Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas

Santrauka

Projektas “Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas” orientuotas į tarptautinę strategiją – Darbotvarkę XXI amžiui. Projekto “Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas” tikslas – Vilnios upės atkarpos virš AB “Žalgiris” – santaka ir ties UAB “Akvilegija” vandens kokybės dinamikos įvertinimas ir pagal galimybes vandens kokybės gerinimas. Vilnios upės vandens kokybės monitoringas padėjo įvertinti vandens kokybės dinamikos priklausomybę nuo neracionalaus atliekų tvarkymo, trąšų panaudojimo.
2001-20003 metais buvo atlikti ir apibendrinti Vilnios upės cheminiai ir biologiniai vandens kokybės tyrimai virš AB “Žalgiris”, ties AB “Žalgiris”, ties Naaujosios Vilnios patvanka, Markučiais, santaka, UAB “Akvilegija”.

Biologinė vandens kokybė buvo įvertinta bentosinių dumblių ir žuvų bendrijų rūšinės įvairovės ir pasiskirstymo bendrijoje tyrimais.Cheminiams vandens kokybės tyrimams buvo panaudota vokiečių firmos “Merck” kompaktinė laboratorija.
Vilnios upės žuvų bendrijose vyrauja reofilai, bendrijų struktūra būdinga šaltavandenėms upėms. Vilnios upės žemupyje gausiausios yra upėtakio, šlakio, šlyžio ir gružlio populiacijos. Dažnos ir įprastinės žuvų rūšys yra trispyglė dyglė, lydeka, kūjagalvis, ešerys, srovinė aukšlė, rainė. Žuvų bendrijų rūšinės įvairovės ir pasiskirstymo bendrijoje tyrimais nustatyta II vandens kokybės klasė. Žuuvų bendrijose aptinkamos indikatorinės lašišų, upėtakių, šlakių rūšys rodo vandens kokybės pagerėjimą. Lašišų ir šlakių nerštaviečių apskaitos metu rasta 19 lašišų-šlakių ir 12 upėtakių lizdų (Belmonto užtvankos – policijos žirgyno ruože).
Vilnioje įvairiose tyrimų vietose vyravo šios bentosinių dumblių rūšys: Cocconeis pediculus (ties AB “Ž

Žalgiris”), Diatoma vulgaris, Navicula gracilis (ties Kartono cechu). Rudens ir žiemos sezono metu Vilnioje titnagdumbliai (Bacillariophyta) buvo vyraujanti bentosinių dumblių grupė. Rečiau aptikti žaliadumbliai (Chlorophyta) ir melsvadumbliai (Cyanophyta). Markučiuose prieš Kaukysos upelį buvo aptiktas oligotrofinių vandenų indikatorius raudondumblis (Rhodophyta) Audouinella chalybea.
Padidėjusių nitritų, fosfatų, nitratų koncentracijų pagrindinė priežastis – buitiniai ir nutekamieji pramoniniai vandenys. Vilnios upės vanduo atkarpoje virš AB “Žalgiris” – santaka buvo pakankamai prisotintas deguonimi, mažai užterštas organinėmis medžiagomis. UAB “Akvilegija” įtakojo amonio jonų koncentracijos Vilnioje už tvenkinių padidėjimą iki 2 kartų, lyginant su tyrimais prieš tvenkinius.
Naujosios Vilnios Vaisių, Batoro, Žaliakalnio, Rytų, Kurapkų gatvių gyventojams buvo išaiškinta Vilniaus miesto valdybos sprendimo dėl atliekų tvarkymo mieste svarba, suteikta parama, pasirašant sutartis su buitines atliekas išvežančiomis organizacijomis. Ekologinės ir administracinės teisės pažeidimų prevencijos tarnybos paagalba nedavė veiksmingų rezultatų.
Parengta Vilnios upės pakrančių ir slėnio tvarkymo programa ties Markučiais. Numatyta maisto medžiagų apykaitą valdyti įveistomis medžių (baltojo gluosnio, paprastojo klevo, karpotojo beržo) ir žolių (nendrinio dryžučio, paprastojo varpučio) buferinėmis juostomis bei zonomis Vilnios vingio ir Kaukysos žiočių pakrantėse bei skardžiuose.

Įvadas

Vilnia – tai sostinės puošmena ir pasididžiavimas. Vilniaus pavadinimas kilęs iš pro jį tekančios Vilnios, o upę pavadino šiuo vardu dėl jos sraunumo, nuo žodžio “vilnis”.
Nors upė teka labai urbanizuota teritorija (Kena, Lavoriškės,Mickūnai, Naujoji Vilnia ir Vilnius), ji pr

riskiriama palyginti mažai užterštų upių grupei.Vis dėlto Vilnia labai kenčia nuo antropogeninių veiksnių, ypač atskiros upės dalys.Labiausiai teršiamas žemupys, kuriame pagrindiniai teršėjai yra Naujosios Vilnios ir Vilniaus buitiniai ir pramoniniai nutekamieji vandenys, bei buitinės atliekos. Vilnios upėje vykdomas atkuriamasis lašišinių žuvų veisimas ir monitoringas. Ekologijos instituto mokslininkai įvertino šlakių, lašišų, margųjų upėtakių populiacijų tankio dinamiką Vilnios upėje prieš įžuvinimą ir po įžuvinimo. 2001 metais Vilnioje šlakių padaugėjo 21,1 karto, margųjų upėtakių 2,6 karto,lašišų – daugiau negu 10 kartų, lyginant su 1999 metų monitoringo duomenimis.
Projekto “Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas” tikslas – Vilnios upės atkarpos virš AB “Žalgiris” – santaka ir ties UAB “Akvilegija” vandens kokybės dinamikos įvertinimas ir pagal galimybes vandens kokybės gerinimas.
Biologinė vandens kokybė buvo įvertinta bentosinių dumblių ir žuvų bendrijų rūšies įvairovės ir pasiskirstymo bendrijoje tyrimais. Cheminiams vandens kokybės tyrimams buvo panaudota vokiečių firmos “Merck” kompaktinė laboratorija.
Dėkojame už pagalbą Ekologijos instituto Hidrobiontų Ekologijos ir Fiziologijos Laboratorijos darbuotojams dr. V. Kesminui, doktorantui A. Steponėnui ir VU Botanikos ir Genetikos katedros darbuotojai dr. J. Kostkevičienei.
Literatūros apžvalga

Vilnia 80 km ilgio kelią pradeda trys kilometrai į šiaurryčius nuo Medininkų. Tarp 65,3 ir 77,7 km (nuo žiočių) Vilnia teka Lietuvos – Baltarusijos siena. Čia Vilnia vingiuoja per supelkėjusius smėlius. Visi dešinieji Vilnios aukštupio intakai yra melioruoti kaip ir didžiausias dešinysis intakas – Taurija. Nuo Medininkų au

ukštumos besileidžiantys kairieji Vilnios intakai (Kena, Kuosinė, Rūkainė, Vaičia, Šiaudinė) drenuoja priemolingus darinius. Vilnios baseino plotas 624 km2, iš jų 17 km2 užima pelkės. Vagos nuolydis, aukštupyje siekęs 0,6-0,3 %, tolydžio mažėja iki 0,03 %. Upės nuolydis žemupyje siekia 0,4 %. Vilnia nuo versmių iki žiočių nusileidžia 124,6 m. Vagos vidutinis vingiuotumas yra 1,49. Į Vilniaus centrą upė atsrūva tarytum kalnų upokšnis, kuriame daug kur kyšo stamboki rieduliai, dėl kurių sąvartų susidariusios rėvos verčia vandenį sūkuriuoti, gurgti. Upėje pasitaiko dviejų metrų gilumo sietuvų, nors šiaip ji yra nesunkiai perbrendama, nes tėra tik 0,4 iki 0,7 metrų gylio (K.Kilkus, 1998 m).
Vilnios baseiną sudaro Medininkų aukštuma, Lyglaukio ir Veliučionių moreninis masyvas, Sapieginės erozinis kalvynas. Į pietinę bei vakarinę Vilnios baseino dalį yra įsiterpusi Ašmenos aukštuma. Baseino teritorijoje yra Medininkų botaninis draustinis (įsteigtas 1974 m, plotas – 16,2 ha, saugomi retieji pievų augalai), Baravykinės kraštovaizdžio draustinis (įsteigtas 1974 m, plotas – 2281 ha, būdingas ryškus seno moreninio kalvyno gamtovaizdis), Juozapinės geomorfologinis (įsteigtas 1992 m, plotas – 251 ha, saugomas Ašmenos aukštumai būdingas senojo reljefo moreninio masyvo fragmentas su Juozapinės kalnu), Kuosinės geomorfologinis (įsteigtas 1992 m, plotas – 1514 ha, saugomas Kuosinės senslėnis), Kenos hidrografinis (įsteigtas 1988 m, plotas – 166 ha, saugomas negilaus salpinio smėlio smarkiai vingiuotas Kenos aukštupys), Vilnios hidrografinis (įsteigtas 1992 m, plotas – 1221 ha, saugoma negilaus salpinio smėlio vidutiniškai vingiuota Vilnios vidurupio atkarpa), Pavilnių regioninis parkas (įsteigtas 1992 m, saugomi eroziniai raguvynai, Vilnios sl
lėnio kraštovaizdis su gamtos ekosistemomis ir kultūros paveldo vertybėmis).
Baseino teritorijoje vyrauja lygumos, ramus reljefas su velėniniais jauriniais priemolių bei jauriniais šilaininiais smėlių dirvožemiais. Litologiją sudaro fliuvialiniai ir eroziniai deliuviniai dariniai (priesmėliai, smėliai, priemoliai).
Vilnia pasižymi simetrišku baseinu, kurį subalansuoja intakai Kena (ilgis 24 km, baseino plotas – 177 km²) ir Taurija (ilgis13 km, plotas – 45 km²). Upelių ilgesnių kaip 3 km iš viso yra apie 100, jų bendras ilgis 311 km. Kanalizuotų vagų palyginti nedaug – apie 20 %. Pats žemupys ties Pilies kalnu Vilniuje yra kanalas. Senoji vaga, pagal istoriką A. Kirkorą, įtekėjo į Nerį ties MA bibliotekos pastatu.
Upė, nuolat gaudama visokio vandens, žemupyje savo vagą išplatina iki 10-15 m, o vidutinis debitas jos žiotyse siekia 5,4 m³/s. Vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 120 cm. Praeitame šimtmetyje Vilnioje būdavo dideli potvyniai. Vidutinis kritulių kiekis tenkantis Vilnios baseinui yra nuo 600-700 mm/metus. Baseinas pasižymi dideliu miškingumu ir lengvais gruntais (K. Kilkus, 1998 m).
Gausi Vilnios augalija. Įdomiausia tai, kad jai didelę įtaką turi hidraulinės patvankos ir rėvos. Štai smėlingo grunto patvankose augalija negausi, o akumuliacinėse rėvose, kur vyrauja žvyrai, gargždai, rieduliai, ji – švelnesnė. Vilnios upės augalų pasiskirstymui didelę reikšmę turi vagos litologija. Pvz.:smėlingose priekrantės juostos 0,1-0,5 m gylio atkarpose vyrauja paprastoji lūgnė, neužmirštuolė, paprastoji monažolė, plūdinė kurklė, kanalinė elodėja, viksvos ir t.t.
Tarpinėse ir giluminėse juostose žvyringame, gargždingame, riedulingame akumuliacinių rėvų dugne 0,5-1,0 m gylyje dažnai pasitaiko plūdinė kurklė, permautalapė plūdė, šukinė plūdė, varpotoji plunksnalapė ir kt.(V. Dvareckas, I. Šarkinienė, 1972).
Daug žalos Vilnios aplinkai, miškams, netgi reljefui prie Vilnios daro žmogus. Daugelio sodybos, pavyzdžiui pakeliui į Rokantiškių kapines, primena šiukšlynus. Nuo stačių šlaitų metamos šiukšlės, šlaitai neapsodinti, čia pilna žemės žaizdų. Visa tai turi didelę įtaką vandens cheminės sudėties formavimuisi. Nors upė teka labai urbanizuota teritorija, ji priklauso palyginti mažai užterštų upių grupei. Antropogeninis upės poveikis ypač ryškus tam tikrom upės dalims. Labiausiai teršiamas žemupys, kuriame pagrindiniai teršėjai yra Naujosios Vilnios ir Vilniaus miestai bei jų nutekamieji buitiniai ir pramoniniai vandenys. Todėl čia pastebėtas ryškus vandens kokybės pablogėjimas – BDS5 siekė 1,7 mg/l, bendras azotas padidėjo iki 1,6 mg/l, fosfatai – 0,071 mg/l.(Valstybinis vandenų kadastras, 1995).
Naujosios Vilnios užtvankoje yra aptikta daug sunkiųjų metalų: 1986 m. per pavasario potvynį iš 1 m³ Vilnios vandens užtvankoje nusėdo labai daug cinko, kadmio, chromo, švino ir nikelio. Šie duomenys rodo, kad Vilnia labai užteršta (R. Taraškevičius, 1991).
Upės vanduo – tai tam tikras kompleksas ištirpusių, suspenduotų ir koloidinių medžiagų, kurių sudėtis priklauso nuo vietos, laiko, jų patekimo į vandenį ir pernešimo ypatybių. Organizmai, tarp jų ir žmogus, naudojantis vandenį, yra veikiami ne atskirų medžiagų, bet viso jų komplekso.
1989 m. 2 kartus (gegužės ir liepos mėn.) mokslininkai R. Lekevičius, A. Knabikas ir kt. įvertino Vilnios vandens mutageniškumą žmogaus leukocitų kultūroje, ir S. typhimurium bakterijose.
Seserinių chromatidžių vidutinis mainų dažnis vienoje žmogaus leukocitų ląstelėje žemiau N. Vilnios siekė 12,08+0,05, kontrolė – 8,44+0,30.
Genetiškai pavojingiausia vieta Vilniuje yra žemiau N. Vilnios po tiltu. Čia imtas vanduo tiek gegužės, tiek liepos mėn. buvo mutageniškas ir lytinėms drozofiloms ir somatinėms žmogaus ląstelėms. Gana didelis mutageniškumo tyrimų svyravimas priklauso:
12.nuo metų sezono – mutageniškiausias vanduo būna vasaros sausuoju sezonu,
13.nuo atstumo iki taršos šaltinio,
14.nuo vandens koncentravimo būdo,
15.užteršto upės vandens chloravimas žymiai padidina mutageniškumą.
(R. Lekevičius ir kt., 1991)
Profesorius R Kazlauskas 1979-1984 m atliko Vilnelės upės cheminius ir biologinius vandens kokybės tyrimus virš ir už N. Vilnios. Buvo tiriami šie cheminiai vandens kokybės rodikliai: rūgštingumas, amonis, deguonies kiekis bei biocheminis deguonies suvartojimas po 5 parų. Gauti rezultatai parodė, jog: 1 stotyje rūgštingumo vidurkis buvo 8,3 mg/l; NH4+ – 0,14 mg/l; O2 – 10,5 mg/l; BDS5 – 2,5 mg/l;
2 stotyje rūgštingumo vidurkis buvo 8,4 mg/l; NH4+ – 0,5 mg/l; O2 – 7,5 mg/l; BDS5 – 6,5 mg/l;
3 stotyje rūgštingumo vidurkis buvo 8,3 mg/l; NH4+ – 0,19 mg/l; O2 – 9,5 mg/l; BDS5 – 4,9 mg/l.
Biologinis vandens kokybės tyrimas parodė, jog pirmoje stotyje buvo rasta 1 lašalų rūšis (Baetis tricolor), vabalų, vandens sliekas. Ant akmenuoto grunto rasta 19 hidrobiontų rūšių, o ant rupaus smėlio ir žvyro rasta 18 hidrobiontų rūšių. Išliko beveik tos pačios dėlių ir moliuskų rūšys. Dumblėtame grunte su augalais rastos 8 hidrobiontų rūšys, kurių didžiąją dalį sudarė oligochetai, o jų tarpe – tubifeksai. Smėlėtame grunte rastos 9 hidrobiontų rūšys. Smėlyje ir žvyre rasta 18 hidrobiontų (N. Strižkovienė, 1985).
Mokslininkė J. Kostkevičienė ištyrė Lietuvos upių ir upelių fitoplanktoną. Vilnios upėje dominavo Planktothrix agardhii (skyrius Cyanophyta) Aulacoseira islandica, Fragillaria capucina, F. crotonencis, Diatoma vulgaris, Synedra ulna, Melosira varians, Navicula capitata, Navicula cryptocephala, Rhoicosphenia abbreviata (skyrius Bacillariophyta), Crucigenia rectangularis, Dictyosphaerium ehrenbergianum, Pandorina boryanum, Pandorina duplex (skyrius Chlorophyta) (J. Kostkevičienė, 2001).
Vilnia yra šaltavandenė upėtakio tipo pietryčių Lietuvos upė. Vilnios upėje vyksta atkuriamasis lašišinių žuvų veisimas ir monitoringas. Ekologijos instituto mokslininkai įvertino šlakių, lašišų, margųjų upėtakių populiacijų tankio dinamiką prieš įžuvinimą ir po įžuvinimo (V. Kesminas, R. Repečka ir kt., 2000).
Šiuo metu Vilnios upėje yra dvi patvankos, kurių žuvys neįveikia: aukštupyje UAB “Akvilegija” tvenkiniai, žemupyje Naujosios Vilnios užtvanka, kurioje pastatyta žuvų pralaida. Taip pat pastatyta žuvų pralaida Belmonto – Pavilnio užtvankoje (V. Kesminas, R. Repečka ir kt., 2000).
Monitoringo stotyje (žemiau Mickūnų, žemiau Naujosios Vilnios patvankos, žemiau Belmonto patvankos) buvo įvertinta žuvų bendrijų rūšinė įvairovė ir pasiskirstymas bendrijoje. Nustatyta, jog dažnos ir įprastinės žuvų rūšys yra gružlys, trispyglė dyglė, lydeka, šližys, kūjagalvis, ešerys. Vilnios upės žemupyje gausiausios buvo upėtakio, šlakio, šližio ir gružlio populiacijos. Žuvų bendrijose vyravo reofilai, bendrijų struktūra būdinga buvo šaltavandenėms upėms (V. Kesminas, R. Repečka ir kt., 2000).
2001 metų tyrimų rezultatai rodo, jog upėtakių, lašišų ir šlakių gausumas Vilnios upėje kasmet didėja. Pradėjus įžuvinimo darbus, 2000 metais šlakių vidutinis tankis siekė 10,81 ind./100 m², t.y. padidėjo 14,2 karto, lyginant su 1999 metais. 2001 metais šlakių vidutinis tankis siekė 16,5 ind./100 m². t.y. padidėjo 21,1 karto, lyginant su 1999 metais. Analogiškai Vilnios upėje 2001 metais lašišų vidutinis tankis siekė 2,3 ind./100 m², o 2000 metais Vilnioje lašišų nebuvo aptikta. Margųjų upėtakių vidutinis tankis 2001 metais siekė 1,9 ind./100 m², t.y. padidėjo daugiau kaip 2 kartus, lyginant su 1999 metais. Vilnioje 2001 sugauti 0+ amžiaus lašišų jaunikliai, 0+ ir 1+ amžiaus šlakių jaunikliai, nors vyravo 0 + šlakių jaunikliai. Upėtakių amžinė struktūra 2001 metais buvo sekanti 0+ – 41,7 %, 1+ – 50 %, 2+ – 8,3 %.(V. Kesminas, 2001).

Tyrimų metodai ir medžiagos

Tyrimams buvo panaudota vokiečių firmos “Merck” kompaktinė laboratorija.Tyrimų metodai yra labai supaprastinti.Deguonies koncentracija ir kietumas buvo nustatomas titrimetriniu metodu. PH, nitratų, fosfatų, nitritų, amonio jonų kiekiai nustatomi kalorimetriniu metodu.
Vandens bandiniams pasemti buvo naudojami 1-2 l talpos užsukami plastmasės buteliai. Pasirinktos keturios bandinių sėmimo vietos apytiksliai 10 km. ruože:ties Žalgirio gamykla Kartonažo, cechu, Markučiais ir Neries ir Vilnios santakoje. Taip pat vanduo buvo tiriamas Vilnioje virš ir už UAB “Akvilegija”. Ties Markučiais vanduo buvo semiamas aukščiau ir žemiau įtariamojo taršos šaltinio.Pasirinktos bandinių sėmimo vietos buvo pažymėtos žemėlapyje. Buvo matuojami: O2, NO2, NO3, NH4+, PO43, kietumo, pH, BDS5 koncentracijos, laidumas, vandens temperatūra. Cheminė vandens kokybės klasė buvo nustatoma pagal BACH metodą (K. Matiukas, A. Kontautas, 1996).
Vilnios upės fitobentosas buvo tiriamas vienodo šviesos intensyvumo sąlygomis. Nuo akmenų paviršiaus šepetėliu surinkta medžiaga buvo fiksuojama 4 % formaldehido tirpalu. Preparatai buvo paruošti, užlašinus ant objektinio stiklelio tiriamo mėginio ir uždengus dengiamuoju stikleliu. Mikroskopo pagalba buvo įvertinta fitobentoso rūšinė sudėtis ir dominuojančios bei dažnai aptinkamos dumblių rūšys.
Žuvų bendrijų rūšinė įvairovė įvertinta Shannon-Wiener’io indeksu (Shannon&Wiener, 1949)
H_=ΣPilog2Pi
Kur H_ – rūšinės įvairovės indeksas;
S – rūšių skaičius bendrijoje;
Pi – i-tosios rūšies žuvų tankio dalis.

Vandens kokybes klasė buvo nustatyta pagal adaptuotą Lietuvoje žuvų rūšinės įvairovės ir pasiskirstymo bendrijoje tankio ir biomasės metodiką (V. Kesminas, T. Virbickas, 2000)
Lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių nerštaviečių apskaita vykdyta lapkričio mėn. Belmonto užtvankos – policijos žirgyno ruože.

Tyrimų rezultatai ir aptarimas

Kaip matyti iš 1997-2003 metų tyrimų rezultatų vidutinės deguonies koncentracijos svyruoja nuo 8,75 mg/l (Kaukysos upelis, 2002) iki 13,6 (Kartono cechas, 2001) (2 priedo 1 lentelė, 1 pav.) Deguonies rėžimas upės vandenyje buvo geras ištisus septynis metus. Pavasario laikotarpiu, suintensyvėjus mikroorganizmų veiklai, stebėtas vandens persotinimas deguonimi.Vidutinė organinių medžiagų koncentracija pagal BDS5 rodiklį keitėsi nuo 1,07 mg/l (Kartono cechas, 1997 m) iki 5,3 (Kartono cechas, Kaukysos upelis, 2003). 1998-2003 metų BDS5 vidutinės koncentracijos beveik visuose matavimų taškuose viršijo didžiausią leistiną koncentraciją. 2003 metais beveik visuose tyrimų taškuose Vilnios upės vanduo buvo užterštas organinėmis medžiagomis (1 lentelė, 1 pav.). Rūgštingumo vidutinės koncentracijos svyravo nuo 5,88 (Kartono cechas, 2002) iki 8 (Kartono cechas, Kaukysos upelis, Markučiai, Santaka, 2003) (2 priedo 1 lentelė, 1 pav.). Nitratų vidutinės koncentracijos svyravo nuo 5 mg/l (AB”Žalgiris”, Kartono cechas, Kaukysos upelis, 2001) iki 15,7 mg/l (Kaukysos upelis, virš AB “Žalgiris”, 1999) ir beveik visuose tyrimų taškuose viršijo DLK (2 priedo 1 lentelė, 1 pav.). Nitritų vidutinės koncentracijos svyravo nuo 0,02 mg/l (Markučiai prieš upelį, Kartono cechas, 2001) iki 0,22 mg/l (Markučiai už upelio, 1997; Kaukysos upelis, 2002) ir beveik visuose matavimo taškuose viršijo DLK. Amonio jonų vidutinės koncentracijos kito nuo 0 (AB “Žalgiris”, Kartono cechas, Kaukysos upelis, 2003) iki 0,53 mg/l (Markučiai už upelio, 2002) (2 priedo 1 lentelė, 1 pav.) Už UAB “Akvilegija” amonio jonų vidutinė koncentracija siekė 0,58 mg/l (2 priedo 1 lentelė). Fosfatų vidutinės koncentracijos svyravo nuo 0,07 mg/l (AB “Žalgiris”,1998; Markučiai prieš upelį, 1997) iki 0,75 mg/l (Kaukysos upelis,2002, 2003). 2002 ir 2003 metais vidutinės fosfatų koncentracijos viršijo DLK 9,3 karto. Aptiktos padidėjusios nitritų ir fosfatų koncentracijos Vilnios upės ištakose, Vindžiūnų kaime, ties Šumsku, Kalveliais, Lavoriškėmis ir Mickūnais. Cheminė vandens kokybės klasė matavimų taškuose svyravo tarp I ir I-II.
Vilnios upės vandens kokybė buvo įvertinta fitobentoso rūšinės sudėties tyrimais (2 priedo 2 lentelė). Virš AB “Žalgiris” dominuojančių ir daug preparatuose pasitaikančių dumblių rūšių neaptikta. Sekančiame taške ties AB “Žalgiris” dominavo titnagdumbliai Cocconeis pediculus (sk. Bacillariophyta, klasė Pennatophyceae). Daug buvo aptikta titnagdumblių Melosira varians (Bacillariophyta, Centrophyceae), Cymbella sp. (Bacillariophyta, Pennatophyceae), žaliadumblių Ulotrix sp. (Chlorophyta, Ulothrichophyceae). Vilnioje ties Markučiais prieš Kaukysos upelį gausiai aptikta titnagdumblių Navicula gracilis (Bacillariophyta, Pennatophyceae), melsvadumblių Oscilatoria sp. (Cyanophyta, Hormogoniophyceae). Kaukysos upelyje neaptikta dominuojančių ir gausiai pasitaikančių preparatuose dumblių rūšių. Vilnioje ties Markučiais už Kaukysos upelio neaptikta dominuojančių bentosinių dumblių rūšių. Daug aptikta titnagdumblių Navicula gracilis (Bacillariophyta, Pennatophyceae), žaliadumblių Ulotrix sp. (Chlorophyta, Ulothrichophyceae).
2002 metais įvertinta Vilnios upės žuvų rūšinė įvairovė žemiau Naujosios Vilnios užtvankos. Iš viso užregistruota 14 žuvų rūšių (2 priedo 2 pav.): lašiša, šlakis, margasis upėtakis, rainė, gružlys, srovinė aukšlė, papr. kūjagalvis, šlyžys, strepetys, papr. kirtiklis, lydeka, ešerys, kuoja, trisp. dyglė. Lyginant su kitomis stotimis, šioje buvo didžiausias Shannon-Wiener’io indeksas (H’) – 3,21 (2 priedo 3 pav.). Rūšių įvairovė kinta priklausomai nuo upės struktūros. Pagal tankį žuvų bendrijoje dominuoja šlyžys (26,2 %) ir šlakis (22,3 %). Vilnioje aptiktos pagrindinės Lietuvos reofilinės žuvys. Lašišų ir šlakių nerštaviečių apskaitos metu rasta 19 lašišų-šlakių ir 12 upėtakių lizdų.
Naujosios Vilnios Vaisių, Batoro, Žaliakalnio, Rytų, Kurapkų gatvių gyventojams išaiškinta Vilniaus miesto valdybos sprendimo dėl atliekų tvarkymo mieste svarba, suteikta parama, pasirašant sutartis su buitines atliekas išvežančiomis organizacijomis. Ekologinės ir administracinės teisės pažeidimų prevencijos tarnybos pagalba nedavė veiksmingų rezultatų.
Parengta Vilnios upės pakrančių ir slėnio tvarkymo programa ties Markučiais (1 priedas). Numatyta maisto medžiagų apykaitą valdyti įveistomis medžių (baltojo gluosnio, paprastojo klevo, karpotojo beržo) ir žolių (nendrinio dryžučio, paprastojo varpučio) buferinėmis juostomis bei zonomis Vilnios vingio ir Kaukysos žiočių pakrantėse bei skardžiuose.

Išvados

16.Vilnios vanduo tyrimų taškuose yra prisotintas deguonimi.
17.Organinėmis medžiagomis upės vanduo yra pakankamai užterštas. Nemažas upės tėkmės greitis ir debitas sudaro sąlygas vandens apsivalymui.
18.Padidėjusių organinių medžiagų, nitritų, nitratų, fosfatų koncentracijų upės ištakose ir kituose tiriamuosiuose taškuose priežastys – trąšos ir buitiniai bei pramoniniai nutekamieji vandenys.
19.UAB “Akvilegija” įtakoja amonio jonų koncentracijos Vilnioje už žuvininkystės tvenkinių padidėjimą iki 2 kartų.
20.Fosfatų kiekio sumažinimui bei vandens kokybės pagerinimui Vilnios upėje ties Markučiais parengta pakrančių ir slėnio tvarkymo programa.
21.Cheminė vandens kokybės klasė svyruoja tarp I ir I-II. Fitobentoso ir žuvų bendrijų rūšinės įvairovės tyrimais nustatyta II biologinė vandens kokybės klasė.
22.Žuvų bendrijose aptinkamos indikatorinės lašišų, šlakių, upėtakių rūšys ir jų nerštavietės rodo vandens kokybės pagerėjimą per pastarąjį laikotarpį.
23.Rudens ir žiemos sezono metu titnagdumbliai (Bacillariophyta) yra vyraujanti bentosinių dumblių grupė.
24.Vilnioje įvairiuose tyrimų taškuose vyrauja šios bentosinių dumblių rūšys: Cocconeis pediculus (ties AB “Žalgiris”), Diatoma vulgaris, Navicula gracilis (ties Kartono cechu).
25.Markučiuose prieš Kaukysos upelį aptiktas oligotrofinių vandenų indikatorius raudondumblis (Rhodophyta) Audouinella chalybea rodo vandens kokybės pagerėjimą.
Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas

Projekto “Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas” tikslas – Vilnios upės atkarpos virš AB “Žalgiris” – santaka ir ties UAB “Akvilegija” vandens kokybės dinamikos įvertinimas ir pagal galimybes vandens kokybės gerinimas.
Moksleiviai Natalija, Roberta ir Monika nustatė, jog padidėjusių nitritų, fosfatų, nitratų koncentracijų pagrindinė priežastis – buitiniai ir pramoniniai nutekamieji vandenys. UAB “Akvilegija” įtakojo amonio jonų koncentracijų Vilnioje už tvenkinių padidėjimą iki 2 kartų, lyginant su tyrimais prieš tvenkinius. Cheminė vandens kokybės klasė svyravo taip I-II ir I. Žuvų bendrijų rūšinės įvairovės ir pasiskirstymo bendrijoje tyrimais nustatyta II vandens kokybės klasė. Žuvų bendrijose aptiktos indikatorinės rūšys (lašišos, šlakiai, upėtakiai) rodo vandens kokybės pagerėjimą. Bentosinių dumblių tyrimais nustatyta II Vilnios upės vandens kokybės klasė. Rudenį ir žiemą titnagdumbliai buvo vyraujanti bentosinių dumblių grupė.
Naujosios Vilnios gyventojams buvo išaiškinta Vilniaus miesto valdybos sprendimo dėl atliekų tvarkymo mieste svarba. Parengta Vilnios upės pakrančių ir slėnio tvarkymo programa ties Markučiais.
Literatūra

1.Baltrušaitienė I., Jablonskis V., 1975: Pietryčių Lietuvos hidrografija. Vilnius. Mintis:142 p.
2.Boldakovas E., 1952: Upių gyvenimas. – Vilnius.
3.Diržanauskaitė V., 1998: Vilniaus miesto nutekamųjų ir Neries upės vandenų mutageniškumo tyrimai. Diplominis darbas. VU botanikos ir genetikos katedra [rankraštis].
4.Dvareckis V., Šarkinienė I., 1972: Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Geologija ir geografija, t.9: 121-127 p.
5.Jankavičiūtė G., 1996: Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai. – Vilnius.
6.Kilkus K., 1998: Lietuvos vandenų geografija. – Vilnius.
7.Kirkoras A., 1991: Pasivaikščiojimai po Vilnių. – Vilnius.
8.Kontautas A., Matiukas K., 2001: Upelių tyrimai. – Klaipėda.
9.Kostkevičienė J., 2001: Lietuvos upių ir upelių fitoplanktonas. Daktaro disertacija. VU. – Vilnius.
10.Krupickas R., Gudavičius H. ir kt., 1994: Lietuvos draustiniai. Vilnius.
11.Lekevičius R., Knabikas A. ir kt., 1991: Nemuno baseino vandenų užterštumas ir jo biologinis poveikis ekosistemai. Tyrimų medžiaga: 94-99 p.
12.Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija., 1996: Lietuvos upių vandens kokybės metraštis. – Vilnius.
13.Linčius A., Narbutas V., 1996: Geologinės praeities pėdsakai Lietuvos kraštovaizdyje. – Vilnius.
14. Matiukas K., Kontautas A., 1996: Upės šalia mūsų. – Klaipėda .
26.Micas L., 1995: Geomorfologiniai Vilnios baseino bruožai. Moksliniai pranešimai.
27.Monstvilas K., 1973: III mokslinės geologų konferencijos Lietuvoje medžiaga: 97-99p. – Vilnius.
28.Navasaitis A., 1995: Saugomos teritorijos Lietuvoje. – Vilnius.
29.Strižkovienė N., 1985: Vilnelės žemupio užterštumas ir jo įtaka bentosui. Diplominis darbas. VU Zoologijos katedra [rankraštis].
30.Šešelgis K., 1991: Aplinkos apsauga. – Vilnius.
31.Taraškevičius R., 1991: Geografijos metraštis, t. 27: 145-153 p.
32.Vilniaus miesto valdybos aplinkos apsaugos skyrius, 1995. – Paviršinio ir požeminio vandens būklės vertinimas plečiantis Vilniaus miestui, Vilnius.
33.Kesminas V., Repečka R. ir kt., 2000: Baltijos lašiša Lietuvoje. – Vilnius
34.Kesminas V., Virbickas T. 2000: Application of an adapted index of biotic integrity to rivers of Lithuania. – In: Hydrobiologia 422/423: 257-270.

1 priedas
Projekto “Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas”
K o n c e p c i j a

Vilnios upės pakrančių ir slėnio tvarkymo programa

Vilnios upė labai kenčia nuo antropogeninių veiksnių. 1997-2002 m. ekologų klubo “Gyvybės žiedas” moksleivių atlikti biologiniai ir cheminiai vandens kokybės tyrimai dar kartą patvirtino, jog Vilnia ypač užteršta azoto ir fosforo junginiais. Ištyrus cheminę vandens kokybę ištakose, paaiškėjo, jog padidėjusių nitritų, fosfatų, nitratų koncentracijų pagrindinė priežastis – žemės ūkio trąšų patekimas į vandenį. Vilnios upės atkarpos virš AB “Žalgiris” – santaka sunkiųjų metalų koncentracijų ir mutageniškumo priežastys – nutekamieji pramoniniai ir buitiniai vandenys.
Projekto tikslas – sumažinti biogeninių medžiagų kiekį Vilnioje įvairiomis ekotechninėm priemonėmis. Taip pat bus parengtos bendruomenės informavimo ir mokymo programos, nes žemės naudotojai ateityje turės spręsti iškilusias ūkines ir kultūrines problemas savanoriškumo principu. Maisto medžiagų apytaką baseine leis valdyti įveistos medžių (paprastojo klevo, karpotojo beržo, baltojo gluosnio), ir žolių (nendrinio dryžučio, paprastojo varpučio) buferinės juostos ir zonos. Artimiausiu metu siūlome sodinti baltuosius gluosnius Markučiuose (ties Puškino muziejumi) Vilnios vingyje, Kaukysos santakoje, kadangi fosfatų kiekiai čia viršija didžiausias leistinas koncentracijas net 9 kartus.Markučiuose bus organizuojamos parodomosios ekskursijos, supažindinant bendruomenę su organinės taršos mažinimo būdais. Planuojama šviesti Kuprioniškių ir Vilnelės gatvių namų gyventojus ir telkti upelio buitinės priežiūros darbams.
Maisto medžiagų išplovimui mažinti Vilnios baseino ūkininkams bus išnagrinėtas tikslingumas pereiti į bioorganinę žemdirbystę. Spręsti ar pereiti į alternatyvią žemdirbystės sistemą turės patys ūkininkai. Tam, kad juos paskatinti bus ruošiama mokymo programa.
Vilnios upės pakrantės atkarpoje virš AB “Žalgiris” – santaka, ypač Naujojoje Vilnioje primena šiukšlynus. Gyventojų ekologinis švietimas ir šiukšlynų pašalinimas – pirmoje eilėje spręstina problema. Siūlome spręsti šią problemą bendradarbiaujant su Naujosios Vilnios seniūnija.Vykdoma Naujosios Vilnios gyventojų švietimo programa dėl šiukšlių išvežimo ir sutarčių su UAB “Venituras” sudarymo nedavė veiksmingų rezultatų.
Bus atlikti UAB “Akvilegija” tvenkinių cheminiai vandens kokybės tyrimai ir išnagrinėtos galimybės sumažinti jų taršą. Ekologų klubo nariai susipažins su Lietuvos valstybiniu žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Ekologijos instituto vykdomais lašišinių žuvų tyrimų ir atkūrimo darbais Vilnios upėje. Moksleiviai talkininkaus lašišinių žuvų monitoringo ir atkūrimo darbuose.
Visų projekto etapų (I-II) vietovė: Vilnios baseino teritorija, kur Vilnia 80 km ilgio kelią pradeda iš Vindžiūnų pelkės, 3 km į šiaurryčius nuo Medininkų (Vilniaus raj.) Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Vilnios baseino plotas – 633 km2, iš kurio 17 km2 užima pelkės. Vilnios baseiną sudaro Medininkų aukštuma, Lyglaukio ir Veliučionių moreninis masyvas, Sapieginės erozinis kalvynas, Ašmenos aukštumos dalis. Baseino teritorijoje yra Medininkų botaninis, Baravykinės kraštovaizdžio, Juozapinės ir Kuosinės geomorfologiniai, Kenos ir Vilnios hidrografiniai draustiniai, Pavilnių regioninis parkas.
Projekto dalyviai ir vykdytojai: NVO “Gamtos takas” ekologų klubo “Gyvybės žiedas” nariai, 30 Vilniaus miesto aukštesniųjų klasių moksleivių.
Partneriai: Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, Naujosios Vilnios, Rasų seniūnijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Botanikos institutas,Ekologijos institutas, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.
Konsultantai: Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. ekologas A. Stackevičius, Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos konsultantas habil. dr. K. Ėringis ir doktorantė D. Urbaitytė, Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas dr. V. Kesminas, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Pašukonis.
Laukiami rezultatai: Kiekvienais metais vykdomas Vilnios upės vandens kokybės monitoringas padės išsiaiškinti vandens kokybės kitimo tendencijų priklausomybę nuo upės ir jos pakrančių gyventojų laipsniško perėjimo į bioorganinę žemdirbystę ir racionalią buitinių atliekų tvarkymo sistemą.

Projektas – “Vilnios upės tarša ir vandens kokybės gerinimas”

P i r m a s i s e t a p a s

Vykdymo laikotarpis: 2002-2004 metai.
Vieta: Vilnios upės vingis ir jos kairiojo intako Kaukysos žiočių skardingi šlaitai ir šio upelio atkarpa nuo geležinkelio iki žiočių Markučiuose, UAB “Akvilegija”, Vilniaus raj.
Projekto dalyviai ir vykdytojai: 30 Vilniaus miesto aukštesniųjų klasių moksleivių (ekologų klubo “Gyvybės žiedas” nariai).
Partneriai: Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, Naujosios Vilnios, Rasų seniūnijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Botanikos institutas, Ekologijos institutas, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.
Konsultantai: Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. ekologas A. Stackevičius, Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos konsultantas habil. dr. K. Ėringis ir doktorantė D. Urbaitytė, Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas dr. V. Kesminas, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Pašukonis.
Uždaviniai:
35.Vilnios vingio ties Markučiais dešiniojo kranto pakrantėje ir Kaukysos žiočių kairiojo kranto pakrantėje bus įvertinta galimybė įveisti baltąjį gluosnį (svyruoklinė forma), suformuojant šaknų antisifozinį “veltinį” vandenyje.
36.Vilnios vingio ir Kaukysos žiočių (ties Markučiais) skardžiuose bus išnagrinėtas tikslingumas įveisti paprastąjį klevą ir karpotojo beržo eiles, ribojant savaiminį užkrūmijimą ir pašalinant dalį baltalksnių.
37.Kaukysos žiočių dešiniajame krante prie Subačiaus gatvės raguvos (ties Markučiais) bus išspręsti būdai sustiprinantys augalinės žolinės dangos košimo ir filtracines savybes, pavagyje įveisiant nendrinio dryžučio juostą, o birių gruntų plote – paprastąjį varputį.
38.Bus sprendžiami Pavilnių regioninio parko teritorijoje augančių senų ąžuolų kamienų sutvirtinimo darbai.
39.Kaukysos pakrantės sklypų Kuprioniškių ir Vilnelės gatvėse (prie Markučių) (Rasų seniūnija) ir N. Vilnios gyventojai bus telkiami upių ir jų pakrančių švaros programos įgyvendinimui.
40.Bus sudaryta ir įgyvendinama ekologų klubo narių ir bendruomenės švietimo programa. Markučiuose bus organizuojamos parodomosios ekskursijos, supažindinant su organinės taršos mažinimo būdais.
41.Bus ištirta UAB “Akvilegija” tvenkinių cheminė vandens kokybė ir išnagrinėtos galimybės sumažinti jų taršą.
42.Ekologų klubo nariai susipažins su Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Ekologijos instituto vykdomais lašišinių žuvų tyrimų ir atkūrimo darbais Vilnios upėje. Moksleiviai talkininkaus lašišinių žuvų atkūrimo ir monitoringo darbuose.
Laukiami rezultatai: Kiekvienais metais vykdomas Vilnios upės vandens kokybės monitoringas padės išsiaiškinti vandens kokybės kitimo tendencijų priklausomybę nuo upės ir jos pakrančių gyventojų laipsniško perėjimo į bioorganinę žemdirbystę ir racionalią buitinių atliekų tvarkymo sistemą.
2 priedas

1. Virš UAB “Žalgiris”
2. UAB “Žalgiris”
3. Kartono cechas
4. Markučiai, Kaukysos upelis
5. Markučiai, virš upelio
6. Markučiai, už upelio
7. Vilnios ir Neries santaka

1 pav. Cheminių vandens kokybės rodiklių kitimai tyrimų taškuose 1997-2003 m.
2 priedas

2 pav. Žuvų bendrijos rūšinė sudėtis pagal tankį (N, %) žemiau N. Vilnios užtvankos.

3 pav. Žuvų bendrijos rūšinės įvairovės (pagal Shannon-Wiener’io indeksą H’) žemiau N. Vilnios užtvankos palyginimas su kitais tyrimų taškais iš literatūros šaltinių.

2 priedas
1 lentelė. Cheminių vandens kokybės rodiklių vidurkiai Vilnios upės tyrimų taškuose 1997-2003 m.
Metai
T. taškai
Temperatūra
pH
NO3, mg/l
NO2, mg/l
NH4, mg/l
O2, mg/l
PO4, mg/l
Kietumas
Laidumas
BDS5, mg/l
O2, %
1997
Virš UAB ,,Žalgiris”
6,3
7,63
5,74
0,09
0,21
10,9
0,19
2,63
283,3
2,5
90,3
1998
6,2
7,13
15,17
0,05
0,18
10,6
0,27
2,42
241,6
2,65
82,52
1999
8,1
7,67
15,7
0,078
0,16
9,85
0,185
2,17
315
2,63
86
2000
9,2
7,38
11,4
0,048
0,12
10,32
0,17
2,45
460
1,61
92,56
2001
1
7,3
6
0,07
0,21
10,8
0,17
2,17
475
1,8
78,4
2002
1
6,2
10
0,19
0,4
11,5
0,5
2,5
457
2,8
83,5
2003
5
7,5
10
0,025
0,3
12
0,6
2,4
433
4,6

1998
UAB ,,Žalgiris”
8
7,02
8,75
0,05
0,14
10,8
0,07
2,45
373
2,95
94,98
1999
6,8
7,41
14,6
0,07
0,24
11,28
0,13
2,59
345
2,52
95,82
2000
8
7,3
6,25
0,04
0,22
9,75
0,29
2,55
484
1,74
84,95
2001
1
6,1
5
0,06
0,22
11,45
0,15
2,7
502,5
2,5
83,2
2002
2,7
7,27
8,5
0,19
0,4
10,45
0,375
2,45
430
2,2
79,5
2003
6
7,5
11
0,025
0
12,5
0,6
2,3
423
2,7

1997
Kartono cechas
5,4
7,6
8,2
0,11
0,18
11,45
0,14
2,55
303,3
1,07
93,33
1998
6
7,37
10,7
0,04
0,15
9,93
0,12
2,42
306
3,33
80,95
1999
9,1
7,51
11,7
0,09
0,22
10,9
0,25
2,32
338,3
3,17
99,94
2000
7,9
7,36
9,3
0,16
0,17
9,85
0,17
2,45
466
2,25
85,6
2001
1
7,7
5
0,02
0,2
13,6
0,2
2,83
524
2,7
96,8
2002
2
5,79
10
0,095
0,35
11,1
0,325
2,5
443,5
3,1
82,8
2003
7
8
10
0,03
0
12,9
0,4
2
457
5,3

1997
Kaukysos upelis
7,45
7,85
13,75
0,11
0,43
9,32
0,36
2,3
280
1,2
79,55
1998
6
7,68
10
0,06
0,15
11,43
0,42
3,55
514
3,22
92,91
1999
8,1
7,55
15,7
0,08
0,4
10,12
0,46
2,77
561,6
1,65
87,12
2000
6,7
7,56
9
0,12
0,19
10,76
0,25
3,48
762
2,88
90,72
2001
1
7,4
5
0,07
0,4
12,55
0,62
4,4
790
2,1
91,1
2002
2,5
7,125
10
0,225
0,15
8,75
0,75
3
658
3,15
68,2
2003
8
8
10
0,075
0
12,7
0,75
4,4
772
5,3

1997
Markučiai virš upelio
6
7,54
6
0,11
0,16
10,92
0,07
2,1
315
1,47
88,83
1998
6
7,22
12,71
0,06
0,23
11,28
0,23
2,24
310
3,15
92,05
1999
8,5
7,5
11
0,06
0,11
11
0,16
2,35
326,6
2,36
94,66
2000
8
7,66
7,5
0,038
0,15
10,9
0,148
2,5
463
2,33
94,88
2001
1
7,4
7,5
0,04
0,12
13,1
0,21
2,7
516
2,4
95,1
2002
2,5
6,1
15
0,075
0,2
11,5
0,575
2,3
440
2,95
87
2003
7
8
10
0,075
0,1
13
0,6
3,9
717
5,2

2 priedas
(1 lentelės tęsinys)
1997
Markučiai už upelio
4,7
7,45
12
0,22
0,24
12,15
0,12
2,2
305
1,75
85,3
1998
6
7,15
13,7
0,09
0,25
10,97
0,15
2,41
358
2,4
88,72
1999
9
7,47
15,57
0,09
0,22
11,3
0,24
2,44
371,7
3,28
95,24
2000
7,4
7,5
9,16
0,085
0,15
10,85
0,23
2,83
476
3,74
93,28
2001
1
7,2
10
0,02
0,3
12,2
0,22
3,2
603
3,5
88,6
2002
3,5
7,75
12,5
0,063
0,53
11,9
0,625
2,375
477,5
2,25
92,5
2003
6
8
12
0,1
0,1
12,9
0,4
2,1
590
4,7

1997
Vilnios ir Neries santaka
5,5
7,7
8,66
0,08
0,21
11,32
0,16
2,47
306,6
1,38
93,18
1998
6
7,7
7,17
0,08
0,17
11,1
0,27
2,5
322
2,77
90,48
1999
9,3
7,65
10,12
0,08
0,17
12,52
0,29
2,28
330
2,52
95,7
2000
8,6
7,36
12,5
0,11
0,17
10,08
0,26
2,54
471
1,79
89,18
2001
1
7,7
10
0,04
0,12
13,3
0,25
2,7
537
1,9
96,6
2002
5
7,35
10
0,11
0,25
11,75
0,5
2,475
462
3,15
95
2003
7
8
11
0,03
0,3
13
0,25
2,5
447

1999
Vindžiūnai
19
7,5
10
0,05
0,2
8,6
0,17
1,9
70

95,4
1998
Kalvelių girininkija
15
7,2
10
0,03
0,1
8,7
0,4
1,9
290

89,1
1999
21
7
10
0,05
0,1
7,9
0,65
2,7
350

91
2001
Kenos upė
1
7,5
2
0,1
0,3
9,4
0,25
3
454
2,9
68,26
1998
Lavoriškės prie kapinių
14
7,7
8
0,02
0,1
9,7
0,4
1,9
220

97,2
1998
Mickūnai prie tilto
15
7
18
0,06
0,05
7,8
0,15
1,25
140

80
1999
Taurų girininkija
23
8
10
0,025
0,1
8,3
0,75
2,1
280

99
2003
Virš UAB ,,Akvilegija”
6
7,6
10
0,12
0,25
9,5
0,12
2,5
408
3

2003
Už UAB ,,Akvilegija”
7
7,6
6,6
0,11
0,58
9,8
0,16
1,6
403
2,4

2 priedas
2 lentelė. Fitobentoso rūšinė sudėtis Vilnios upės tyrimų taškuose 2001-2002 m.
Skyrius, klasė
Rūšys
Tyrimų taškai
Virš AB Žalgiris
Žalgiris
Kartono cechas
Markučiai virš upelio
Markučiai už upelio
Markučiai Kaukysos upelis
Vilnios ir Neries santaka
Bacillariophyta Centrophyceae
Stephanodiscus sp.

+
+




Melosira varians
+
+
+(daug)




Melosira arenaria
+
+





Bacillariophyta Pennatophyceae
Gyrosigma sp.
+
+
+
+
+


Synedra ulna
+
+
+
+
+
+
+
Cocconeis pediculus
+
+(dominuoja)
+
+
+


Cymbella sp.
+
+
+(daug)
+



Cymbella helvetica


+




Fragilaria crotonensis
+
+
+
+



Fragilaria capucina

+
+

+


Surirella sp.


+




Cymatopleura solea


+




Cymatopleura surirella
+






Diatoma vulgaris
+
+
+(dominuoja)


+
+
Amphora ovalis
+
+
+




Pinnularia sp.
+
+


+


Nitzschia vermicularis
+
+
+
+



Nitzschia sigmoidea

+


+


Asterionella formosa
+






Navicula gracilis

+
+(dominuoja)
+(daug)
+(daug)
+

N. capitata var. capitata

+





Coloneis sp.

+





Gomphonema sp.

+
+




Gomp. constrictum


+




Gomp. olivaceum


+




Gomp. accuminatum


+




Rhoicosphenia abbreviata


+




2 priedas
(2 lentelės tęsinys)
Chlorophyta
Conjugatophyceae
Closterium moniliferum


+




Chlorophyta
Ulothrichophyceae
Cladophora glomerata


+


+
+
Ulotrix sp.


+(daug)
+
+(daug)
+
+
Chlorophyta
Chlorococcophyceae
Coelastrum microporum
+






Pediastrum duplex
+
+





Pediastrum boryanum

+
+

+


Scenedesmus quadricauda
+
+

+



Cyanophyta
Hormogoniophyceae
Oscillatoria sp.

+
+
+(daug)
+
+

Rhodophyta
Florideophyceae
Audouinella chalybea



+



Euglenophyta
Euglenophyceae
Euglena sp.

+




Leave a Comment