Auksas

AUKSAS(Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas.
Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai
ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos
laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus
oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis
vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario
temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro
kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro
aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2
aukso oksidai( Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus,
gautus iš šarmais veeikiamų aukso druskų. Su kai kuriais jungiiais sudaro
koloidinius tirpalus(ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru
ir naudojamas stiklui, porcelenui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos
(auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo
druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais
metalais(aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su
gyvsidabriu auksas sudao AMALGAMĄ.

Auksas- grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos,
oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių(dėl priemaišų).
Blizgesys metalo. Kietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano,
švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio
priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso attmainos: auksas grynuolis(4-15%
sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas(iki 20% vario),
porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas(iki 4% bismuto). Dažnai randamas
dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu.
Uolienose auksas būna pirminės(magminės, pegmatitinės), antrinės, t.y.
egzogeninės(upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės(
skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje( Viktorijos
valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JA

AV(Kalifornijos,
Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje,
Norvegijoje, Peru, PAR(didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai),
Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas- Holtermano plokšt( Australija,
1872)- 214,326 kg ( gryno aukso jame85,05 kg), didžiausi grynuoliai:
Geidžiamasis(Australija, 1869)- 68,08 kg. Japonas(Japonija, 1901)- 71 kg.
1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuoe paviršinėse žvyro ir smėlio
nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose
aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas
ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų
aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis
būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso
smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gavalėliai
likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus
suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. nupylus drumzliną vandenį ant dugno
likdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš joo darė įvairius
dirbinius( iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir
tuometinių dirbinių). Vid.amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų
amalgaminiu būsu( naudojant gyvsidabrį). 19a. imta naudoti ne tokius
kenksmingus gamybos būdus- tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip
auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio
arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas
onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse. Auksas ir
jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyriių dirbinių, medalių, dantų
protezų, chem.aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikoje
naudojami auksu padengti kontaktai ir la
aidai, izotopu 198Au( usėjimo trukmė
~3paros) gydomos vėžinės ligos.

Auksas EKONOMIKOJE dėl savo savybių(vienalytis, dailus, patvarus, lengvai
apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų
funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas
kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo
tarpt. atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui
padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko
cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas.
Susikūrus valstybių valiutų sistemoms vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą
nekeičiami popieriniai pinigai(banknotai) bei metalinės monetos, vėliau
elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo
priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei
pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972
auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir
pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia
valstybių tarpt.atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas
pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio
biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.

Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14-15 amžiuje. 15a. Į Vilnių
atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas.
16a. Vid. Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai,
pusportugaliai. 16-19a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose
( Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iš
Lenkijos, Vokietijos ir kt. Šalių.

Leave a Comment