Alkoholis

TURINYS

1. Įvadas
2. Alkoholio poveikis žmogui
3. Alkoholis visuomenėje
4. Linksmos istorijos
5. Išvados
6. Naudota literatūra
ĮVADAS

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje, sutrumpins gyvenimą.

Alkoholio poveikis žmogui
Alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yrra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alkoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.
Etilo alkoholis – bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir kt.
Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo allkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, vi

iskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.
Ypatingas alkoholio poveikis žmogaus psichikai žinomas nuo seniausių laikų. Kažkada jo vartojimas apsiribojo religiniais ritualais ir šventėmis, tačiau ilgainiui tobulėjant gamybai ir augant paklausai, alkoholiniai gėrimai tapo lengvai prieinamu kasdienio vartojimo produktu, o kartu – ir daugelio nelaimių, ligų ir kančių priežastimi. Daugelis žmonių, patiriančių nelaimingų atsitikimų, turinčių sveikatos ar šeimyninių problemų dėl alkoholio vartojimo yra mėgėjai išgerti. Ilgą laiką svarbiausia buvo gydyti alkoholizmą. Tik neseniai buvo pripažinta, kad reikia nagrinėti visas su alkoholio vartojimu susijusias problemas.
Visuose alkoholiniuose gėrimuose yra to paties etilo alkoholio arba etanolio. Tai narkotikas, kuurio nedidelis kiekis veikia svaiginančiai, atpalaiduojančiai, gerina nuotaiką. Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, kurios poveikis panašus į migdomųjų vaistų poveikį. Didesnės alkoholio dozės sutrikdo psichinę veiklą iki sąmonės praradimo ir net mirties. Dažnas alkoholio vartojimas per ilgesnį laiką taip paveikia nervų sistemą, kad be alkoholio ji nebegali gerai funkcionuoti: žmogus patiria taip vadinamus abstinencijos reiškinius ir jaučiasi taip blogai, jog turi vėl išgerti nors ir nedaug alkoholio, kad savijauta pagerėtų. Taip tampama priklausomu nuo alkoholio ligoniu – alkoholiku.
Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, al
lkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.
Labiausiai alkoholis pakenkia nervų sistemai; kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių – dėl to alkoholikai ir degraduoja. Piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais pablogėja atmintis, sutrinka miegas, juos vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems dažnai vystosi alkoholinės psichozės.
Nustatytas ryšys tarp gausaus alkoholio vartojimo ir išeminių širdies ligų: miokardo infarkto, krūtinės anginos ir kt. Alkoholio vartojimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus – prieširdžių virpėjimą, plazdėjimą, skilvelinę tachikardiją. Jis taip pat didina staigios mirties riziką. Alkoholis toksiškai veikia širdies raumenį ir gali susilpninti širdies gebėjimą susitraukti, kardiomiopatiją, vėliau ir širdies nepakankamumą.
Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra svarbus arterinės hipertenzijos (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo) rizikos veiksnys. Per dieną išgeriant tris ar daugiau standartinių alkoholio vienetų, hipertenzijos rizika padidėja 50%. Klinikiniai tyrimai parodė, kad tokių pacientų rizika susirgti hemoraginiu insultu yra dvigubai didesnė negu mažai geriančiųjų. Dažnai insultu susergama po užsitęsusių išgertuvių.
Alkoholio vartojimas yra susijęs su vėžio rizika. Alkoholis skatina stemplės, kepenų, burnos ertmės, nosiaryklės, gerklų vėžio išsivystymą. Vartojantiems alkoholį nežymiai padidėja tikimybė susirgti krūties ir storosios žarnos vėžiu. Dažnai gausaus alkoholio vartojimo palydovai yra kasos, skrandžio, stemplės uždegimai. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia kepenų pa
ažeidimą, kuris pradžioje nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau ilgainiui išsivysto kepenų cirozė ir kepenų nepakankamumas. Alkoholis iš pradžių gali sustiprinti lytinį potraukį, tačiau ilgą laiką geriant lytinės funkcijos sutrinka. Alkoholis gali sukelti impotenciją tiek nuolat geriantiems, tiek kartą stipriai išgėrusiems vyrams. Iki 50% lėtinių alkoholikų tampa impotentais. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra svarbiausia vaikų silpnaprotystės ir kitų apsigimimų priežastis.
Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.
Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.
Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.

Organizmo sistema Poveikis
Nervų sistema Sunaikinamos smegenų ląstelės, blogėja atmintis, sutrinka mąstymas, protiniai sugebėjimai, vystosi silpnaprotystė
Virškinimo organų sistema Žūva kepenų ląstelės, formuojasi riebalinės struktūros ir randai. Jos apauga riebalais, pasunkėja, nesugeba dalyvauti virškinant maistą ir nukenksminti nuodingųjų medžiagų. Išsivysto kepenų cirozė.
Stemplėje, skrandyje ir kasoje dažniausiai prasideda uždegiminis procesas. Skrandyje gali atsirasti žaizdos, kraujavimas, išsivystyti burnos, stemplės, skrandžio ar ža

arnyno vėžys
Imuninė sistema Ląstelės nustoja normaliai funkcionuoti, silpnėja organizmo gynybinės funkcijos, didėja pavojus susirgti įvairiomis ligomis
Širdies ir kraujagyslių sistema Padidėja kraujo spaudimas, nusilpsta širdies raumuo, žūva baltieji kraujo kūneliai, padidėja infarkto rizika
Reprodukcinė sistema Nėštumo metu geriančių motinų kūdikiai dažnai būna apsigimę. Alkoholis neigiamai veikia tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinius hormonus. Galimi nesaugūs lytiniai kontaktai (padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, ŽIV)

Alkoholis visuomenėje
Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Daryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais. Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.
Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą. Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.
Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties priežastis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.
Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.
Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.
Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.
Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.
Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.
Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.
Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt. Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis. Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.
Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei. Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.
Alkoholis, pažeisdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūtinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suaugusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.
Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piktnaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių. Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.
Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas troškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlykštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikra organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.
Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

Linksmos istorijos 
Alkoholikas ateina į vaistinę ir sako:
-Ponia, duokite man, prašau, litrą medicininio spirito.
-O receptą jūs jam turite?
-Eeech, turėčiau aš receptą, pats pasidaryčiau.
Dvi moterys kalbasi:
-Tai tavo sūnus jau paaugęs, turbūt tėvui daug padeda?
-Taip, padeda. Vakar kartu algą pragėrė.
Ant suoliuko geria keturi girtuokliai. Vienas sako:
-O žinot, dabar pagal statistiką kas penktas miršta nuo kepenų cirozės?
Kitas:
-Mums tai negresia – mūsų tik keturi.
-Kodėl tu vakar vėl parėjai girtas? -klausia žmona vyro.
-Ar aš girtas parėjau? Tu ką, nuprotėjai? Pati matei, kad mane parnešė!
Vyras pasakoja žmonai:
-Šiandien mes darbe surengėme konkursą, kas daugiau išgers degtinės.
-Taip? Ir kas užėmė antrą vietą?
Plaukioja kopūstai skrandyje. Iš viršaus pasipila degtinė. Degtinė klausia:
-O ką jūs čia veikiat? Juk ten viršuje taip linksma.
-Tuoj pažiūrėsim.
Girtas pilietis stovi prie savo buto durų, kurių niekaip negali atidaryti.
-Dėde, Jūs su degančia cigarete duris rakinate, – sako praeidamas Petriukas.
-Tu matai, būsiu namų raktus surūkęs.
Kalbasi du draugai. Vienas iš jų ir sako:
-Aš tiek daug skaičiau apie alkoholio ir rūkimo žalą, kad nutariau mesti.
Draugas ir klausia:
-Ką mesi, gerti ar rūkyti?
-Ne, skaityti.
Eidamas gatve girtas susiduria su žvairu.
-Žiūrėk kur eini, – sako žvairas.
-Eik kur žiūri, – atsako girtas.
Skelbimų lentoje pakabino skelbimą: ” Alkoholis – lėta mirtis! “.
Prieina alkoholikas prie stendo, perskaito ir sako:
-O aš ir nenoriu greitai mirti.
-Aš dabar negaliu nustatyti diagnozės, – sako gydytojas pacientui.
-Ką gi. – atsiduso ligonis. – Kitą kartą ateisiu, kai jūs būsite blaivas.

IŠVADOS.

Labai gaila, bet tenka konstatuoti, kad Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio girtuokliavimo. Pagal statistiką Lietuvoje 1995m. vienam gyventojui parduota po 3,6 litro absoliutaus alkoholio. Tačiau faktiškai, pagal medikų skaičiavimus, suvartojama apie 20 litrų absoliutaus alkoholio. Taigi mes gerokai pralenkėme pagal šį liūdną rodiklį pirmavusius prancūzus, kurie suvartojo 16 litrų absoliutaus alkoholio per metus. Viso šito pasekmės gana liūdnos – jau turime apie ketvirtį milijono alkoholikų. Taigi nuo jų kenčia apie milijonas artimųjų.

1989 m. nuo alkoholizmo mirė 201, o 1991 – 883 žmonės, nuo apsinuodijimo alkoholiu – atitinkamai 174 ir 738 žmonės, blaivyklose pabuvojo 47 814 ir 64 549, daugiau kaip tris kartus per tuos kelis metus padaugėjo sergančių alkoholio psichozėmis. Nuo girtuoklių daug nukenčia ir visiškai nekaltų žmonių: 1995 m. Lietuvos keliuose žuvo 671 žmogus, 483 iš jų – dėl girtų vairuotojų kaltės. Alkoholio kontrabanda atima iš valstybės biudžeto apie 2,5 milijardo litų kasmet.

Taigi, norime mes tai pripažinti ar ne, vyksta vis greitėjanti tautos savižudybė, jos išsigimimas. Girtuokliavimas klupdo tautą prisikėlimo kelyje.

Naudota literatūra

1.Medicinos enciklopedija. Vilnius, 1991
2.Laikraštis “Sveikas žmogus”, 1997 metų Nr.1
3.Laikraštis “Medicina ir dar kai kas visiems”, 1996 metų Nr.23
4.Įvairi medžiaga iš globalinio Internet kompiuterinio tinklo.
5.Kiti laikraščiai: žurnalai, bendros žinios.

Leave a Comment