Higieniniai reikalavimai maudykloms. Vandens ėminių programos maudykloms formavimo principai

TURINYS

ĮŽANGA..............................3

Atvirų telkinių analizė..............................4

Paplūdimių higienos reikalavimai..........................6

Paplūdimių priežiūra..............................8

Maudyklų vandens kokybės reikalavimai......................9

Maudyklų vandens tyrimo metodai........................10

IŠVADOS..............................12

LITERATŪRA..............................13

ĮŽANGA

Kiekvienais metais daug žmonių traukia prie atvirų vandens telkinių atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių. Tačiau daugelis neįtaria, kad net ir paplūdimių vandenyje gali slypėti pavojai sveikatai.

Atvirų vandens telkinių vandenyje gali būti žarnyno grupės (vidurių šiltinės, choleros, dizenterijos ir kitų) bei virusinių (poliomielito, infekcinio hepatito ir kt.) užkrečiamų ligų sukėlėjų. Per vandenį į žmogaus organizmą gali patekti kirmėlių kiaušinėliai. Šiltas vanduo yra palanki terpė žmonių sveikatai.

Maudyklų¹ vandens kokybę įtakoja ir paplūdimių applinka. Neleistina, kai paplūdimių maudyklose plaunamos autotransporto priemonės, maudomi gyvūnai.
Pagrindinė paviršinio vandens telkinių užterštumo priežastis – į šiuos telkinius patenkanti tarša su nepakankamai išvalytomis ar nevalytomis miestų, miestelių, pramonės įmonių ir kaimų nuotekomis, taip pat išsklaidyta tarša iš gretimų vandens telkinių teritorijų. Daugelio šalies upių ir upelių bei Kuršių marių vandens kokybė dar neatitinka vandens kokybės normų bei standartų.
Rekreacijai Lietuvoje naudojami Baltijos jūros, upių, ežerų vandenys. Yra 243 paplūdimiai, iš kurių 1998 metais tik 159 (64,3 proc.) savivaldybių tarybų buvo įteisinti. Pagal Lietuvoje galiojančią teisinę sistemą saavivaldos institucijos turi įteisinti paplūdimius ir maudyklas, užtikrinti jų eksploatavimo kokybę, kad nebūtų grėsmės žmonių sveikatai. Deja, daugelis paplūdimių nereguliariai valomi, stokoja sanitarijos įrenginių, nėra nuolatos prižiūrimi, jie neatitinka higienos reikalavimų. Didelį susirūpinimą kelia atvirų maudyklų vandens kokybė, jo užterštumas. Pa

agal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai maudymosi (vasaros) sezono metu 2—3 kartus per mėnesį atlieka maudyklų vandens mikrobinę ir cheminę analizę. Pastarųjų trejų metų duomenys parodė, kad maudyklų mikrobinė tarša buvo labai didelė, ypač Nemune ties Kaunu ir Alytumi bei kitose vandens telkinių maudyklose. Su trumpalaikiais apribojimais visuomenės sveikatos centrų specialistai leisdavo maudytis Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Palanga. Gana švarus yra Molėtų, Utenos, Švenčionių rajonų ežerų vanduo. Daug metų švariausiais vanduo buvo Nidoje ir Aukštaitijos ežerų maudyklose.

Atvirų telkinių analizė

Visuose tirtuose atviruose telkiniuose 2003 metų vasaros sezoną vandens kokybė neviršijo higienos normos reikalavimų, išskyrus Kauno marių I paplūdimyje (1,2,3 paveikslai) ir Nemune ties pėsčiųjų tiltu ( 5, 6 paveikslai).

Gegužės mėnesio viduryje tirto Kauno marių I paplūdimio vandens kokybė neatitiko higienos noormos reikalavimų, nes fekalinių streptokokų skaičius 100 ml siekė iki 280 (norma iki 100), o Nemune ties pėsčiųjų tiltu -iki 480.

Pagal cheminius rodiklius tirtų atvirų telkinių vandens kokybė atitiko higienos normoms, išskyrus bendrą deguonies sotį, kuris siekė nuo 70 iki 148 (norma 80-120).

Poilsiautojai neigiamai vertina vandens žydėjimą. Įbridus į vandenį, jaučiasi nemalonus supuvusio kiaušinio kvapas. Antropogeninės kilmės eutrofikacija (vandens žydėjimas) ir teršalai – tai pagrindiniai procesai lemiantys upių, ežerų, vandens telkinių sistemų ir vandens kokybės blogėjimą. Didžiausią taršą sukelia buitinės-ūkinės veiklos atliekos, patenkančios į dirvožemį bei telkinius. Teršalai ka

aupiasi dirvoje, dumble, aukštesniuose vandens augaluose ir žuvyse. Jų gyvybinės veiklos vaisiai – susidarę antriniai teršalai, kurie yra dar toksiškesni junginiai.

Eutrofikacijos žala yra ne mažesnė nei toksinių medžiagų (metalų ir jų organinių junginių). Biogeninės medžiagos (azotas ir fosforas) greitina gyvybinius vandens organizmų procesus, masinį planktono augimą, vanduo įgauna sieros organinių junginių kvapą, sumažėja jo skaidrumas, padidėja spalvotumas bei pakibusių ir ištirpusių teršalų kiekis. Šitos nemalonios žmonėms savybės visiškai atitinka saprofitinių, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių), bakterijų poreikius. Jei vanduo drumstas, į vandens sluoksnius patenka mažiau ultravioletinių spindulių, o tada ilgiau gyvybingi būna enterovirusai ir kiti mikroorganizmai. Mikrobiologiniai rodikliai maudykloms yra patys svarbiausi, nes nuo vienos “piktos” bakterijos galima susirgti. Žuvus vandens augalams, susidaro yrančios organinės medžiagos, kurių skilimui reikalingas vandenyje ištirpęs deguonis. Šios organinės medžiagos irsta rudenį, žiemą, pavasarį ir jų gausa gali nulemti gyvybės žuvimą vandenyje.

1 paveikslas

2 paveikslas

3 paveikslas

4 paveikslas

5 paveikslas

Paplūdimių higienos reikalavimai

Paplūdimiai įrengiami atsižvelgiant į pakrančių gamtines ir rekreacines vertybes.
• Paplūdimiai prie jūros turi būti įrengiami ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo uosto įrengimų, prieplaukų, laivų stovėjimo vietos, nutekamųjų ir lietaus vandenų išleistuvų, neturi būti pramoninių atliekų nuleidimo.
• Paplūdimiai prie upių turi būti įrengiami pagal vandens tėkmę, ne mažesniu kaip 100 m atstumu aukščiau taršos šaltinių.
• Paplūdimiai prie ežerų įrengiami tose vi

ietose, kur nėra nuotėkų nuleidimo.
• Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, tarp jų ir neįgaliesiems žmonėms.
• Paplūdimių dirvožemyje esančios kenksmingos medžiagos neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų. Dirvožemis neturi būti užterštas helmintais, enterovirusais, patogeninėmis enterobakterijomis, žarninėmis lazdelėmis.
• Paplūdimių atmosferos ore esančios cheminės medžiagos didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nustatoma tos medžiagos DLK, pateiktą norminiame dokumente, padauginus iš koeficiento 0,8.
• Triukšmo lygis paplūdimiuose, išskyrus gelbėjimo priemonių sukeliamą triukšmą, neturi būti didesnis nei nustatyta galiojančiame norminiame dokumente.
• Paplūdimių maudyklų vandens kokybė turi atitikti lentelės Nr. 1 reikalavimus.
• Paplūdimiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti suskirstyti į atskiras funkcines zonas – poilsio, maudymosi, sporto. Atsižvelgiant į skirtingus poilsiautojų poreikius, paplūdimius eksploatuojanti organizacija gali įrengti ir kitas zonas, suderinusi su Visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis. Paplūdimių funkcinės zonos nurodomos matomoje vietoje esančiame informaciniame stende ir pažymimos atitinkamais ženklais (B priedas).
• Būtina numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 0,71-1,30 m.
• Paplūdimiuose turi būti užtikrintas geriamojo vandens tiekimas. Vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus.
• Paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų, numatant patogumus neįgaliems žmonėms. Tualetai turi būti kasdien valomi ir prižiūrimi. Jų skaičius priklauso nuo numatomo maksimalaus poilsiautojų skaičiaus paplūdimiuose, skaičiuojant ne mažiau kaip dvi vietas 500 poilsiautojų pajūrio pa
aplūdimiuose, o kituose paplūdimiuose – ne mažiau kaip dvi vietas 1000 poilsiautojų.
• Nuotėkų surinkimą bei jų išleidimą į gamtinę aplinką reglamentuoja galiojantys norminiai dokumentai.
• Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o mažesnių paplūdimių prieigose gali būti pastatomi konteineriai. Šiukšlės turi būti išvežamos kiekvieną dieną.
• Poilsiautojų persirengimui turi būti įrengiami paviljonai arba kabinos, įrengiant vieną persirengimo kabiną 50-100 pajūrio paplūdimių poilsiautojų, o upių, ežerų paplūdimiuose – vieną kabiną 250 poilsiautojų.
• Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, būtina įrengti medicinos ir gelbėjimo punktus. Jie įrengiami nustatyta tvarka pagal atitinkamus reikalavimus. Mažesniuose paplūdimiuose turi būti pirmosios medicininės pagalbos bei gelbėjimo priemonės.
• Poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame nurodoma maudymosi sezono trukmė, paplūdimių ir maudyklų bei medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laikas, informaciniai ženklai (B priedas), higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams bei kasdien pateikiami maudyklų vandens kokybės tyrimai, oro ir vandens temperatūros.
• Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) naudojimą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuoja taisyklės.
• Vandens motociklais galima naudotis tik motorinėms plaukiojimo priemonėms plaukioti nustatytuose vandens telkiniuose ir plaukioti tam skirtoje zonoje, ne arčiau kaip 500 m nuo paplūdimio.
• Vandens dviračiais galima plaukioti tik jiems skirtoje zonoje, ne arčiau kaip 100 m nuo paplūdimio.
• Į paplūdimius draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus.

Paplūdimių priežiūra

Prieš maudymosi sezoną visi paplūdimiuose esantys statiniai turi būti suremontuoti ir juose atlikta profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija.
Kiekvieną dieną, uždarius paplūdimius, turi būti surenkamos šiukšlės. Persirengimo paviljonus, kabinas, rūbines, tualetus būtina išvalyti, išplauti dezinfekuojančiais tirpalais.
Paplūdimių viršutinis smėlio sluoksnis, ne mažiau kaip 0,1 m gylio, turi būti išvalomas bei išpurenamas (mechaniniu arba rankiniu būdu) ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Paplūdimių maudyklų dugnas turi būti valomas nuo šiukšlių, stiklo, dumblių ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, o jūroje – ir po audrų. Susiformavusias dugno duobes būtina pažymėti, pvz., spalvotais plūdurais.
Paplūdimių maudyklos turi būti atitinkamai pažymėtos, o jūroje po audrų ir patikslintos. Maudyklose neturi būti vandens sūkurių, duobių.

Vandens telkiniuose ir paplūdimiuose draudžiama
• Maudytis apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų.
• Maudytis grupei žmonių nesant prižiūrėtojo.
• Maudytis tamsiu paros metu.
• Išdykauti vandenyje.
• Maudytis nežinomose vietose.
• Plaukti vandens motociklais arčiau kaip 500 m nuo paplūdimio.
• Plaukti vandens dviračiais arčiau kaip 100 m nuo paplūdimio.
• Į paplūdimį vestis šunis ir kitus gyvūnus.
• Plaukti arba bristi už maudymosi vietos pažymėtų ribų.
• Gadinti arba naikinti informacinius ir kitus ženklus prie vandens telkinių.

Atsakomybė už taisyklių pažeidimą

Vietiniai gyventojai ir atvykę poilsiautojai, kurie nesilaiko šių taisyklių, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Maudyklų vandens kokybės reikalavimai

Lentelė Nr. 1
Maudyklų vandens kokybės analitės ir jų vertės
Eil.
Nr. Vandens kokybės analizė Norma
Mikrobiologinė
1 Bendras koliforminių bakterijų skaičius 100 ml. Ne daugiau kaip 10000
2. Atsparių šilumai žarninių lazdelių (E. coli) skaičius 100 ml. Ne daugiau kaip 2000
3. Fekalinių streptokokų skaičius 100 ml. Ne daugiau kaip 100
4. Salmonelės 1 l. Neturi būti
5. Žarnyno virusai 10 l. Neturi būti
Fizinė – cheminė
6. Vandenilio jonų koncentracija pH 6.0 – 9.0
7. Spalva Neturi būti jokio nenormalaus spalvos pasikeitimo
8. Mineraliniai aliejai Neturi būti kvapo ir ant vandens
paviršiaus neturi būti plėvelės
9. Paviršinio aktyvumo medžiagos mg/l Ne daugiau kaip 0.3, neturi būti putų
10. Fenolai mg/l Ne daugiau kaip 0.005
11. Skaidrumas, m. 1
12. Deguonies sotis % 80 – 120
13. Atliekos, nuolaužos, plūduriuojančios medžiagos Neturi būti

Jeigu paplūdimių maudyklų vanduo užterštas ir atsparių šilumai žarninių lazdelių³ (E.coli) skaičius viršija nurodytas 1 lentelėje vertes, tai būtina atlikti tyrimus dėl fekalinių streptokokų, salmonelių, žarnyno virusų ir nustatyti deguonies sotį.
• Skaidrumo vertė dėl geografinių ir meteorologinių sąlygų gali viršyti 1 lentelėje nurodytą jo normą (tai sprendžia paplūdimius ir jų maudyklas eksploatuojančios organizacijos kartu su visuomenės sveikatos priežiūros tarnybomis).
• Jeigu vanduo užterštas pesticidais, sunkiaisiais metalais (arsenas, kadmis, chromas, švinas, gyvsidabris), cianidais bei naftos produktais, būtina nustatyti šių medžiagų koncentracijas pagal norminių dokumentų reikalavimus.
• Esant vandens eutrofikacijai, būtina nustatyti bendrojo azoto bei amonio azoto koncentracijas vandenyje.
Jeigu paplūdimys atitinka šios normos reikalavimus, o maudyklų mikrobiologinės vandens kokybės analičių vertės atitinka 1 lentelės reikalavimus (per visą maudymosi sezoną), tai toks paplūdimys gali pretenduoti į “Mėlynosios vėliavos” statusą.

Maudyklų vandens tyrimo metodai

Maudyklų vandens kokybės tyrimų organizavimas, bandinių ėmimas, atlikimo priemonės bei metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos norminių dokumentų reikalavimus.
Bandiniai imami prieš dvi savaites iki maudymosi sezono pradžios ne mažiau kaip dviejose vietose ir reguliariai imami kas dvi savaites iki jo pabaigos.
Paplūdimį eksploatuojanti organizacija turi užtikrinti, kad maudyklų vandens kokybė būtų periodiškai tikrinama ir vandens kokybės analičių4 vertės atitiktų 1 lentelės reikalavimus.
Jeigu maudyklų vandens kokybės analičių vertės neatitinka 1 lentelės reikalavimų, tai per dvi dienas imami nauji vandens bandiniai tyrimams. Jei ir pakartotinai vandens bandinių tyrimai neatitinka 1 lentelės reikalavimų, paplūdimius eksploatuojančios organizacijos kartu su visuomenės sveikatos priežiūros tarnybomis sprendžia dėl laikino (kol bus išaiškinti ir pašalinti teršimo šaltiniai) ar visiško paplūdimio maudyklos uždarymo.
Jeigu paplūdimių maudyklų paskutiniųjų dviejų maudymosi sezonų vandens kokybės tyrimų rezultatai atitinka šios higienos normos reikalavimus, tai tiriančios vandens kokybę institucijos, suderinusios su visuomenės sveikatos priežiūros tarnybomis, vandens bandinių ėmimo dažnį gali sumažinti du kartus (vieną kartą per mėnesį).
Bandiniai imami tose paplūdimio maudyklų vietose, kuriose gylis apie 1 m, ne mažiau kaip 0,3 m žemiau vandens paviršiaus ir kur yra didžiausias besimaudančiųjų dienos vidurkis.
Mikrobiologinės maudyklų vandens kokybės analičių vertės, nurodytos 1 lentelėje, nustatomos pagal galiojančius Lietuvos standartus. Jeigu laboratorijose naudojami kitokie vandens kokybės tyrimo metodai, privalu užtikrinti, kad gauti rezultatai, atlikus vandens kokybės kontrolę, būtų ekvivalentiški 1 lentelės analičių vertėms.
Maudyklų vandens fizinės savybės ir cheminiai rodikliai, nurodyti 1 lentelėje, nustatomi remiantis nuorodose pateiktais metodais.
Maudyklų vandens skaidrumas nustatomas remiantis LST ISO 7027 2 dalies 2.2 punkto metodu.
Matavimo prietaisai, naudojami maudyklų vandens kokybės analičių vertėms nustatyti, turi būti metrologiškai atestuoti ir įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka.

A priedas (privalomasis)
Reikalavimai medicinos ir gelbėjimo punktų personalui
A.1. Medicinos ir gelbėjimo punktų personalas priimamas dirbti pasitikrinęs sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
A.2. Gelbėtojai, išskyrus medicinos darbuotojus, turi būti apmokyti suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems.
B priedas (informacinis)
Paplūdimyje rekomenduojami informaciniai ženklai

informacinis stendas, invalidų takas, geriamas vanduo,

medicinos punktas, moterų paplūdimys, tualetas,

gelbėjimo punktas, bendras paplūdimys, dušas.

IŠVADOS

Kol kas išsamios informacijos apie maudyklų vandens situaciją per praėjusius 5 metus nėra. Apibendrinus 2003 metų maudyklų vandens kokybės rezultatus, galima pastebėti, kad 2004 metais maudymosi sezono pradžioje vandens kokybės atitiko reikalavimus ir buvo žymiai geresnė nei 2003 metais maudymosi sezono pabaigoje. Galima daryti išvadą, kad be kitų priežasčių, gausus žmonių maudymasis pablogina paplūdimių vandens užterštumo lygį.

LITERATŪRA

1. http://www.kvsc.lt/04_sveikata/b_sveik_aplinka/MAUDYKLOS.htm
2. http://www.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=83613
3. http://www.apini.lt/lt/Zurnalas/LT/17%20zurnalas/10-V_Vinceviciene.pdf
4. LR HN 92:1999 „Paplūdimai ir maudyklos“.

Leave a Comment