Auksas ir jo savybės

Auksas

·

Auksas (lotynų kalbos žodis aurum reiškia “aušra”) – metalas, su kuriuo žmogus galėjo susipažinti anksčiau negu su kitais metalais, nes jis gamto-
je randamas laisvas, t.y. ne junginių, bet grynuolių pavidalo.

Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose. Kadangi ten pat buvo ir aukso dulkelių, teko sugalvoti, kokiu būdu auksą atskirti nuo smėlio. Vienas jų – vandens nešamų aukso dulkių gaudymas avikailių vilnomis, prie kurių jos gerai prilimpa. Tokiu būdu Kalifornijoje auksas buvo gaudomas iki XIX a. vidurio. Pasak senovės mitų, piirmieji aukso ieškotojai buvę graikų argonautai, plaukę iš Tesalijos į Kolchidę atimti iš šalies karaliaus Ajeto aukso vilnų.

Senovėje auksas buvo išgaunamas iš auksingo smėlio. Auksas yra daug sunkesnis už vandenį ir smėlį, todėl auksingą smėlį maišant su van-
deniu auksas nusėda į dugną.

Apie tai liudija Egipto dailininkų piešiniai ant piramidžių sienų (faraonų kapuose).

Daug aukso yra Rusijoje – Lenos ir Jenisiejaus upių baseinuose, Tolimuosiuose Rytuose, Kanadoje – prie Jukono ir Klondaiko upių, JAV – Kalifornijoje ir Aliaskoje, Australijoje, Filipinuose. Pats didžiausias aukso telkinys yra Pietų Afrikos Reespublikoje.

Didesnės kaip 5 g aukso sankaupos sąnašynuose vadinamos grynuoliais. Didžiausi grynuoliai rasti Australijoje : 1872 m. “Holtermano plokštė” – jo skalūno gabalo masė 285,7 kg, o gryno aukso – 99,8 kg; 1869 m. “Pageidaujamas nepažįstamasis” – jo bendra masė 70,92 kg, gryno aukso – 69,92 kg. Urale 1842 m. rastas grynuolis “Didysis tr

rikampis” svėrė 36,2 kg.

Visais laikais auksas keliaudavo iš vienų valstybių į kitas. Auksas, kaip vertės matas, atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turto kaupimo priemonės, pasaulinių pinigų funkcijas. Auksas ir dabar atlieka visuotinio ekvivalento vaidmenį pinigų sistemoje, tebėra jos bazė. Valstybių aukso atsargos saugojamos centriniuose bankuose.

Žemės plutoje yra >100 milijardų tonų šio gražaus, tauraus metalo. Jūros vandenyje yra tik apie 10 mg/m³, todėl jį išgauti iš vandens ekonomiškai neapsimoka.

Aukso savybės

Auksas – minkštas, kalus metalas. Iš jo galima išploti labai plonus lapelius, vadinamus aukso folija. Pavyzdžiui, iš 1 g aukso galima išploti 0,53m² folijos lapą, ištempti plonytę, ilgesnę negu 3 km vielą.

Auksas gerai praleidžia elektrą ir srovę.

Ore nekinta, nes jo neveikia aplinkos medžiagos. Panagrinėsime tik keletą aukso ir jo junginių savybių.
Kaitinamas auksas reaguoja su halogenais:

200ºC

3Cl + 2Au → 2AuCl

raudonas

AuBr – tamsiai rudas.
Aukso okksidacijos laipsnis junginiuose +1 ir +3, būdingiausias +3.
Auksą tirpina karališkasis vanduo (HNO : HCl = 1:3) ir šviežiai chloro prisotintas druskos rūgšties tirpalas:

Au + HNO + 4HCl → H[AuCl ] + NO↑ + 2H O

Au + 3Cl + HCl → H[AuCl ]

Aukso junginiai daugiausiai gaunami iš AuCl , kuris kaitinamas virsta monochloridu AuCl. Veikiant Au druskas šarmais gaunami hidroksidai AuOH ir Au(OH) , O jous kaitinant – oksidai:

t

2AuOH → Au O + H O 2Au(OH) → Au O +3H O

pilkai violetinis tamsiai rudas juodai rudas

Au O ir Au (OH) – amfoteriniai junginiai, kuriu vyraujančios savybės yra rūgštinės:

Au(OH) + NaOH →

Na[Au (OH) ]

Au (OH) + 4HNO → H[Au(NO ) ] + 3H O

AUKSO IR JO LYDINIŲ NAUDOJIMAS

Auksas nuo seniausių laikų branginamas ir vertinamas daugiau negu kuris kitas metalas. Jis pramintas net metalų karaliumi. Iš archeologinių radinių nustatyta, kad jau senovėje buvo paplitę auksiniai papuošalai, puotų indai. Iš aukso būdavo liejamos dievų statulos šventykloms, kaldinamos monetos su karalių ir kunigaikščių atvaizdais.

Jau keletą tūkstantmečių žinomas litavimas. Įdomu tai, kad senovėje lituodavo auksu, tiksliau – aukso ir sidabro lydiniu.

Nuo seno žmonės mokėjo gaminti auksines dangas. Ploniausius lakštus prilipindavo prie medžio, vario, o vėliau – specialiais lakais ir prie geležies. Net ant nuolat naudojamų daiktų tokia danga išsilaikydavo 50 metalas

Auksuodavo ir kitaip: dirbinį ištepdavo klijais ir apibarstydavo aukso milteliais.

Nuo XIX a. vid. Galvanoplastika ir galvanostegija beveik visiškai išstūmė seniausius auksavimo metodus. Elektrolitiniu būdu gaunamos lygios, plonos aukso dangos, be to, jų savybes galima lengvai keisti pridėjus į elektrolitą įvairių medžiagų. Vario cianidas suteikia dangai rausvą atspalvį, sidabro cia-
nidas – žalsvą. Dabar auksavimui sunaudojama nemažai šio brangaus metalo. Auksuojami kosmose naudojamų prietaisų elektriniai kontaktai, kai kurios rentgeno aparatų dalys. Buvo paauksuoti net keleto dirbinių Žemės palydovų paviršiai(apsaugai nuo korozijos ir kaitros). Reflektoriai, padengti auksu, gerai atspindi infraraudonuosius spindulius.

Auksuojami įvairūs meno dirbiniai, architektūros paminklų detalės, buitiniai reikmenys, auksu puošiami stiklo, porceliano dirbiniai.

Auksas – juvelyrinis metalas.Dažniausiai papuošalams na

audojami jo lydiniai su sidabru, variu, platina, paladžiu. Tai juvelyriniai lydiniai. Sidabras auksui suteikia gelsvą atspalvį, varis – raudoną, platina – balsvą. Auksą sulydžius su 23,5% vario, 12,2% nikelio ir 6,0% cinko gaunamas 583 prabos baltasis auksas. Iš juvelyrinių lydinių daromi papuošalai, suvenyrai, kulto, buities reikmenys.

Dantų technikoje naudojami Au-Cu arba Au-Ag lydiniai.

Minkšto, plastiško aukso daromi galingų elementarių dalelių greitintuvų sandarinimo žiedai, veržlės, auksu lituojamos kamerų sandūros.

DAR APIE AUKSĄ

Aukso dažai. Aukso chloridas AuCl naudojamas geros kokybės raudonam stiklui, kuris vadinamas “auksiniu rubinu”, gauti. Pirmą kartą toks stiklas buvo pagamintas XVII a. pab., tačiau šio stiklo gamybos aprašymas pasirodė tik 1836 m. AuCl stiklą nudažo nuo švelniai rožinės iki ryškiai raudonos spalvos. Stiklo spalvinimas aukso junginiais nelabai brangus, nes tų priedų reikia labai mažai (0,001 – 0,003% visos įkrovos masės). “Auksinio rubino” spalva nesikeičia dirbinius apdorojant aukštoje temperatūroje, perlydant stiklą.

AuCl naudojamas piešinius ant stiklo ir porceliano. Juo tonuojama fotografijoje – gaunamas juodai violetinis, rudas, purpurinis violetinis tonas. Kartais vietoj AuCl naudojamas Na[AuCl ].

XIX a. pab. Chemikai pirmąkart pagamino violetinius koloidinius aukso tirpalus. Alkoholiu veikiant nedidelės koncentracijos AuCl tirpalus 1905 m. buvo gauti mėlyni ir raudoni koloidiniai tirpalai. Tirpalo spalva priklauso nuo koloidinių dalelių matmenų.

Æ

Pirmieji bandymai auksą panaudoti medicinoje siekia alchemikų laikus. Aukso naudojimas gydymui buvo ne ką sėkmingesnis negu alchemikų filosofinio akmens ieškojimas. XVI a.

. vokiečių gydytojas ir filosofas Paracelsas (1493 – 1541) bandė kai kurias ligas, tarp jų ir sifilį, gydyti aukso preparatais.

Aukso tiosulfatu ir natrio aukso tiosulfatu gydomos sunkios odos ligos. Medicinoje vartojami ir organiniai aukso junginiai.

Auksas nėra gyvybiškai svarbus elementas. Jo vaidmuo gyvuose organizmuose labai menkas.

Æ

Mokslininkai nustatė, kad beržų, augančių auksingose vietose, sultyse yra daugiau aukso.

Æ

Žymus vokiečių elektrotechnikas ir išradėjas Ernstas Verneris fon Zymensas su broliu sukūrė garo variklio inercinį reguliatorių, išmatavo įvairių medžiagų dielektrinę svarbą, sukūrė elektrinės varžos etaloną, pradėjo vartoti elektrinio laidumo vienetą, kuris garbei buvo pavadintas simensu S. Jaunystėje E. Zymensas kovėsi dvikovoje ir už tai nuteistas kalėti kelerius metus. Gavęs leidimą įkurti savo kameroje laboratoriją tęsė laisvėje pradėtus tyrimus – netauriųjų metalų auksavimą. Kai tyrimai buvo baigti, jis sužinojo apie amnestiją. Kalinys neapsidžiaugė, bet pasiprašė paliekamas kalėjime, kad galėtų baigti pradėtus bandymus. Baigęs darbą, gavo auksavimo patentą.

Leave a Comment