NAUDINGOSIOS ŽMOGAUS ŽARNYNO BAKTERIJOS

Turinys

ĮVADAS 2
ORGANIZMO MIKROFLORA 4
ŽARNYNO MIKROFLORA 5
ŽARNYNO MIKROBIOTOS SUSIDARYMAS IR JOS POKYČIAI 10
ŽARNYNO MIKROBIOTOS REIKŠMĖ 12
DISBAKTERIOZĖ 13
PROBIOTIKAI IR PREBIOTIKAI 16
AR ŽALINGI ANTIBIOTIKAI? 17
ĮDOMYBĖS 18
NAUDOTA LITERATŪRA 19Įvadas
Didelė dalis ląstelių Mūsų kūne nėra Mūsų. Jos netgi apskritai nėra žmogaus ląstelės. Jos – bakterijų ląstelės. Nematomos grybų gijos tik ir laukia tinkamos progos išsikeroti tarpupirščiuose, o žarnyne gyvena kilogramai bakterijų, todėl žmogų tiksliau būtų galima vadinti vaikščiojančiu „superorganizmu“ – labai sudėtinga žmogaus, grybų, bakterijų ląstelių ir virusų sankaupa.
Būtent taip mano Londono Imperatoriškojo koledžo (D.Britanija) mokslininkai, kurių darbas išspausdintas žurnale „Nature Biotechnology“. Straipsnyje mokslininkai aiškina, kaip visi šiie mikrobai sąveikauja didžiojo kūno viduje.
Mokslininkų teigimu, superorganizmo veiklos suvokimas yra be galo svarbus, norint ateityje kurti konkretiems asmenims skirtus vaistus bei sveikatos apsaugos paslaugas, nes žmonių reakcija į vaistus, priklausomai nuo jų mikrobinės faunos, gali būti labai skirtinga.
Visą savo dėmesį mokslininkai skyrė bakterijoms. Mūsų organizmuose egzistuoja daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių. Iš viso mūsų organizme jų būna daugiau nei po 100 trilijonų ląstelių. Tuo tarpu grynai „žmogiškoji“ žmogaus dalis sudaryta vos iš kelių trilijonų ląstelių, todėl kažkuria prasme galima teigti, kaad žmogus sudaro mažesniąją savo organizmo dalį. Suprantama, kad didžioji dalis mūsų kūnų genetinės medžiagos taip pat yra bakterinės kilmės.
Tačiau padėtis nėra tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: praktiškai visos šios bakterijos su žmogumi gyvena simbiotiškai – jos dalijasi mūsų ma

aistu, tačiau grėsmės nekelia. Tiesą sakant, jos neretai teikia naudos: simbiotinės bakterijos saugo žmones nuo potencialiai pavojingų infekcijų, nes „išmoko“ imuninę sistemą kovoti su liga.
„Jau kurį laiką žinoma, kad didelės ligų dalies vystimasis priklauso nuo daugelio veiksnių – genetinių ir aplinkos – tačiau superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti ligos proceso supratimą“, – sakė tyrimui vadovavęs Imperatoriškojo koledžo biologinės chemijos profesorius Jeremy Nicholsonas.
Jis įsitikinęs, kad šis požiūris gali padėti tiriant rezistentiškumą insulinui, širdies ligas, kai kurias vėžio formas ir netgi kai kurias neurologines ligas.
Sudarius žmogaus genomo seką mokslininkai netrukus suprato, kad kitas žingsnis – išsiaiškinti kaip žmogaus genai sąveikauja su aplinkos veiksniais, kaip tai veikia ligos išsivystymo tikimybę, senėjimo procesą ir vaistų poveikį. Tačiau aplinkos veiksniams priklauso ir trilijonų žarnyno bakterijų veiklos produktai, todėl jųų tyrimas yra labai sudėtingas. Pats žmogaus genomas, sudarytas iš 3 mln. azotinių DNR bazių, šio sudėtingumo tikrai nesumažina.
„Iš žmogaus genomo gaunama tik labai skurdi informacija. Atradimas, kaip žarnyno mikrobai gali įtakoti žmogaus reakciją į ligą, reiškia, kad būtina atlikti daugiau šios srities tyrimų. Šių tarpusavio sąveikų supratimas išplės žmogaus biologiją ir mediciną gerokai už žmogaus genomo ribų ir paaiškins kol kas menkai suprantamą genų ir aplinkos sąveiką. Šios žinios kada nors gali tapti naujo požiūrio į ligų gydymą pagrindu“, – sakė mokslininkas.
J.Nicholsono kolega Ia
anas Wilsonas, dirbantis bendrovėje „Astra Zeneca“, mano, kad žmogaus superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti vaistų kūrimą, nes atskiri žmonės gali labai skirtingai reaguoti į vaistų metabolizmą ir toksinus.
„Mikrobai gali paveikti tokius dalykus, kaip žarnyno terpės pH ir imuninis atsakas. Šie dalykai turi įtakos vaisto efektyvumui“, – sakė I.Wilsonas.
Taigi, Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pademonstravo tai, kad „X failų“ gerbėjams ir NSO gerbėjams buvo žinoma jau seniai: mes ne vieni. Žmogaus genome saugoma nepakankamai informacijos, kad vien ja būtų galima paaiškinti esminius mūsų biologijos elementus.Organizmo mikroflora
Žmogaus vidaus organai nuolat kontaktuoja su nesterilia aplinka – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Šie mikroorganizmai sudaro 95 % visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5 kg
Organizmas ir jo mikroflora sudaro vieną dinamišką ekologinę sistemą. Ji vadinama eubioze. Visi mikroorganizmai, dalyvaujantys žmogaus organizmo gyvybinėje veikloje, skirstomi į keturias grupes. Pirmoji grupė – tai atsitiktinai randamos bakterijos. Prie antrosios grupės priskiriamos obligatinės žarnyno mikrofloros bakterijos, dalyvaujančios metabolizmo procesuose ir apsaugančios organizmą nuo infekcijos. Tai – bifidobakterijos. Trečiajai grupei priklauso sąlygiškai patogeniški mikrobai. Ketvirtąją grupę sudaro infekcinių ligų sukėlėjai.
.Žarnyno mikroflora
Viena grame išmatų storosios žarnos spindyje yra 109-1011 mokroorganizmų. Žarnų spindžio mikroflorą dažniausiai sudaro bakteroidai. Normali storosios žarnos mukozinė mikroflora kokybiškai skiriasi nuo ertminės, nes ne visos bakterijos gali išgyventi gleivinės paviršiuje. Gleivinėje dažniau ra
andama bifidobakterijų ir laktobacilų. Bendras anaerobų ir aerobų santykis yra 10:1.
Daugelis žmonių neteisingai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija – bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų viduriuose gimsta, gyvena, dauginasi, bendrauja, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Tad drąsiai galima sakyti, kad žmogus yra tik savo naudingųjų bakterijų konteineris, vaikščiojantis maišas.
Bet viduriuose esančių bakterijų, mikrofloros bijoti nereikia, nes vienos iš jų virškina mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina daugelį maistingų medžiagų, palaiko reikalingą pH lygį, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus, taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu. Ir tų naudingų bakterijų yra didžiuliai fabrikai, kurie ne tik perdirba maistą, bet ir mūsų senąsias ląsteles, kurių kasdien milijonai atiduodami perdirbimui. Žmogus nesusimąsto, – o kur dingsta mūsų pačių senosios ląstelės. Kada žmogus badauja – tada jis minta senosiomis, mirusiomis ląstelėmis. Organizmas perdirba milijonus ir milijonus senų ląstelių, dalina jas į paprastas sudedamąsias dalis, kurios čia pat imamos naujų ląstelių statybai ir energijos gamybai. Naudingosios vidaus bakterijos reikalauja iš žmogaus užtarnauto dėkingumo ir gero su jomis elgesio.
Bet pati didžiausia katastrofa, prilygstanti atominės bombos sprogimui vidurių bakterijoms yr
ra antibiotikai. Po vienos dozės antibiotikų organizmas ilgus metus turi atstatinėti buvusį naudingą bakterijų kiekį, o daugelis žmonių taip ir nebesugeba galutinai jų atstatyti.
Prie to dar pridėkime neteisingą mitybą, ypač tuos velniškai greitus mitybos pokyčius, kurie vyksta mūsų dienomis, – agresyvūs picerijų, makdonaldų ir visokių kitokių prasto konservantais perkrauto maisto gamintojų atakos radikaliai pakeitė lietuvių mitybos įpročius. Lietuvių vidurių mikroflora nebesuspėja su vykstančiai mitybos pokyčiais, dar blogiau, – jau gydytojai nustatinėja naują ligą – “disbakteriozę”, t. y, šių dienų gydytojai yra įsitikinę, kad normalių žmonių su normalia savo vidurių mikroflora iš vis nebėra.Todėl daug kam jau reikia lėkti vaistinėn, pirkti dirbtines “gyvąsias kultūras” miltelių, piliulių pavidalu ir dirbtinai “susodinti “ jas į savo vidurius. Tik kas duos garantiją, kad ten jos iš vis prigys?.
Kai mūsų viduriuose esnčios bakterijos yra gerai subalansuotos, žmogus tada gali valgyti bet kokį maistą, gerti bet kokį vandenį, nes jo viduriuose esančios sveikos ir karingos bakterijos lengvais susidoroja su bet kokių ligų sukelėjais.
Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (pvz., lakto, bifidobakterijos), sąlyginai patogeninius (pvz., klebsielės, protėjai) ir patogeninius (pvz., salmonelės). Daugiausia mokslinių duomenų yra sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Normali žarnyno mikroflora kiekybiškai skirstoma į tris grupes:
Ш Pagrindinę – apie 90% visų mikrobų sudaro bifidobakterijos (Bifidobacterium) ir bakteroidai (Bacteroides).
Ш Šalutinę – 10% sudaro laktobacilos (Lactobacillus), ešerichijos (E.coli), enterokokai (Enterococcus).
Ш Likusią – mažiau negu 1% sudaro klebsielės (Klebsiella), citrobakterės (Citrobacter), enterobakterės (Enterobacter), protėjai (Proteus), klostridijos (Clostridium), stafilokokai (Staphylococcus) ir kt.
Be to, žarnyno mikroflora skirstoma į obligatinę ir fakultatyvinę.

Enterococcus

Bacteroides fragilis

Bifidobacterium

Lactobacillus casei

Žarnyno mikrobiotos susidarymas .ir jos pokyčiai

Vaisiaus virškinamasis traktas yra sterilus. Mikroorganizmai pradeda kolonizuoti žarnyną tuoj po gimimo. Aplinka, kurioje gimė vaikas (išsivysčiusioje ar besivystančioje šalyje, sterilios aplinkos sąlygos ar ne), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją) ir maitinimas (mamos pienu ar dirbtinis) nulemia tai, kokios bakterijos apsigyvens jo žarnyne. Pirmieji mikroorganizmai, pakliuvę į žarnyną, gali priversti organizmą gaminti sau palankias medžiagas ir neleisti kitoms bakterijoms įsitvirtinti jame. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija nulems, kokia bus jo pastovi mikrobiota. Žmogui augant, jo mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90 % mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių – 25 %. Su amžiumi keičiasi ne tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis.
Virškinimo trakto mikrofloros sudėčiai turi įtakos šie veiksniai:
Ш Maisto medžiagos.
Ш Virškinimo sulčių sekrecija.
Ш pH.
Ш Virškinimas ir rezorbcija.
Ш Peristaltika.
Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas primena schemą:
Ш Nuolatinė skuba, lydima stresų;
Ш Maitinimasis negalvojant ką, kiek ir kada valgai;
Ш Sėslus darbas (bei vis didėjantis kūno svoris);
Ш Daug puodelių kavos darbingumui palaikyti;
Ш Alkoholis, rūkymas;
Ш Nesubalansuotos dietos;
Ш Savarankiškas gydymasis antibiotikais.
Organizmas neatlaiko tokio krūvio, todėl kinta ir silpnėja jo funkcijos. Viena iš jų – žarnyno veikla. Kadangi sumažėja “gerųjų” bakterijų santykis žarnyne, jaučiame diskomfortą – pučia vidurius, raugėjame. Mikrobiotos pasiketimas, kuomet žarnyne sumažėja „gerųjų“, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų, vadinamas disbioze. Be to, mažėja atsparumas infekcinėms ligoms, jaučiamas silpnumas, pilkėja veido oda.
Vadinasi, būtina sureguliuoti žarnyno mikroflorą:
Ш Daugiau judėti – vaikščioti, mankštinti pilvo presą,
Ш Atrasti blauzdose aktyvius centrus, kurie mažina pilvo pūtimą;
Ш Teisingai maitintis – daugiau rupaus maisto, kefyro (unikalus atradimas), derinti produktus, nepersivalgyti, dietologo konsultacijos, naudoti ekologiškai švarų maistą;
Ш Pasimokyti ramiau reaguoti į stresus – meditacija, joga, pscihologo konsultacijos;
Ш Antibiotikus vartoti tik gydytojui paskyrus;
Ш Saugotis kraštutinumų laikantis įvairių dietų (dietų mados ateina ir išeina);

Žarnyno mikrobiotos reikšmė

Mikrobiota gyvena visame virškinamajame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas yra storosios žarnos pradinėje dalyje. Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:
Ш skaido nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives;
Ш sintezuoja K ir B grupės vitaminus;
Ш palengvina kalcio, magnio, geležies jonų absorbciją;
Ш kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi, imuninės sistemos išsivystymą ir jos pusiausvyrą;
Ш apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą.

Disbakteriozė

Tai dažniausiai pasitaikantis virškinimo sutrikimas. 1 ml žarnyno turinio yra nuo 100 tūkst. iki 1 milijono mikrobų. Iš jų 90 proc. sudaro bifidobakterijos (gerosios), kita dalis – tai rūgščiosios pieno bakterijos, žarnyno lazdelės, stafilokokai, grybelinės kilmės ir kiti mikrobai. Žarnyno sveikata sutrinka, kai pasikeičia mikrofloros sudėtis. Tuomet žmogus viduriuoja, skauda žarnyną, gali būti jaučiamas sunkumas skrandžio srityje. Disbakteriozė gali išsivystyti dėl netinkamos mitybos, streso, virusinių susirgimų, nusilpusio imuniteto, alergijos ar hipovitaminozės. Dažniausiai disbakteriozė išsivysto dėl dažno ir ilgo antibiotikų vartojimo, kurie organizme žudo ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir gerąsias bifidobakterijas. Tuomet žūva “geroji” žarnyno mikroflora (sumažėja bifido bakterijų) ir sutrinka virškinimas žarnose. Tokiu atveju siūlomas gydymas bakteriniais preparatais ir naudingųjų bakterijų augimą skat.inanti dieta. Reikia valgyti jogurtą, rūgštaus pieno produktus, rupią duoną. Būtina vengti alkoholio, aštraus, sūraus maisto. Teisingai gydantis negalavimas praeina per keletą dienų. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau, reikia kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtos infekcinės ligos simptomai.
Disbakteriozė atsiranda nepilnavertiškai maitinantis, ypač jei žmogus serga piktybiniu naviku ar yra operuojamas, taip pat dėl rentgenoterapijos. Jonizuojančiosios radiacijos poveikio. Be to, turi įtakos metų laikai, žmogaus amžius, emociniai ar kitokie stresai. Didelę tikimybę susirgti disbakterioze turi tie žmonės, kurie gydosi įvairiais cheminiais preparatais ypač antibiotikais ir imunosupresantais. Daugelis antibiotikų labai slopina arba sunaikina laktobacilas, burnos ertmės florą. Penicilinas, veikdamas patogeninius kokus, slopina gramteigiamą florą, o plataus veikimo spektro antibiotikai sunaikina ne tik ligos sukėlėją, bet ir normalią organizmo mikroflorą, įskaitant gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Vartojant cheminius preparatus, pasireiškia organizmo sensibilizacija, hipovitaminozė. Tai sudaro sąlygas disbakteriozei atsirasti.
Būdingiausias žarnų disbakteriozės simptomas – tuštinimosi pakitimai (dažniausiai būna nepastovūs viduriai ir viduriavimas). Viduriuojama, kai žarnyne susikaupia daug dekonjuguotų tulžies rūgščių, o viduriai sukietėja, kai mikroflora nebegali stimuliuoti storosios žarnos peristaltikos. Antras disbakteriozės simptomas – meteorizmas. Dujoms susidaryti įtakos turi mikrofloros sudėtis. Dujų susikaupia pakitus žarnos sienos rezorbcijai ir sutrikus dujų pasišalinimui. Meteorizmas sukelia sunkumo jausmą, nemalonų skonį, spaudimą širdies plote, ekstrasistoles, silpnumą, 80% ligonių labai gurguliuoja pilvas. Neretai pasitaiko pilvo skausmai, protarpiniai, lyg tempiantys ar spaudžiantys, sustiprėjantys antroje dienos pusėje. Kartu pasireiškia meteorizmas. Kartais skausmai labai stiprūs. Gali būti polihipovitaminozės simptomų. Pirmasis vitamino B1 stygiaus požymis – virškinimo trakto motorikos pakitimai ir polinkis į atoniją. Stokojant nikotino rūgšties, atsiranda glositas (liežuvis, žiotys, burnos gleivinė ryškiai raudona), padidėja seilėtekis, ligonis darosi irzlus, apatiškas, jo nuotaika dažnai keičiasi. Trūkstant vitamino B2, pasireiškia stomatitas, pakinta lūpų gleivinė, atsiranda nosies sparnelių, nosies ir lūpų kampo dermatitas, nagų distrofiniai pakitimai, ima slinkti plaukai. Stokojant vitamino B12 ir esant nepakankamai folinės rūgšties sintezei, atsiranda normochrominė, kartais – hiperchrominė mažakraujystė.
Prie disbakteriozės simptomų priskiriamos ir kai kurios alergijos formos, nes žarnyno mikrobai dėl dekarboksilazės aktyvumo gali padidinti histamino gamybą, o pakitusi žarnų gleivinė negamina histaminazės.
Žarnų disbakteriozė pasunkina nespecifinio opinio kolito eigą.
Pūlines uždegimines ligas dažniausiai sukelia stafilokokai. Stafilokokinė žarnų disbakteriozė pasireiškia ir kūdikiams – kaip dispepsija su ryškia intoksikacija (ligoniukai vemia, tuštinasi skystomis išmatomis). Liga sunki, maždaug 7-8% sergančiųjų miršta. Suaugusiųjų stafilokokinis enterokolitas būna dviejų formų: enterotoksinis (ištinka kolapsas, sutrinka elektrolitų pusiausvyra) ir neenterotoksinis (pažeidžiamas virškinimo traktas), pereinantis į lėtinį. Enterotoksinė ligos forma pasireiškia per 1-8 paras po antibiotikų terapijos, kartais – ir po 3-4 savaičių. Neenterotoksinė forma pasireiškia praėjus 2-12 dienų po gydymo antibiotikais.
Labai svarbu teigiamai veikti normalią žarnyno mikroflorą. Tinka bakteriniai preparatai: bifidumbakterinas, bifikolis, laktobakterinas, kolibakterinas, baktisubtilis.
Didžiulę įtaką turi ligonių mityba. Mat maistas fiziologiškai veikia žarnyno mikroflorą. Disbakteriozės eigą galima pakreipti teigiama linkme, jei ligonis maitinasi adekvačiai: valgo daug žalių daržovių, vaisių ir augalinių produktų (ypač kvietinių sėlenų). Reikia atsiminti, kad valyti produktai kenkia žarnyno mikroflorai..
Gydymui skiriami žarnyno eubiotikai: Bifidumbacterini, Lactobacterini, Bactisubtili, Linex.
Išnagrinėkime tokį pavyzdi. Vaikas gimsta turėdamas disbakteriozę. O kas yra disbakteriozė? Tai sutrikusi žarnyno flora. Kada gi žarnyno flora spėjo sutrikti, jei kūdikiui dar tik 2 mėnesiai? Pasirodo, ji sutriko, kai vaikas buvo dar mamos pilve. Taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių: motinos pienligė, žemas hemoglobinas, rezuso konfliktas arba motinos vartoti cheminiai preparatai ir t. t. O vaiko imunitetas dar labai silpnas, dėl to ir išsivystė disbakteriozė.
Skiriami keturi disbakteriozės laispniai:
Ш I laipsnis (D1) – šiek tiek pakinta obligatinė ir fakultatyvinė mikroflora.
Ш II laispnis (D2) – ryškūs, ilgai trunkantys kokybiniai ir kiekybiniai obligatinės ir fakultatyvinės mikrofloros pakitimai.
Ш III laipsnis (D3) – bakterijos iš storosios žarnos patenka į virškinimo trakto proksimalinę dalį, ir sumažėja organizmo imuninis reaktyvumas.
Ш IV laipsnis (D4) – atsiranda komplikacijų, bakterijos randamos kituose organuose ir audiniuose.

.Probiotikai ir prebiotikai
Probiotikai – tai maisto papildai iš gyvų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Vis daugėja moksliškai pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai.
Profilaktiškai probiotikai vartojami esant kvėpavimo sistemos, lytinių ir šlapimo organų infekcijoms, pooperacinėms infekcinėms komplikacijoms, dantų ėduoniui, alergijoms, sergant onkologinėmis ligomis. Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis, t.y. geresnis organizmo atsakas į skiepus.
Antibiotikai dažnai, ypač mažiems vaikams, sukelia viduriavimą. Viduriavimo epizodų sumažėja kartu su antibiotikais vaikams skiriant laktobakterijas ar mieliagrybius.
Probiotikai taip pat svarbūs ir gydant daugelį ligų.
Pagrindinis probiotikų šaltinis – rauginti pieno produktai: kefyras, jogurtas. Pagal racionaliosios mitybos principus kasdien reiktų išgerti po stiklinę kefyro ar jogurto. Prebiotikai – tai “gerųjų” bakterijų (probiotikų) maistas. Prebiotikų organizmas gauna valgant daug maistinių skaidulų turintį maistą. Rekomenduojamas skaidulų paros kiekis suaugusiajam yra 10-30 g, vaikui – 0,5 g/kg.
Šių “gerųjų” bakterijų nauda žmogaus organizmui – įvairiapusė: jos skatina B grupės vitaminų, vitamino K, antioksidatorių gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, skatina medžiagų, kurios apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi, gamybą. Labai svarbu ir tai, kad bifido- ir laktobakterijos aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Beje, probiotikų preparatų turėtų būti visų atostogaujančiųjų kelioninėse vaistinėlėse, nes, atostogų metu pakitus maisto racionui, neretai sutrinka žarnyno bakterijų pusiausvyra, todėl suviduriuojama. Tokiu atveju probiotikų preparatai – nepakeičiamas pagalbininkas.

Ar žalingi antibiotikai?

Reikia nepamiršti, kad antibiotikas žudo ne pasirinktinai tik ligos sukėlėjus, bet ir visus mikroorganizmus, kurie yra jam jautrūs. Todėl kiekvieną kartą kartu su ligą sukeliančiomis bakterijomis yra pasmerkta daugybė nekenksmingų mikrobų. Beveik visi jie yra žarnyne, todėl viduriavimas – vienas iš labiausiai paplitusių pašalinių poveikių.
Iš principo antibiotikai turi veikti ten, kur daugialąstis organizmas aiškiai skiriasi nuo vienaląsčio arba bakterijų. Tik taip yra įmanoma sunaikinti bakterijas nepadarant žalos žmogui. Čia galimi keli poveikio būdai. Penicilinas, pavyzdžiui, trukdo atstatyti vadinamųjų gramteigiamų bakterijų ląstelės sienelę (tai bakterijos, kurios jų nustatymo metu apdorojamos Gramo dažais, nusidažo mėlynai). Veikiant penicilinui, ląstelės sienelė tampa pralaidi, bakterijos išbrinksta ir sprogsta. Kadangi tokias sienelių sudedamąsias dalis praktiškai turi tik bakterijos, tai pasirodo, kad apskritai žmogaus organizmui penicilinas yra nežalingas. Kiti antibiotikai paveikia bakterijų medžiagų apykaitą ten, kur jie aiškiai skiriasi nuo žmogaus medžiagų apykaitos. Taip veikia, pavyzdžiui, sulfanilamidai ir tetraciklino preparatai.

Įdomybės

Amerikos mikrobiologas iš Prinstono universiteto Bonis Basleris tvirtina, kad bakterijos sugeba keistis pranešimais ir tai gali daryti netgi su skirtingų rūšių atstovais. Atitinkamą ataskaitą Basleris pateikė Amerikos mokslo vystymosi asociacijos posėdyje.
„Bakterijos dažniausiai suprantamos, kaip vienaląsčiai organizmai, neturintys išreikšto socialinio elgesio,“ – teigia Basleris. – „Mes išsiaiškinome, jog taip nėra.“ Bakterijos negali bendrauti „tet-a-tet“: bendravimo mechanizmas reikalauja, kad šiame procese dalyvautų didelis skaičius bakterijų, sako mokslininkas. Kiekvienas vienaląstis išskiria tam tikras signalines molekules, ir, pasiekus reikiamą koncentraciją, tai tampa „daugumos balsu“, suprantamu visiems susirinkimo dalyviams.
Tokie “sprendimai” priimami prieš kolektyvinius veiksmus, tokius kaip agregacija ar sinchroniškas toksinų išmetimas.
Biologai ma.no, kad atrastų mechanizmų analizė leis kurti naujo tipo vaistus, kurie, neužmušdami mikroorganizmų, leis reguliuoti jų veiklą.

Naudota literatūra

1. www.elibrary.lt, publikuota: 2005-03-16 09:54, tematika: mokslo pasaulio naujienos.
2. www.delfi.lt.
3. www.wired.com.
4. G. A. Ewald, C. R. McKenzie (ed.) Manual of Medical Therapeutics, 28th ed. – 1995.
5. Bennett C., Plum F. (ed.) Cecil textbook of medicine, 20th ed. – 1996.
6. Gerd Herold. Vidaus ligos. Gydytojo vadovas. – Vilnius, 1988.
7. Šimnauskas J. Virškinimo sistemos ligų diagnostikos klaidos. – Vilnius, 1987.
8. Laiškonis A., Bareišienė V. Infekcinių ligų žinynas. – Vilnius, 1994.
9. Krylov A. Neotložnaja gastroenterologija. – Leningrad, 1988.
10. Čibiras P. Infekcinės ligos. – Vilnius, 1989.
11. “Sveikas žmogus” 2005 m. Nr. 4
12. www.unicity.lt/zodynas.html
13. www.rimi.lt/pe_ekspertas_pataria_03.php
14. http://kvvazar.tripod.com/sei.html
15. www.rtn.lt/mi/0306/gyvieji.html
16. www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=wiew&id=130&return_action=top_articles
17. www.pnas.org

Leave a Comment