandentiekis. Turtingieji savo vilose tur?jo vidinius kiemus.
Skulpt?ra. Portretas antkapinis.
Buvo paplitæs simbolinis atvaizdas. V?liau buvo nuimama veido kauk? ir ?r?minama. Portretus prad?ta kurti naudojantis nuimtomis kauk?mis. Taai nul?m? skulpt?ros vystym?si.

GRAIKIJA IR ROMA.
Antikus rei?kia senas.
Graikija XI-Ia.pr.m.e. istorijos raida. ?is laikotarpis skirstomas:
” XI-VIIIa.pr.m.e. Homerinis laikotarpis.
” VII-VIa.pr.m.e. Archaininis laikotarpis. Jau kuriami miestai(polisai), valstyb?s. Architekt?roje formuojasi orderiø sistema. Skulpt?roje i?ry?k?jo gyvenimu besid?iaugiantis ?mogus.
” Va.pr.m.e. Graikai nugali Persij?. Apsijungia polisai. Pasiekiamas ekonominis i?sivystymas.
” Iva.pr.m.e. v?lyvoji klasika. Graikø valstyb?s silpn?jimas. Bruo?ai i?laikomi tie patys.
” III-Ia.pr.m.e. Helenizmo laikotarpis. Graikø menas paplinta kaimynin?se ?alyse (Romoje, Ma?ojoje Azijoje)

Graikø skulpt?roje ?mogus vaizduojams realisti?kai, kasdieni?kai, besid?iaugiantis gyvenimu.

Keramika. Atsispindi graikø gyvenimas. Pagal keramik? galima dotuoti ir kt. k?rinius, nes skirtis gali tik laikotarpiu &##8211; skirtingi pie?iniai.
” Protogeometrinis stilius, vienas i? seniausiø. Patys nesud?tingiausi ornamentai.

XI-Xa.pr.m.e. Meandro motyvas. (at?jæs i? rytø) Palmet?s ?akel?.
” ?mogaus ir gyv?nø motyvai.
Dekoravimo b?das:
1. Juodafig?rin? (ant nat?ralaus molio darydavo pie?in? (iki VIa.pr.m.e.))
2. Raudona fig?rin? (ind? dengdavo juoda, o likusias d?mes – raudonai nuo IIIa.pr.m.e.) Dekoruodavo ju

uodu matiniu laku. Dekoruoti labai tinka slankos plunksna. Pati seniausia keramika buvo smailiai.

Architekt?ra. Pastati tarnauja ne tik kult?rai ir religijai, bet ir visuomeniniams renginiams. Statomi be pamatø, tik ant akmens plok??iø. – plano : antai(prieangis)
” Orderis – tam tikra sistema archtekt?roje. Tai pastato konstruktyviø daliø proporcijos.
Orderis skirstomas:
1. Dor?nø ord. – masyvios, sunkios, tvirtos formos.
2. Joninø ord. – formos i?sitæsia, atsiranda dekoro.
3. Koruntinis ord. – puo?niausios, liekniausios formos.
BIZANTIJOS DAILÉ.
Viduram?iai sutampa su feodaline epocha. Kult?ra priklauso tam, kam ir ?em?. Kult?ra vystosi priklausomai nuo ba?ny?ios. Ba?ny?ia suskyla ? provoslavus ir katalikus. Rytuose – islamas. Islamas skelb? vieninteliu valdovu Alach?.

Jis vienintelis sutv?r?jas. tai tur?jo didelæ reik?mæ mene. Draud?iami vaizduojamieji menai. I?mintis – knygø miniati?ra. Auk?tas mokslas sprend? tai, kad ra?tas ?auga ? ornamentik?. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Damasko plieno ginklai buvo nepaprastai vertinami Europoje, tiek kokybe, tiiek meniniu at?vilgiu.
Skulpt?ros pasi?ymi ve?lumu, apk?nios kaip ir ?mon?s.
Bizantija – viena pirmøjø viduram?io valstybiø. Vie?patavo krik??ionyb? kaip valstybin? religija. Pratæsiamos antikin?s tradicijos. Taip pat matosi feodalin?s kult?ros p?dsakai. ba?ny?ios ?taka dar n?ra labai stipri. Krik??ionyb? atsirado Romoje. Ir i?k?l? vien? diev?. Krik??ioni?kasis dievas neturi jokio minuso. Nauja religija i?k?l? nauj? po?i?r? ? ?mogø. padalina j? ? daflis (siela – nemirtinga, k?nas – sielos
priedas) tas mene pagrind? dviprasmi?kum?, s?lyginum? (vien? sako, kit? galvoja).
IV-Va. Bizantija buvo grynai antikin?s kult?ros ?takoje. Aleksandrija, Konstantinopolis st. miestai. vi

isur stov?jo bazilikos.
325m. priimtas nutarimas ?væsti kal?das. 336m. pirm? kart? ?ven?iamos kal?dos.
VIa. prasideda kult?ros pakilimas, vystosi architekt?ra, paplinta centrinio plano pastatai. Visada perdengiami kupolais. da?niausiai statomi kaip krik?tyklos ir kapai (baktisterijai).
VI-VIIa.prad?. daugelyje tapybos darbø i?lieka antikos elementø (realizmo) kult?ros kilim? paa?trina vidiniai prie?taravimai (karai):
1. nereikalingi ?ventyklø atvaizdai (tai neleistina pagonyb?s liekana)
2. Kova prie? ba?ny?iø turt?jim?, puo?im?.
Karas truko du ?imtme?ius. Sunaikino daug VIII-IXa. kult?ros paminklø ir stabd? kult?ros vystym?si.
IX-XIa. naujas perijodas. V?l sustipr?ja Bizantija.
Xia. prasideda pirmieji kry?iaus ?ygiai. ?iuo laikotarpiu nusisitovi planinis strukt?ros ir ikonografin?s schemos (ba?ny?ios kry?minis, kupolinis planas).
4 pasaulio ?alys,
dangaus skliautas

Pontokratorius(visagalis valdytojas) ,toliau apa?talai.
Atsiranda daugiau s?lyginumo ir schemati?kumo.?mogus vaizduojamas plok?tuminiai.Vengiant konkretumo -fonas auksinis.Atsiranda ir pla?iai paplinta ikonos.
XIIa.Ipus? Vladimiro “Dievo motina” viena seniausiø ikonø.
S?lyginumo bruo?ai ry?k?s ir miniat?rin?je tapyboje.Pradedama naudoti auksinis fonas.
I-IIa.m.e. portretuose ry?ki graikø Veido bruo?us bandoma pagra?inti
Kartojamos graikø skulpt?ros. Pozas imperatoriams m?ginama vaizduoti graiki?kø pozose.
Ant ?arvø alegorin?s fig?ros. Imperatoriams didina galinguma, didingum?. Naudojamas daugiaplanis reljefas.
Ia.m.e. atsisakoma idealizacijos. Tai arkos ir triumfo kolonos. Saikingai papuo?tos. Trojano kolona. Siekiama dokumenti?kai.
IIa.m.e. skulpt?roje ry?k?ja dramatiniai veidai, tai atsisakoma pdichromijos. Sud?tingesnis komponavimas. Marko Aurelijaus skulpt?ros pasiekusios m?sø laikus.
III-IVa.m.e. sud?tingos fig?ros, portretai, dramatika, inponavimas.

V-VI-VIII am?iai .BARBARØ laikotarpis.
Rom?nai u?kariauja Europ? ir ne?a savo kult?r?.O barbarai visa tai naikino laikydami tai u?kariautojø kult?ra.
Charakteringa:
Kuriasi ma?os atskiros valstyb?l?s.Architekt?ra nei?vystyta.Mediniai pastatai.N?ra su

ud?tingos planin?s strukt?ros.Akmens architekt?ra.Vis? meno vystym?si valdo ba?ny?ia.
IX-X-XI-XII ir kai kur XIII am?iai. ROMANINIS laikotarpis.
Susiformuoja pgrindiniai viduram?iø meno principai:
1.Realyb?s vie?patavimas
2.S?lyginumas
3.Turtinga fantastika (at?jus i? barbarø meno)
Fone vyrauja religin? tematika.Vaizduojami ?ventieji ,Dievas ir ?ventøjø gyvenimas.Sienø tapyba ba?ny?iose,freska,auksinis fonas.
Vyrauja kultin? architekt?ra-vienuolynai.Feodalø pilys su gynybin?m sienom.
Statoma i? akmens,mediniai perdengimai.Naudojami skliautai.
Dekoruojama labai negausiai.Kolonos baigiasi augaliniais motyvais.Romaninio laikotarpio pastatø i?or? labai r?sti.Pastatui b?dingos vertikalios-horizontalios plok?tumos masyvios,grubios.Reljefas labai ?emas ,vaizdai i?d?stomi juostomis.Kartojasi tie patys persona?ai.Vyrauja disproporcija,deformacija-siekiant i?reik?ti dvasinæ b?sen?.
Italijoje ?iam laikotarpiui priklauso Pizos ansamblis.?ia ?mogus i?keliamas auk??iau u? Diev?.Universali asmenyb?.Menas ir mokslas nedalomai susijæ.Studijuojama anatomija.

Terminai:
Pseudostilius-tai stilius,kuris m?gd?ioja senus stilius.
Neostilius-naujai atkartojantis.
ROMANTIZMAS – meno d?sniø nepaisymas.Revoliucija prie? akademizm?.paprastos nat?ros priepastatymas idealizmui.Tam tikras pie?inio ir kolorito (spalvø) netobulumas.Stiliaus stoka.Romantizmas skirstomas:
1.Progresyvinis romantizmas.Dom?josi savo laikme?io epocha.
2.Reakcyvusis.Vieni dailininkai nusivylæ savo laikø epocha,steng?si atitr?kti nuo epochos,vaizdavo egzotik?,praeit?.
Vienas pirmøjø romantikø buvo T.?eriko.Pie?? ?irgus,jø lenktynes.Pav.:”Raiteliø kapitonas”,”Lenktyn?s Epsone” ir kt.Reik?mingiausias darbas “Med?zos plaustas’ (po laivo katastrofos)
Tapytojas E.de Lekrua:”Chioso skerdyn?s”(graikø kova prie? turkus),”Dant?s laivas”(Dant? ir Vergilijus plaukia pragaro upe ? pragar?)
ROKOKO stilius. Atsidavimas savo malonumams, pasim?gavimams. Tikslas ?rengti puo?nius r?mus, gyventi prabangoje. Gr??imas ? gamt?. (Palangos parkas prie ginaro r?mø). Oteliai – r?mai, statomi toliau nuo gatv?s, nuo aplinkos izoliuoti parkais. Viskas labai safinuota. Spalvos pastelin?s, gausu atspalviø. R?muose parodines sales kei?ia lo?imo kambariai. Interjero imtymumas ir paikumas. Interjeras labi puo?nus ir pr

rabangus. Aptakios ir turtingos formos. A.Vato “Kelion? ? keteros sal?” (plaukia laivas, ?simyl?jusiø poros).
EMPYRO stilius. XIXa. prad?ia. Empyrum – nuo ?od?io imperija. Tikslas – podemonstruoti reprezintacin? valdovo vaidmen?. Charakteringa: atspirties taikos
klasicizmas. Remiasi antika, ankstyvuoju renesansu. Napoleono laikai. Statoma daug triumfo arkø. Napaleonopergalei statoma Karusel?s arka (architektai Persje ir Fontemas). ?algreno stat. Triumfo arka gausu dekoro skulpt?rø.
Tapyba: portretistas Fransua ?eraras tap? ?ymiø damø portretus. Reprezentacinis portretas. Tapytojas ?akas Domininkas Engsas “Jupiteris ir teofil?” mistinis pie?inys, meistri?kai pie?? moterø aktus “?altinis”, “Obeliskas” homerø moterys.
ANKSTYVASIS RENESANSAS (XV a.) :
Naujø konstrukcijø nei?randama, tik tobulinamos ankstesn?s. Kupolo konstrukcijos – i?m?rijamas karkasas, po to daromos kupolo plok?tumos. Charakteringi centrinio plano pastatai. (Kry?iaus formos). Naudojama lankin? arka ir kry?miniai saitai.

Tapyba tampa pagrindine meno ?aka, paplinta molbertin? tapyba. Siu?etai i?lieka religiniai. Portretø tapyba: anatomin?s ?inios, tiksi anatomin? strukt?ra, t?rio, formos, apimties perteikimas. Vaizduojamos apnuogintos fig?ros.(“Veneros gimimas”) Vienas ?ymiausiø to meto tapytojø – S. Boti?elli.(“Madona”, “?v. Sebastionas”)
GOTIKA (XII a.- XIII a.) :
Gotikos kult?ra – i?augusiø meistrø kult?ra. Kult?r? kuria pasaulie?iai ir amatininkai. Svarbiausi pastatai – katedra ir rotu??. Vis daug?ja laisvø (savivald?iø) miestø. Juose vald?ia nepriklauso nuo
feodalo, ji renkama. I? Rytø ? Europ? patenka daug prabangos: audiniai, ginklai, indai, papuo?alai. Visa tai skatino meistro kult?ros vystym?si.

V?lyvoje gotikoje plok?tumø nebelieka. Statinys atrodo kaip i? n?riniø. Formos grak??ios, plonos, i?tæstos. (Pary?iaus Katedra, Reimso Katedra, ?v. Onos ba?ny?ia Vilniuje, Perk?no namai Kaune)

Skulpt?ra daug gausesn? negu romaniniame laikotarpyje. Skulpt?ra dengia ne tik fasad?, bet ir ?onines sienas. Gausi vidaus puo?yba. Ypa? reik?minga altoriø skulpt?ra.

Skulpt?ra polichromuojama (da?oma). Tarp religiniø vaizdø sutviska ir pasaulin?s scenos.
MODERNAS :
Tai naujas stilius, susiformavæs beveik visose ?alyse tuo pa?iu metu. Ry?kiausiu centru buvo belgija. Austrijoje jis buvo vadinamas Secesija – atsiskyrimas nuo
senøjø stiliø. Naujas po?i?ris ? ?prastas formas, paprastus daiktus traktuoja ne paprastai. Pla?iai taikomas vitra?as, keramika, alavas. Naujos konstrukcijos baldø gamyboje, architekt?roje. I?ry?k?ja polinkis ? dekor?, dekoratyvum?. I?nyksta riba tarp atskirø meno ?akø. Atsisakoma formos modeliuot?s, viskas pie?iama plok?tumoje, sureik?minama linija. Ornamentas – augaliniai, gyv?nø motyvais. Grafika, knygø iliustravimas, inicialin?s raid?s. Vingri plasti?ka linija. Dominuoja lelijos motyvai, pauk??iai, povo plunksnos, i?sidraikæ plaukai.
Plakatai: reklaminiai plakatai, ?urnalø vir?eliai, simboliniai elementai poezijoje.
Skulpt?r?l? (“Moteris su vaiku”, autorius Rodenas ). Lotreko plakatai: sodri linija, d?m?s.
MODERNIZMAS ( XX a.) :
Viena i? kryp?iø – 1905 m. gimæs fovizmas.(Laukinis menas). Spalviniø
d?miø kombinacija, spalvø ?patumas, pie?inys netaisyklingas, s?lyginas. (“?mogaus portretas”, “Raudonasis kambarys” – Matiso). Fovistai visi?kai nesiskaito su realybe, kuria sav o pasaul?, i?rei?kia save.
KUBIZMAS (1906 – 1907 m.) :
P. Pikasso: “Arlekinas”, “Arlekino ?eima”, “Mergait? su kamuoliu”
XX a. yra intelekto am?ius. ?mogus ? pasaul? turi ?i?r?ti protu, o ne akim. Kubizme iki I pasaulinio karo buvo cirko artistø, klajokliø tema. K?rybiniam procese turi dalyvauti ir ?i?rovas.
FUTURIZMAS (XX a.) :
Remiasi kubistiniø formø skaidymu ir jø ritmi?ku kartojimu. Malevi?ius (“Malkø skaldykloje”(tipi?kas namø valstiet?s vaizdas), “Anglas Maskvoje”)
ABSTRAKCIONIZMAS (XX a.) :
1910 m. Malevi?iaus nutapytas “Joudas kvadratas baltame fone” buv ovienas
pirmøjø darbø. Menas n?ra gyvenimo atspindys . Tai menininko intelekto i?rai?ka. Sakoma, jog ne?manoma atspind?ti daikto esm?s. Katinskis: “Peiza?as”, “Juoda d?m?”.
EKSPRESIONIZMAS (XX a.):
?i meno r??is vyravo iki pus?s I pasaulinio karo. Ekspresija – i?rai?ka su did?iausia emocine ?tampa, perd?ta, ligrei?ka. Munskas: “?auksmas” – tai ry?kiausias ekspresionizmo pavyzdys (siu?etas maksimaliai u?a?trinamas).
SIURREALIZMAS (XX a.) :
Auk??iau vir? realizmo. Siurrealistai atspind?jo, i?rei?k? pasamonæ, o ne realø pasaul?: rea?jimus, haliucinacijas. Salvadoras Dali: “Mink?ti laikrod?iai”, “Peiza?as telefono rageliu”, “Paskutinis teismas”, “Nukry?iuotasis”.
REALIZMAS (XVIII a. – XIX a.) :
Tai s?moninga menininko pozicija, stengiantis objektyviai parodyti tikrovæ.
Parodyti ne tik blogas, bet ir geras gyvenimo puses. F. Goja: “Aristokratø berniukas” (?mogus kaip l?l? raudonu kostiumu), “Moteris su k?dikiu” (blankios, ?velnios spalvos), “Koks narsumas” (moteris prie patrankos), “Su?audymas”. XIX a. Pranc?zija tampa meno ?sigal?jimo centru. Realizmo ?sigal?jimas rodo meno demokrat?jim?. Viena realizmo aprai?kø ?sigali peiza?e. Tai tarsi protestas prie? gamtos naikinim? augan?iame kapitalizme. Ruso: “Ariantis valstietis”; De Lekrua: “?aibo i?g?sdintas arklys”, “Marokietis, balnojantis ?irg?”; Givstavas Kurbe: “Vyras su pypke”.
IMPRESIONIZMAS (XIX – XX a.):
Impresion – ?sp?dis. Tai tas pats realizmas, pasirinkæs konkretesnæ tem?. Impresionizmas r?m?si kuo tikslesniu gamtos tyrin?jimu. Jis brendo palaipsniui, buvo sutelkiamas did?iausias d?mesys ? profesines problemas. Didel? vaidmen?
suvaidina fotografijos atsiradimas. Menininkai ie?ko naujø i?rai?kos formø, priemoniø. Eduardas Mane: “Pusry?iai ant ?ol?s”(fig?ros suvedamos ? u?dar? kompozicij?), “Olimpija” (I-planas ?viesus, II-tamsus, sud?tingas spalvinis sprændimas.); E. Dega: “Hipodromas” (sugeba ? paprastus daiktus pa?i?r?ti nepaprastai), “Balerina pas fotograf?”, “M?lynosios balerinos”; V. Van Gogas: “Kiparisas”, “Saul?gra?os vazoje”, “Raudonasis vynuogynas” (pritrenkian?ios spalvos), “Tuopø al?ja”, “Autoportretas su apr??ta ausimi”.
XIX a. ARCHITEKT?RA :
Susidomima praeities epochomis. Architektai prieina aklavietæ. U?gæsus empyro stiliui, nery?k?ja joki nauji stiliai. ?ia prasideda gotikos, baroko kopijavimas ir kt., kadangi ?ie stiliai n?ra konkret?s stiliai. Labai skiriasi statybos technika, tod?l ?ie stiliai vadinami Neostiliais arba
Ekleptika. Pseudogotikinis statinys – Londono Parlamento r?mai. Pseudobarokas – Didieji operos r?mai Pary?iuje. Padedama statyti didel?s prekyviet?s, tiltai, naudojamos gel?betonio ir metalo konstrukcijos. Pvz.: Didysis Pary?iaus turgus. “Kri?tolo r?mus” suprojektavo D?.Bekstonas 1851 m., kurio konstrukcija i? metalo ir stiklo. 1889 m. Eifelis Pary?iuje suk?r? Eifelio bok?t?.
BAROKAS (XVI a.) :
Baroko stilius turi pritrenkti ?ogø, kad sudrytø kuo didesn? ?sp?d?, pastatai formuojami land?afto at?vilgiu, suderinant su aplinka. (Pa?aislio vienuolynas Kaune prie Kauno mariø, ?v. Povilo ba?ny?ia Vilniuje). Iterjere monumentalioji tapyba su reljefu (iliuzioni?kumas). Labai emocional?s siu?etai tiek tapyboje, tiek skulpt?roje. Kada ?mogus i?gyvena ry?kias ekstazes, meil?s aistras, kan?ias, apoteozes. Meniniø priemoniø pagalba stengiamasi emocijas pabr??ti, sustiprinti.
Skulpt?rai b?dinga dimami?ka kompozicija. Ie?koma tikslaus gyvenimi?ko judesio, tikrovi?ko vaizdo. Sud?tunga spalvin? gama, ?viesos – tamsos kaita. Daug d?mesio mimikai, fakt?rai, modeliuotei, med?iagi?kumui.
Tapyba. Viena m?giamiausiø kompozicijos formø – diagonalin? (?stri?ain?s).

Kritimas, Kilimas

Apskritimo kompozicija, pusapskritimis,

smukimas. nukirstas kadras.

Spalvai teikiamas ?patingas d?mesys, bet jos ne grynos, mai?omos, daugumoje ?iltos.
Rubensas: ve?lios riebios, putnios formos. Storos moterys, perd?tas ve?lumas. “Bakebas” (vyno dievas), “Pers?jas ir Andromeda” .
KLASICIZMAS (XVII a.) :
Jis pirmiausia pasirei?k? tapyboje ir architekt?roje XVII a. viduryje. Tai menas, kuris tur?jo skiepyti ?mogui moralines nuostatas, pasaulinio aukl?jimo funkcijas. Klasicizmas kilæs nuo ?od?io Klasika – nuo Antikos meno klasikos. Etalonu laikomas Auk?tojo renesanso menas. Gro?is negali b?ti laikomas tuo, kas yra g?ris, o g?ris n?ra tas, kas n?ra teisinga. Stengiamasi tarnauti kilniems idealams, savo tautai, savo T?vynei. I?keliama tai, kas labai didinga, reikalinga, atmetama viena: kas negra?u, netobula, nereik?minga, neteisinga. Laikomasi taisyklingø formø traktuo?iø, taisyklingø proporcijø. Labai gra?us judesys, u?dara kompozicija. Nikole Pusenas: “Arkadijos piemenys”, “Ciprijonas afrikietis”.
Klasicizmo architekt?ra. R?min? – ne kultin?. I?or?je labai akcentuojamas centras. Pastato kampai – ai?kus pasiskirstymas, naudojamos kolonos. I?skiriamos r?mø centras. Ai?kus tarptautinis skaidymas. pvz.: Klodas Perro (architektas) Luvro rytinis paradas. Versalio r?mai (keliø autoriø).
Lietuvoje: Pranci?kus Smuglevi?ius. kopija “Norono (aukso) r?mai” ir kt., eskizas “Apa?talas povilas”, “Apa?talas Simonas”.
AUK?TASIS RENESANSAS :
Paniekinamas meninis brandumas, ?mogø stengiamasi vaizduoti tobul?. Leonardo Da’ Vin?i: “Madona su k?dikiu” (fig?ros u?pildo vis? format?), “?v. Ona ir Marija su k?dikiu” (dinami?kos fig?ros). Rafaelio k?ryba buvo harmoningiausia tarp to meto dailininkø: “?vetoji ?eimyna”, “Siksto Madona”. Mikeland?elas gars?jo skulpt?romis: Siksto koply?ia, ?v. Petro ir Povilo ba?ny?ios projektas (Roma, Vatikanas).

Leave a Comment