TURINYS
1. Įvadas2. Alkoholio poveikis žmogui3. Alkoholis visuomenėje4. Linksmos istorijos5. Išvados6. Naudota literatūra ĮVADAS
Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje, sutrumpins gyvenimą.
Alkoholio poveikis žmoguiAlkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alkoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.Etilo alkoholis – bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir kt. Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.Ypatingas alkoholio poveikis žmogaus psichikai žinomas nuo seniausių laikų. Kažkada jo vartojimas apsiribojo religiniais ritualais ir šventėmis, tačiau ilgainiui tobulėjant gamybai ir augant paklausai, alkoholiniai gėrimai tapo lengvai prieinamu kasdienio vartojimo produktu, o kartu – ir daugelio nelaimių, ligų ir kančių priežastimi. Daugelis žmonių, patiriančių nelaimingų atsitikimų, turinčių sveikatos ar šeimyninių problemų dėl alkoholio vartojimo yra mėgėjai išgerti. Ilgą laiką svarbiausia buvo gydyti alkoholizmą. Tik neseniai buvo pripažinta, kad reikia nagrinėti visas su alkoholio vartojimu susijusias problemas.
Visuose alkoholiniuose gėrimuose yra to paties etilo alkoholio arba etanolio. Tai narkotikas, kurio nedidelis kiekis veikia svaiginančiai, atpalaiduojančiai, gerina nuotaiką. Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, kurios poveikis panašus į migdomųjų vaistų poveikį. Didesnės alkoholio dozės sutrikdo psichinę veiklą iki sąmonės praradimo ir net mirties. Dažnas alkoholio vartojimas per ilgesnį laiką taip paveikia nervų sistemą, kad be alkoholio ji nebegali gerai funkcionuoti: žmogus patiria taip vadinamus abstinencijos reiškinius ir jaučiasi taip blogai, jog turi vėl išgerti nors ir nedaug alkoholio, kad savijauta pagerėtų. Taip tampama priklausomu nuo alkoholio ligoniu – alkoholiku.Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.Labiausiai alkoholis pakenkia nervų sistemai; kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių – dėl to alkoholikai ir degraduoja. Piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais pablogėja atmintis, sutrinka miegas, juos vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems dažnai vystosi alkoholinės psichozės.Nustatytas ryšys tarp gausaus alkoholio vartojimo ir išeminių širdies ligų: miokardo infarkto, krūtinės anginos ir kt. Alkoholio vartojimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus – prieširdžių virpėjimą, plazdėjimą, skilvelinę tachikardiją. Jis taip pat didina staigios mirties riziką. Alkoholis toksiškai veikia širdies raumenį ir gali susilpninti širdies gebėjimą susitraukti, kardiomiopatiją, vėliau ir širdies nepakankamumą.Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra svarbus arterinės hipertenzijos (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo) rizikos veiksnys. Per dieną išgeriant tris ar daugiau standartinių alkoholio vienetų, hipertenzijos rizika padidėja 50%. Klinikiniai tyrimai parodė, kad tokių pacientų rizika susirgti hemoraginiu insultu yra dvigubai didesnė negu mažai geriančiųjų. Dažnai insultu susergama po užsitęsusių išgertuvių.Alkoholio vartojimas yra susijęs su vėžio rizika. Alkoholis skatina stemplės, kepenų, burnos ertmės, nosiaryklės, gerklų vėžio išsivystymą. Vartojantiems alkoholį nežymiai padidėja tikimybė susirgti krūties ir storosios žarnos vėžiu. Dažnai gausaus alkoholio vartojimo palydovai yra kasos, skrandžio, stemplės uždegimai. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia kepenų pažeidimą, kuris pradžioje nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau ilgainiui išsivysto kepenų cirozė ir kepenų nepakankamumas. Alkoholis iš pradžių gali sustiprinti lytinį potraukį, tačiau ilgą laiką geriant lytinės funkcijos sutrinka. Alkoholis gali sukelti impotenciją tiek nuolat geriantiems, tiek kartą stipriai išgėrusiems vyrams. Iki 50% lėtinių alkoholikų tampa impotentais. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra svarbiausia vaikų silpnaprotystės ir kitų apsigimimų priežastis.Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys.