GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS vilniuje apie mineralus

Geologijos ir Geografijos institutas

Per chemijos pamoką mes su klasę ir chemijos mokytoja nuėjome į „Geologijos ir geografijos institutą“, kuriame yra įvairių uolienų muziejus. Šis muziejus atsirado, kai 1965m. „Geologijos ir Geografijos institui“ Alfonsas Žukauskas padovonojo nemažą savo uolienų kolekciją, kurios deka pradejo kurtis muziejus. Taip pat

Taigi šiame muziejuje yra nemaža korbanatų, oklsidų, silikatų, sulfatų, sulfidų, fosfatų, volramatų, gtrinuolių, meteoritų, magninių uolienų, nuosedinių uolienų kolekcija. Taip pat ir Lietuvos naudingujų iškasenų pavyzdžiai.

Nuosedines uolienos esančios muziejuje : Lava; Boksitas; Smiltainis; Vario smiltainis; Kvarco smiltainis; Vu ulkaninis tufa; Ortofinas; Porfritas;

Informacija lankytojams
Darbo laikas:
pirmadieniais – penktadieniais 8.00–17.00 val.
Priimamos ekskursijos.
Įėjimas nemokamas.
Muziejaus rinkinys
Muziejuje saugomos 85 kolekcijos. Bendras eksponatų skaičius – apie 3500.
Ekspozicija
Mineralai – spalvingiausia ir įdomiausia muziejaus eksponatų dalis. Eksponuojama daug retų mineralų – smaragdų, ametistų, rubinų, opalų, turkių, malachitų, kalnų krištolo – iš Uralo, Šri Lankos, Birmos, Turkijos, Afganistano, Grenlandijos, Brazilijos, JAV, Vidurinės Azijos, Kaukazo, Kolos, Užbaikalės. Rodomi ir brangieji akmenys, įvairūs juvelyriniai dirbiniai iš rubino, smaragdo, kalnų krištolo, malachito.
Uolienos – sudėtingi mineralų agregatai. Jos sugrupuotos pagal kilmę: magmines, nuosėdines, metamorfines. Muziejuje yra granito, marmuro, diorito ir r kt. retų uolienų iš viso pasaulio.
Eksponuojamame žemėlapyje pažymėti didesnieji Respublikos naudingųjų iškasenų telkiniai. Rodomi dolomito, opokos, molio, naftos, klinties, kreidos, kvarcinio smėlio ir kt. naudingųjų iškasenų pavyzdžiai.
Eksponuojami 26 meteoritai. Rodomi garsūs radiniai iš Sichote Alynio (Tolimieji Rytai), Gresko, Bragino, Zabrodjės (B

Baltarusija), nedideli gabalėliai, gauti iš JAV, Argentinos, Afrikos žemyno, taip pat Andrioniškio, Žemaitkiemio meteoritai nukritę mūsų šalyje.
Rodoma įdomi iš įvairiausių pasaulio vietų (dykumų, karjerų ir upių pakrančių) surinkta 360 pavyzdžių smėlio kolekcija.
Prie muziejaus yra įrengta paleontologinių kolekcijų saugykla, kurioje saugomos vertingos mokslui monografinės kolekcijos, fosilijų (suakmenėjusios faunos ir floros) rinkiniai.
Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Mokslinės informacijos teikimas moksleiviams ir studentams;
Paruošta 2 500 mokyklinių kolekcijų;
Bukletų leidimas;
Mokslinių straipsnių publikavimas.
Muziejaus istorijos fragmentai
Mineralų muziejus veikia nuo 1972 m. Muziejaus branduolį sudaro 2340 mineralų ir 350 juvelyrinių dirbinių kolekcija, kurią 1965 m. Lietuvai padovanojo Jekaterinburge gyvenęs lietuvis Alfonsas Žukelis (1899–1977).
2000 m. muziejų papildė įdomi gamtos mokslų daktaro Eduardo Vodzinsko surinkta 360 smėlio pavyzdžių kolekcija.
Daug gražių agatų 1999 m. padovanojo Klaipėdoje gyvenantis kolekcionierius, jūrininkas Vykingas Matuzevičius.

GEOLOGINIAI RINKINIAI: SAUGOJIMAS, INVENTORIZAVIMAS, EKSPONAVIMAS
Birutė Poškienė,
Geologijos ir geografijos instituto inžinierė

Galinitas su kvarcu. Rusija, Primorje. V. .Matuzevičiaus kolekcija. V. Uginčiaus nuotr. Agatas. Tadžikija. V. Matuzevičiaus kolekcija. V. Uginčiaus nuotr.
Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcija š.m. balandžio 29 dieną organizavo seminarą „Geologiniai rinkiniai: saugojimas, inventorizavimas, eksponavimas“. Jis vyko Geologijos ir geografijos instituto geologijos muziejuje. Į seminarą susirinkę muziejininkai turėjo galimybę susipažinti su muziejaus eksponatais, kurie atspindi Žemės gelmių sandarą, su meteoritais, kurie byloja ir apie kitų Visatos kūnų sudėtį, kaip tokie eksponatai kaupiami, saugojami ir eksponuojami.
Geologijos ir geografijos instituto muziejui pradžią davė neįprasta Alfonso Žukelio dovana. Sverdlovske (d

dabar – Jekaterinburgas) gyvenęs lietuvis A.Žukelis 1965 metais padovanojo Lietuvai per 2100 vienetų uolienų, mineralų ir jų dirbinių pavyzdžių kolekciją. Ši unikali dovana nuo 1965 iki 1972 m. glaudėsi tuometinėje Geologijos valdyboje, o 1972 m. Geologijos institutui persikėlus į naujas patalpas, tapo neatsiejama jo dalimi.
Šiuo metu muziejuje saugomos 77 kolekcijos, kuriose sukaupta daugiau kaip 4500 uolienų, mineralų ir jų dirbinių pavyzdžių.
Muziejuje eksponatų skaičius ir toliau didėja. Tai daugiausia kolekcininkų ir geologų dovanos. Sekdami A.Žukelio pavyzdžiu, turtingas kolekcijas muziejui padovanojo geologai A.Grigelis, V.Katinas, J.Kisnėrius, V.Klišys, V.Korkutis, A.Raudonis, J.Smilgis, V.Talimaa, JAV lietuvis K.Gaižutis ir kt. Nemažai vertingų eksponatų muziejus įsigijo Maskvos tresto „Sojuzkvarcsamocvety“ Jakutijos ekspedicijoje (1989 m.). Įdomių pavyzdžių parveža iš ekspedicijų grįžtantys geologai.
Gražią 270 pavyzdžių kolekciją 1999 m. padovanojo Klaipėdoje gyvenantis kolekcininkas, jūrininkas V.Matuzevičius. Jos didžiąją dalį sudaro agatai, atvežti iš Armėnijos, Tadžikijos, Brazilijos ir kitų vietų. 2000 m. muziejų papildė ilgamečio instituto bendradarbio E.Vodzinsko surinkta 560 skirtingos sudėties, rupumo, spalvos smėlio pavyzdžių, parvežtų iš įvairių pasaulio vietų. Surinkti šią kolekciją E.Vodzinskui padėjo ne tik artimiausi draugai, bet ir draugų draugai bei pažįstami. Smėlio pavyzdžių ir toliau daugėja.
Naujai gauti pavyzdžiai apibūdinami, nustatomas tikslus jų pavadinimas, inventorizuojami. Vertingiausi yra tie, apie kuriuos yra daugiausia informacijos, t.y. žinoma tiksli radimvietė, iš kokių sluoksnių jis paimtas, amžius ir kt. Pavyzdžiui, jau minėta smėlio kolekcija vertinga todėl, kad žinoma sm
mėlio sudėtis, tiksli radimo vieta. Smėlis skiriasi spalva, smiltelių dydžiu. Atskirai galima eksponuoti vulkaninės kilmės smėlį, didžiausių dykumų, įvairių jūrų pakrančių smėlį ir t.t.
Naujai gauti pavyzdžiai yra ruošiami eksponuoti. Juos reikia paruošti taip, kad būtų atskleistas visas akmens grožis. Yra mineralų, turinčių gražias kristalų formas, ir juos tik nuvalius galima dėti į vitrinas. Tačiau yra tokių, kurių grožis slypi viduje. Pavyzdžiui, iš išorės neišvaizdūs didesni ar mažesni agato apvalainukai. Tik nusvidintoje agato nuopjovoje matomi įvairiaspalviai raštai, kartais primenantys nuostabius paveikslus. Neretai jų viduje aptinkama tuštumų, priaugusių nuostabių kristalų.
Eksponavimui labai svarbu tinkamos vitrinos ir geras apšvietimas. To muziejuje labai trūksta.
Geologines kolekcijas galima eksponuoti įvairiai: pavyzdžiui, regioniniu, stratigrafiniu ir kt. principais. Galimos ekspozicijos, atspindinčios mineralų kristalų formų įvairovę, mineralų spalvų paletę, juvelyrinius akmenų apdirbimo būdus ir t.t.
Muziejuje eksponuojami mineralai, uolienos, iš jų pagaminti juvelyriniai dirbiniai, meteoritai, Lietuvos naudingosios iškasenos. Muziejuje vaizduojama Žemės raida (geochronologija), Lietuvos geologinė sandara (žemėlapiai, pjūviai), Lietuvos žemėlapyje įvairiaspalviais kubeliais sužymėti naudingųjų iškasenų didesni telkiniai, rodomos svarbiausių karjerų nuotraukos.
Mineralai išdėlioti stiklinėse vitrinose ir pagal cheminę sudėtį sugrupuoti į: grynuolius (vario, aukso, sidabro grynuoliai, deimantas ir kt.), sulfidus (piritas, galenitas ir kt.), oksidus (kvarcas, rubinas ir kt.), karbonatus (kalcitas, malachitas ir kt.), silikatus (granatas, žėrutis, asbestas ir kt.), hologenidus, sulfatus, boratus, volframatus, fo
osfatus. Tai spalvingiausia ir įdomiausia muziejaus dalis, kurioje rodomi juvelyriniai, brangieji ir apdailos akmenys (mineralai) iš Uralo, Vidurinės Azijos, Ukrainos, o taip pat retų mineralų pavyzdžiai iš Šri Lankos, Birmos, Turkijos, Afganistano, Grenlandijos ir kitur.
Uolienos. Jos ekspozicijoje sugrupuotos pagal kilmę: magminės, nuosėdinės, metamorfinės. Muziejuje yra dauguma Žemės plutą sudarančių uolienų pavyzdžių (granitas, bazaltas, dioritas, marmuras ir daugybė kitų) iš daugelio pasaulio vietų.
Meteoritai. Išskirti akmeniniai, geležiniai ir akmeniniai-geležiniai meteoritai. Ekspozicijoje yra 26 kosmoso „svečiai“. Tai Lietuvoje nukritę Andrioniškio ir Žemaitkiemio meteoritai, garsūs radiniai iš Sichote Alinio (Rusijos Tolimieji Rytai), Gresko, Bragino, Zabrodjės (Baltarusija), nedideli gabalėliai iš JAV, Argentinos, Prancūzijos, Afrikos žemyne rastų meteoritų.
Lietuvos naudingosios iškasenos. Eksponuojamos naudingosios iškasenos ir iš jų gaminamos produkcijos pavyzdžiai. Pagal praktinį panaudojimą šie gelmių turtai suskirstyti į grupes. Nerūdinės statybinės medžiagos – tai viršutinio devono dolomitas (Petrašiūnų, Klovainių, Skaistgirio, Žagarės ir kt. telkiniai), smėlis su gargždu ir statybinis smėlis. Cemento žaliava – tai Karpėnų telkinio viršutinio permo klintis ir Šaltiškių telkinio apatinio triaso molis, opoka iš Stoniškių karjero. Keramikos dirbiniams – statybinėms ir apdailos plytoms, drenažo vamzdžiams, pertvarų blokams gaminti naudojamas kvartero molis (Tauragės, Dysnos, Daugėlių ir kt. telkiniai). Stiklui gaminti tinkamiausias yra neogeno sistemos kvarcinis smėlis (Anykščių telkiniai), iš jo gaminamas langų stiklas, stiklo blokai, kineskopai, krištoliniai indai ir kt. Apdailai naudojamos kai kurios viršutinio devono dolomito rūšys (Petrašiūnų karjeras Pakruojo rajone). Dolomitas pjaustomas į plokštes ir naudojamas pastatų sienų apdailai. Be to, muziejuje eksponuojama nafta, durpės, limonitas, gintaras, magnetitas ir kt.
Muziejuje eksponuojami ne visi fonduose turimi pavyzdžiai. Kilnojama mineralų ir uolienų ekspozicija yra apkeliavusi Panevėžio, Ukmergės ir Kėdainių krašto muziejus.
Netinkami eksponuoti (be metrikos ir pan.) pavyzdžiai gali būti naudojami pratyboms ir mokomosioms kolekcijoms komplektuoti.
Muziejuje rengiamos ir parodos. 1997 m. buvo organizuota kolekcininkų surinktų pavyzdžių paroda, skirta Geologo dienai. 1998 m. pavasariui ir Velykoms skirtoje parodoje lankytojus žavėjo habil. dr. V.Talimaa ir dailininkės V.Šarauskienės kolekcijos – iš molio, agato, nefrito ir kt. mineralų bei uolienų padarytos varlytės, kiaušiniai, rutuliai. 1999 m. atidaryta V.Matuzevičiaus agatų paroda, parengta vaizdinė medžiaga, iliustruojanti agatų susidarymą.
Prie muziejaus įrengta visuomenei nedemonstruojama paleontologinių kolekcijų saugykla, kurioje saugomi mokslui vertingi įvairių fosilijų (suakmenėjusios faunos ir floros) rinkiniai (jais naudojasi mokslininkai).
Daugelis krašto muziejų turi sukaupę mineralų ir uolienų pavyzdžių, įrengę ekspozicijų, kai kuriose vidurinėse mokyklose veikia geologijos muziejai. Seminaro dalyviai ne tik sužinojo apie Geologijos ir geografijos instituto muziejų, jo darbą, bet ir turėjo galimybę pabendrauti vieni su kitais, pasidalinti patirtimi, laimėjimais ir problemomis.

literaturos saras B.poskienies darbuotojos, kas buvo muziejuje.

Leave a Comment