senoves menas

SENOVËS ROMOS MENAS.
Valstybë formuojasi nuo VIa.pr.m.e.. Tai buvo viena galingiausiø valstybiø. Kultûra bendra su Graikijos. Pasiekiama klasikos paþanga. Jai priklausë visos Vakarø Europos valstybës Valstybës visuomeninë struktûra sudëtinga. Tiesiami keliai, tiltai (komunikaciniai), vandens kanalai, kas vaartojama ir ðiandien. Romos miestas pastatytas radialiniu planu: (saulë su spinduliais)

Miestai turëjo kanalizacijà. Butai buvo ðildomi centriniu ðildymu, buvo vandentiekis. Turtingieji savo vilose turëjo vidinius kiemus.
Skulptûra. Portretas antkapinis.
Buvo paplitæs simbolinis atvaizdas. Vëliau buvo nuimama veido kaukë ir árëminama. Portretus pradëta kurti naudojantis nuimtomis kaukëmis. Taai nulëmë skulptûros vystymàsi.

GRAIKIJA IR ROMA.
Antikus reiðkia senas.
Graikija XI-Ia.pr.m.e. istorijos raida. Ðis laikotarpis skirstomas:
• XI-VIIIa.pr.m.e. Homerinis laikotarpis.
• VII-VIa.pr.m.e. Archaininis laikotarpis. Jau kuriami miestai(polisai), valstybës. Architektûroje formuojasi orderiø sistema. Skulptûroje iðryðkëjo gyvenimu besidþiaugiantis þmogus.
• Va.pr.m.e. Graikai nugali Persijà. Apsijungia polisai. Pasiekiamas ekonominis iðsivystymas.
• Iva.pr.m.e. vëlyvoji klasika. Graikø valstybës silpnëjimas. Bruoþai iðlaikomi tie patys.
• III-Ia.pr.m.e. Helenizmo laikotarpis. Graikø menas paplinta kaimyninëse ðalyse (Romoje, Maþojoje Azijoje)

Graikø skulptûroje þmogus vaizduojams realistiðkai, kasdieniðkai, besidþiaugiantis gyvenimu.

Keramika. Atsispindi graikø gyvenimas. Pagal keramikà galima dotuoti ir kt. kûrinius, nes skirtis gali tik laikotarpiu &##8211; skirtingi pieðiniai.
• Protogeometrinis stilius, vienas ið seniausiø. Patys nesudëtingiausi ornamentai.
XI-Xa.pr.m.e. Meandro motyvas. (atëjæs ið rytø) Palmetës ðakelë.
• Þmogaus ir gyvûnø motyvai.
Dekoravimo bûdas:
1. Juodafigûrinë (ant natûralaus molio darydavo pieðiná (iki VIa.pr.m.e.))
2. Raudona figûrinë (indà dengdavo juoda, o likusias dëmes – raudonai nuo IIIa.pr.m.e.) Dekoruodavo ju

uodu matiniu laku. Dekoruoti labai tinka slankos plunksna. Pati seniausia keramika buvo smailiai.

Architektûra. Pastati tarnauja ne tik kultûrai ir religijai, bet ir visuomeniniams renginiams. Statomi be pamatø, tik ant akmens plokðèiø. – plano : antai(prieangis)
• Orderis – tam tikra sistema archtektûroje. Tai pastato konstruktyviø daliø proporcijos.
Orderis skirstomas:
1. Dorënø ord. – masyvios, sunkios, tvirtos formos.
2. Joninø ord. – formos iðsitæsia, atsiranda dekoro.
3. Koruntinis ord. – puoðniausios, liekniausios formos.
BIZANTIJOS DAILÉ.
Viduramþiai sutampa su feodaline epocha. Kultûra priklauso tam, kam ir þemë. Kultûra vystosi priklausomai nuo baþnyèios. Baþnyèia suskyla á provoslavus ir katalikus. Rytuose – islamas. Islamas skelbë vieninteliu valdovu Alachà.

Jis vienintelis sutvërëjas. tai turëjo didelæ reikðmæ mene. Draudþiami vaizduojamieji menai. Iðmintis – knygø miniatiûra. Aukðtas mokslas sprendë tai, kad raðtas áauga á ornamentikà. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Damasko plieno ginklai buvo nepaprastai vertinami Europoje, tiek kokybe, tiiek meniniu atþvilgiu.
Skulptûros pasiþymi veðlumu, apkûnios kaip ir þmonës.
Bizantija – viena pirmøjø viduramþio valstybiø. Vieðpatavo krikðèionybë kaip valstybinë religija. Pratæsiamos antikinës tradicijos. Taip pat matosi feodalinës kultûros pëdsakai. baþnyèios átaka dar nëra labai stipri. Krikðèionybë atsirado Romoje. Ir iðkëlë vienà dievà. Krikðèioniðkasis dievas neturi jokio minuso. Nauja religija iðkëlë naujà poþiûrá á þmogø. padalina já á daflis (siela – nemirtinga, kûnas – sielos
priedas) tas mene pagrindë dviprasmiðkumà, sàlyginumà (vienà sako, kità galvoja).
IV-Va. Bizantija buvo grynai antikinës kultûros átakoje. Aleksandrija, Konstantinopolis st. miestai. vi

isur stovëjo bazilikos.
325m. priimtas nutarimas ðvæsti kalëdas. 336m. pirmà kartà ðvenèiamos kalëdos.
VIa. prasideda kultûros pakilimas, vystosi architektûra, paplinta centrinio plano pastatai. Visada perdengiami kupolais. daþniausiai statomi kaip krikðtyklos ir kapai (baktisterijai).
VI-VIIa.pradþ. daugelyje tapybos darbø iðlieka antikos elementø (realizmo) kultûros kilimà paaðtrina vidiniai prieðtaravimai (karai):
1. nereikalingi ðventyklø atvaizdai (tai neleistina pagonybës liekana)
2. Kova prieð baþnyèiø turtëjimà, puoðimà.
Karas truko du ðimtmeèius. Sunaikino daug VIII-IXa. kultûros paminklø ir stabdë kultûros vystymàsi.
IX-XIa. naujas perijodas. Vël sustiprëja Bizantija.
Xia. prasideda pirmieji kryþiaus þygiai. Ðiuo laikotarpiu nusisitovi planinis struktûros ir ikonografinës schemos (baþnyèios kryþminis, kupolinis planas).
4 pasaulio ðalys,
dangaus skliautas

Pontokratorius(visagalis valdytojas) ,toliau apaðtalai.
Atsiranda daugiau sàlyginumo ir schematiðkumo.Þmogus vaizduojamas plokðtuminiai.Vengiant konkretumo -fonas auksinis.Atsiranda ir plaèiai paplinta ikonos.
XIIa.Ipusë Vladimiro “Dievo motina” viena seniausiø ikonø.
Sàlyginumo bruoþai ryðkûs ir miniatûrinëje tapyboje.Pradedama naudoti auksinis fonas.
I-IIa.m.e. portretuose ryðki graikø Veido bruoþus bandoma pagraþinti
Kartojamos graikø skulptûros. Pozas imperatoriams mëginama vaizduoti graikiðkø pozose.
Ant ðarvø alegorinës figûros. Imperatoriams didina galinguma, didingumà. Naudojamas daugiaplanis reljefas.
Ia.m.e. atsisakoma idealizacijos. Tai arkos ir triumfo kolonos. Saikingai papuoðtos. Trojano kolona. Siekiama dokumentiðkai.
IIa.m.e. skulptûroje ryðkëja dramatiniai veidai, tai atsisakoma pdichromijos. Sudëtingesnis komponavimas. Marko Aurelijaus skulptûros pasiekusios mûsø laikus.
III-IVa.m.e. sudëtingos figûros, portretai, dramatika, inponavimas.

V-VI-VIII amþiai .BARBARØ laikotarpis.
Romënai uþkariauja Europà ir neða savo kultûrà.O barbarai visa tai naikino laikydami tai uþkariautojø kultûra.
Charakteringa:
Kuriasi maþos atskiros valstybëlës.Architektûra neiðvystyta.Mediniai pastatai.Nëra su

udëtingos planinës struktûros.Akmens architektûra.Visà meno vystymàsi valdo baþnyèia.
IX-X-XI-XII ir kai kur XIII amþiai. ROMANINIS laikotarpis.
Susiformuoja pgrindiniai viduramþiø meno principai:
1.Realybës vieðpatavimas
2.Sàlyginumas
3.Turtinga fantastika (atëjus ið barbarø meno)
Fone vyrauja religinë tematika.Vaizduojami Ðventieji ,Dievas ir ðventøjø gyvenimas.Sienø tapyba baþnyèiose,freska,auksinis fonas.
Vyrauja kultinë architektûra-vienuolynai.Feodalø pilys su gynybinëm sienom.
Statoma ið akmens,mediniai perdengimai.Naudojami skliautai.
Dekoruojama labai negausiai.Kolonos baigiasi augaliniais motyvais.Romaninio laikotarpio pastatø iðorë labai rûsti.Pastatui bûdingos vertikalios-horizontalios plokðtumos masyvios,grubios.Reljefas labai þemas ,vaizdai iðdëstomi juostomis.Kartojasi tie patys personaþai.Vyrauja disproporcija,deformacija-siekiant iðreikðti dvasinæ bûsenà.
Italijoje ðiam laikotarpiui priklauso Pizos ansamblis.Èia þmogus iðkeliamas aukðèiau uþ Dievà.Universali asmenybë.Menas ir mokslas nedalomai susijæ.Studijuojama anatomija.

Terminai:
Pseudostilius-tai stilius,kuris mëgdþioja senus stilius.
Neostilius-naujai atkartojantis.
ROMANTIZMAS – meno dësniø nepaisymas.Revoliucija prieð akademizmà.paprastos natûros priepastatymas idealizmui.Tam tikras pieðinio ir kolorito (spalvø) netobulumas.Stiliaus stoka.Romantizmas skirstomas:
1.Progresyvinis romantizmas.Domëjosi savo laikmeèio epocha.
2.Reakcyvusis.Vieni dailininkai nusivylæ savo laikø epocha,stengësi atitrûkti nuo epochos,vaizdavo egzotikà,praeitá.
Vienas pirmøjø romantikø buvo T.Þeriko.Pieðë þirgus,jø lenktynes.Pav.:”Raiteliø kapitonas”,”Lenktynës Epsone” ir kt.Reikðmingiausias darbas “Medûzos plaustas’ (po laivo katastrofos)
Tapytojas E.de Lekrua:”Chioso skerdynës”(graikø kova prieð turkus),”Dantës laivas”(Dantë ir Vergilijus plaukia pragaro upe á pragarà)
ROKOKO stilius. Atsidavimas savo malonumams, pasimëgavimams. Tikslas árengti puoðnius rûmus, gyventi prabangoje. Gráþimas á gamtà. (Palangos parkas prie ginaro rûmø). Oteliai – rûmai, statomi toliau nuo gatvës, nuo aplinkos izoliuoti parkais. Viskas labai safinuota. Spalvos pastelinës, gausu atspalviø. Rûmuose parodines sales keièia loðimo kambariai. Interjero imtymumas ir paikumas. Interjeras labi puoðnus ir pr

rabangus. Aptakios ir turtingos formos. A.Vato “Kelionë á keteros salà” (plaukia laivas, ásimylëjusiø poros).
EMPYRO stilius. XIXa. pradþia. Empyrum – nuo þodþio imperija. Tikslas – podemonstruoti reprezintaciná valdovo vaidmená. Charakteringa: atspirties taikos
klasicizmas. Remiasi antika, ankstyvuoju renesansu. Napoleono laikai. Statoma daug triumfo arkø. Napaleonopergalei statoma Karuselës arka (architektai Persje ir Fontemas). Ðalgreno stat. Triumfo arka gausu dekoro skulptûrø.
Tapyba: portretistas Fransua Þeraras tapë þymiø damø portretus. Reprezentacinis portretas. Tapytojas Þakas Domininkas Engsas “Jupiteris ir teofilë” mistinis pieðinys, meistriðkai pieðë moterø aktus “Ðaltinis”, “Obeliskas” homerø moterys.
ANKSTYVASIS RENESANSAS (XV a.) :
Naujø konstrukcijø neiðrandama, tik tobulinamos ankstesnës. Kupolo konstrukcijos – iðmûrijamas karkasas, po to daromos kupolo plokðtumos. Charakteringi centrinio plano pastatai. (Kryþiaus formos). Naudojama lankinë arka ir kryþminiai saitai.

Tapyba tampa pagrindine meno ðaka, paplinta molbertinë tapyba. Siuþetai iðlieka religiniai. Portretø tapyba: anatominës þinios, tiksi anatominë struktûra, tûrio, formos, apimties perteikimas. Vaizduojamos apnuogintos figûros.(“Veneros gimimas”) Vienas þymiausiø to meto tapytojø – S. Botièelli.(“Madona”, “Ðv. Sebastionas”)
GOTIKA (XII a.- XIII a.) :
Gotikos kultûra – iðaugusiø meistrø kultûra. Kultûrà kuria pasaulieèiai ir amatininkai. Svarbiausi pastatai – katedra ir rotuðë. Vis daugëja laisvø (savivaldþiø) miestø. Juose valdþia nepriklauso nuo
feodalo, ji renkama. Ið Rytø á Europà patenka daug prabangos: audiniai, ginklai, indai, papuoðalai. Visa tai skatino meistro kultûros vystymàsi.

Vëlyvoje gotikoje plokðtumø nebelieka. Statinys atrodo kaip ið nëriniø. Formos grakðèios, plonos, iðtæstos. (Paryþiaus Katedra, Reimso Katedra, Ðv. Onos baþnyèia Vilniuje, Perkûno namai Kaune)

Skulptûra daug gausesnë negu romaniniame laikotarpyje. Skulptûra dengia ne tik fasadà, bet ir ðonines sienas. Gausi vidaus puoðyba. Ypaè reikðminga altoriø skulptûra.

Skulptûra polichromuojama (daþoma). Tarp religiniø vaizdø sutviska ir pasaulinës scenos.
MODERNAS :
Tai naujas stilius, susiformavæs beveik visose ðalyse tuo paèiu metu. Ryðkiausiu centru buvo belgija. Austrijoje jis buvo vadinamas Secesija – atsiskyrimas nuo
senøjø stiliø. Naujas poþiûris á áprastas formas, paprastus daiktus traktuoja ne paprastai. Plaèiai taikomas vitraþas, keramika, alavas. Naujos konstrukcijos baldø gamyboje, architektûroje. Iðryðkëja polinkis á dekorà, dekoratyvumà. Iðnyksta riba tarp atskirø meno ðakø. Atsisakoma formos modeliuotës, viskas pieðiama plokðtumoje, sureikðminama linija. Ornamentas – augaliniai, gyvûnø motyvais. Grafika, knygø iliustravimas, inicialinës raidës. Vingri plastiðka linija. Dominuoja lelijos motyvai, paukðèiai, povo plunksnos, iðsidraikæ plaukai.
Plakatai: reklaminiai plakatai, þurnalø virðeliai, simboliniai elementai poezijoje.
Skulptûrëlë (“Moteris su vaiku”, autorius Rodenas ). Lotreko plakatai: sodri linija, dëmës.
MODERNIZMAS ( XX a.) :
Viena ið krypèiø – 1905 m. gimæs fovizmas.(Laukinis menas). Spalviniø
dëmiø kombinacija, spalvø ápatumas, pieðinys netaisyklingas, sàlyginas. (“Þmogaus portretas”, “Raudonasis kambarys” – Matiso). Fovistai visiðkai nesiskaito su realybe, kuria sav o pasaulá, iðreiðkia save.
KUBIZMAS (1906 – 1907 m.) :
P. Pikasso: “Arlekinas”, “Arlekino ðeima”, “Mergaitë su kamuoliu”
XX a. yra intelekto amþius. Þmogus á pasaulá turi þiûrëti protu, o ne akim. Kubizme iki I pasaulinio karo buvo cirko artistø, klajokliø tema. Kûrybiniam procese turi dalyvauti ir þiûrovas.
FUTURIZMAS (XX a.) :
Remiasi kubistiniø formø skaidymu ir jø ritmiðku kartojimu. Malevièius (“Malkø skaldykloje”(tipiðkas namø valstietës vaizdas), “Anglas Maskvoje”)
ABSTRAKCIONIZMAS (XX a.) :
1910 m. Malevièiaus nutapytas “Joudas kvadratas baltame fone” buv ovienas
pirmøjø darbø. Menas nëra gyvenimo atspindys . Tai menininko intelekto iðraiðka. Sakoma, jog neámanoma atspindëti daikto esmës. Katinskis: “Peizaþas”, “Juoda dëmë”.
EKSPRESIONIZMAS (XX a.):
Ði meno rûðis vyravo iki pusës I pasaulinio karo. Ekspresija – iðraiðka su didþiausia emocine átampa, perdëta, ligreiðka. Munskas: “Ðauksmas” – tai ryðkiausias ekspresionizmo pavyzdys (siuþetas maksimaliai uþaðtrinamas).
SIURREALIZMAS (XX a.) :
Aukðèiau virð realizmo. Siurrealistai atspindëjo, iðreiðkë pasamonæ, o ne realø pasaulá: reaëjimus, haliucinacijas. Salvadoras Dali: “Minkðti laikrodþiai”, “Peizaþas telefono rageliu”, “Paskutinis teismas”, “Nukryþiuotasis”.
REALIZMAS (XVIII a. – XIX a.) :
Tai sàmoninga menininko pozicija, stengiantis objektyviai parodyti tikrovæ.
Parodyti ne tik blogas, bet ir geras gyvenimo puses. F. Goja: “Aristokratø berniukas” (þmogus kaip lëlë raudonu kostiumu), “Moteris su kûdikiu” (blankios, ðvelnios spalvos), “Koks narsumas” (moteris prie patrankos), “Suðaudymas”. XIX a. Prancûzija tampa meno ásigalëjimo centru. Realizmo ásigalëjimas rodo meno demokratëjimà. Viena realizmo apraiðkø ásigali peizaþe. Tai tarsi protestas prieð gamtos naikinimà auganèiame kapitalizme. Ruso: “Ariantis valstietis”; De Lekrua: “Þaibo iðgàsdintas arklys”, “Marokietis, balnojantis þirgà”; Givstavas Kurbe: “Vyras su pypke”.
IMPRESIONIZMAS (XIX – XX a.):
Impresion – áspûdis. Tai tas pats realizmas, pasirinkæs konkretesnæ temà. Impresionizmas rëmësi kuo tikslesniu gamtos tyrinëjimu. Jis brendo palaipsniui, buvo sutelkiamas didþiausias dëmesys á profesines problemas. Didelá vaidmená
suvaidina fotografijos atsiradimas. Menininkai ieðko naujø iðraiðkos formø, priemoniø. Eduardas Mane: “Pusryèiai ant þolës”(figûros suvedamos á uþdarà kompozicijà), “Olimpija” (I-planas ðviesus, II-tamsus, sudëtingas spalvinis sprændimas.); E. Dega: “Hipodromas” (sugeba á paprastus daiktus paþiûrëti nepaprastai), “Balerina pas fotografà”, “Mëlynosios balerinos”; V. Van Gogas: “Kiparisas”, “Saulëgraþos vazoje”, “Raudonasis vynuogynas” (pritrenkianèios spalvos), “Tuopø alëja”, “Autoportretas su aprëþta ausimi”.
XIX a. ARCHITEKTÛRA :
Susidomima praeities epochomis. Architektai prieina aklavietæ. Uþgæsus empyro stiliui, neryðkëja joki nauji stiliai. Èia prasideda gotikos, baroko kopijavimas ir kt., kadangi ðie stiliai nëra konkretûs stiliai. Labai skiriasi statybos technika, todël ðie stiliai vadinami Neostiliais arba
Ekleptika. Pseudogotikinis statinys – Londono Parlamento rûmai. Pseudobarokas – Didieji operos rûmai Paryþiuje. Padedama statyti didelës prekyvietës, tiltai, naudojamos gelþbetonio ir metalo konstrukcijos. Pvz.: Didysis Paryþiaus turgus. “Kriðtolo rûmus” suprojektavo Dþ.Bekstonas 1851 m., kurio konstrukcija ið metalo ir stiklo. 1889 m. Eifelis Paryþiuje sukûrë Eifelio bokðtà.
BAROKAS (XVI a.) :
Baroko stilius turi pritrenkti þogø, kad sudrytø kuo didesná áspûdá, pastatai formuojami landðafto atþvilgiu, suderinant su aplinka. (Paþaislio vienuolynas Kaune prie Kauno mariø, Ðv. Povilo baþnyèia Vilniuje). Iterjere monumentalioji tapyba su reljefu (iliuzioniðkumas). Labai emocionalûs siuþetai tiek tapyboje, tiek skulptûroje. Kada þmogus iðgyvena ryðkias ekstazes, meilës aistras, kanèias, apoteozes. Meniniø priemoniø pagalba stengiamasi emocijas pabrëþti, sustiprinti.
Skulptûrai bûdinga dimamiðka kompozicija. Ieðkoma tikslaus gyvenimiðko judesio, tikroviðko vaizdo. Sudëtunga spalvinë gama, ðviesos – tamsos kaita. Daug dëmesio mimikai, faktûrai, modeliuotei, medþiagiðkumui.
Tapyba. Viena mëgiamiausiø kompozicijos formø – diagonalinë (ástriþainës).

Kritimas, Kilimas

Apskritimo kompozicija, pusapskritimis,

smukimas. nukirstas kadras.

Spalvai teikiamas ápatingas dëmesys, bet jos ne grynos, maiðomos, daugumoje ðiltos.
Rubensas: veðlios riebios, putnios formos. Storos moterys, perdëtas veðlumas. “Bakebas” (vyno dievas), “Persëjas ir Andromeda” .
KLASICIZMAS (XVII a.) :
Jis pirmiausia pasireiðkë tapyboje ir architektûroje XVII a. viduryje. Tai menas, kuris turëjo skiepyti þmogui moralines nuostatas, pasaulinio auklëjimo funkcijas. Klasicizmas kilæs nuo þodþio Klasika – nuo Antikos meno klasikos. Etalonu laikomas Aukðtojo renesanso menas. Groþis negali bûti laikomas tuo, kas yra gëris, o gëris nëra tas, kas nëra teisinga. Stengiamasi tarnauti kilniems idealams, savo tautai, savo Tëvynei. Iðkeliama tai, kas labai didinga, reikalinga, atmetama viena: kas negraþu, netobula, nereikðminga, neteisinga. Laikomasi taisyklingø formø traktuoèiø, taisyklingø proporcijø. Labai graþus judesys, uþdara kompozicija. Nikole Pusenas: “Arkadijos piemenys”, “Ciprijonas afrikietis”.
Klasicizmo architektûra. Rûminë – ne kultinë. Iðorëje labai akcentuojamas centras. Pastato kampai – aiðkus pasiskirstymas, naudojamos kolonos. Iðskiriamos rûmø centras. Aiðkus tarptautinis skaidymas. pvz.: Klodas Perro (architektas) Luvro rytinis paradas. Versalio rûmai (keliø autoriø).
Lietuvoje: Pranciðkus Smuglevièius. kopija “Norono (aukso) rûmai” ir kt., eskizas “Apaðtalas povilas”, “Apaðtalas Simonas”.
AUKSTASIS RENESANSAS :
Paniekinamas meninis brandumas, þmogø stengiamasi vaizduoti tobulà. Leonardo Da’ Vinèi: “Madona su kûdikiu” (figûros uþpildo visà formatà), Sv. Ona ir Marija su kûdikiu” (dinamiðkos figûros). Rafaelio kûryba buvo harmoningiausia tarp to meto dailininkø: “Ðvetoji ðeimyna”, “Siksto Madona”. Mikelandþelas garsëjo skulptûromis: Siksto koplyèia, Ðv. Petro ir Povilo baþnyèios projektas (Roma, Vatikanas).

Leave a Comment