Auksas

AUKSAS(Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas.Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvaiištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumoslaidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparusoro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasisvanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambariotemperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidarokompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaroaukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2aukso oksidai( Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus,gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais jungiiais sudarokoloidinius tirpalus(ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuruir naudojamas stiklui, porcelenui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos(auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jodruskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitaismetalais(aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Sugyvsidabriu auksas sudao AMALGAMĄ. Auksas- grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos,oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių(dėl priemaišų).Blizgesys metalo. Kietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano,švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabriopriemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis(4-15%sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas(iki 20% vario),porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas(iki 4% bismuto). Dažnai randamasdendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu.Uolienose auksas būna pirminės(magminės, pegmatitinės), antrinės, t.y.egzogeninės(upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės(skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje( Viktorijosvalstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV(Kalifornijos,

Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje,Norvegijoje, Peru, PAR(didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai),Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas- Holtermano plokšt( Australija,1872)- 214,326 kg ( gryno aukso jame85,05 kg), didžiausi grynuoliai:Geidžiamasis(Australija, 1869)- 68,08 kg. Japonas(Japonija, 1901)- 71 kg.1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuoe paviršinėse žvyro ir smėlionuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuoseaukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštasledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų. Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjųaukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimisbūdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos auksosmiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gavalėliailikdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenussuberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. nupylus drumzliną vandenį ant dugnolikdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairiusdirbinius( iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet irtuometinių dirbinių). Vid.amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdųamalgaminiu būsu( naudojant gyvsidabrį). 19a. imta naudoti ne tokiuskenksmingus gamybos būdus- tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taipauksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalioarba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamasonitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse. Auksas irjo lydiniai naudojami monetų ir juvelyriių dirbinių, medalių, dantųprotezų, chem.aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikojenaudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu 198Au( usėjimo trukmė~3paros) gydomos vėžinės ligos.

Auksas EKONOMIKOJE dėl savo savybių(vienalytis, dailus, patvarus, lengvaiapdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų

funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomaskaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savotarpt. atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficituipadengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atlikocirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas.Susikūrus valstybių valiutų sistemoms vidaus apyvartoje įsivyravo į auksąnekeičiami popieriniai pinigai(banknotai) bei metalinės monetos, vėliauelektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimopriemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės beipasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais irpakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausiavalstybių tarpt.atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksaspats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasauliobiržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus. Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14-15 amžiuje. 15a. Į Vilniųatvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas.16a. Vid. Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai,pusportugaliai. 16-19a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose( Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami išLenkijos, Vokietijos ir kt. Šalių.