Įvadas……………………………………………………………………………… 31. Alkoholiai………………………………………………………………………. 42. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje…………………………………… 42.1 Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi………………………………………….. 52.2 Girtumas………………………………………………………………………. 62.2.1 Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje ……………………….. 63. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą………………………………….. 74. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio vartojimo…………………………………. 84.1 Alkoholizmas………………………………………………………………….. 84.2 Alkoholinė psichozė…………………………………………………………… 94.3 Alkoholinis polineuritas……………………………………………………….. 105. Alkoholio panaudojimas medicinoje……………………………………………. 116. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui …………………….. 126.1 Naujas požiūris į alkoholį……………………………………………………… 126.2 Nauja hipotezė………………………………………………………………… 12Išvados. Ar nepavėluosime išgirsti blaivybės šalininkų balsą?…………………….. 13Literatūros sąrašas………………………………………………………………… 14ĮVADASAlkoholio vartojimas seniai yra viena ið paèiø didþiausiø þmonijos problemø. Anksèiau gerti alkoholá buvo tik vyrø “privilegija”, dabar, kaip bebûtø skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Daþnas nesusimàsto, koká poveiká turi alkoholis jo organizmui. Daþnas mato tik momentinius pakitimus – “apsineðimà”, apsvaigimà, “gerumo jausmà”. Taèiau maþai kas susimàsto, koká ið pat pradþiø nematomà, taèiau fataliðkà poveiká alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal bût atsilieps senatvëje, sutrumpins gyvenimà.Ðis darbas bando aprëpti dvi alkoholio vartojimo sukeltas problemas: psichologinæ þmogaus degradacijà bei fizinius pokyèius, vykstanèius organizme. Referate taip pat minimas teigiamas alkoholio poveikis þmogaus organizmui, alkoholio naudojimas medicinoje, kaip gydomosios priemonës. Nepaliekami nuoðalyje ir kai kurie cheminiai procesai, vykstantys organizme. Juk alkoholiai organizmà veikia panaðiai, kaip narkotinës medþiagos, tik jø sukelta sujaudinimo stadija ilgesnë. Tuo ir paaiðkinamas alkoholio pamëgimas – alkoholizmas.Ðiame darbe taip pat minimos kelios daþniau pasitaikanèios ligos, sukeltos alkoholio vartojimo. Apraðyti ðiø ligø simptomai, jø gydymas.
1. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl – stibio milteliai)
Angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz., glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams.
2. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE
Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 – 0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo, neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo plitimu. Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą. Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti, per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu, kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja. Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus, prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų – alkoholio dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų – mikrosomų. Svarbiausios yra alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių, dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais …yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų aktyvumas iš pradžių didėja. Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 mililitrai absoliutaus (100%) alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 – 5 valandas. Tačiau histocheminiai ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio galima aptikti dar dvi savaites.
Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose raumenyse, paskui – požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja centrinėje nervų sistemoje. Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose – jis ten arba oksiduojasi, arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims. Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau. Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai – medžiagos, perduodančios impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda vadinamosios pagirios.2.1 ALKOHOLIS KENKIA VAISIAUS VYSTYMUISIAlkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi. Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs, turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas, jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.2.2 GIRTUMASGirtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką; jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus. Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 – 300 g alkoholio; prarandama orientacija, atsiranda mieguistumas, po to – visiška amnezija (žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė suaugusiajam 4 – 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui – 3 gramai vienam kg kūno masės.2.2.1 POŽYMIAI, SUSIJĘ SU ALKOHOLIOKONCENTRACIJA KRAUJYJE
· 0,02 – 0,03%: dar neprarasta koordinacija, nežymi euforija ir drovumo, bailumo praradimas. Slopinamųjų efektų nėra.· 0,04 – 0,06%: “gero buvimo” jausmas, atsipalaidavimas, šilumos įspūdis. Euforija. Truputį nusilpus atmintis, logika. Sumažėjęs atsargumo jausmas.· 0,07 – 0,09%: silpnas pusiausvyros, kalbos, regos, reakcijos greičio ir klausos nusilpimas. Euforija. Pablogėjus savikontrolė, atsargumas, atmintis.· 0,10 – 0,125%: žymus sveiko proto bei koordinacijos nusilpimas. Kalba gali kirstis, nusilpęs reakcijos greitis, rega. Euforija. Prie šio intoksikacijos lygio neleidžiama vairuoti transporto priemonių.· 0,13 – 0,15%: judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas. Aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra. Euforija išnyksta ir atsiranda disforija.· 0,16 – 0,20%: disforija (susirūpinimas, nerimas) pradeda dominuoti, gali atsirasti šleikštulys. · 0,25%: reikia pagalbos vaikščiojant; visiška proto sumaištis. Disforija, šleikštumas ir vėmimas.
· 0,30%: sąmonės netekimas.· 0,40% ir daugiau: koma, galima mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo.3. ŽMONIŲ SKIRSTYMAS PAGAL ALKOHOLIO VARTOJIMĄ
Pagal alkoholio vartojimą žmones galima suskirstyti į 4 grupes:1. Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės (abstinentai)2. Saikingai vartojantys alkoholį žmonės.3. Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, et nėra nuo jo priklausomi.4. Priklausomi nuo alkoholio žmonės.
Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės – tai abstinentai, kurie niekada gyvenime nevartojo jokio alkoholio. Tai vaikai, paaugliai, žmonės, sergantys kokia nors liga ar vartojantys vaistus ir visiškai negalintys vartoti alkoholio. Šiai grupei taip pat priklauso žmonės, kurie sėkmingai gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 35 proc. mūsų visuomenės žmonių.
Saikingai vartojantys alkoholį – tai sėkmingai kontroliuojantys alkoholio vartojimą žmonės. Dažniausiai jie vartoja alkoholį tik tada, kai yra reikšminga proga, o jų išg…ertas alkoholio kiekis šios progos metu neviršija 3 taurių vyno ar šampano arba 3-4 mažų taurelių degtinės ar konjako. Šiai grupei priklausantys žmonės nevartoja alkoholio, kai tam yra didelė rizika (kai vairuoja automobilį, vartoja vaistus, reaguojančius su alkoholiu, moterys nevartoja alkoholio nėštumo metu). Tikėtina, kad šiai grupei priklauso 45 proc. mūsų visuomenės žmonių.
Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, bet nėra nuo jo priklausomi. Šiai grupei priklauso žmonės, keletą metų (dažniau 2-3, rečiau – 4-5 metus) gausiai ir nesaikingai vartojantys alkoholį. Jie rizikuoja turėti su alkoholio vartojimu susijusių problemų – neretai išgėrę vairuoja, padaro avarijas, patiria traumas. Šie žmonės neretai turi ir fizinės sveikatos problemų, sąlygotų gausaus ir nesaikingo alkoholio vartojimo (suserga skrandžio uždegimais, opa, kasos, kepenų uždegimais, kt.). Gali atsirasti nervų sistemos sutrikimų – depresija, nemiga, padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, dėmesio, atminties sutrikimų. Atsiranda konfliktų ir nesutarimų šeimoje. Šiems žmonėms nebūdingos pagirios. Tai rodo, kad fizinės priklausomybės nuo alkoholio dar nėra. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso net 15 proc. mūsų visuomenės žmonių.
Priklausomi nuo alkoholio žmonės. Tai žmonės, kurie daugelį metų (8-10 ir daugiau) labai gausiai ir nesaikingai vartoja alkoholį. Jų “užgėrimai” trunka po kelias ar net keliolika dienų. Jiems reikalingas vis didesnis alkoholio kiekis tam, kad pasiektų norimą efektą. Nutraukus kelias dienas trukusį gėrimą, atsiranda drebulys, pykinimas, bendras silpnumas, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga, pakyla kraujospūdis. Šiems nemaloniems simptomams išvengti ar juos sumažinti vėlgi vartojamas alkoholis. Žmogų vargina nuolatinis potraukis alkoholiui, alkoholis tampa lyg pagrindine ašimi, apie kurią sukasi visas gyvenimas. Griūva šeima, atsiranda darbinių ir finansinių problemų, fizinės sveikatos problemų (kepenų cirozė, skrandžio uždegimai, traukulių priepuoliai). Alkoholis stiprina ir kancerogeninių medžiagų veikimą, ko pasekoje yra didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui bei įvairiems piktybiniams navikams. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 5 proc. mūsų visuomenės žmonių.
4. LIGOS, KILĘ DĖL NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO4.1 ALKOHOLIZMASTai būsena, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Reiškiasi liguistu, sunkiai įveikiamu poveikiu alkoholiui. Didelės alkoholio dozės kenkia žmogaus sveikatai, ypač pažeidžia centrinę nervų sistemą, kepenis ir kasą. Gali sukelti konfliktus darbe, šeimoje, visuomenėje. Dažniausiai serga 20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau – moterys bei paaugliai. Turi reikšmės asmenybės psichologinės ypatybės, organizmo medžiagų apykaitos ypatumai, tradicijos, auklėjimas, aplinka, paveldėjimas, psichiką traumuojančios aplinkybės. Alkoholizmas prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis jau geria vienas, slapta ir bet kokį alkoholį. Sergančiojo organizme vis daugėja liguistų pakitimų. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies kraujagyslių sistemos sutrikimų (pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija). Sutrikus vitaminų įsisavinimui, oda pasidaro neelastinga, anksti pradeda raukšlėtis, krinta dantys, lūžinėja nagai, slenka plaukai. Dažnai ligoniui prisimeta dar plaučių uždegimas, bronchektazinė liga, tuberkuliozė, būna belatakių liaukų sutrikimų, dėl to dar labiau sumažėja organizmo atsparumas.
Labiausiai alkoholis kenkia nervų sistemai. Dėl lėtinio alkoholizmo atsiranda alkoholinė polineuropatija (dauginis nervų uždegimas su jautrumo sutrikimu) ir periferinės nervų sistemos paralyžius. Ypač sunki lėtinio alkoholizmo komplikacija – alkoholinė psichozė. Sergantis lėtiniu alkoholizmu būna irzlus, dirglus, priekabus, įkyrus, nesusivaldo, agresyviai elgiasi, silpnėja jo valia. Ilgainiui ima drebėti rankos, sutrinka rašysena, degraduoja protiniai sugebėjimai, mažėja lytinė potencija, moterys tampa nevaisingos. Veidas pasidaro cianotiškas, nosis – raudona. Sutrinka širdies veikla, gali išsivystyti kepenų cirozė. Ligonis praranda atsakomybę, liaujasi domėtis darbu, rūpintis šeima, net ir pačiu savimi, paisyti moralės normų; ilgainiui jam telieka vienas interesas – išgerti. Neretai ligonis pradeda sukčiauti, parduoda daiktus ir vaikų drabužius tik dėl to, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Todėl alkoholizmas gali būti laikomas mirtina liga, tik mirtis įvyksta dėl įvairių priežasčių anksčiau ar vėliau. Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais – narkologiniuose ligoninių skyriuose. Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo skiriamas asmenims, kurie nuolat girtaudami pažeidinėja darbo drausmę, viešąją tvarką, terorizuoja šeimą; taip pat tiems, kuriems ankstesnis gydymas nepadėjo arba vengiantiems gydytis. Visų pirma vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai (nemiga, nuotaikos sutrikimai), stiprinamas ligonio organizmas (širdies kraujagyslių sistema, kepenų funkcija, kasos, inkstų ir kitų organų būklė). Vėliau stengiamasi atgrasinti nuo alkoholio (pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu, ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio). Taikomi psichoterapijos metodai, ypač individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija. Naudojamas kodavimas – psichologiškai žmogus įtikinamas, jog alkoholis jam kenkia. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta, jei tampa visišku abstinentu.4.2 ALKOHOLINĖ PSICHOZĖ
Psichikos liga, kurią sukelia lėtinis alkoholizmas. Prasideda, kai ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, sutrinka medžiagų apykaita, kepenų veikla, alkoholiu pažeidžiamos galvos smegenys ir ypač jų žievė. Dažniausiai pasitaiko baltoji karštligė ir alkoholinė haliucinozė. Skirtingai nuo baltosios karštligės (ligoniui dažniau būna regos haliucinacijų), alkoholinės haliucinozės svarbiausias simptomas – klausos haliucinacijos. Ligonis naktimis ar vakarais girdi triukšmą, riksmą, jį pajuokiančius ar kaltinančius dėl girtavimo balsus. Tai lyg paties ligonio vidinio dialogo tęsinys. Jis kliedi, jį apima baimė, nerimas, neviltis. Neretai toks ligonis verži…asi bėgti, kartais net bando nusižudyti. Tokia staiga atsiradusi būsena trunka kelias dienas ar savaites, o jei pereina į lėtinę alkoholinę psichozę – keletą mėnesių ar metų. Pasveikus ir vėl girtaujant, ši alkoholinė psichozė gali kartotis.
Rečiau pasitaiko alkoholinis paranoidas. Tuomet ligonis dažniausiai kliedi, jam vis rodosi, kad jį persekioja. Dėl to jį apima baimė ar nerimas, jis darosi impulsyvus (pvz., gali staiga iššokti iš važiuojančios transporto priemonės, užpulti savo tariamus priešus). Tokia būsena būna kelias dienas, kai pereina į lėtinę – kelis mėnesius ar metus. Pagyvenusiems vyrams dažnai kyla alkoholinis pavydo kliedesys. Ligonis pradeda įtarinėti žmoną neištikimybe, pavydėti jos artimiesiems (net sūnui, broliui), bendradarbiams. Palaipsniui kliedesys apima visą ligonio asmenybę, dingsta visi kiti interesai. Kartais jis griebiasi pavojingų veiksmų. Gana dažna alkoholinė psichozė – Korsakovo psichozė. Sergant alkoholine encefalopatija paprastai sumažėja ligonio organizmo atsparumas kitoms ligoms. Jį gali ištikti apkvaitimas, soporas, kartais net koma; atsiranda nervų pažeidimų. Neretai jam trūkčioja raumenys, dvejinasi akyse. Ligonis greit išsenka, gausiai prakaituoja, padažnėja jo pulsas, kvėpavimas, svyruoja kraujospūdis. Tokia būsena trunka keletą savaičių; kartais ji pereina į Korsakovo psichozę. Alkoholinė depresija reiškiasi per abstinencijos laikotarpį. Ligonis jaučia gėdą dėl girtavimo, kaltina save, kartais mėgina nusižudyti (ypač sergančios moterys tai bando). Kai ligonį ištinka alkoholinis pseudoparalyžius – jam dreba rankų pirštai, pakinta liežuvio ir veido mimikos raumenų veikla, sutrinka jo kalba. Kartais ligoniui ypač sutrinka atmintis. Jis nebeprisimena ką tik buvusių įvykių, atminties spragas stengiasi užpildyti prasimanymais; būna pasyvus, be iniciatyvos. Neretai degraduoja jo protiniai sugebėjimai, jis nepajėgia dirbti.Dėl alkoholinės epilepsijos būna dideli traukulių priepuoliai; jie kyla pirmomis abstinencijos laikotarpio dienomis, kartais per alkoholinio delyro būseną arba girtaujant. Dažnai girtaujant priepuoliai kartojasi, o nustojus girtauti, neretai išnyksta. Ligoniui būna asmenybės pakitimų, tokių kaip sergant lėtiniu alkoholizmu. Sergantis alkoholine psichoze guldomas į narkologinę arba psichiatrinę ligoninę. Gydant šalinami psichikos sutrikimai, kitos prisimetusios ligos, duodama vaistų, kurie stiprina širdies, kraujagyslių, kepenų veiklą. Po alkoholinės psichozės dar gydoma nuo alkoholizmo, nes svarbu, kad ligonis visiškai liautųsi gėręs.4.3 ALKOHOLINIS POLINEURITASAlkoholinis polineuritas išsivysto ilgą laiką vartojant alkoholį, nes tada atsiranda B1 avitaminozė, audiniuose susikaupia daug pieno bei pirovynuogių rūgščių. Šį polineuritą dažniausiai predisponuoja peršalimas, gripas: plaučių uždegimas ir kt. Ligos pradžioje būna parestezijos, nugaros, galūnių skausmai. Vėliau atsiranda paralyžiai. Pirma nukenčia kojos, po to – rankos. Kartais sutrinka ir jutimas. Dėl gana didelio raumenų ir sąnarių pažeidimo vystosi ataksija. Alkoholinis polineuritas dažnai prisideda prie Korsakovo psichozės, kuriai, be polineurito simptomų, būdingas atminties sutrikimas, dezorientacija laike. Kartais jis prisideda prie baltosios karštligės, kuriai būdinga sąmonės sutrikimas, bauginančio pobūdžio regėjimo bei klausos haliucinacijos, didelis psichomotorinis susijaudinimas. Liga trunka ilgai. Jos prognozė priklauso nuo to, ar sergantysis vartoja alkoholį. Jei taip, liga progresuoja ir jį gali labai suluošinti. Maždaug penktadalis tokių ligonių miršta. Kai sergantieji nustoja vartoti alkoholį, ligos prognozė būna palanki.5. ALKOHOLIO PANAUDOJIMAS MEDICINOJEMedicinoje vartojamas etilo alkoholis, arba spiritas. Spiritas (Spiritus vini, Alcohol aethylicus) – lakus, greitai užsidegantis skystis, kuris gerai maišosi su vandeniu. Vietiškai vartojamas odos dezinfekcijai (70%), trynimams ir kompresams, kai reikia sukelti hiperemiją – kraujo priplūdimą į tam tikrą vietą (40 – 70%), džiovinimui arba sutraukimui (96%), tinktūroms ir ekstraktams gaminti (70%). Spiritas įeina ir į prieššokinių skysčių sudėtį. Į vidų spiritas skiriamas labai sušalusiems asmenims, nes jis išplečia kraujagysles, sukelia šilumos jausmą. Į veną jis (30%) kartais leidžiamas kaip narkotikas su kitomis medžiagomis. Spiritas į veną taip pat leidžiamas, esant plaučio abscesui ar gangrenai. Kai alkoholiu stipriai apsinuodijama, nusigeriama, būtina išplauti skrandį, duoti vaistų, jaudinančių centrinę nervų sistemą (kofeino, stiprios arbatos arba kavos, amoniako, kuris refleksiškai sužadina kvėpavimą ir kraujo apytaką), atlikti vandens procedūras. Medžio, arba metilo alkoholis nuo etilo alkoholio skiriasi tuo, kad yra nuodingesnis. Metilo alkoholis gali būti žmogaus apakimo, kepenų sutrikimų ir net mirties priežastis.Alkoholizacija – spirito įvedimas į audinius su tikslu sukelti nervų laidumo sutrikimą arba kad išsivystytų sklerotinis (nekrotizuojantis) procesas. Naudojama neurochirurgijoje – trišakio, veidinio ir kt. nervų blokadai. Spirito – novokaino blokada naudojama anesteziologijoje nerviniams mazgams paveikti. Alkoholis mediciniškais tikslais taip pat naudojamas chirurgijoje, onkologijoje, kardiologijoje, taip pat – kaip aseptikas ir antiseptikas dezinfekcijoje.6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui6.1 NAUJAS POŽIŪRIS Į ALKOHOLĮNaujausi tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio kiekis gali sumažinti širdies smūgio riziką. Nustatyta, kad alkoholis padidina “gerojo” cholesterolio kiekį. “Gerasis” cholesterolis padeda atsikratyti riebalinių arterijų sienelių nuosėdų ir sumažina “blogojo” cholesterolio kiekį organizme. Jis taip pat sumažina širdies smūgio riziką, neleisdamas kraujo dalelėms, atsakingoms už kraujo krešėjimą, sulipti. Bet vartojant alkoholį reikia būti labai atsargiems. Jei truputį padauginsite, jis pradės jums kenkti. Saikingas alkoholio vartojimas sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tik tam tikrai grupei žmonių – vyrams, kurių amžius daugiau kaip 40 metų, moterims po klimakterinio periodo. “Optimalus alkoholio kiekis, galintis duoti naudos sveikatai, yra vienas-du vienetai per dieną, -aiškina Markas Bennetas iš “Alcohol Concern”. – Jei viršysite šią normą, naudos nebus”. Alkoholis nėra vaistai, ir tikriausiai gydytojai nepatars pacientams eiti namo ir išgerti taurelę. Bet jei jūs esate vienas iš tų žmonių, kurie retkarčiais mėgsta išgerti, žinokite, jog galima tai daryti neviršijant nurodytos dozės.
6.2 NAUJA HIPOTEZĖ
Paskutiniu metu spaudoje pasirodė pranešimai apie naują hipotezę, kodėl žmogus jaučia potraukį alkoholiui. Ji remiasi Krebso ciklu (Adenozintrifosfatinės rūgšties bei įvairių fermentų dalyvavimas ląstelės energetiniuose procesuose). Manoma, kad, kai yra tam tikro fermento, dalyvaujančio Krebso cikle, trūkumas, žmogus jaučia polinkį alkoholiui. Taip pat pastebėta, jog medus gali pakeisti trūkstamą fermentą. Davus potraukį į alkoholį jaučiančiam žmogui medaus, šis potraukis sumažėja. Tačiau dar nėra atlikta studijų šiuo klausimu, tad jis ir pasilieka vien hipoteze.
IŠVADOS. AR NEPAVĖLUOSIME IŠGIRSTI BLAIVYBĖS ŠALININKŲ BALSĄ?
Labai gaila, bet tenka konstatuoti, kad Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio girtuokliavimo. Pagal statistiką Lietuvoje 1995m. vienam gyventojui parduota po 3,6 litro absoliutaus alkoholio. Tačiau faktiškai, pagal medikų skaičiavimus, suvartojama apie 20 litrų absoliutaus alkoholio. Taigi mes gerokai pralenkėme pagal šį liūdną rodiklį pirmavusius prancūzus, kurie suvartojo 16 litrų absoliutaus alkoholio per metus. Viso šito pasekmės gana liūdnos – jau turime apie ketvirtį milijono alkoholikų. Taigi nuo jų kenčia apie milijonas artimųjų. 1989 m. nuo alkoholizmo mirė 201, o 1991 – 883 žmonės, nuo apsinuodijimo alkoholiu – atitinkamai 174 ir 738 žmonės, blaivyklose pabuvojo 47 814 ir 64 549, daugiau kaip tris kartus per tuos kelis metus padaugėjo sergančių alkoholio psichozėmis. Nuo girtuoklių daug nukenčia ir visiškai nekaltų žmonių: 1995 m. Lietuvos keliuose žuvo 671 žmogus, 483 iš jų – dėl girtų vairuotojų kaltės. Alkoholio kontrabanda atima iš valstybės biudžeto apie 2,5 milijardo litų kasmet. Taigi, norime mes tai pripažinti ar ne, vyksta vis greitėjanti tautos savižudybė, jos išsigimimas. Girtuokliavimas klupdo tautą prisikėlimo kelyje.
NAUDOTA LITERATŪRA
· Didžioji medicinos enciklopedija (rusų kalba). Maskva, 1974.· Medicinos enciklopedija. Vilnius, 1991.· Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1976.· Organinė chemija. G.Rudzytis, F.Feldmanas. Kaunas, 1992.· Biologija. A.Cuzmer, o.Petrišina. Kaunas, 1992.· Mokymo priemonė medicinos seserims paruošti. A.Safanovas. Vilnius, 1970.· Nervų ligos. P.Visockis. Vilnius, 1979.· Nervų ir psichinės ligos. Vilnius, 1972.· Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. V.Jagodskinas. Kaunas, 1986.· Smukimo kreivė. H.Jansenas. Vilnius, 1988.· Alkoholis ir vėžys. L.Griciūtė. Vilnius, 1985.· Sveikatos apsauga, 1988 metų 3 numeris.· Sveikatos apsauga, 1988 metų 5 numeris.· Sveikatos apsauga, 1988 metų 7 numeris.· Laikraštis “Sveikas žmogus”, 1997 metų Nr.1· Laikraštis “Medicina ir dar kai kas visiems”, 1996 metų Nr.23· Laikraštis “Medicina ir dar kai kas visiems”, 1996 metų Nr.30· Laikraštis “Gydytojų žinios”, 1996 metų Nr.15· …Iš iliuzijų nelaisvės. F.Uglovas.Vilnius, 1989.
· Blaivaus gyvenimo pranašumai, 1 dalis. Vilnius, 1990.· Blaivaus gyvenimo pranašumai, 2 dalis. Vilnius, 1993.· Įvairi medžiaga iš globalinio Internet kompiuterinio tinklo.· Kiti laikraščiai: žurnalai, bendros žinios.