AUKSAS

AUKSAS

(Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas. Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2 aukso oksidai( Au2O ir Auu2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais jungiiais sudaro koloidinius tirpalus(ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru ir naudojamas stiklui, porcelenui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos (auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais(aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudao AMALGAMĄ.
Auksas- grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių(dėl priemaišų). Blizgesys metalo. Kiietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano, švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis(4-15% sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas(iki 20% vario), porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas(iki 4% bismuto). Dažnai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu. Uo

olienose auksas būna pirminės(magminės, pegmatitinės), antrinės, t.y. egzogeninės(upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės( skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje( Viktorijos valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV(Kalifornijos, Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, PAR(didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai), Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas- Holtermano plokšt( Australija, 1872)- 214,326 kg ( gryno aukso jame85,05 kg), didžiausi grynuoliai: Geidžiamasis(Australija, 1869)- 68,08 kg. Japonas(Japonija, 1901)- 71 kg. 1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuoe paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.
Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auuksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gavalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius( iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir tuometinių dirbinių). Vid.amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būsu( naudojant gyvsidabrį). 19a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus- tirpinimą chloro vandenyje ar
rba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse. Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyriių dirbinių, medalių, dantų protezų, chem.aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikoje naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu 198Au( usėjimo trukmė ~3paros) gydomos vėžinės ligos.

Auksas ekonomikoje

Auksas EKONOMIKOJE dėl savo savybių(vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarpt. atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai(banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972 auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarpt.atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia au

ukso perkama siekiant investuoti pinigus.
Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14-15 amžiuje. 15a. Į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas. 16a. Vid. Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. 16-19a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose ( Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iš Lenkijos, Vokietijos ir kt. Šalių.
Cheminės ir fizinės savybės

• Ryškiai geltonos spalvos, o su priemaišomis – blyškiai geltonos, rausvos, žalsvos.
• Labai tąsus ir kalus,plastiškas,minkštas. Iš vieno gramo aukso galima ištempti plonytę pusketvirto kilometro ilgio vielą. Jį galima išvalcuoti labai plonais, gebančiai praleisti šviesą, lakštais. Tokie lakštai būna apie 0,0001 mm storio. Auksą galima perdirbti į 0,00008mm storio foliją vielą, plonesnę už žmogaus plauką.
• Geras elektros (jo laidumas 30% mažesnis už sidabro) laidininkas.
• Geras šilumos laidininkas.
• Atsparus atmosferos poveikiui.
• Auksinių ir paauksuotų dirbinių paviršius nuolat blizga. Poliruotas auksas blizga dar labiau
• Kaitinamas reaguoja su halogenais (Cl2 ,Br2, I2,)

2Au(k) + 3Cl2(d) → 2AuCl3(k)

2Au(k) +3 Br2(d) 2AuBr3
• Nesioksiduoja.
• Nereaguoja su rūgštimis,šarmais, druskomis.
• Tirpsta tik “Karališkame vandenyje” (druskos ir azoto rūgščių mišinyje).
• Veikiamas chloro 2000C temperatūroje, auksas pavirsta chloriniu auksu ir gerai tirpsta vandenyje.
• Chloro ir bromo tirpalai taip pat tirpina auksą
• Lengvai tirpsta gyvsidabryje. 10-300C temperatūroje aukso koncentracija gyvsidabryje gali pasiekti 15%, po to tirpalas kietėja, sudarydamas amalgamą.
Įdomu

Šis metalas suteikia energijos, neša sėkmę brandiems žmonėms. Jis gali būti kenksmingas dar bręstančiam, jaunam organizmui. Vaikai ir paaugliai dėl ši

io metalo gali jausti nuovargį ir įtampą.
Šis metalas padeda atsipalaiduoti nuo pervargimo, depresijos; suteikia protui aiškumo, padeda priimti sprendimus.
Manoma, kad iš kartos į kartą perduodami auksiniai papuošalai turi didelę energijos galią. Su jais nevertėtų skirtis. Visai kas kita, jei auksas buvo vogtas. Tuomet jis neša nelaimę.
Manoma, kad auksiniai žiedai, mūvimi ant dešinės rankos, gali prailginti gyvenimą 10-20 metų, tačiau tik tuo atveju, jei žiedą mūvintis asmuo neturi piktų kėslų.
Visai tikėtina, jog tas daikčiukas, kurį jūs dėvite ant piršto, yra pagamintas iš nežemiškos medžiagos. Pasak vienos vokiečių mokslininkės, Žemėje esantis auksas ir platina nukrito į mūsų planetą su meteoritais jau tuomet, kai Žemės šerdis buvo susiformavusi.
Yra žinoma, kad Žemė atsirado maždaug prieš 4,5 milijardo metų iš kosminių dulkių ir dujų debesies, kurio sąstatas pradžioje buvo toks pat kaip ir uolingųjų meteoritų, vadinamų chondritais. Per maždaug 50 mln. metų susidarė tankūs išlydyti metalai, kurie sudarė pagrindinai geležinę šerdį. Išsilydžiusios silikatinės uolienos, plūduriavusios šio karšto metalo rutulio paviršiuje, ataušo ir sudarė mantiją.
Bet Žemės mantijoje yra stebima keista anomalija, kurios šis modelis negali paaiškinti. Mantijoje yra nesuprantamai daug aukso ir platinos grupės elementų, įskaitant paladį. Šie metalai yra artimesni geležiai, todėl skystame metale tirpsta kur kas geriau nei išsilydžiusiose uolienose. Jeigu šerdis formavosi tuo pat metu, kaip ir mantija, ji turėjo susiurbti į save beveik visus šiuos metalus. Bet pastarojoje yra 10-8 dalių platinos grupės elementų, net šimtą kartų daugiau, nei būtų galima tikėtis.

Kai kurie ekspertai manė, kad šią anomaliją pavyktų paaiškinti daugiau žinant apie tai, kaip taurieji metalai elgiasi labai dideliuose slėgiuose. Būtent tokio tyrimo ir ėmėsi Miunsterio universiteto mokslininkė Astrida Holzheid.
Holzheid išlydė nedidelius uolienos ir metalo gabalėlius tokiame dideliame slėgyje, koks tokiuose bandymuose iki tol niekuomet nebuvo naudojamas. Jis siekė 16 gigapaskalių – tokie slėgiai viešpatauja 500 km gylyje po Žemės paviršiumi. Matavimai parodė, kad platinos ir paladžio tirpumai liko tokie pat, kaip ir mažesniuose slėgiuose. Tai reiškia, kad šie metalai turėjo susikaupti geležinėje planetos šerdyje.
Holzheid mano, kad platinos grupės elementų perteklius mantijoje atsirado dėl papildomo meteoritų lietaus, nukritusio į žemę jau po to, kai susidarė jos šerdis. Per tą lietų planetos masė turėjo padidėti apie 0,7 proc. Tokia, maždaug Mėnulio masės dydžio “vėlyvoji porcija” susimaišė su vis dar neataušusia mantija iki jai apsitraukiant storai žievei ir sąlygojo dabar stebimus aukso bei platinos grupės elementų tankius.

Leave a Comment