Auksas

Chemijos

referatas

Auksas

Auksas

Auksas(Aurum) – tai IB grupės metalas.Auksas sudaro 5*10-7 procentų žemės plutos.Gamtoje randama aukso smilčių, uolienose – aukso gyslų.Mi-neralai – AuTe2, silvanitas AuAgTe4 (randamas retai).

Gavimas.Seniausias aukso gavimo būdas yra hidraulinis: auksingi smė-liai ar susmulkinta rūda plaunama stipria vandens srove loviuose; auksas grimzta į dugną, o lengvesnes daleles nuneša.Kitas būdas – tai aukso tir-pinimas gyvsidabryje: susmulkinta rūda veikiama gyvsidabriu, ištirpęs auk-sas sudaro amalgamą, o ši kaitinama 1070 K temperatūroje, kol gyvsidabris išgaruoja.Dažniausiai auksui gauti rūdos tirpinamos cianidų tirpaluose, pas-kui auksas redukuojamas cinku.Cinko priemaišoms pašalinti auksas plauna-mas sieros rūūgštimi.Grynas auksas gaunamas elektrolizės būdu.

Fizinės ir cheminės savybės.Auksas – oranžiškai geltonas, sunkus (tankis 19 320 kg/m3), minkštas, tąsus, patenkinamo liejamumo ir labai kalus metalas, geras elektros ir šilumos laidininkas(elektrinis laidumas 67 procen-tai, šiluminis – 70 procentų sidabro laidumo); aukso lydinimosi temperatūra 1336 K.

Auksas mažiausiai aktyvus iš visų metalų.Normaliomis sąlygomis jis ap-sitraukia labai plona, skaidria, tankia ir stipria oksidine plėvele. Pažeidus ją, akimirksniu pažeista vieta vėl apsitraukia tokia pat apsaugine plėvele.Su ha-logenais, kai nėra dregmės, kambario temperatūroje nereaguoja, o su deguo-nimi, vandeniliu, azotu ir anglimi nesijungia net aukštoje teemperatūroje.Kai-tinant aukso miltelius chloro terpėje 420 K temperatūroje, susidaro AuCl3, o 410 K temperatūroje – AuCl.Auksas nereaguoja nei su šarmais, nei su rūgš-timis.Jis tirpsta tik karštoje seleno rūgštije H2SeO4 ir rūgščių mišiniuose: sie-ros ir permanganato, sieros ir azoto, ,,karališkajame vandenyje“ (1 tūrio dalis konc. HN

NO3 ir 3 dalys konc. HCl).Karališkojo vandens HNO3 reaguojant su HCl, skiriasi monochloras, kuris pasižymi labai stipriomis oksidacinėmis sa-vybėmis. Kai ,,karališkajame vandenyje“ yra HCl perteklius, susidaro kom-pleksinis aukso junginys.Kompleksiniuose junginiuose aukso koordinacijos skaičius yra 2 arba 4.Junginiuose auksas vienvalentis arba trivalentis, retai dvivalentis.

Labai svarbus aukso pritaikymas branduolinėje fizikoje.Milžiniškuose greitintuvuose elementeriųjų dalelių amžius labai priklauso nuo vakuumo gilumo greitintuvo toroide.Paprastai juose liekamasis slėgis sudaro apie 10-9 mm gyvsidabrio stulpelio.Kosminio lygio vakuuma pasiekti dideliame tūryje yra sudėtinga problema.Ją sprendžiant naudojami gryno aukso riebokšliai, sandarinimo žiedai, poveržlės ir kitos sandarinimo priemonės, aukso dangos sulitavimai ir kt.

Gryno aukso taikiniai panaudoti ir kai kurių transuraninių metalų sintezei.

Kadangi grynas auksas yra minkštas ir greitai dyla, todėl daugiausiai nau-dojami jo lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais.Aukso ir vario lyydiniai yra rausvai gelsvos spalvos, kietesni ir ne tokie kalūs kaip auksas. Dantų protezai, žiedai ir kiti dirbiniai, bei papuošalai gaminami iš aukso ly-dinių su 10-40 procentų sidabro(žalsvai geltonos spal-vos) su 50 procentų si-dabro(šviesiai geltonos spalvos).Lydinyje įspausta praba rodo, kiek aukso yra tūkstantyje masės dalių lydinio.Dažniausiai vartojamas 583 prabos auk-sas.

Iš aukso ir sidabro arba aukso ir vario lydinių gaminami galvanometrų ir kitų tiksliųjų prietaisų plaukeliai, miniatiūriniai daugiacikliai kontaktai grei-taeigėms skaičiavimo mašinoms.Būdingas kontaktų defektas – jų sulipimas. Tam tikrų proporcijų aukso-sidabro-paladžio-platinos arba aukso-paladžio-volfrano-cirkonio-mangano lydinių kontaktai ne
esulimpa, todėl jie naudojami kosminėje technikoje.Tam tikri aukso lydiniai naudojami miniatiūrinių elek-troninių radijo lempų gamyboje.Grūdinti aukso lydiniai minkštesni, o at-kaitinti kietesni negu termiškai neapdoroti.Aukso-natrio tiosulfatu AuNaS2O3 gydoma odos liga – erimatozinė vilkligė.Organiniais aukso junginiais gydoma tuberkuliozė.Koloidinėmis aukso izotopų dalelėmis gydomi piktybiniai augliai, radiaktyviuoju auksu – kai kurių rūšių vė-žys.Didelės aukso junginių dozės nuodingos.Taip pat iš aukso kalamos monetos, daromi papuošalai, dekoratyvinės dangos.

Prieš tūkstančius metų aukso ir sidabro lydiniai buvo naudojami me-talams lituoti, tačiau dabar dar lituojama šiuo metodu kosminiuose apa-ratuose.

Galvaninis auksavimas greit pakeitė senuosius auksavimo būdus, nes iki tol labai paplites dengima saukso amalgama buvo nuodingas. Beto galva-nines dangas galima buvo daryti įvairių atspalvių.Nedidelė vario cianido priemaiša auksavimo elektrolite suteikdavo dangai raudoną atspalvį, o sida-bro cianidas – rožinį arba žalsvą.Didelis aukso dangų cheminis patvarumas įvairioms agresyvioms aplinkoms, geras elektrinis, šilumos laidinininkas, mažos kontaktinės varžos, geras lituojamumas ir kitos teigiamos dangų savybės yra ta priežastis, dėl kurios sunaudojama daug aukso.Aukso pa-klausa išaugo pastaraisiais dešimtmečiais.Šiuo metu auksuojami svarbūs laidininkai aukštos įtampos radijo aparatūroje, rentgeno aparatuose, in-fraraudonųjų spindulių džiovyklų šviestuvuose.Aukštos kokybės radijo elektroninės schemos ir mikroschemos dengiamos aukso danga ant vario su 5-10 mikrometrų nikelio pasluoksniu.Keleta dirbtinių Žemės palydovų paauksavimas patikimai juos apsaugo nuo korozijos ir perteklinės šilumos.

Labai perspektyvus yra naujas auksavimo būdas, pagrįstas katodiniu išsklaidymu.Elektrinis išlydis pr
raretintose dujose ardo auksinį katodą.Iš-muštos iš jo dalelės dideliu greičiu smūgiuoja dengiama paviršių ir netek-damos kinetinės energijos, sudaro tvirtą, labai ploną aukso dangą ant metalų, popieriaus, medienos, keramikos, plastikų ir kitų medžiagų. Taip padengia-mi fotoelementai, specialūs veidrdžiai.

G.Buinevičienė,L.Ivaškevičienė,G.Kaušinienė,O.Petravičiūtė,B.Stulpinas – Bendroji chemija V.Janulis – Metalai ir mes
G.Karnišauskaitė – Bendroji ir neorganinė chemija

Leave a Comment