MG 1998/9Geologijos muziejusDr. ALGIMANTAS UGINČIUS, BIRUTĖ POŠKIENĖ Dauguma sunkiųjų metalų – gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas, varis, nikelis, cinkas, kobaltas, vanadis, molibdenas, berilis, uranas, stroncis, arsenas ir daugelis kitų – pasižymi visomis arba bent keliomis neigiamo poveikio sveikatai savybėmis. Jie veikia kancerogeniškai, mutageniškai, teratogeniškai, taip pat gonado-, embrio-, nefro-, neurotoksiškai. Ypač pavojingas bendras, sinergetinis metalų poveikis, kai žala realizuojama atskiroms jų koncentracijoms esant ne didesnėms už normatyvines reikšmes. Toksinių cheminių elementų ir kartu su jais kitų į aplinką patenkančių junginių taršos šaltiniai patys įvairiausi. Metalo apdorojimo (staklių, mašinų, įrankių gamyba, pagalbiniai auto- ir kitų prietaisų remonto cechai ir barai) įmonių dulkės, nors jose aptinkami kone visi elementai, daugiau randama molibdeno (Mo), kobalto (Co), nikelio (Ni), vanadžio (V), chromo (Cr), volframo (W), bario (Ba), mangano (Mn), boro (B), niobio (Nb), titano (Ti), arseno (As), ytrio (Y), yterbio (Yb), skandžio (Sc), galio (Ga). Elektros, radijo, televizijos, taip pat buitinės technikos gamybos ir remonto įmonėms būdingesni varis (Cu), cinkas (Zn), švinas (Pb), sidabras (Ag), kadmis (Cd), gyvsidabris (Hg), alavas (Sn). Galvanikos barus gali supti Ni, Zn, Cu, Cd, Cr, Co garai. Iš mazutu kūrenamų katilinių ir šiluminių elektrinių sklinda padidėjusios V, Ni, Cr, Mn, Zn, Cu ir daugelio kitų elementų koncentracijos, anglimi kūrenamų krosnių – As, B, Mo, Ni, Ag, Ga, Ba, Sc ir kt. Šalia spaustuvių kaupiasi Zn, Pb, Sn, Cd, Cu. Nuo koroduojamų dangų (nerūdijančio plieno stogai, palangės, lietaus nutekamieji vamzdžiai, ventiliacinės angos) į gruntą ilgainiui suteka visas spektras sunkiųjų metalų, kuriuos vėjas vėl gali pakelti į orą. Jų yra dažų, keramikos glazūrų, emalių, stiklo, pirotechninių gaminių, cemento, trąšų, žemės ūkio toksikantų, katalizatorių ir plastmasių stabilizatorių, sausų galvaninių elementų (Hg, Cd, Ni, Co, Zn), dienos šviesos lempų (Hg) sudėtyje. Todėl aplink mus esančiose technogeninėse anomalijose aptinkame patį plačiausią pavojingų elementų spektrą: Hg, Cd, Ni, Cr, Zn, Cu, W, Mo, Pb, Sn, Ag, Co, Ba, Mn, V, Sr, As, B, Sb (stibį) ir kt.
Apibendrinus žinias apie visų teršalų neigiamų veiksnių sumą UNESCO programos “Žmogus ir biosfera” toksikologijos skyriaus prognozės 1985-1995 metams duomenimis pagal KORTE suminį indeksą (Korte, 1974), paaiškėjo, kad sunkiesiems metalams tenka net 135 sutartiniai vienetai, o naftos išsiliejimams ir rūgštiems lietums – tik po 72, cheminėms trąšoms – 63, radioaktyviosioms atliekoms – 40, pesticidams – 30, miestų triukšmui – 15, o anglies oksidams – 12. Esame primiršę, kad sunkieji metalai yra amžini teršalai. Jie nesuyra, o tik keliauja iš vienos ekologinės nišos į kitą, grėsdami menkai nusakomomis pasekmėmis. Ne vienas Vilniaus ar Šiaulių gyventojas, pastebėjęs sunkius savo vaikų sveikatos sutrikimus, pamatė, kad gyvena pavojingos taršos sąlygomis ir pakeitė net savo gyvenamąją vietą. Kad ši problema tikrai verta mūsų dėmesio ir pastangų, parodo kaukazinių slyvų ir žolės, augusių šalia Vilniaus buitinių atliekų sąvartynų, biogeocheminės akumuliacijos analizės rezultatai. Palyginti su augančiomis švariose vietose sąvartyno slyvų minkštime B aptikta 5,4 karto, P – 4,5, Mn – 4,4, V – 1,8, Cr – 1,6, Ni – 1,5, Zn ir Cu – 1,2 karto daugiau. O šalikelėje augančių slyvų minkštime Pb kiekis buvo dar 5 kartus, Zn – 1,7 karto didesnis negu sąvartyne! Ant sąvartynų ir šalia jų, o ypač sąvartynų papėdėse, kur išsiveržia filtratas, augančioje žolėje (čia ji itin vešli ir žalia) Mo aptinkama 9,5 karto, V – 5,6, Zn – 4,2, Cu – 4,0, Mn – 3,0, Ag – 2,8, Ni ir Ba – 2,2, Pb ir Cr – 2,0, B – 1,5 karto daugiau negu natūraliose neužterštose pievose. O šiose vietose dažnai yra ganomos karvės, kurių pieną mes geriame, renkamos vaistažolės, veši sodai, filtrato dumblu tręšiami daržai… Tiesioginiai sunkiųjų metalų tyrimai priežemio oro, kuriuo kvėpuojame, sluoksnyje yra labai brangūs. Todėl retas didesnis miestas Lietuvoje turi daugiau kaip vieną oro kokybės stebėjimo stotį. O ir stebimų teršalų spektras, gautas mūsų stebėjimo stotyse, nėra labai platus. Antra vertus, oro sudėtis – labai greitai kintanti sistema ir objektyvi informacija apie jo kokybę per kiek ilgesnį laiko tarpą labai reta. Tačiau neturint bent kiek tikslesnių duomenų apie detalią realių technogeninių taršos anomalijų struktūrą, neįmanoma parengti tikslingai orientuotų organizacinių techninių ir ekomedicininių priemonių bei darbų plano. Todėl šiuo metu daugelyje pasaulio šalių yra vykdomi gyvenamosios ir gamtinės aplinkos ekogeocheminiai ir geohigieniniai tyrimai. Dažniausiai tai dirvožemio paviršinio sluoksnio, atspindinčio bendrą technogeninę teršalų apkrovą, įskaitant ir atmosferinę, geocheminė analizė. O tose šalyse, kur ilgiau išsilaiko susiformavusi sniego danga – surinktų iš jos dulkių ir sniego tirpsmo vandens tyrimai. Iš jų rezultatų galima ne tik spręsti apie realią užterštumo struktūrą ir potencines savivalos galimybes, bet ir identifikuoti pagal būdingą elementų spektrą potencialius teršėjus bei jų įtakos spindulį. Bene pirmieji pasaulyje detalūs sisteminiai urbanizuotų teritorijų ekogeocheminio kartografavimo darbai, parengiant jų metodologinius pagrindus, 1985 m. buvo pradėti Vilniuje ir Maskvoje. Lietuvos sostinėje 3 metus iš eilės buvo tiriama ant sniego per žiemą iškrintančių dulkių, Neries ir Vilnios vandens ir dugno nuosėdų, miesto paviršinio dirvožemio sluoksnio geocheminė sudėtis. Buvo atlikti ir ekomedicininiai tyrimai, lyginant vaikų sveikatingumo rodiklius su paviršinio dirvožemio sluoksnio užterštumu. Bendradarbiaujant su gydytojais higienistais, pagal Vilniaus ekogeocheminių dirvožemio dangos tyrimų rezultatus, susiejus juos su ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumo rodikliais, nustatyta, kad esant jau vidutiniam dirvožemio užterštumui sunkiaisiais metalais, 4-6 metų vaikų ne tik bendras sergamumas padidėja 1,24-1,25, o 1-3 metų – net 1,28-1,40 karto, bet, sumažėjus imuniniam atsparumui, atitinkamai padažnėja ir kitos, ypač respiratorinės ligos. Praėjus keliolikai metų nuo šių tyrimų Lietuvoje pradžios, dabar jau galime susipažinti su Londono, Varšuvos, Krokuvos, Prahos, Berlyno, Minsko ir daugelio kitų pasaulio miestų ekogeocheminiais žemėlapiais, kurių apskaičiavimuose maloniai aptinkame kiek modifikuotas mūsų kur kas anksčiau pritaikytas formules ir metodologinį sprendimą. Lietuvoje kilusios aplinkos ekogeocheminės analizės mintys pažangių aplinkosaugos specialistų ir valdininkų (daugiausia tai miestų aplinkos apsaugos skyrių vadovai) dėka įgavo materialią išraišką. Nuo 1988 m. buvo rengiami Šiaulių miesto, šešių didžiausių jo pramonės įmonių ir Zoknių aviacijos remonto įmonės dirvožemių, viduryje jo esančio Talšos ežero, Kulpės bei Violės upių dugno nuosėdų, Klaipėdos miesto Trinyčių mikrorajono, “Sirijaus” gamyklos bei Baldų fabriko aplinkos dirvožemių ir Danės upės dugno nuosėdų, Kėdainių miesto ir jo rajono dirvožemių užterštumo sunkiaisiais metalais žemėlapiai. Buvo tęsiamas 1985 m. pradėtas Palemono keramikos gamyklos dirvožemio monitoringas, įvertinta Elektrėnų VRE formuojama vietinė ir regioninė tarša. Inventorizuoti aktyviausi padidėjusios taršos židiniai Utenos, Lentvario ir Kaišiadorių miestuose. Atliktas Jurbarko ir Klaipėdos vandenviečių geohigieninis įvertinimas. Reikšmingi šalies urbanizuotų teritorijų tyrimams buvo 1994 metai. Jais buvo pradėti, o 1995 m. baigti detalūs miestelėnų gyvenamosios ir gamybinės aplinkos kompleksiniai tyrimai Panevėžio mieste. Atlikus šiuos darbus, įvertintas miesto (masteliu 1:10 000) ir įvairaus profilio pramonės objektų (masteliu 1:1000-1:5000) dirvožemio (grunto) užterštumas pavojingais cheminiais elementais. Itin užterštų įmonių teritorijų ir jų sanitarinių zonų grunte ištirtos pavojingų cheminių elementų migracinės formos, nustatyti sunkiųjų metalų kiekiai šulinių, esančių užterštose zonose, vandenyje ir dumble, įvertintas Nevėžio užterštumas. Šiam darbui atlikti surinktas 2401 mėginys; iš jų gamyklų teritorijose – 1123 dirvožemio mėginiai. Nevėžio ekologinės būklės įvertinimui surinkta 75 dugno nuosėdų mėginiai. Vertinant galimą technogeninės apkrovos įtaką gruntiniam vandeniui, periodiškai (du kartus per metus) buvo stebima 100 šachtinių šulinių. Panevėžio miesto teritorija pagal vyraujantį veiklos (kartu ir taršos) pobūdį buvo suskirstyta į funkcinius rajonus. Šių rajonų silpnai šarminio-neutralaus grunto užterštumas daugiausia priklauso nuo švino, vario, cinko, molibdeno, alavo, chromo, nikelio, kobalto koncentracijų kaitos. Šių elementų kiekiai atskiruose grunto mėginiuose yra didesni už foninius šimtus ir tūkstančius kartų. Ryški švino anomalija, apimanti dalį Senamiesčio pramoninio rajono, smarkiai veikusi bendrą grunto geohigieninę būklę, susiformavo iš “Ekrano” išmetamų aerozolių. Aureolės epicentre gamyklos teritorijoje švino koncentracija kelis šimtus kartų yra didesnė už regioninį gamtinį foną. O Pušaloto pramoninio rajono grunte ryškiausia yra vario anomalija, susidariusi iš “Lietkabelio” ir “Tiksliosios mechanikos” gamyklų išmetamų aerozolių. Svarbiausi teršalų emisijos šaltiniai mieste yra metalo apdirbimo įmonės. Apie šio profilio įmones susidarė pavojingai ir ypač pavojingai užteršto grunto zonos, apimančios įmonės teritoriją ir dalį jos sanitarinės zonos. Šiuose arealuose vyraujantis elementas teršalas atskleidžia įmonių pagrindinių technogeninių procesų pobūdį. Pramoniniuose miesto rajonuose, funkcionuodamos greta viena kitos, šio profilio įmonės suformavo plačias įvairaus grunto užterštumo lygio zonas – nuo vidutinio iki ypač pavojingo. Elementai teršalai šiuose arealuose kaupėsi įvairiomis migracinėmis formomis. Pagal judriųjų formų kiekį grunte jie rikiuojami tokia tvarka Pb>Cd>Mn>Zn>Cu>Co>Ni>Cr. Dėl fizinių-cheminių aplinkos pokyčių vyko paviršiniame grunto sluoksnyje susikaupusių elementų teršalų perskirstymas. Dalis jų migravo į gilesnius grunto horizontus, o patekę į gruntinį vandenį, kaupėsi šachtinių šulinių dumble. Kita jų dalis su lietaus nutekamaisiais vandenimis patekdavo į sanitariniu-higieniniu atžvilgiu netvarkingus šulinius arba į Nevėžį ir kaupėsi jo dugno nuosėdose, pasiekdamos pavojingą gyvajai gamtai koncentracijos lygį. Siekiant supažindinti miesto visuomenę, Lietuvos ir užsienio specialistus su atlikto darbo rezultatais, 1997 m. municipaliteto pastangomis buvo išspausdintas “Panevėžio miesto geocheminis atlasas” lietuvių ir anglų kalbomis. Jis gerai įvertintas Lietuvoje ir užsienyje. Šio atlaso autoriams šiais metais paskirta dr.Valdo V. Adamkaus premija. 1996-1997 m. buvo atlikti kompleksiniai Alytaus tyrimai analizuojant paviršinį dirvožemio (grunto) sluoksnį, atskleidžiantį pedogeocheminių anomalijų, susijusių su atmosferine sunkiųjų metalų apkrova ir vietine sąvartyninės bei buitinės kilmės tarša, paplitimą, ir sniego dangą, parodančią dabartinę priežemio oro kokybę ir cheminių elementų apkrovą. Tam tikslui iš 34 km2 Alytaus miesto teritorijos buvo surinkta ir išanalizuota 817 paviršinio dirvožemio (grunto) sluoksnio ėminių, nustatytos juose Ag, As, B, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, P, Pb, Sn, Sr, V, Zn ir bitumoidinių naftos produktų koncentracijos bei pH reikšmės ir parodytas jų paplitimas parengiant ekogeocheminio įvertinimo žemėlapius. Taip pat buvo paimti ir 52 sniego dangos ėminiai, jų dulkėse nustatant Ag, B, Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, P, Pb, Sn, Sr, V ir Zn koncentracijas, o sniego vandens filtrate – Co, Cr, Mn, Ni, Pb, Zn bei Cd koncentracijas bei pH, ir parodytas jų paplitimas parengiant jų atmogeocheminės apkrovos, koncentracijų dulkėse ir filtrate sklaidos žemėlapius. Daug detaliau nei prieš 10-13 metų pastaruoju metu yra tęsiami atskirų Vilniaus seniūnijų, pramonės įmonių bei sąvartynų aplinkos ekogeocheminiai tyrimai. Priklausomai nuo urbanistinio plano analizei renkamų ėminių tankis kinta: pramoniniuose ir tankiau gyvenamuose miesto mikrorajonuose bei šalia sąvartynų jie yra nutolę vienas nuo kito per 100-150 m (M 1:10 000 – 1:15 000), o rekreacinėse zonose ir dykrose – per 150-250 m (M 1:15 000 – 1:25 000). Jau 1996 m. M 1:10 000 buvo parengti Žvėryno (analizei surinkta 428: 199 yra paimti gyvenamuosiuose kvartaluose ir 229 – pramonės įmonių teritorijose ir šalia jų), Šnipiškių (paimta 517 ėminių: 270 – gyvenamuosiuose kvartaluose ir 247 – pramonės įmonių teritorijose) ir M 1:12 500 – Žirmūnų (surinkta 1078 ėminių: 239 – gyvenamuosiuose kvartaluose, 193 – “Šiaurės miestelyje” (buvusi sovietinė motorizuoto dalinio karinė bazė) ir 592 – pramonės įmonių teritorijose bei šalia jų) seniūnijų dirvožemio (grunto) paviršinio sluoksnio užterštumo sunkiaisiais metalais įvertinimo žemėlapiai. 1998 m. bus baigta ir Antakalnio, Senamiesčio bei Naujamiesčio analizė. Kokia yra reali mūsų aplinkos kokybė? Alytaus pedogeocheminių anomalijų struktūros palyginimas su atitinkamų elementų atmogeninės apkrovos žemėlapiais parodė, kad daugiausia bendrų bruožų turi Ag, Zn, Pb (1 ir 2 pav.), Cu, Sn sklaida. Šie elementai pasižymi didžiausia koncentracija iškrintančiose dulkėse, palyginti su jų foniniais kiekiais dirvožemyje. Fosforas, nors ir pasižymi dideliu biogeocheminiu judrumu, pedogeochemines anomalijas formuojančių elementų sekoje yra santykinai aukštesnėje vietoje dėl didelės buitinės taršos privačių namų kvartaluose. Tai susiję su dirvožemio tarša pelenais (priesodybiniuose daržuose ir soduose paskleistame akmens anglių šlake yra aptiktos net labai didelės kai kurių elementų koncentracijos, mg/kg: P – 3000, B – 350, Mn – 800, V – 600, Cr – 300, Co – 100, Ni – 500, Cu – 200, Mo – 15, Ag – 0,15, Zn – 80, Pb – 25, Sn – 7, Ba – 1000. Tolimąja pernaša pasižymi energetinių šaltinių (mazutinės katilinės) būdingieji elementai – V ir Ni (Mo, Co). Jų sklaidą gali riboti pamiškėse, upių slėniuose ir kitose landšafto vietose esančios aerodinaminės barjerinės zonos. Vietine pernaša – autotransporto, buitinės veiklos (krosnių suodžiai ir pelenai) ir statinių erozijos produktų bei pramonės įmonių (ventiliaciniai išmetimai) teršalai – P, Pb, Cu, Zn, Ag, Mo, Cr, Ba, Sr ir B. Visi sniego dulkėse ištirti cheminiai elementai formuoja aiškias atmosferines-technogenines anomalijas, rodančias bendrą miesto pramonės rajonų ir gyvenamųjų kvartalų struktūrinį planą ir jų specifiką. Didžiausia dabartine dulkių apkrova išsiskiria pramonės rajonai. Juose mineralizuotų dulkių apkrova per parą būna didesnė kaip 26-40 kg/km2. Gyvenamuosiuose kvartaluose ji dažniausiai svyruoja nuo 16 iki 25 kg/km2, o miesto pakraštyje yra mažesnė kaip 7 kg/km2. Vidutinis P kiekis, iškrintantis į tiriamą Alytaus teritoriją per parą, – 1070 g, Zn – 620; Pb – 440, Mn – 312, V – 226, Ba – 187, Ni – 127, Cu – 111, Cr – 71, Sr – 55, Sn – 20, B – 16, Co – 5,3, Mo – 2,6, Ag – 2,0. Gyvenamųjų kvartalų ekogeocheminę aplinką lemia urbanistinė-istorinė jų formavimosi sankloda ir šalia esančių pramonės įmonių taršos specifika. Žirmūnų, kuriuose vyrauja daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir jo pakraščiuose yra daug didelių pramonės įmonių, bendras vidutinis užterštumas yra daug mažesnis nei Žvėryno ar Šnipiškių. Žvėryne vyrauja mažaaukštės statybos namai, kurių didesnė dalis pastatyta šio amžiaus pradžioje ar net praėjusio pabaigoje. Didesnių pramonės įmonių tarp gyvenamųjų kvartalų nėra. Jos sutelktos šiauriniame seniūnijos pakraštyje. Mikrorajonas yra pavėjinėje pusėje nuo vieno didžiausių pramoninių Vilniaus rajonų – Naujamiesčio. Pastarojo įmonės, palyginti su Žvėrynu pagal reljefą, yra daugiau nei 30 m aukščiau, o nuotolis tarp jų tesudaro vos 1-1,5 kilometro. Šnipiškių urbanistinis tipas yra mišrus. Seni priemiesčio tipo mažaaukštės statybos kvartalai šliejasi prie įvairaus profilio pramonės ir autotransporto įmonių, elektrinių. Jo pakraščiuose yra ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų masyvų. Abiem seniūnijoms būdingas didelis vietinės buitinės-sąvartyninės kilmės užterštumo laipsnis. Jos indikatorius yra fosforas, kurio dėsningai mažėja didėjant lyginamajai daugiaaukščių gyvenamųjų namų masyvų daliai. Ji mažiausia Žirmūnuose, kur buitinės-sąvartyninės kilmės sudedamoji nedidelė, o bendrą šio rajono užterštumo laipsnį nulemia atmogeninė pramonės įmonių ir autotransporto išmetimų apkrova. Žvėryne su fosforu labai aukštais poriniais koreliacijos koeficientais yra susiję kone visi tiriami cheminiai elementai (išskyrus V, Cr ir Mo), o tai parodo jų nemažos dalies vietinę kilmę. Atmogeninę cheminių elementų apkrovą čia lemia autotransporto tarša, kurios indikatorius Pb, ir priešvėjinėje pusėje esantis Naujamiesčio pramoninis rajonas. Jo būdingųjų teršalų Ni, Cr, Mo, V ir Ba indėlį rodo santykinai didesnis rodiklis ir ploto, kuriame jų koncentracijos didesnės už fonines 2 kartus, dydis. Kartu su buitinės taršos sudedamąja ši atmogeninė apkrova Žvėryne sukuria bendrą taršos laipsnį, kuris yra didesnis už jo parametrus Žirmūnuose. 34 proc. nuo visų stebėjimo taškų Žvėryne priklauso vidutinio užterštumo laipsnio kategorijai, 33 proc. – pavojingo ir 3 proc. – itin pavojingo, o Žirmūnuose atitinkamai – 39 proc., 24 proc. ir 1,5 procento. Vieno įdomesnių Žvėryno taršos elemento – sidabro anomalijos atspindi ir bendrą buitinės taršos struktūrą, ir jo teritorijoje esančių įmonių, kaip Kino studija, poveikį aplinkai (3 pav.). Šnipiškėse bendra tarša dar didesnė: vidutinio užterštumo lygio kategorijai priklauso 29 proc. visų analizuotų dirvožemio taškų, pavojingo – 37 proc., itin pavojingo – apie 4,5 proc. Labiausiai ši seniūnija yra užteršta gyvsidabriu (4 pav.). Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje. Daugelyje išsivysčiusių Vakarų valstybių padėtis ne geresnė, o dažniausiai dar blogesnė. Daug didesnė autotransporto koncentracija, iki neseno laiko menkai kontroliuojama pramonės tarša siekiant kuo didesnio pelno, nepamatuoti sprendimai dėl atliekų, turinčių toksinių elementų, sklaidos (neturint platesnės ekogeocheminės informacijos apie realiai susiformavusią padėtį), didesnis įvairių medžiagų panaudojimas ir kitos aplinkybės lemia pavojingą technogeninį geocheminį lauką urbanizuotose ir šalia jų esančiose teritorijose. Kopenhagoje, kur, kaip teigiama, pastaruoju metu naudojamas mažai švino turintis arba visai be jo benzinas, Pb didžiausios leistinos sanitarinės reikšmės (palyginti su Danijos normatyvu) yra didesnės 75 procentais. (Duomenys iš 6 km2 tirtos centrinės miesto dalies.) O intensyviausios jo anomalijos Danijos sostinėje aptiktos prie autobusų stoties. Ir tai nenuostabu, nes tik visai neseniai pasirodęs bešvinis benzinas dar nėra taip plačiai naudojamas net užsienyje, o paviršinis dirvožemio sluoksnis pasižymi ilga atmintimi. Gal todėl toks didelis dėmesys skiriamas tikrai ekologiškam transportui – dviračiui, suteikiant vienodas, o dažnai ir prioritetines sąlygas miesto infrastruktūroje. Deja, mūsų šalyje kai kuriems asmenims tai dar neretai sukelia tik atlaidžią šypseną. Netikėtą jų pačių nuostabą sukėlė ir didesnės už normatyvus toksinių metalų koncentracijos foninėmis laikomose vietose šalia miesto, kur neseniai netoliese buvo karinės teritorijos ir dabar be išankstinės analizės auginama žemės ūkio produkcija. Urbanizuotoms teritorijoms yra rengiami ne tik minėtųjų elementų technogeninės geocheminės apkrovos – koncentracijos dirvožemyje (grunte) santykio su pedogeocheminiu fonu, bet ir geohigieninio įvertinimo žemėlapiai, parodantys vietas, kuriose yra didesnės už didžiausias leistinas sanitarines ir fitotoksines koncentracijos. Turėdami tokių žemėlapių komplektus, teikiančius ir ekogeocheminę, ir geohigieninę informaciją, t.y. žinodami aplinkos kokybę, nors tam kai kur vėliau yra reikalingi ir papildomi detalesni pavojingesnių anomalijų strūkturos patikslinimai, galime rinktis, ar kurti saugesnę gyvenamąją aplinką sau ir savo vaikams. Tai galime padaryti: 1) atitinkamai sutvarkydami aplinką – statydami statinius, sodindami žaliąsias vejas ir apsaugines gyvatvores bei pagal taršos lygį pasirinkdami žemėnaudos pobūdį; 2) švarindami savo būstą ir kiemą; 3) planuodami trumpalaikį poilsį ar atostogas. Mūsų darbų patirtis rodo, kad gerai žinant realią padėtį, numatyti konkretų, remiantis mūsų tyrimais, aplinkos, sveikatos ir gamtosaugos priemonių planą tikrai dar būtų ne vėlu.