Kancerogenų nustatymas dujų chromatografijos metodu

3498 0

ĮVADAS

Higienos instituto. Darbo medicinos centras (toliau DMC) – nacionalinė profesinės sveikatos institucija, įsteigta 1992 m. spalio mėn. 12 d.

Pagrindinė DMC veikla – moksliniai tyrimai ir mokslinės bei techninės produkcijos kūrimas. DMC finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nacionalinėms ir valstybės remiamoms programoms vykdyti, taip pat sveikatos apsaugai skirtų lėšų. DMC taip pat gali gauti lėšų iš suinteresuotų žinybų, valstybinių, akcinių, visuomeninių, tarptautinių, užsienio organizacijų arba užsidirbti atlikdamas darbus pagal sutartis.

Pagrindinės DMC funkcijos – moksliniai tyrimai, profesinės sveikatos specialistų tobulinimas ir perkvalifikavimas, darbo aplinkos poveikio sveikatai ekkspertiniai tyrimai ir informacijos kaupimas, profesinių ligų diagnostikos kriterijų rengimas, higieninis darbo sąlygų įvertinimas, informavimas ir konsultavimas aktualiais profesinės sveikatos klausimais.

Per 1993 – 1999 m. DMC darbuotojų skaičius iš esmės nesikeitė: 1999 m. dirbo 32 darbuotojai iš jų 7 – mokslo darbuotojai, 16 – specialistų su aukštuojų mokslu ir 9 – laborantai. DMC direktorius medicinos mokslų daktaras Remigijus Jankauskas.

Darbo medicinos centrą sudaro penki struktūriniai padaliniai:

 Mokslinių tyrimų skyrius

 Higieninio reglamentavimo ir ekspertizės skyrius

 Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija

 Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorija

 Profesinių ligų registras

Aš gilinausi į Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijoje. Ši laboratorija atlieka ekspertinius aplinkos ir bioterpių užžterštumo cheminėmis medžiagomis bei emisijų iš pramonės gaminių tyrimus, kuria darbo aplinkos cheminių medžiagų ekspozicijų registrus, studijuoja tarptautinius “geros laboratorinės praktikos” principus, konsultuoja ir metodiškai vadovauja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklai, dalyvauja rengiant profesinės sveikatos specialistus ir tobulinant įgūdžius po

o diplomo įteikimo, kartu su Lietuvos ir užsienio šalių laboratorijomis dalyvauja palyginamuosiuose tyrimų kokybės programose. Taip pat cheminių veiksnių tyrimo laboratorija atestuota atlikti bandymus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuostatus ir atitinka LST EN 45 001.

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Diplominio darbo tikslas – ištirti darbo aplinkos oro užterštumą kancerogenais dujų chromatografijos metodu.

Diplominio darbo uždaviniai:

1. Patobulinti praktinius įgūdžius;

2. Surinkti ir išstudijuoti literatūrą apie kancerogenus;

3. Išstudijuoti dujų chromatografo veikimo principą;

4. Apdoroti analizės gautus rezultatus ir parašyti išvadas;

5. Nustatyti benzeno koncentraciją darbo aplinkos ore dujų chromatografijos metodu.

6. Atlikti ekonominius skaičiavimus

7. Susipažinti su darbo saugos reikalavimais, dirbant dujų chromatografijos laboratorijoje.

2. LITERATŪRINĖ DALIS

Norint įvertinti įvairių kenksmingų cheminių medžiagų riziką bei jos priklausomybę nuo taršos veiksnių, turi būti atliekami aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis tyrimai.

Analizuojamas oras daugiausia yra imamas iš pramonės įmonių. Oro mėėginiuose nustatomos esančios dujos, garai ir aerozoliai, kurie kenkia žmogaus sveikatai. Užterštumas atsiranda dėl vykstančių technologinių procesų. Teršalai į aplinką patenka dėl nevisiško įrengimų hermetiškumo, ypač kenksmingų procesų metu, taip pat dėl blogos ventiliacijos. Per didelė kenksmingų priemaišų koncentracija gali sukelti daugybę pavojų dirbančiųjų sveikatai.

Sanitarinė – cheminė analizė yra viena iš sunkiausių analizinės chemijos sričių. Nustatomos toksinių medžiagų koncentracijos, kurios reiškiamos šimtosiomis, o neretai ir tūkstantosiomis miligramo dalimis 1m3 oro. Be to analitikui dažnai tenka susidurti ne su individualiomis medžiagomis, o su da

augiakomponentėmis ir sudėtingomis analitinėmis sistemomis.

Darbo aplinkos ore kenksmingą cheminį veiksnį (cheminė medžiaga, kuri dėl savo fizinių, cheminių ir toksikologinių savybių, naudojimo būdo, buvimo aplinkoje pobūdžio gali sukelti ūminius arba lėtinius sveikatos pažeidimus) apibūdina darbuotojo kvėpavimo erdvėje nustatyta cheminės medžiagos koncentracija (mg/m3). Koncentracija lyginama su vienkartine didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) darbo aplinkos ore (Lietuvos higienos norma HN 23: 1993).

2.1. Chromatografijos esmė

Pirmasis chromatografijos metodą panaudojo rusų mokslininkas Cvetas 1903 m. Jis buvo botanikas. Dirbti carinėje Rusijoje neturėjo jokių sąlygų ir išvažiavo tęsti mokslinių darbų į Varšuvą ir ten tyrinėjo įvairių junginių, kurie įeina į augalų sudėtį, pagrinde chlorofilo savybes. Norėdamas kuo tiksliau atskirti iš mišinių atskirus junginius ir įrodyti, kad jie tikrai yra atskiri junginiai, jis panaudojo adsorbcijos procesus. Su jų pagalba pirmą kartą buvo išskirti tokie junginiai, kurių jokiais kitais metodais negalima buvo išskirti. Taigi chromatografinis analizės metodas ir naudojamas sudėtingų mišinių atskyrimui į atskiras komponentes. Šis atskyrimas gali būti pagrįstas:

 Adsorbcinėmis medžiagos savybėmis

 Skirtingų įvairių komponenčių tirpumu tame pačiame tirpiklyje

 Skirtingų komponenčių pasiskirstymu tarp dviejų nesimaišančių tirpiklių

 Jonų mainais

Dažniausiai yra skiriamos sekančios chromatografijos rūšys:

 Adsorbcinė – molekulinė chromatografija

 Nusodinimo chromatografija

 Pasiskirstymo chromatografija

 Jonų mainų chromatografija

 Dujų chromatografija

Kai kurios chromatografijos rūšys, pvz.: pasiskirstymo ir nusodinimo skirstomos dar smulkiau. Pvz.: chromatografija kolonėlėse, chromatografija ploname sluoksnyje ir t. t..

Be minėtų chromatografijos rūšių dar yra sutinkama rečiau naudojama: elektrochromatografija, kompleksus su

udaranti chromatografija ir t. t..

Kai kurios chromatografijos rūšys yra dar labai jaunos ir kuo toliau, tuo daugiau jų sukuriama.

Chromatografijos metodas, lyginant jį su kitais metodais (atskyrimo analizės metodais), turi labai daug privalumų (kiti atskyrimo metodai: filtravimas, nusodinimas, (elektrolizė) elektrogravimetrija):

 Chromatografiniu metodu galima atskirti dujines, skystas ir kietas medžiagas

 Analizei tinka ir labai dideli, ir labai maži medžiagų kiekiai

 Šis metodas tinka atskyrimui tokių medžiagų, kurios labai artimos pagal savo sąstatą, struktūrą ir kitais metodais sunkiai atskiria

 Labai aukštas atskyrimo laipsnis

 Labai paprasta aparatūra visose chromatografijos rūšyse, išskyrus dujinę chromatografiją.

Paskutiniu metu labai plačiai chromatografija naudojama medžiagų atskyrimui ir jų sukoncentravimui iš labai praskiestų tirpalų. Naudojama kiekybinei ir kokybinei analizei atlikti, medžiagų išvalymui nuo priemaišų, vandens minkštinimui gamyklose, katilinėse, elektrinėse, nes pramonėje naudojamas vanduo turi būti minkštas. Chromatografija naudojama tiek organinių, tiek neorganinių medžiagų analizei. Ypač grynumo laipsniui patikrinti, gaminant vaistus. Paskutiniu metu dujinė chromatografija naudojama nustatyti dopingo kiekiui sportininkų organizme. Pastaruoju metu plačiausiai naudojama vandens, atmosferos, jūrų, vandenynų užterštumui nustatyti.

2.2. Dujų chromatografijos metodas

Dujų chromatografija kaip cheminės analizės metodas plačiai naudojamas įvairiuose moksliniuose tyrimuose. Sudėtingų cheminių medžiagų kokybinė ir kiekybinė analizė dažniausiai atliekama dujų chromatografiniu metodu. Juo gali būti tiriamas visų rūšių dujos arba cheminės medžiagos dujiniame būvyje. Dujų arba lakiųjų cheminių junginių nustatymui pakanka nedidelio medžiagos kiekio ik

ki 10-5%.

Palyginus su klasikiniais cheminiais metodais, tyrimams dujų chromatografiniu metodu reikalingos mažesnės laiko sąnaudos ir rezultatų apdorojimas sutrumpina analizės laiką iki kelių minučių. Todėl dabar dujų chromatografija plačiai taikoma ne tik analitiniams, bet ir technologinių procesų kontrolei.

Dujiniuose chromatografuose naudojamos dujos nešėjos, kurios tiriamą dujų mišinį perneša į kolonėlę.

Dujoms – nešėjoms keliami šie reikalavimai:

 mažas absorbsiškumas;

 inertiškumas, t. y. nereguoti su tiriamu komponentu.

Dažniausiai naudojamos: azoto, helio, argono vandenilio, anglies dioksido dujos ir kt.

Dujos išėjusios iš kolonėlės, patenka į detektorių. Detektoriuje signalas atsiranda sąveikaujant analizuojamoms molekulėms su kokia nors įrenginio detale. Dažnai naudojamas liepsnos jonizacinis detektorius (2 paveikslas): vandenilio liepsnoje jonizuojasi išeinančios iš kolonėlės organinės medžiagos. Detektoriaus elektriniame lauke atsirandantis jonų srautas proporcingas kiekiui patenkančiam į degiklį. Jonų srautas sustiprinamas ir registruojamas elektriniu potenciometru. Detertoriaus pagalba nustatoma kokybinė ir kiekybinė sudėtis.

2. pav. Liepsnos jonizacijos detektoriaus schema. 1 – degiklis, 2 – žiebtuvėlis, 3 – anodas.

Kokybinė dujų mišinio sudėtis yra nustatoma pagal smailės išėjimo laiką, nes kiekviena komponentė nepriklausomai, kokiame mišinyje bebūtų, išeina iš kolonėlės esant toms pačioms sąlygoms, visada tuo pačiu laiku. Dažniausiai yra automatinis laiko fiksatorius ir pagal ta laiką lyginant su standartinio mišinio laiku, yra nustatoma, kokie komponentai sudaro mišinį. Taip pat kokybinę sudėtį galima nustatyti pagal išėjimo temperatūrą, nes kiekvienai komponentei būdinga tam tikra temperatūra, prie kurios ji išeina iš kolonėlės. Prietaise turi būti specialus registratorius.

Moderniausios šiuo metu naudojamos kokybinės analizės metodas yra dujų chromatografija – masių spektrometrija. Tiriama medžiaga kompleksiškai identifikuojama pagal smailės išėjimo laiką ir dalelės masę.

Kiekybinė sudėtis chromatogramoje nustatoma pagal smailės aukštį, jeigu jis siauras ir aukštas, arba pagal smailės plotą, plotui išmatuoti yra braižomas trikampis. Yra ekspermentiškai nustatyta, kad smailės aukštis (h) arba plotas (S) yra tiesiog proporcingi:

h = k  C (1)

S = k  C (2)

čia h – smailės aukštis; C – medžiagos koncentracija, mg/m3; S – smailės plotas; k – perskaičiavimo koeficientas.

(1) ir (2) lygčių sudarymui imami žinomi analičių tirpalai tam tikrų koncentracijų ribose (ne mažiau trijų taškų). Gaunamos chromatogramos, išmatuojami smailių aukščiai arba plotai ir braižomas kalibracinis grafikas. Po to gaunama chromatograma tiriamai analitei ir išmatuojamas jos smailės aukštis arba plotas ir atidedamas grafike. Iš grafiko randamas tiriamos analitės kiekis.

Dujinė chromatografija pranašesnė nei skysčių: čia greičiau vyksta atskyrimo procesas, nes dujų fazėje molekulių difuzija greitesnė, taip pat adsorbcija bei desorbcija.

2.2.1. Kalibracinės kreivės sudarymas dujiniuose bandiniuose

Analitės koncentracija bandinyje apskaičiuojama absoliučios kalibracijos metodu.

Ruošiami ne mažiau kaip trys skirtingų koncentracijų mišiniai.

Mišiniai ruošiami tokių koncentracijų, kurias matuosime analizuojamuose dujiniuose bandiniuose.

Tikslus butelio tūris kuriame bus ruošiamas mišinys, lygus distiliuoto vandens kiekio (g) , įpilto į butelį (kambario temperatūroje) ir vandens tankio (g/cm3) sandaugai. Ruošiant mišinį, butelio tūris (V0) apskaičiuojamas normaliomis sąlygomis pagal (3) formulę:

(3)

čia Vt – butelio, kuriame ruošiamas mišinys, tūris l; t – kambario temperatūra 0C; p – atmosferos slėgis, mm Hg st.

Į butelį įdedame kelias teflonines plokšteles ir hermetiškai uždarome guminiu kamščiu, apvyniotu folija, su stikliniu arba tefloniniu vamzdeliu (ilgis 20 – 30 mm, diametras 10 mm), užkimštu stikliniu kamštuku. Atstumas tarp stiklinio (tefloninio) vamzdelio ir kamštuko neturi viršyti 10 -15 mm. Medžiagos dozuojamos į butelį mikro švirkštu 10 mm3 tūrio per stiklinį vamzdelį. Nustatomų teršiančių medžiagų koncentracija (C) skaičiuojama pagal (4) formulę:

(4)

čia V – analitės tūris, ml; d – analitės tankis, g/cm3; V0 – butelio tūris, perskaičiuotas į normalias sąlygas, l; 103 – perskaičiavimo koeficientas iš mg/dm3 į mg/m3;

Paruoštas mišinys laikomas kambario temperatūroje 1,5 – 3 valandas periodiškai maišant. Tris kartus įvedame į garintuvą 1 cm3 tam tikros koncentracijos mišinio.

Pradedame kalibruoti nuo mažiausių koncentracijų.

Chromatogramoje pamatuojame smailės aukštį (H) arba plotą (S) brėžiame kreivę: linijinė priklausomybė H (S) nuo koncetracijos (C).

Absoliutus kalibracijos koeficientas (K) apskaičiuojamas pagal (5, 6) formules:

(5) (6)

čia K – absoliutus kalibracijos koeficientas, mg/mm, mg/mm2; C – tiriamos analitės koncentracija mišinyje, mg/m3; Hvid. – vidutinis piko aukštis, mm; Svid. – vidutinis piko plotas, mm2; V – įvesto į garintuvą dujinio mėginio tūris, cm3; 10-6 – perskaičiavimo koeficientas iš cm3 į m3.

Kalibracijos ir analizės sąlygos turi būti identiškos.

2.2.2. Kalibracinės kreivės sudarymas tirpaluose

Oro bandinius koncentruojant ant kieto sorbento, bandiniai desorbuojami tirpikliu. Todėl kalibracinės kreivės sudarymui naudojami standartinio ir kalibraciniai tirpalai.

1. Standartinio tirpalo paruošimas

Pasveriamas analitės reikalingas kiekis. Į kolbutę pridėdamos žinomas tūris, kuris apskaičiuojamas pagal formulę (7):

m1 = V1  dA (7)

čia m1 – analitės masė, g; V1 – analitės tūris, cm3; dA – analitės tankis, g/cm3

Standartinio tirpalo koncentracija apskaičiuojama pagal formulę (8):

(8)

čia m1 – pasvertas analitės kiekis, mg; Vk – kolbutės tūris, cm3.

Gaunama standartinio tirpalo CS koncentracija mg / cm3.

2. Kalibracinio tirpalo paruošimas

Kalibracinis tirpalas paruošiamas pagal formulę (9)

(9)

čia VS – reikalingas standartinio tirpalo tūris, cm3; CS – standartinio tirpalo koncentracija, mg/cm3; CK – kalibracinio tirpalo koncentracija, mg/cm3; VK – kolbutės tūris, cm3.

Gaunama kalibracinio tirpalo Ck koncentracija mg / cm3.

2.2.3. Bandinių analizė

Iš dujinės pipėtės paimame į švirkštą dujinį mėginį kurio tūris gali būti nuo 1 iki 5 cm3, prieš tai švirkštą prapūtus tiriamu oru 8 – 10 kartų. Mėginį įvedame į chromatografo garintuvą ir analizuojame.

Tiriamos analitės koncentracija (C) apskaičiuojama iš (10 – 11) formulių;

(10) (11)

čia C – tiriamos analitės koncentracija mg/m3; Hvid. – vidutinis smailės aukštis, mm; Svid. – vidutinis smailės plotas, mm2; V – įvesto į garintuvą dujinio mėginio tūris, cm3; 10-6 – perskaičiavimo koeficientas iš cm3 į m3.

Dujinio bandinio koncentracija matuojama ne mažiau kaip tris kartus, fiksuojant smailės išėjimo laiką.

2.3. Bandinių paėmimas darbo aplinkos ore

Bandiniai gali būti paimami:

1. Į dujines pipetes, medicinius švirkštus arba Tedlaro maišus;

2. Į sugeriančius skysčius;

3. Į rinktuvus, užpildytais kietais sorbentais;

4. Chromosorbcija;

5. Šaldymo būdu.

 Dujinės pipetės, švirkštai pirmiausia paruošiami: jie išplaunami, iškaitinami ar išvirinami, jei reikia išdžiovinami. Ant pipečių antgalių užmaunamos silikoninės ar tefloninės išvirintos ir išdžiovintos žarnelės. Darbo vietoje, kur imamas oras tyrimui, veterinariniu švirkštu (100 – 200 ml) pipetės prapučiamos, kad juose oras pasikeistų 5 -10 kartų (negalima imti bandinių, sujungus švirkštą su pipete). Pipetės pripučiamos taip, kad jose būtų padidintas oro slėgis. Šių bandinių tyrimai atliekami kaip galima greičiau (ne ilgiau kaip para).

 Tedlaro maišai yra patogi ir tiksli cheminėmis medžiagomis užteršto oro paėmimo priemonė. Šių maišų pagalba galima paimti daugelį cheminių medžiagų. Bandinys paimamas per santykinai trumpą laiką. Paprastai mėginio paėmimo trukmė 10 min. SKC (anglų firmos vardas) firmos gaminami Tedlaro maišai oro bandiniams yra įvairių dydžių: 0.5; 1; 3; 10; 12; 25;40; 80; 100 litrų. Jie daugkartinio naudojimo nepralaidūs dujoms, paviršius lygus, stiprus. Tedlaro maišo medžiaga nereaguoja ir nepraleidžia dujų, net, ilgai laikant bandinius, nevyksta tūrio ar cheminės sudėties pasikeitimai. Prieš imant bandinius, maišeliai tris kartus praplaunami išgrynintu oru. Tedlaro maišai užpildomi personalinio bandinių ėmiklio pagalba. Pripildoma apie 80% jų maksimalaus tūrio.

 Oro bandiniai gali būti paimami į sugeriančius skysčius, pvz., alkoholiai – į vandenį, dibutiftalatas – į etilo alkoholį ir kt. Naudojant sugeriančiuosius skysčius, lakių organinių medžiagų oro bandinių paėmimui rekomenduojama paėmimo metu šaldyti gaudyklę. Priešingu atveju, sugeriamasis skystis garuoja, todėl padidėja kiekybinės analizės paklaida, ir ji gali siekti net 40 – 50 %. Nugaravusio sugeriančiojo skysčio tūrio papildymas iki pirminio, nepašalina bandinio paėmimo paklaidos. Oro bandinių paėmimas į skysčius daugeliu atveju yra netinkamas, kadangi lakių tirpiklių negalima be nuostolių sukoncentruoti iš didelio oro kiekio. Skysčiai taip pat netinka tuo atveju, jei vienu laiku ir toje pačioje darbo vietoje skiriasi cheminių medžiagų paėmimo sąlygos.

 Kietais sorbentais gali būti naudojami: silikagelis, molekuliniai sietai, aktyvuota anglis, poringi polimeriniai sorbentai. Šie sorbentai turi aktyvų paviršių, kaip polisorbas, tenesksas ir kt. Oro teršalų paėmimui kieti sorbentai turi šias savybes:

• mechaniškai stiprūs;

• nehidroskopiški;

• lengvai aktyvuojasi;

• turi maksimalias adsorbcines savybes tiriamai medžiagai;

• turi vienalytį paviršių.

Sorbento adsorbcinės ir desorbcinės savybės priklauso ne tiktai nuo paviršiaus poliariškumo, bet ir nuo medžiagos porų dydžio ir jų formos. Efektyviausios poros yra tos, kurių skersmuo mažesnis už 2 nm. Kieto sorbento adsorbcinės savybės charakterizuojamos porų dydžiu (cm/g). Kai mikroporų tūris sudaro mažiau negu 0,1 cm/g, tai sorbentai turi mažas adsorbcines savybes. Efektyviausi sorbentai, kai porų tūris 0,5 – 0,6 cm/g. Kieti sorbentai gali būti naudojami kelių cheminių medžiagų paėmimui tuo pačiu laiku, todėl jie pranašesni už kitų rūšių sorbentus. Su kietais sorbentais patogiau dirbti, lengviau juos transportuoti, galima ilgiau saugoti.

Šiuo metu cheminių medžiagų koncentravimui plačiai naudojami įvairių dydžių rinktuvai (stikliniai vamzdeliai), užpildyti aktyvuota kokoso riešuto kevalo anglimi. Naudojami vamzdeliai, kurių ilgis 7 cm, išorinis diametras 6 mm, o vidinis 4 mm. Šie vamzdeliai sudaryti iš dviejų sekcijų, atskirtų 2 mm poliuretano pertvara. Pirma sekcija užpildyta 100 mg, o antra – 50 mg aktyvuota anglimi.

 Chromosorbcija – tai procesas, kai teršalai reaguoja su cheminėmis medžiagomis, kurios yra sugeriančiuose skysčiuose, esančiuose ant kieto nešėjo. Cheminiai reagentai yra užnešami ant kieto nešėjo arba ant sorbento, turinčio aktyvų paviršių, pvz.: anglis, silikagelis. Indikatoriniai vamzdeliai, kurie yra naudojami teršalų greitam nustatymui ore, priklauso chromosorbentų grupei. Šiai grupei priklauso plėveliniai sorbentai t. y. stiklo milteliai (3 -5 mm) paveikti plėvelę sudarančiais tirpalais. Plėveliniais sorbentais yra užpildomi stikliniai vamzdeliai su dvejomis poringomis pertvarėlėmis. Dažniausiai naudojami vamzdeliai, kurių ilgis 17 – 20 cm ir skersmuo 7 mm. Ore esantys teršalai sąveikauja su adsorbuojančia plėvele, o po to jie desorbuojami atitinkamu tirpikliu. Siurbiamo oro greitis gali būti iki 20 l/min., o tai leidžia juos naudoti atmosferinio oro užterštumo tyrimams, kai teršalų koncentracija yra maža. Vamzdelius su plėveliniais sorbentais lengva paruošti, gali būti naudojami daug kartų ir žemose temperatūrose.

 Šaldymo būdas rekomenduojamas nestabilių ir chemiškai aktyvių medžiagų bandiniams paimti. Užterštas oras siurbiamas 1 l/min. greičiu į gaudykles. Jos yra šaldomos iki reikalingos temperatūros. Gaudyklės gali būti pagamintos iš nerūdijančio plieno arba stiklo ir užpildytos įvairiais sorbentais. Šaldymui naudojami tokie mišiniai: vanduo – ledas (00 C), ledas ir natrio chloridas (-160 C), skystas azotas (-1850 C) ir kt. Paimti bandiniai pristatomi į laboratoriją Diuaro induose. Kartais, imant bandinius, gaudyklėse kartu su teršalais kondensuojasi vanduo. Tuomet būtinai prieš gaudyklę prijungti filtrą, kuris sulaiko vandens garus. Filtrai būna užpildyti fosforo anhidridu, ceolitu, kalcio karbonatu ir kt. Šiuos užpildus būtina parinkti taip, kad jie netrukdytų tiriamų teršalų paėmimui oro bandiniuose.

2.4. Kancerogeninių medžiagų sąvokos

1. Cheminė medžiaga

Gamtiniai arba gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui palaikyti, ir visos naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties;

2. Kenksmingumas

Cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai;

3. Kenksminga cheminė medžiaga

Cheminė medžiaga, kuri dėl savo fizikinių cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, įskaitant visas chemines medžiagas, kurioms yra nustatytos ribinės vertės;

4. Kvėpavimo erdvė

Tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido;

5. Įkvepiamasis poveikis

Cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus;

6. Kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga

Cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu;

7. Higieninis efektas

Vienodą poveikį turinčių kenksmingų cheminių medžiagų bendras poveikis, kuris vertinamas pagal kiekvienos kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijas darbo aplinkos ore ir jų ribines vertes su vienodomis atskaitos trukmėmis ir kuris apskaičiuojamas pagal formulę;

8. Atskaitos trukmė

Standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatyta kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos ribinė vertė. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio kenksmingos cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės;

9. Ribinė vertė (RV)

Kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore laike kintančio vidurkio didžiausia leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą:

10. Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV)

Tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, kuri, dirbant tokiomis sąlygomis, visą profesinio darbo laikotarpį darbuotojui neturėtų sukelti profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkti jo bei jo palikuonių sveikatai;

11. Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV)

Tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 15 min., kuri, ne ilgiau kaip 15 min. ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją, neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai;

12. Neviršytina ribinė vertė (NRV)

Tai ūmaus poveikio kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5-10 min., kuri veikdama darbuotoją, neturi sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai ir kuri nei akimirkai bet kuriuo darbo pamainos metu neturi būti viršyta;

13. Preparatai

Dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai.

14. 1 – os kategorijos kancerogeninės medžiagos

Tikrai kancerogeniškos žmogui medžiagos. Yra pakankamas pagrindas nustatyti priežastinį ryšį tarp medžiagos poveikio žmogui ir vėžinio susirgimo atsiradimo.

15. 2 – os kategorijos kancerogeninės medžiagos

Medžiagos, kurios turi būti laikomos kancerogeniškomis žmogui. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad dėl medžiagos poveikio žmogui atsiras vėžinis susirgimas. Tokia prielaida paprastai turi remtis atitinkamais ilgalaikiais bandymais su gyvūnais ir ( arba ) kita svarbia informacija.

16. 3 – os kategorijos kancerogeninės medžiagos

Medžiagos, kurios kelia pavojų žmogui dėl galimo kancerogeniškumo, bet turimos informacijos nepakanka atlikti tikslų įvertinimą. Atitinkamų bandymų su gyvūnais duomenų nepakanka priskirti medžiagą 2 – ai kategorijai.

3 – os kategorijos kancerogenai skirstomi į dvi subkategorijas – 3a ir 3b.

17. 3a subkategorijos kancerogeninės medžiagos

Gerai ištirtos medžiagos. Duomenų apie jų sukeliamus navikus nepakanka priskirti medžiagą 2 – ai kategorijai. Nereikia atlikti papildomų eksperimentų medžiagai klasifikuoti.

18. 3b subkategorijos kancerogeninės medžiagos

Nepakankamai ištirtos medžiagos. Duomenys apie jų kancerogeniškumą nepakankami, tačiau rodantys galimą pavojų žmogui. Medžiaga šiai subkategorijai priskiriama tik laikinai. Būtina atlikti papildomus eksperimentus medžiagai klasifikuoti.

19. Cas Nr.

Cheminių medžiagų santrumpų, tarnybos registracijos numeris.

2.5. Cheminių kancerogeninių medžiagų klasifikacija

1 lentelė

Cheminių kancerogeninių medžiagų klasifikacija

JARC EPA EU

1 grupė

Medžiaga kancerogeniška

žmogui

(Proved carcinogens) A grupė

Kancerogeniška žmogui 1 kategorija

Tikrai kancerogeniškai

žmogui medžiaga

2 a

Tikriausiai kancerogeniška

(Probebly carcinogenic) B

Tikriausiai kancerogeniška

(B1, B2) 2 kategorija

Turi būti laikoma kancerogeniška žmogui

2 b

Galbūt kancerogeniška

(Passibly carcinogenic) C

Galimas kancerogeniškumas 3 kategorija

Kelia pavojų dėl galimo kancerogeniškumo

(3a, 3b)

3 gr.

Neklasifikuojama kaip kancerogeniška

(Not classifiable) D

Neklasifikuojama kaip kancerogeniška



4 gr.

Galbūt nėra kancerogeniška

(Not carcinogenic) Yra pagrindo laikyti medžiagą nekancerogeniška

2.6. Cheminės kancerogeninės medžiagos

Šiuo metu pasaulio rinkoje vartojama daugiau kaip 100 tūkstančių cheminių medžiagų ir 1 mln gaminių. Pati pavojingiausia cheminių medžiagų grupė – cheminės kancerogeninės medžiagos, t.y. cheminės medžiagos galinčios sukelti vėžį. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad profesinis vėžys gali sudaryti nuo 1 iki 40 visų piktybinių navikų atvejų. Perspektyvoje dvidešimties metų laikotarpiu pasaulyje prognozuojama, kad mirties atvejų nuo vėžio padvigubės. Vykdant direktyvų 90/394/EEB ir 97/42/EEB reikalavimus bei LR galiojančius teisės aktus bei normatyvinius dokumentus, nustatoma kancerogenų (benzeno, chloruotų angliavandenilių) koncentracija darbo aplinkos ore, įvertinama ekspozicijos trukmė.

Benzeno savybės ir pagrindiniai emisijos šaltiniai:

Benzenas, taip pat dar žinomas kaip benzolas, yra bespalvis degus skystis, turintis saldoką aromatinį kvapą. Benzenas turi savybę labai greitai išgaruoti ore. Daugelis žmonių pradeda užuosti benzeną ore nuo 1,5 iki 4,5 ppm. Pagrindinės cheminės ir fizikinės benzeno savybės pateiktos 2 lentelėje.

2 lentelė

Cheminės ir fizikinės benzeno savybės

Pavadinimas Rodiklis

Cheminis pavadinimas Benzenas

Sinonimai Anulenas, benzolas ir pirobenzenas

Cheminė formulė C6H6

Struktūrinė formulė

CAS Nr. 71 – 43 – 2

Molekulinė masė 78,11

Spalva, agregatinis būvis (n. s.) Skaidrus, bespalvis skystis

Lydymosi temperatūra 5,5 C

Virimo temperatūra 80,1 C

Tankis (15 C), g/cm3 0,8787

Kvapas Aromatinis

Jaučiamas kvapas, kai vandenyje 2,0 mg/l

Ore 4,9 mg/cm3

Jaučiamas skonis, kai vandenyje 0,5 – 4,5 mg/l

Tirpumas organiniuose tirpikliuose Alkoholiai, chloroformas, eteris, anglies disulfidas, acetonas ir anglies tetrachloridas

Perskaičiavimas į ppm ir mg/m3 1 ppm = 3,24 mg/m3

(20 C, 1 atm). 1 mg/m3 = 0,31 ppm

Benzenas aptinkamas aplinkoje dėl žmonių ūkinės veiklos ir vykstant natūraliems procesams. Pirmą kartą benzenas buvo pagamintas iš anglies dervos 1800 metais. Šiandien benzenas daugiausia gaminamas iš naftos žaliavos ir patenka į 20-ties didžiausiais kiekiais gaminamų medžiagų sąrašą JAV. Dėl benzenui būdingų fizikinių-cheminių savybių, jis kaip tirpiklis buvo labai plačiai naudojamas praeityje. Šiuo metu benzeno kaip tirpiklio panaudojimas apribotas, tačiau jis yra įvairių tirpiklių mišinių sudedamoji dalis. Daugelyje pramonės šakų benzenas naudojamas kitų chemikalų gamyboje, kaip stirenas (žaliava įvairioms plastmasių rūšims), kumenas (įvairios dervos), cikloheksanas (nailono ir kitų sintetinių pluoštų gamyboje). Taip pat benzenas naudojamas gaminant įvairias gumas, kaučiuką, lubrikantus, dažus, lakus, detergentus, vaistus ir pesticidus. Šiuo metu pagrindiniais benzeno emisijos šaltiniais laikomi benzinas, kurio sudėtyje yra nuo 1 iki 5  benzeno, automobilių išmetamosios dujos, cigarečių dūmai ir kiti degimo procesai, kaip anglies ir naftos produktų deginimas, benzeno atliekų ir saugojimo vietos. Natūralūs benzeno šaltiniai yra lokalizuoti vulkaninėse vietovėse ir miškų gaisravietėse.

Užterštumo benzenu lygiai ir profesinė ekspozicija:

Dauguma žmonių yra veikiami nedideliu benzeno kiekiu kiekvieną dieną. Bendrai populiacijoje poveikis benzenu atsiranda kvėpuojant oru, kuriame yra benzeno. Automobilių išmetamosios dujos ir emisijos iš pramonės įmonių sudaro apie 20  bendro poveikio benzenu žmonėms dalį, apie 50  – kaip rezultatas dėl rūkymo arba poveikio tabako dūmais. Vidutiniškai rūkančiam žmogui (32 cigaretės per dieną) ekspozicija sudaro 1,8 miligramai (mg) per dieną. Tai yra maždaug 10 kartų daugiau negu nerūkančio žmogaus benzeno poveikio vidutinės dalies per dieną. JAV mokslininkų duomenimis aplinkoje benzeno lygis ore yra ribose nuo 2,8 iki 20 benzeno dalių vienam bilijonui oro dalių (ppb), kur 1 ppb yra 1000 kartų mažiau negu 1 ppm ir lygus apie 3 mikrogramus (g) benzeno kubiniame metre oro (m3). Gyvenamojoje aplinkoje taršos lygis benzenu gali pasikeisti. Pasaulinės sveikatos organizacijos Vokietijos aplinkos federalinė agentūra pateikia duomenis apie vidutinę benzenu taršą aplinkoje, gyvenamojoje aplinkoje ir personalinę ekspoziciją žmogui Europos miestuose: Antverpenas (Belgija), Atėnai (Graikija), Kopenhaga (Danija), Murcia (Ispanija), Padua (Italija) ir Rouen (Prancūzija) 1997-98 metais (3 lentelė).

3 lentelė

Vidutinės benzeno koncentracijos pagal šešių mėnesių aplinkos oro monitoringo rezultatus (g/m3)

Tarša

aplinkoje Miestas

Antverpenas Atėnai Kopenhaga Murcia Padua Rouen

Atmosferinė 4,41,0 20,74,1 3,10,8 11,73,1 8,02,1 4,70,9

Gyvenamoji 9,46,2 10,14,3 4,52,7 12,38,7 7,02,7 9,510,9

Personalinė 12,29,8 18,87,2 6,64,8 23,112,4 10,64,0 13,48,9

Žmonės, dirbantys pramonėje, kur gaminamas arba naudojamas benzenas, yra eksponuojami daugiausia. Virš 238 000 žmonių yra potencialiai eksponuoti benzenu JAV. Didžiausios profesinės ekspozicijos nustatytos iki 1980 metų. Šiuo metu benzeno lygiai darbo aplinkoje yra sumažėję, išskyrus atvejus, kai įvyko didelės avarijos. Avarijos metu, susprogus kuro talpai, nustatyta pamainos (8 val.) ekspozicija 1 304 mg/m3, o didžiausia trumpalaikė ekspozicija (15 min) 10,295 mg/m3. Mokslininkai atliko retrospektyvinius benzeno ekspozicijos tyrimus Australijos naftos perdirbimo pramonėje ir nustatė, kad visoms veiklos sritims ir darbų rūšims benzeno vidutinės ekspozicijos lygis buvo mažiau kaip 5 ppm. Ekspozicijos terminaluose buvo aukštesnės lyginant su perdirbimu. Ekspozicijos naftotiekyje buvo labai mažos. Bendrai benzeno ekspozicijos lygis per metus keitėsi ribose nuo 0,005 iki 50,9 ppm.

Pramonės šakos apima benzeno gamybą (naftos chemijos, naftos perdirbimo, kokso ir anglies chemijos gamybą, gumos ir padangų gamybą, saugant ir transportuojant naftos produktus, turinčius sudėtyje benzeno. Atliktų tyrimų duomenimis ekspozicija per pamainą (8 val.) sudaro vidutiniškai iki 650 g/m3 dirbantiems Paryžiaus miesto keturiose benzino kolonėlėse, kai taršos lygis 11 g/m3 gatvėse per metus. Didžiausias benzeno emisijos lygis į aplinką yra benzino užpylimo metu (trukmė apie 5 min) ir trumpalaikės ekspozicijos lygis sudaro 16 mg/m3.

Darbuotojų grupės, kurios yra eksponuojamos benzenu, tai yra geležies ir metalo gamybos darbuotojai, spaustuvininkai, gumos darbininkai, avalynės gamybos, laboratorijų technikai, gaisrininkai ir dujų stočių darbuotojai. Didžiausią benzenu eksponuotų žmonių pagal profesiją grupę sudaro: autotransporto vairuotojai, policininkai, pašto darbuotojai, mokytojai, t.y. miesto darbuotojai. Vidutiniškai miesto darbuotojams benzeno personalinis ekspozicijos lygis svyruoja ribose nuo 10 iki 20 g/m3. Italijos mokslininkai ištyrė 139 policininkų, dirbančių kontroliuojamose vidutinio ir intensyvaus eismo sankryžose, ir 63 policininkų, dirbančių ofise. Ilgalaikis ekspozicijos lygis buvo žymiai didesnis kelių policininkams, lyginant su dirbančiaisiais ofise, ir atitinkamai sudarė 6,8 ir 3,5 g/m3.

Sveikatos efektai:

Žmonėms eksponuotiems dideliais benzeno kiekiais inhaliaciniu būdu, atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimai ir gali būti net mirties priežastimi. Ilgalaikė profesinė ekspozicija sukelia įvairius kaulų čiulpų ląstelių pakenkimus, kaip trombocitopenija, anemija, granulocitopenija ir aplastinė anemija. Benzenas sukelia leukemiją ir didesnė rizika yra mieloidinei jos atmainai.

Lietuvoje benzenas nebuvo plačiai tyrinėtas. Mokslo darbe tirta naftos pramonės darbuotojų vėžinių susirgimų rizika. Benzeno maksimali taršos lygio vertė gyvenamosios aplinkos ore sudarė 1,69 mg/m3 (Mažeikių miestas) ir darbo aplinkos ore naftos perdirbimo įmonėje 94 mg/m3. Tarp naftos perdirbimo įmonės darbuotojų buvo nustatyti du kartus dažnesni vėžiniai susirgimai, negu tarp miesto gyventojų, nedirbusių įmonėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad rūkantys naftos perdirbimo įmonės darbuotojai turi patikimai didesnę riziką susirgti vėžinėmis ligomis. Naujausių tyrimų duomenimis Lietuvoje yra 29 000 potencialiai eksponuotų žmonių skaičius. Dar papildomai 79 000 dirbančiųjų yra eksponuoti benzenu dėl poveikio tabako dūmais. Vidutinės benzeno koncentracijos, nustatytos įvairiose pramonės šakose 1995-99 m. laikotarpiu, svyravo ribose nuo 0,8 iki 96,6 mg/m3.

Chloruotiems angliavandeniliams priskiriamas vinilchlorido monomeras, kuris turi didžiausią riziką sukeliant vėžinius susirgimus. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad ilgalaikio poveikio pasekoje kvėpuojant arba geriant vandenį, turintį mažą vinilchlorido kiekį, gali padidėti rizika susirgti kepenų vėžiu. Tai specifinė medžiaga, kadangi natūraliai gamtoje neaptinkama ir pirmiausia patenka į darbo aplinką, o tik po to į netoli gamyklų esančias apylinkes. Toliau vinilo chlorido šaltiniai pasklinda kartu su polimerine žaliava ir iš jos pagamintais gaminiais. Lietuvoje įgyvendinamos profesinio vėžio profilaktikos priemonės. Nuo 1998 m. Lietuvoje veikia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos “Darbuotojų apsaugos nuo sąlyčio su vinilo chlorido monomeru taisyklėms”, pagal kurių bendrąsias nuostatas nustatomi reikalavimai darbuotojų sveikatos priežiūrai, vinilo chlorido monomero koncentracijos matavimams darbo teritorijoje. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Ekonominių Bendrijų Tarybos direktyva 78/610/EEB dėl vinilchlorido monomeru veikiamų darbuotojų sveikatos apsaugos, direktyva 91/155/EEB dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais bei Lietuvojos Respublikoje galiojančiais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais. Lietuvoje vinilo chlorido gamyba nevykdoma ir grynas monomeras nenaudojamas, tačiau pramonėje naudojama polivinilchlorido (toliau PVC) žaliava. PVC yra vinilchlorido emisijos į aplinką šaltinis. Darbo aplinkos ore nustatomos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos (vinilchlorido, chloro vandenilio, anglies monoksido) ir polivinilchlorido dulkės. 2000 m. atlikus tyrimus įmonėse naudojančiose PVC žaliavą gamybos metu darbo aplinkos ore nustatyta maksimali VCM koncentracija 0,51 mg/m3.

2.7. Higienos norma 23: 2001

2.7.1. Bendrieji higienos reikalavimai

1. Pagal galiojančius teisės aktus turi būti atlikti darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimai ir jų rezultatų higieninis įvertinimas. Darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos turi būti mažesnės kaip kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.

2. Darbdavys pagal darbo aplinkos ore išmatuotų kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų rezultatus turi imtis atitinkamų kolektyvinių ar asmeninių apsauginių ir kitų priemonių, kurios mažintų kenksmingų cheminių medžiagų poveikį darbuotojų sveikatai.

Koncentracijos ribinė vertė (RV) šioje higienos normoje vartojama vietoje ankstesnio termino “didžiausia leidžiama koncentracija” (DLK).

3. Saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią saugos ir sveikatos apsaugos priemonę, kuri susijusi su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai.

2.7.2. Bendrieji matavimo reikalavimai

1. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais prietaisais.

2. Nustatant kenksmingos cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, reikia naudoti darbuotojų nešiojamus personalinius ėminių ėmimo prietaisus.

3. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas).

4. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas.

5. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradėjus naudoti kenksmingas chemines medžiagas darbo vietoje ir kartojami įvykus bet kokiam darbo sąlygų technologinio proceso, žaliavų pakeitimui. Be to, matavimai turi būti periodiškai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10 darbo vietų).

7. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios kenksmingos cheminės medžiagos gali išsiskirti į darbo aplinką ir turėti poveikį darbuotojų sveikatai.

8. Oro ėminiai, reikalingi kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

9. Oro ėminio paėmimo trukmė priklauso nuo kenksmingos cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos ribinės vertės atskaitos trukmės (IPRV, TPRV arba NRV).

10. Jei matuojamos kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos ribinė vertė nustatyta 8 valandų atskaitos trukmei, oro ėminiai gali būti imami per visą darbo dieną (pamainą), net ir pertraukų metu, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kurių metu pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas kenksmingos cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Jei darbo metu nevyksta jokių žymių kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos pokyčių, ėminių skaičius gali būti mažesnis.

11. Darbo aplinkos oro užterštumo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertė (Cv) apskaičiuojama pagal formulę (12):

(12)

čia Cv – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkio vertė, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos vertė atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis (mg/m3 arba ppm); t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė, minutėmis.

12. Jei matuojamai kenksmingai cheminei medžiagai koncentracijos ribinė vertė nustatyta 15 min. atskaitos trukmei, oro ėminiai imami per visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 min.

13. Jei matuojamai ūmaus poveikio cheminei medžiagai, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, nustatyta NRV 5 min. atskaitos trukmei, oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5-10 min. per visą darbo dieną (pamainą) ir koncentracija neturi viršyti NRV.

14. Dujų ir garų koncentracijų vertės turi būti išreikštos miligramais kubiniame metre (mg/m3), kai 20 C oro temperatūra ir 101,3 kPa atmosferos slėgis arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių.

15. Ore suspenduotų (kietos ar skystos dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų vertės turi būti išreikštos miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

16. Ore esančių plaušelių koncentracijų vertės turi būti pateiktos plaušelių skaičiumi kubiniame metre (skaičius/m3) arba plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (skaičius/cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

17. Atlikus matavimą galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės. Tai gali būti atlikta matavimo metu arba perskaičiuota pagal formulę (13):

(13)

čia C – koncentracija miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; M – molekulinė cheminės medžiagos masė; 24,04 – molinis tūris, kai 20 C temperatūra ir 101,3 kPa atmosferos slėgis.

18. Gauti rezultatai turi būti pateikiami pagal LST EN 45001:1993 reikalavimus.

19. Gauti kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimo rezultatai lyginami su jų koncentracijų ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinių verčių darbo aplinkos ore 4 lentelėje.

4 lentelė

Kenksmingų medžiagų (kancerogenų) ribinės vertės pagal higienos normą HN 23: 2001

Cheminė

medžiaga

Koncentracijos ribinė vertė

Poveikio žymuo

Ilgalaikio

poveikio

ribinė vertė

(IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė

(TPRV) Neviršytina

ribinė vertė

(NRV)

Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm

Benzenas 71–43–2 3,25 1 19 6 – – K O

Vinil chloridas 75–01–4 7,77 3 – – – – K O

K – Kancerogeninis poveikis

O – patekimas per nepažeistą odą

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS

3.1. Oro bandinių ėmimas

1. Įvadas

Oro bandiniai paimti naftos perdirbimo įmonės ceche, kurioje dirbama su benzinu.

Jų paėmimui naudojami sorbciniai vamzdeliai (toliau rinktuvai), rinktuvai skirti lakių organinių junginių bandinių ėmimui.

2. Priemonės

3 paveikslas. Oro bandinio ėmimo priemonės: 1 – asmeninis oro bandinių ėmiklis (toliau – bandinių ėmiklis), 2 – adapteris, 3 – sorbciniai vamzdeliai, 4 – sorbcinio vamzdelio dangtis, 5 – oro srauto matuoklis (toliau – rotametras), 6 – atsuktuvas,

3. Bandinio ėmimas

3.1. Prieš bandinio ėmimą būtinai reikia kalibruoti bandinių ėmiklį. Šių bandinių ėmiklių kalibravimui naudojama įranga parodyta 4 paveiksle.

4. paveikslas. Oro bandinio ėmimo kalibravimo priemonės: 1 – mažo srauto reguliatoriaus varžto dangtelis, 2 – sensorinė klaviatūra, 3 – skaitmeninis skystų kristalų ekranas, 4 – įjungimo/išjungimo svirtelė, 5 – srauto reguliatoriaus varžtas, 6 – vidinis srauto indikatorius, 7 – adapteris, 8 – sorbentinis vamzdelis, 9 – rotametras, 10 – atsuktuvas.

3.1.1. Atsukti ir nuimti mažo srauto reguliatoriaus varžto dangtelį (1).

3.1.2. Atsuktuvu (10) patikrinti, ar mažo srauto reguliatoriaus varžtas prisuktas iki galo pagal laikrodžio rodyklę, jei ne – prisukti.

3.1.3. Įjungti bandinių ėmiklį, pakėlus svirtelę (4) ON.

3.1.4. Atsuktuvu (10), sukant srauto reguliatoriaus varžtą (5), pagal vidinį srauto indikatorių nustatyti oro srauto greitį 1,5 l/min.

3.1.5. Paspausti klaviatūroje (2) START/HOLD.

3.1.6. Atsuktuvu (10) pasukti viršuje esantį mažo srauto reguliatoriaus varžtą 3 apsisukimus prieš laikrodžio rodyklę ir užsukti mažo srauto reguliatoriaus vaežto dangtelį (1).

3.1.7. Sujungti nuosekliai bandinių ėmiklį, adapterį (7), kalibravimui skirtą sorbentinį vamzdelį (8) ir rotametrą (9) kaip parodyta 3 paveiksle.

3.1.8. Paspausti START/HOLD ir reikiamą oro srauto greitį nustatyti, sukant tik adapterio (7) varžtą.

3.1.9. Baigus kalibravimą, paspausti START/HOLD ir išjungti bandinių ėmiklį, nuleidus svirtelę (4).

3.1.10. Kalibravimo duomenis užrašomi į asmeninių oro bandinių ėmiklių kalibravimo žurnalą.

3.2. Išmatuoti aplinkos oro temperatūrą ir atmosferos slėgį. Duomenis įrašomi į bandinių paėmimo protokolą.

3.3. Bandynių ėmimo vietoje surinkti bandinių ėmimo įrangą, ir pritvirtinti dirbančiajam kaip parodyta 5 paveiksle. Sorbcinio vamzdelio dangtį prisegti taip, kad jis būtų kvėpavimo erdvėje ir netrukdytų dirbančiajam.

Įspėjimas – svarbu, kad bandinio ėmimo įrangą jungiančios žarnelės nebūtų užspaustos ar užlenktos.

3.4. Baigus imti bandinį, bandinių ėmiklį išjungti.

3.5. Atsukus vamzdelio dangtį, išimti sorbcinį vamzdelį

ir jo galus sandariai uždengti kamšteliais.

3.6. Užpildyti oro bandinių paėmimo protokolą.

5 pav. Bandinio ėmimo įrangos pritvirtinimas

3.2. Benzeno koncentracijos nustatymas darbo aplinkos ore dujų chromatografijos metodu

1. Taikymo sritis

Ši metodika taikoma benzeno koncentracijai nustatyti darbo aplinkos ore. Analičių koncentracijų nustatymo ribos darbo aplinkos ore nuo 1 iki 1000 mg/m3, kai prasiurbto oro tūris 10 l.

2. Norminės nuorodos

2.1. Lietuvos higienos norma HN 23:2001. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai.

2.2. LST ISO 35341:1996. Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1oji dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai.

2.3. LST ISO 1386:1995. Cheminė analizė – Terminai ir apibrėžimai.

2.4. LST ISO 4225:2000. Oro kokybė. Bendrosios sąvokos. Terminai ir apibrėžimai.

3. Atsakomybė

3.1. Už oro bandinių paėmimą ir pristatymą į laboratoriją atsakingas laboratorijos darbuotojas, paėmęs bandinius.

3.2. Už bandinių analizę, rezultatų skaičiavimą, duomenų pateikimą ir registravimą atsakingas laboratorijos darbuotojas, atlikes analizę.

3.3. Už tyrimų kokybės kontrolę atsakingas kokybės valdymo grupės narys dujų chromatografijos metodui.

3.4. Už tyrimų protokolus atsakingas laboratorijos vadovas.

4. Principas

Žinomas oro tūris prasiurbiamas per rinktuvą, užpildytų kietu sorbentu – aktyvuota anglimi (toliau  rinktuvas). Benzenas adsorbuojasi ant aktyvuotos anglies. Analitė desorbuojama anglies disulfidu ir tiriama dujų chromatografu su liepsnos jonizacijos detektoriumi. Benzeno koncentracija nustatoma absoliučios kalibracijos metodu.

Trukdančios organinės cheminės medžiagos (toliau – trukdžiai), kurių sulaikymo trukmės yra tokios pačios arba artimos analičių sulaikymo trukmei, atskiriamos parenkant dujų chromatografo kolonėlės termostato temperatūros programavimo sąlygas arba selektyvią chromatografinę kolonėlę.

5. Reagentai ir medžiagos

Analizei naudoti tik pripažintos analizinės kokybės reagentus.

5.1. Benzenas, C6H6, 99,9 %, SUPELCO, CAS Nr. 71-43-2.

Įspėjimas. Benzenas yra toksiška, kancerogeniška ir degi medžiaga. Tyrimai turi būti atliekami traukos spintoje, naudojant asmens apsaugos priemones: chalatą, pirštines, akinius arba skydelį veidui.

5.2. Anglies disulfidas, CS2, 99,98 , ANALITYK, CAS Nr. 75-15-0.

Įspėjimas. Anglies disulfidas yra toksiška ir ypač degi medžiaga. Tyrimai turi būti atliekami traukos spintoje, naudojant asmens apsaugos priemones: chalatą, pirštines, akinius arba skydelį veidui.

5.3. Azoto dujos (dujosnešėjas) chemiškai grynos, 99,999 %, slėgis (3  250) kPa. Dujų greitis 30 ml/min.

5.4. Vandenilio dujos (į detektorių), chemiškai grynos, 99,95 %, slėgis (3  250) kPa. Dujų greitis 30 ml/min.

5.5. Suslėgtas oras, filtruotas (į detektorių), slėgis (3  250) kPa. Dujų greitis 400 ml/min.

5.6. Standartinis benzeno tirpalas.

Į 10 ml matavimo kolbą 5 ml pipete įpilti 5 ml anglies disulfido, kolbą uždaryti kamščiu ir pasverti 0,1 mg tikslumu. 500 l švirkštu įpilti 0,05-0,2 ml benzeno, matavimo kolbą uždaryti kamščiu ir vėl pasverti 0,1 mg tikslumu. Kolboje esantis tirpalą skiesti anglies disulfidu iki žymės ir sumaišyti.

PASTABA. Tirpalus galima laikyti 3 paras šaldiklyje, kai temperatūra ne aukštesnė kaip -5C.

6. Matavimo priemonės ir įranga

6.1. Oro bandinių ėmimo įranga.

6.1.1. Asmeninis oro bandinių ėmiklis (toliau  bandinių ėmiklis) su jungiamuoju vamzdeliu.

6.1.2. Skaitmeninis oro srauto kalibratorius SAGA DFM 5000.

6.1.3. Rinktuvas: dviejų sekcijų stiklinis vamzdelis, ilgis (7,00 ± 0,01) cm, išorinis skersmuo (6,0 ± 0,1) mm, vidinis skersmuo (4,0 ± 0,1) mm, pirmoji sekcija – 100 mg aktyvuotos kokoso kevalo anglies, antroji sekcija – 50 mg aktyvuotos kokoso kevalo anglies. Aktyvuotos kokoso kevalo anglies dalelių dydis (0,3  0,85) mm. Rinktuvo galai užkimšti politetrafluoretileno kamščiais, sekcijos atskirtos viena nuo kitos.

6.1.4. Nulaužtuvas arba dildė stiklui įrėžti.

6.1.5. Barometras, padalos vertė 0,1 kPa.

6.1.6. Temperatūros ir drėgnio matuoklis TESTO 451.

6.2. Dujų chromatografas HP 5890 su liepsnos jonizacijos detektoriumi. Jautrio riba 4•10–mg/s.

6.3. Stiklinė kolonėlė, ilgis (2,00 ± 0,01) m, vidinis skersmuo (3,0 ± 0,1) mm. Užpildyta chromosorbu WHP ( 0,147 – 0,130 ) mm ir 10 % OV-101 (dimetilpolisiloksanas).

6.4. Automatinis mėginių įvediklis HP 6890.su mikrošvirkštu, 10 l, padalos vertė 0,02 l.

6.5. Programinė įranga “ Millennium32”.

6.6. Analitinės svarstyklės SBC, I tikslumo klasė, patikrinė padala 0,001 g.

6.7. Dujų srauto putų matuoklis Hewlett Packard 100  1 cm3.

6.8. Stikliniai buteliukai su užsukamais dangteliais ir politetrafluoretileno tarpinėmis, 2 ml talpos.

6.9. Matavimo kolbos su polietileniniais kamščiais, 10 ml talpos, A tikslumo klasė.

6.10. Pipetė, 1 ml, padalos vertė 0,01 ml, A tikslumo klasė.

6.11. Pipetė, 5 ml, padalos vertė 0,05 ml, A tikslumo klasė.

6.12. Švirkštas 500 l, padalos vertė 10 l.

7. Oro bandiniai

7.1. Bandinių ėmiklio kalibravimas.

Bandinių ėmiklį kalibruoti pagal asmeninių oro bandinių ėmiklių kalibravimo mažiems srautams (5-500 ml/min). Nustatytas oro srauto greitis turi būti 10-200 ml/min.

7.2. Oro bandinių ėmimas.

7.2.1. Oro bandinius imti pagal oro bandinių ėmimo instrukciją (žr. Priede Nr 1).

7.3. Bandinius iki laboratorinio tyrimo galima laikyti 7 paras plastmasiniame konteineryje šaldytuve, kai temperatūra ne aukštesnė kaip +4?C.

8. Darbo eiga

8.1. Kalibravimas.

8.1.1. Kalibravimo tirpalai. Iš standartinio analitės tirpalų (5.13) 10 ml matavimo kolbose paruošti po 3-5 kalibravimo tirpalus, atitinkančius nuo 0,01 iki 10 mg analitės bandinyje.

8.1.2. Dujų chromatografą (6.2) paruošti darbui pagal jo technines instrukcijas, pamatuoti putų matuokliu (6.7) ir nustatyti dujų greičius (5.10-5.12).

8.1.3. Atlikti tuščiąją analizę, pasirinkus programoje ”Millennium32” instrumentinį metodą “Vidinė kokybė OV 101”.

8.1.4. Nustatyti programoje”Millennium32” instrumentinį metodą “Aromatika”. Dujų chromatografo blokų temperatūra nurodyta 5 lentelėje.

5 lentelė

Dujų chromatografo blokų temperatūra.

Analitė Temperatūra, C

Kolonėlės termostato Garintuvo Liepsnos jonizacijos detektoriaus

Benzenas 70 200 220

8.1.5. Kalibracinius tirpalus gerai sumaišyti ir tirti dujų chromatografu iš eilės, pradedant nuo mažiausios koncentracijos. Į garintuvą įvesti kiekvieno kalibracinio tirpalo ne mažiau kaip 3 injekcijas po 5l.

8.1.6. Sudaryti kalibracinę kreivę, rodančią analitės smailės ploto (mV) priklausomybę nuo analitės koncentracijos (mg/ml) ir paruošti ataskaitą “Kalibracinė kreivė”, kurioje nurodyti:

 analitę;

 skaičiavimo metodą;

 kreivės faktorizacijos koeficientą Kf;

 koreliacijos koeficientą R.

8.1.7. Kalibravimo kreivę kiekvienai analitei sudaryti ne rečiau kaip 2 kartus metuose (jei tyrimai atliekami rečiau – po bandinių analizės).

8.2. Bandinių analizė.

8.2.1. Nuimti rinktuvo kamščius, aktyvuotą anglį iš didesnės (100mg) ir mažesnės (50mg) sekcijų supilti į atskirus 2 ml talpos stiklinius buteliukus.

8.2.2. Į buteliukus 1 ml pipete įpilti po 1 ml anglies disulfido ir uţdaryti dangteliu su tarpine.

8.2.3. Paruoštus mėginius palikti kambario temperatūroje 30 min, retkarčiais sujudinti.

8.2.4. Į chromatografo garintuvą įvesti kiekvieno mėginio ne mažiau kaip 3 injekcijas po 5 l.

PASTABA. Jeigu analitės smailės plotas chromatogramoje didesnis už kalibracinėje kreivėje didžiausiąją analitės koncentraciją atitinkantį smailės plotą, mėginį praskiesti anglies disulfidu šiuo būdu: 1 ml pipete į mėginį įpilti tam tikrą anglies disulfido tūrį. Praskiedimo faktorių (k) įvertinti apskaičiuojant rezultatus.

9. Rezultatai

9.1. Rezultatų skaičiavimas.

Analitės koncentraciją darbo aplinkos ore skaičiuoti pagal formulę (14):

(14)

čia C  analitės koncentracija, mg/m3; Pd  didesnėje tiriamojo rinktuvo sekcijoje nustatytas analitės smailės plotas, mV; Pm  mažesnėje tiriamojo rinktuvo sekcijoje nustatytas analitės smailės plotas, mV; 1000  koeficientas (litrus perskaičiuoti kubiniais metrais ); Kf – kalibracinės kreivės faktorizacijos koeficientas, mV/mg/ml; V20  prasiurbto per rinktuvą oro tūris, perskaičiuotas standartinėms sąlygoms (atmosferos slėgis  101,3 kPa, temperatūra  20 C), l; k  praskiedimo faktorius, DE – desorbcijos koeficientas.

9.2. Rezultatų pateikimas.

Gauti tyrimų rezultatai įrašomi į oro užterštumo tyrimų registravimo žurnalą ir individualų darbo žurnalą nurodant :

 bandinio analizės datą;

 darbo vietoje paimto bandinio kodą ( iš oro bandinių paėmimo protokolo;

 išmatuotą analitės smailės ploto dydį;

 analitės koncentraciją darbo aplinkos ore, mg/m3, išreikšta 0,01 mg/m3 tikslumu;

 duomenis oro tūriui perskaičiuoti standartinėms sąlygoms ( temperatūrą, atmosferinį slėgį, oro tūrio perskaičiavimo koeficientą ).

10. Tyrimų rezultatų kokybės valdymas

10.1. Sudaryti kontrolinę diagramą ne rečiau kaip 1 kartą metuose.

10.2. Prieš kiekvieną tyrimą atlikti tuščiojo bandinio analizę.

10.3. Dalyvauti tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų programoje NIOM (Lenkija)- benzenas, toluenas.

3.3. Dujų chromatografo schema ir veikimo principas

3.3.1. Dujų chromatografo schema ir veikimo principas

6 pav. Dujų chromatografo schema. 1 – dujų balionas, 2 – reduktorius, 3 – čiaupas, 4 – dujų valymo filtras, 5 – manometras, 6 – dujų termostatas, 7 – garintuvas, 8– detektorius, 9 – kolonėlė, 10 – kolonėlės termostatas, 11 – gaudyklė, 12 – saviraštis.

Dujų chromatografinei analizei naudojami speciali įranga ir prietaisai – chromatografai. Kiekvieną chromatografą sudaro šios pagrindinės dalys: nuolatinio srauto nešančiųjų dujų šaltinis; nešančiųjų dujų valymo sistemos ir greičio matavimo bei reguliavimo mazgas; dozavimo prietaisas tiriamajai medžiagai įvesti; chromatografinė kolonėlė, dirbanti izoterminėmis sąlygomis arba keičiant išilgai sorbento sluoksnio temperatūrinį lauką; detektorius, fiksuojantis ištekančias iš kolonėlės atskirto mišinio sudedamąsias dalis; prietaisas, paverčiantis detektoriaus impulsą signalu, kuris, pavyzdžiui, gali būti užrašomas popieriaus juostoje; atskirais atvejais – įrenginys atskirtoms mišinio sudedamosioms dalims surinkti. Dujos iš baliono per reduktorių nuolat tiekiamos į chromatografinį įrenginį. Analizuojamasis bandinys įleidžiamas dozatoriumi į nešančiųjų dujų srautą arba per guminę membraną – į garintuvą. Iš garintuvo bandinys dujų srauto pernešamas į chromatografinę kolonėlę, kuri yra patalpinta į termostatą. Dujinėje chromatografijoje naudojamos kolonėlės dažniausiai yra spiralinės formos. Dažniausiai jos gaminamos iš plastmasės, organinio stiklo. Kolonėlės užpildomos specialiais sorbentais. Dažniausiai pildoma, panaudojant spaudimą specialiais prietaisais. Dujos kolonėlėje daug kartų adsorbuojasi, ir toliau einant dujoms – nešėjoms, pradeda išeiti iš kolonėlės. Kolonėlėje medžiagos mišinys išsiskirsto į atskiras komponentes, kurios ir patenka į detektorių – analizatorių. Tai yra specialūs prietaisai, kurie matuoja kokią nors praėjusią per kolonėlę dujų charakteristiką ir duoda signalą specialiam prietaisui saviraščiui, kuris visa tai atspindi kreivėje, smailės pavidale.

3.3.2. Dujų chromatografo darbo instrukcija

1. Reikalavimai aplinkos sąlygoms

1.1. Aplinkos temperatūra nuo 0C iki 55C;

1.2. Santykinė oro drėgnis nuo 5 iki 95;

2. Maitinimo šaltinis – 220 V.

2.1. Įrenginys įžemintas.

3. Darbo režimas.

3.1. Atsukti dujų balionus lauko spintoje ir čiaupus laboratorijoje, nustatyti reikalingus slėgius:

N2 300-400 kPa,

H2 100-200 kPa,

oras 200-300 kPa.

Putų matuokliu išmatuoti ir nustatyti tikslų azoto dujų greitį.

3.1.1. Azoto,

3.1.2. Vandenilio,

3.1.3. Oro,

3.2. Įjungti bendrą įtampos bloką (paspausti baltą mygtuką blokelyje ant sienos).

3.3. Prieš darbą kompiuterį perkrauti:

START/ RESTART/ OK.

3.4. Įjungti dujų chromatografą HP 5890 (juodas mygtukas). Prietaiso ekrane užrašas “Emulation Mode –OK”.

3.5. Įjungti automatinio bandinių įvediklio HP 6890 kontrolerį (baltas mygtukas).

3.6. Kompiuterio ekrane pasirinkti MILLENNIUM 32 programą:

3.6.1. MILLENNIUM 32 lange rinktis LOGIN komandą, įvesti vartotojo vardą;

3.6.2. PROJEKT langelyje rinktis projektą, kuriame bus atliekama analizė;

3.6.3. Programų lauke pasirinkti RUN SAMPLES (pirmas langelis, dešiniu pelės klavišu);

3.6.4.Lange “HP 5890 in (projekto pavadinimas)”, ekrano apačioje INSTRUMENT METHOD langelyje išsirinkti metodą, kuriuo bus atliekama analizė:

EDIT – komanda leidžia peržiūrėti metodo parametrus, temperatūras (kolonėlės garintuvo, detektoriaus), automatinio bandinių įvediklio švirkšto praplovimų skaičius.

MONITOR – detektoriaus signalas perduodamas į ekraną (braižoma piktograma);

SETUP – metodo parametrai perduodami į chromatografą.

3.6.5. Aukščiau esančią lentelę užpildyti bandinio duomenimis (indentifikavimo numeris injekcijos tūris, chromatogramos trukmė).

3.7. Mygtuko “FID ignitor” paspaudimu įžiebti detektoriaus liepsną. Nusistovėjus signalo vertei 10 – 20 mV įstatyti į detektorių tefloninį kaminą (atsargiai).

3.8. Bandinio duomenys peržiūrėti lange MILLENNIUM 32

REVIEW DATA (penktas langelis)/ REVIEW/ INJECTIONS

Pasirinkti reikalingą bandinį/ REVIEW.

3.9. Dujų chromatografą HP 5890 išjungti lange “HP 5890 in (projekto pavadinimas)”

INSTRUMENT METHOD/ OFF

4.0. Visas programas uždaryti EXIT komanda. MILLENNIUM 32 langą uždaryti LOGOUT;

START/ PROGRAMS/ MILLENNIUM 32/ ORACLE/ STOP DATABASE.

4.1. Išjungti automatinio bandinių įvediklio HP 6890 kontrolerį (nuspausti baltą mygtuką).

4.2. Išjungti dujų chromatografą HP 5890 (nuspausti juodą mygtuką).

4.3. Užsukti dujų čiaupus laboratorijoje ir balionus spintoje.

3.4. Tyrimų kokybės užtikrinimas

3.4.1. Vidinė kokybė

Tyrimų dujų chromatografijos metodu vidinė kokybė užtikrinama vadovaujantis nustatyta procedūra.

1. Darbo tikslas.

Procedūra skirta atliekamų tyrimų kokybės užtikrinimui dirbant dujų chromatografijos metodu. Vidinei kokybės kontrolei vykdyti naudojamas tuščiasis bandinys.

2. Norminės nuorodos.

2.1. LST. 1386:1995 Cheminė analizė. Terminai ir apibrėžimai.

2.2. LST ISO 3534: 1996 Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1 dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai.

3. Atsakomybė.

Už procedūros vykdymą atsakingas analitikas, atliekantis bandymus. Vidinės kokybės auditą organizuoja laboratorijos vadovas ir kokybės valdymo grupės nariai.

4. Reagentai.

4.1. Anglies disulfidas, chemiškai grynas, 99,95 , CAS # 75-15-0.

5. Įranga ir prietaisai.

5.1. Dujų chromatografas.

5.2. HP 5890 Chromatografinė kolnėlė:

OV-101 (1,8 m ilgio, 2 mm skersmens).

5.3. Autoinjektorius su 10 mm3 mikrošvirkštu, padalos vertė 0,1 mm3.

5.4. Programine įranga “Millenium 32”.

5.5. Pipetė 1 cm3, A tikslumo klasė, matavimo paklaida 0,01 cm3 .

5.6. Stikliniai buteliukai su užsukamais dangteliais ir silikono/politetrafluoretileno tarpinėmis, 2 cm3 talpos.

5.7. Dujų srauto putų matuoklis 1001 cm3.

6. Darbo eiga.

Įjungiamas dujų chromatografas. Nustatomas tikslus azoto dujų srauto greitis per chromatografinę kolonėlę 30,01,0 cm3/min (OV-101 ir Polisorb-1) ir 101,0 cm3/min (HP-5) (žr. 5.2). Vidurkinis dujų srautas, paskaičiuotas iš trijų paralelinių matavimų, užregistruojamas žurnale “Vidinė kokybė”. Pamatuojama aplinkos temperatūra, atmosferos slėgis, drėgnis ir užregistruojama aplinkos sąlygų registravimo lape.

6.1. Tuštieji bandiniai.

6.1.1. Programoje “Millenium 32” projekte “HigienosInst2001” pasirenkamas instrumentinis metodas “Vidine kokybe OV101”.

6.1.2. Į garintuvą įvedamos tirpiklio ne mažiau kaip 3 injekcijos po 5 mm3 tūrio ir užrašomos chromatogramos.

6.1.3. Suintegruojamas tirpiklio smailės plotas ir nustatomas išėjimo laikas. Rezultatai užregistruojami programoje ir paruošiama ataskaita “Vidine kokybe LT1”. Vidurkinis anglies disulfido smailes išėjimo laikas užrašomas žurnale “Vidinė kokybė”.

6.1.4. Tuščioji analizė atliekama kiekvieną kartą prieš pradedant darbą.

6.2. Kontrolinių diagramų sudarymas.

Tuščiojo bandinio kontroliuojamo parametro (išėjimo laiko) vidutinės vertės diagramų sudarymas.

6.2.1. Tuščiasis bandinys (tirpiklis / anglies disulfidas) tiriamas 10 dienų laikotarpiu, atliekant ne mažiau kaip po du kartotinius matavimus. Įvertinama anglies disulfido smailės išėjimo laiko vidutinė vertė (x), standartinis nuokrypis (s), viršutinė ir apatinė įspėjamos ribos (VĮR ir AĮR),

čia xi – pavienio matavimo rezultatas; x¯- vidutinė matavimo rezultato vertė; n – matavimų skaičius.

6.2.2. Kontrolinė diagrama tuščiajam bandiniui sudaroma koordinačių sistemoje, kur ordinatėje atidedama tirpiklio išėjimo laikas, absicėje – tyrimų atlikimo data / dienos numeris.

Iš skaitmeninių aritmetinio vidurkio, įspėjamos ir kontrolinės ribų verčių brėžiamos linijos lygiagrečios abscisei.

6.2.3. Kontrolinė diagrama tikslinama:

Kai kontroliuojamo parametro vertė didesnė kaip Xvid ≥2 S.

Po dujų chromatografo remonto.

7. Rezultatų pateikimas.

Tuščiųjų bandinių rezultatai užregistruojami programoje “Millenium 32”. Tuščiajam bandiniui brėžiama Shewarto kontrolinė diagrama.

8. Kontrolinės diagramos naudojimas.

Naudojant Shewarto kontrolinė diagrama nekontroliuotinos situacijos įvertinimos pagal sekančius kriterijus:

 viena kontrolinė vertė yra už kontrolinės ribos;

 dvi viena po kitos gaunamos kontrolinės vertės yra už įspėjamos ribos;

 septynios viena po kitos gaunamos kontrolinės vertės yra didėjančios;

 septynios viena po kitos gaunamos vertės yra mažėjančios;

 dešimt iš vienuolikos viena po kitos gaunamų kontrolinių verčių yra išsidėsčiusios vienoje centrinės linijos pusėje.

Kontrolinės diagramos OV – 101 kolonėlei d

. . .

LITERATŪRA

1. Adamonienė D. Smolianskienė G. Kancerogeninių chloruotų angliavandenilių darbo aplinkos ore tyrimai Lietuvos pramonės įmonėse // Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities. Konferencijos pranešimų medžiaga. Vilniuus: Technika, 2001.

2. Darbuotojų apsaugos nuo sąlyčio su vinilchlorido monomeru taisyklės // Žin., 1999, Nr. 9201.

3. Gaučaitė V. Finansinė biznio plano dalis. V., 1993 m.

4. Gaučaitė V. S. Urbonavičius. Biznio planas. V., 1992 m.

5. Higienos institutas. Cheminė sauga ir sveikata. V., 1993 m.

6. Higienos institutas. Darbo vietų higieninio įvertinimo duomenų bazė. V., 1995 – 1998 m.

7. Jankauskas R., I. Šapranauskienė. Darbo aplinkos kancerogenai ir profesinis vėžys // Darbo medicina. Vilnius, 1994. T. 3,.

8. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Higienos institutas (1993 – 1996 m.) V., 1997 m.

9. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Higienos institutas Darbo medicinos centras. Įteisintų darbo aplinkos oro cheminės analizės metodikų sąrašas. V., 1995 m.

10. Lietuvos higienos norma HN 231993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore // Žin., Nr. 582.

11. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. K., 1997 m.

12. Mickevičius D. Cheminės analizės metodai 2 dalis. V., 1999 m.

13. Paukštienė E. Chromatografinis analizės metodas. V., 1990 m.

14. Pajarskienė B., Kauppinen T. Occupational exposure to carcinogens in Lithuania in 1997 // Darbo medicina. 2001. T. 8.

15. Sakalas A. ir kiti. Pramonės įmonių vadyba. K., 2000 m.

16. Tarptautinis pagrindinis ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas. Vilnius. Mokslo enciklopedijų leidybos institutas 1997 m.

17. Air purity protection. Test for benzene. Determination of benzene in work places by gas chromatography with sample adsorbtion.

18. Biological monitoring of chemical exposure in the workplace / WHO/HPR/OCH 96.2. Geneva, 1996. 73-75 p.

19. Coursimault A., Donati J., Viellard H. Exposure levels to monocyclic aromatic hydrocarbons air pollution in different sites in Paris // Volatile organic compounds in the environment. Proceedings of Second International Conference. London, 1995.

20. Cocheo V., Sacco P., Boaretto C. and etc. Urban benzene pollution and population exposure / WHO Collaborating Centre for Air Quality Management and Air Pollution Control at the federal Environmental Agency Germany // Newsletter. Berlin, 2001. N. 27.

21 Carlton G. N., L.B. Smith. Exposures to jet fuel and benzene during aircraft fuel tank repair in the U.S. Air Force // Appl. Occup. Environ. Hygiene. 2000. V. 15(6).

22. Crebelli R., Tomei F., Zijano A. and etc. Exposure to benzene in urban workers: environmental and biological monitoring of taffic police in Rome //Occup. and Environ. Medicine. 2001, V. 58, N. 3.

23. D.C. Glass, G.G. Adams, R.W. Manuell, J.A. Bisby. Retrospective exposure assessment for

benzene in the Australian petroleum industry // Ann. Occup. Hygiene. 2000, V. 44. N. 4.

24. M. L. Huang, N. C. You, C. L. Du, T. T. Chau. Abnormal liver function in workers exposed to low levels of ethylene dichloride and vinyl chloride monomer // J. Occup. Environ. Med. 1999, N. 41(12).

25. ISO 9487: 1991. Workplace air – Determination of vaporous aromatic hydrocarbons – Charcoal tube / solvent desorbtion / gas chromatographic method.

26. Levi F. Cancer prevention: epidemiology and perspectives // European Journal of Cancer. 1999, vol. 35, N. 7.

27. NIOSH Manual of analytical methods. NIOSH 1501 – Hydrocarbons, aromatic. 1994 m. Vol. 2

28. Toxicological profile for benzene / U.S. Department of Health and human Services, Public Health Service, Agency for Toxic Substances and Disease Registry.1997.

29. Toxicological profile for vinyl chloride / U.S. Departament of health and human services, 1997.

30. I. Zjawiony. Chromatographic and polarographic determination of vinyl chloride evolved during the ageing process of polyvinyl chloride and its products // Chem. anal. Warsaw, 1994, N. 39.

PRIEDAI

1. Instrukcija vykstantiems paimti oro bandinių.

2. Oro tūrio perskaičiavimo koeficientai

1 PRIEDAS

Instrukcija vykstantiems paimti oro bandinių

1. Asmenys vykstantys į objektą paimti oro bandinių privalo turėti: galvos apdangalą, chalatą, rankšluostį, apsauginius akinius, esant būtinybei kombenzonŕ, gumines pirđtines, vatinukus, respiratorius arba dujokaukes.

2. Išvykstant į objektą reikia patikrinti visą aparatūrą oro bandinių paėmimui:

a) sutepti oro aspiratorius;

b) patikrinti ar veikia reometrai;

c) ar nepaţeisti elektros laidai;

d) ar švarūs sugėrėjai, stiklinės lazdelės, kamštukai ir kt.

3. Sugėrėjus sugeriamuoju tirpalu užpildyti tik pipete su kriauše.

4. Sugėrėjų užpildymui būtina turėti pilnai paruoštų pipečių rinkinį.

5. Sveriant filtrus aerozolių ir dulkių bandinių paėmimui, tik su pincetu.

6. Prieš imant oro bandinius į gumines kameras, patikrinti jų hermetiškumą.

7. Bandinius imant į dujines pipetes, jos turi būti apsaugotos medžiaginiu ar kitu apvalkalu.

8. Visą paruoštą aparatūrą sudėti į tam skirtus krepšius ar lagaminus. Į vieną krepšį dėti stiklinius sugėrėjus, į kitą – silikonines žarneles ir kt. Jeigu sugėrėjai užpildyti rūgštimis ar šarmais, juos pridengti rūgštims atspariu audiniu.

9. Visa aparatūra oro bandinių paėmimui parveţama tik specialiu, o ne visuomeniniu transportu.

10. Objekte (oro bandinio paėmimo vietoje) griežtai draudžiama jungti į elektros tinklą oro aspiratorių.Būtina kreiptis į budintį įmonės elektriką.

11. Cechuose, kuriuose yra degių medžiagų, oro bandinių paėmimui draudžiama naudoti elektrinį oro aspiratorių. Tuo atveju aspiratorius turi būti kitoje patalpoje arba oro bandinius imti kitais aspiratoriais.

2 PRIEDAS

Oro tūrio perskaičiavimo koeficientai

Prie standartinių sąlygų

(temperatūra +200 C, atm. Slėgis 101,326 kPa)

Tempe-ratūra Co Atmosferinis slėgis

731,3 735 738,7 742,5 746,3 750 753,8 757,5 761,3 765

97,5 98,0 98,5 99,0 99,5 100,0 100,5 101,0 101,5 102,0 102,5

–30 1,1602 1,1662 1,1721 1,178 1,1840 1,1900 1,1969 1,2019 1,2078 1,2138 1,2197

–28 1,1508 1,1567 1,1626 1,1685 1,1744 1,1803 1,1862 1,1921 1,1980 1,2039 1,2098

–26 1,1414 1,1473 1,1532 1,1590 1,1649 1,1707 1,1766 1,1824 1,1883 1,1941 1,2000

–24 1,1323 1,1381 1,1439 1,1497 1,1555 1,1613 1,1671 1,1729 1,1787 1,1845 1,1903

–22 1,1233 1,1290 1,1348 1,1405 1,1463 1,1521 1,1578 1,1636 1,1693 1,1761 1,1809

––20 1,1144 1,1201 1,1258 1,1315 1,1372 1,1429 1,1487 1,1544 1,1601 1,1658 1,1715

–18 1,1056 1,1113 1,1170 1,1226 1,1283 1,1340 1,1397 1,1453 1,1510 1,1567 1,1623

–16 1,0970 1,1027 1,1083 1,1139 1,1195 1,1252 1,1308 1,1364 1,1420 1,1477 1,1533

–14 1,0886 1,0941 1,0997 1,1053 1,1109 1,1165 1,1221 1,1276 1,1332 1,1368 1,1444

–12 1,0802 1,0856 1,0913 1,0968 1,1024 1,1079 1,1135 1,1190 1,1245 1,1301 1,1356

–10 1,0720 1,0775 1,0830 1,0885 1,0940 1,0995 1,1060 1,1105 1,1160 1,1215 1,1270

–8 1,0639 1,0694 1,0748 1,0802 1,0857 1,0912 1,0967 1,1021 1,1076 1,1130 1,1185

–6 1,0559 1,0614 1,0668 1,0722 1,0776 1,0830 1,0884 1,0938 1,0993 1,1047 1,1101

–4 1,0481 1,0535 1,0688 1,0642 1,0696 1,0750 1,0803 1,0857 1,0911 1,0965 1,1018

–2 1,0404 1,0457 1,0510 1,0564 1,0617 1,0670 1,0724 1,0777 1,0830 1,0884 1,0937

0 1,0327 1,0380 1,0433 1,0486 1,0539 1,0592 1,0645 1,0698 1,0751 1,0804 1,0857

+2 1,0252 1,0305 1,0357 1,0410 1,0463 1,0515 1,0568 1,0620 1,0673 1,0725 1,0778

+4 1,0178 1,0230 1,028/3 1,0335 1,0387 1,0439 1,0491 1,0544 1,0596 1,0648 1,0700

+6 1,0105 1,0157 1,0209 1,0261 1,0313 1,0364 1,0416 1,0468 1,0520 1,0672 1,0623

+8 1,0033 1,0085 1,0135 1,0188 1,0239 1,0291 1,0342 1,0394 1,0445 1,0496 1,0648

+10 0,9962 1,0014 1,0065 1,0116 1,0167 1,0218 1,0269 1,0320 1,0371 1,0422 1,0473

+12 0,9893 0,9943 0,9994 1,0045 1,0095 1,0146 1,0197 1,0248 1,0298 1,0349 1,0400

+14 0,9824 0,9874 0,9924 0,9975 1,0025 1,0075 1,0126 1,0176 1,0227 1,0277 1,0327

+16 0,9756 0,9806 0,9656 0,9906 0,9956 1,0006 1,0056 1,0106 1,0156 1,0206 1,0256

+18 0,9689 0,9738 0,9788 0,983/8 0,9887 0,9937 0,9987 1,0036 1,0086 1,0136 1,0185

+20 0,9622 0,9672 0,9721 0,9770 0,9820 0,9870 0,9918 0,9968 1,0017 1,0067 1,0116

+22 0,9557 0,9606 0,9655 0,9704 0,9753 0,9802 0,9851 0,9900 0,9949 0,9998 1,0047

+24 0,9493 0,9542 0,9590 0,9630 0,9688 0,9736 0,9785 0,9834 0,9882 0,9901 0,9980

+26 0,9429 0,9478 0,9526 0,9574 0,9623 0,9671 0,9719 0,9768 0,9816 0,9865 0,9913

+28 0,9367 0,9415 0,9463 0,9511 0,9559 0,9607 0,9655 0,9703 0,9751 0,9799 0,9847

+30 0,9305 0,9353 0,9400 0,9448 0,9496 0,9543 0,9591 0,9639 0,9687 0,9734 0,9782

+32 0,9244 0,9291 0,9339 0,9386 0,9433 0,9481 0,9528 0,9576 0,9623 0,9670 0,9718

+34 0,9184 0,9231 0,9277 0,9325 0,9372 0,9419 0,9466 ,9513 0,9560 0,9607 0,9655

+36 0,9124 0,9171 0,9218 0,9265 0,9311 0,9358 0,9405 0,9452 0,9498 0,9545 0,9592

+38 0,9056 0,9112 0,9158 0,9200 0,9251 0,9228 0,9344 0,9391 0,9437 0,9484 0,9530

+40 0,9068 0,9054 0,9100 0,9146 0,9192 0,9239 0,9285 0,9331 0,9377 0,9423 0,9469

Analizės schema

Join the Conversation

×
×