AUKSAS (Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas. Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2 aukso oksidai( Au2O irr Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais jungiiais sudaro koloidinius tirpalus(ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru ir naudojamas stiklui, porcelenui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos (auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais(aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudao AMALGAMĄ.
Auksas- grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių(dėl priemaišų). Blizgesys meetalo. Kietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano, švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis(4-15% sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas(iki 20% vario), porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas(iki 4% bismuto). Dažnai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pa
Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų piilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gavalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius( iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir tuometinių dirbinių). Vid.amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būsu( naudojant gyvsidabrį). 19a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus- tirpinimą chloro va
Auksas EKONOMIKOJE dėl savo savybių(vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarpt. atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai(banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972 auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarpt.atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia au
Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14-15 amžiuje. 15a. Į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas. 16a. Vid. Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. 16-19a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose ( Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iš Lenkijos, Vokietijos ir kt. Šalių.