Alkoholis ir jo poveikis organizmui

Alkoholizmas – psichikos liga, kuria suserga piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu (bei turinti neigiamų medicininių ir socialinių pasekmių).Seniau alkoholio vartojimas buvo kaip yda, nuodėmė, moralės žlugimas. Ne vienas žmogus bandė kovoti su alkoholizmu, tarp jų ir mūsų žemietis Motiejus Valančius, kuris 1858 metais buvo įkūręs Blaivybės sąjūdį. Tačiau, alkoholio gamyba, tai yra pelnas ir imtasi gaminti vis daugiau ir daugiau . Dauguma Lietuvos gyventojų suvokia, kad girtavimas ir jo sukeliamos socialinės pasekmės, sveikatos sutrikimai yra viena iš aktualiausių problemų.1933 metais 100000 gyventojų teko 32,0 alkoholinių psichozių, 1994 metais 48,1; 1995 metais- 53,6; 1996 metais -55,3; 1997 metais 45,6.Kaip žinia , pagal savižudybių skaičių jau pirmaujame Europoje: 100000 gyventojų Lietuvoje tenka 46,5 savižudybių, kurios savotiškai koreliuojasi su alkoholinėmis psichozėmis (statistikos duomenimis, apie 80% asmenų žudėsi būdami išgėrę). Štai skaičiai: 1993 metais Lietuvoje nusižudė 1572 žmonės, 1994 metais – 1703, 1995 metais 1694, 1996 metais 1728, 1997 metais – 1633. Pagal mokslininkų apskaičiavimus šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai tenka 16 litrų gryno alkoholio ( absoliutaus 96° spirito). Iš trumpai pateiktos charakteristikos peršasi išvada, kad Lietuvoje tautą jau niokoja alkoholinis genocidas.

NarkotikaiAlkoholis labai stiprus narkotikas. Nuo piktnaudžiavimo juo kasmet miršta daugiau kaip 33000 žmonių.Tūkstančius metų žmonės gamino ir gėrė alkoholį. Jis tikrai įaugo į mūsų kasdienybę. Kai kas geria, nes tada lengviau bendrauti, kiti – norėdami atsipalaiduoti ar dėl to, jog alkoholis patinka ir neatrodo, kad būtų kenksmingas. Bet alkoholis stiprus narkotikas, prie kurio galima greitai priprasti; reikia žinoti kaip jis veikia, ypač jei alkoholiu piktnaudžiaujate. Trumpalaikis poveikisAlkoholis greitai patenka į kraują. Poveikį pajusite po 5-10 minučių, bet tas poveikis gali trukti kelias valandas. Žinoma, priklauso nuo išgerto kiekio, nuo to, ar greitai jį išgėrėte ir nuo jo stiprumo (spirituoti gėrimai stipresni už alų) bei nuo to, ar ką nors valgėte prieš gerdami (patartina, jei nenorite justi pagirių).

Poveikis? Matyt žinote, kad alkoholis pataiso nuotaiką – atsipalaiduojate, pasitikite savimi. Bet nuo jo galite jaustis ir labai bjauriai: pykina, svaigsta galva, skauda, sutrinka judesiai. Mitas, kad nuo alkoholio žmonės pralinksmėja neteisingas – iš tikrųjų tai depresantas, nervų sistemą slopinanti medžiaga. Išgėrę veikiau apsiašarosite, o ne linksmai juoksitės.Čia pateikiami daugiau dažniausių mitų ir jų paneigimų apie alkoholį:Mitas: alkoholis šildo.Faktas: nors iš pat pradžių žmogus pajunta daugiau šilumos, tačiau alkoholis mažina kūno temperatūrą ir alkoholinių gėrimų vartojimas šaltyje gali būti pavojingas.Mitas: jeigu išgeri, gali geriau vairuoti.Faktas: išgėręs žmogus jaučiasi labiau atsipalaidavęs, todėl jam susidaro įspūdis, jog jis geriau vairuoja. Pablogėja sugebėjimas daryti sprendimus, pailgėja reakcijos laikas.Mitas: jeigu gersi vyną ar alų, netapsi alkoholiku.Faktas: nesvarbu kokios rūšies gėrimus geriama. Ne vienas tapo alkoholiku, be saiko gerdamas alų.Mitas: visi alkoholikai yra silpnos valios, amoralūs, jiems trūksta savidisciplinos.Faktas: alkoholizmas yra liga. Juk niekas negalvoja, kad viduriuojančiam žmogui trūksta valios stabdyti savo ligą, bet kreipiasi į gydytojus.

Alkoholizmo priežastys

Alkoholizmo priežastys įvairiais laikotarpiai nebuvo visiškai vienodos. Pvz.: feodalizmo ir kapitalizmo laikotarpiais blogos buitinės sąlygos, maisto stygius, kultūrinių pramogų stoka skatino žmones, ypač jaunimą, gerti svaigalus ir nors trumpai užmiršinėti savo varganą dalią. Dėl šių priežasčių buvo girtaujama carinėje Rusijoje ir dabar skurdžiose Azijos ir Afrikos šalyse.Žmonių gerovės kėlimas nepakerta visų alkoholizmo šaknų. Išlieka psichologinės alkoholizmo problemos, nes neįmanoma likviduoti vidinio asmenybės nepasitenkinimo, nesėkmių darbe ir moksle, norų ir galimybių neatitikimo, konfliktų darbe ir šeimoje. Visa tai kai kuriems žmonėms gali sukelti norą atsipalaiduoti, nugrimzti nors į lakiną vidinio pasitenkinimo būsena. Alkoholio problema Lietuvoje yra tikrai labai didelė: iširo ne viena šeima, apsvaigę nuo alkoholio nusižudė daugybė žmonių, kiti nepataisomai sužalojo sveikatą. Svarbus faktorius klimpstant į alkoholizmą – tai pernelyg teigiamas visuomenės požiūris į šį gėrimą. Kitaip sakant, „visi geria, tai ir man galima“, „jei negersiu, neturėsiu draugų“.

Apie 80 % visų suaugusių žmonių (toli gražu ne visi) vartoja alkoholį, todėl ne visada lengva pastebėti, kada alkoholio vartojimas tampa nesaikingu. Yra žinoma, jog 10 % iš šių žmonių jau yra alkoholikai. Be to vyrai alkoholizmu serga keturis kartus dažniau.Alkoholizmas, kaip ir narkomanija, yra liga, kuria žmogus pats save susargdina. Alkoholizmo terminą pirmą kartą pavartojo praėjusio šimtmečio švedų mokslininkas M. Husas, apibrėždamas visumą organizmo pakitimų, atsirandančių ilgai be saiko vartojant alkoholinius gėrimus. Girtavimu laikomas besaikis alkoholio vartojimas, o alkoholizmas – liga.

Alkoholizmo etiologijaBiologinės priežastys:PaveldimumasNagrinėjant alkoholikų šeimas ir lyginant jas su sveikosiomis šeimomis, paaiškėja, kad jei abu tėvai serga alkoholizmu, tai jų vaikai 4 kartus dažniau gali susirgti alkoholizmu nei sveikų tėvų vaikai.Etanolio metabolizmo procesasŽinome, kad žmogaus organizmas ir jame vykstantys biocheminiai procesai yra ne tik individualūs, bet ir priklauso nuo žmonių rasės, pvz.: mongoloidų rasės atstovai (japonai, kinai, vietnamiečiai) 90 % labiau reaguoja net į mažiausias alkoholio dozes, greičiau apsvaigsta, ilgiau išbūna apsvaigę, negu baltosios rasės žmonės.Psichologinės priežastys:Asmenybės ir mikrosocialinės aplinkos sąveika (šeima, auklėjimas, draugai)Kai kurie asmenybės , charakterio bruožai ir temperamento ypatumai, gali tapti alkoholizmo etiologiniu faktoriumi. Asmenybė, kuri nesugeba adaptuotis nei šeimoje, nei visuomenėje, negali susidoroti su vidiniais ir išoriniais stresais, nuolatos ieško kompensuojančių faktorių alkoholyje, nes alkoholis pašalina įtampą, sukelia malonumą ir euforiją.Psichologiniai pakitimaiTokios ligos, kaip neurozė, epilepsija, maniakinė-depresinė psichozė, psichogeniniai-seksualiniai sutrikimai, ligonius gali pastūmėti griebtis alkoholio.Socialinės priežastys:Etinė priklausomybė„Vyresnieji broliai“ išmokė mus gerti sklidinomis stiklinėmis. Suvarytiems į kolūkius, alkoholio butelis tapo visagaliu kaimo gyvenimo varikliu. Butelio „galios“ kultas prekių deficito sąlygomis ir visas miestiečių gyvenimo sritis (buitį, aptarnavimą ir t.t.). Caro laikų kredo, kad girtą liaudį valdyti lengviau, buvo sėkmingai įgyvendinama ir pas mus Lietuvoje.

Socialiniai-ekonominiai santykiaiŽema darbo kvalifikacija, nedarbas. Kita vertus „auksinės rankos“, papildomos lėšos, gera uždarbis dažnai gali privesti prie to paties, t.y. alkoholizmo.

Problemų sprendimo būdaiSusirgimo esmė – kontrolės praradimas išgeriamam alkoholio kiekiui. Susirgimas susideda iš dviejų elementų:1. Įkyraus potraukio, be kurio alkoholikas neįsivaizduoja gyvenimo be alkoholio.2. Fizinio poreikio, atsirandančio iš karto po pirmojo alkoholio lašo ir slopinančio kontrolę.Alkoholiką geriausią palenkti gydymui abstinentinio šoko metu. Tada atsiranda baimė, sąžinės graužatis, alkoholinė psichozė. Būtent tada alkoholikas pradeda šį tą suprasti, ir galima jį įtikinti gydymui.Kai kurie patys liaujasi gėrę ir jiems niekada nereikia kreiptis į gydytoją, kai kurios į gydymo įstaigą atveda šeimos nariai, darbovietė. Prieš ilgesnį blaivybės laikotarpį, daugelis kuriam laikui atkrinta, galbūt net po keletą kartų. Deja yra tokių žmonių, kuriems pripratimas prie alkoholio ir su tuo susiję sveikatos sutrikimai progresuoja, ir jie miršta.Gydymas turi pakeisti paciento elgseną. Gydant alkoholio sukeltus sutrikimus, pirmiausia reikia pakeisti paciento įpročius, elgseną. Kai kuriems pasikeisti prireikia kelių mėnesių ar metų, o dauguma taip ir nesugeba to padaryti.Gydymo sėkmė: Optimizmas – sveikatos šaltinis. Nors pokyčiams reikia daug laiko, pasveikimo tikimybė problematiškiems vartotojams yra didesnė nei pacientams, turintiems ir kitų negalavimų. Gydymo sėkmė susijusi su gydymo trukme, ankstesnių bandymų liautis gerti skaičiumi, šeimos ir visuomenės parama, pasirengimu pasikeisti.

Rizikingas alkoholio vartojimasKuo daugiau žmogus geria, tuo didesnė rizika jo sveikatai: Stiprus alkoholinių gėrimų vartojimas didina kraujo spaudimą, sąlygoja antrinę hipertenziją. Per dieną išgeriant tris ar daugiau SAV, hipertenzijos rizika padidėja 50 %. (Pohorecky, 1990) Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą. Daugelis žmonių, vartojančių alkoholį, vis dėlto suserga išemine širdies liga. Mitas, kad visi alkoholikai turi neužkalkėjusias koronarines arterijas.

 Alkoholis toksiškai veikia skeleto ir širdies raumenis. Šis poveikis priklauso nuo dozės. Alkoholis gali susilpninti širdies gebėjimą susitraukti, o tai gali sukelti kardiomiopatiją.  Didelė dalis insultų ištinka po ilgai užsitęsusių išgertuvių. Moterims rizika didesnė nei vyrams, juodaodžiams – didesnė nei baltiesiems. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia pilvo skausmų, gastritą, hepatitą, pankreatitą, lėtinį viduriavimą. Žmonės tiki, kad narkotikai ir alkoholis sustiprina lytinį pajėgumą, tačiau dažniausiai pastebimi priešingi rezultatai. Alkoholis iš pradžių gali sustiprinti libido, tačiau ilgą laiką ir daugiau geriant lytinės funkcijos sutrinka. Daug geriantiems ir nuo alkoholio priklausomiems žmonės nuolatiniai galvos skausmai yra įprasti. Pasikartojantis stiprus išgėrimas gali būti susijęs su autoavarijomis, traumomis muštynėmis ir kitomis pasekmėmis.Todėl reikėtų patarti nevartoti 2-3 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną.

LigosJau nuo senų laikų žmonės moka pasigaminti alkoholinių gėrimų namų sąlygomis. Tokie gėrimai dažnai būna žalingesni už pagamintus specialiose gamyklose. Vienas žalingiausių gėrimų yra naminė degtinė. Joje nemaža fuzelių bei kitų nuodingų medžiagų. Visos šios medžiagos išlieka nepriklausomai nuo to, kiek kartų naminė degtinė varyta ar valyta. Nors mūsų šalyje naminės degtinės gaminimas, laikymas, pardavinėjimas baudžiamas įstatymu iki 5 metų laisvės atėmimo, vis dar pasitaiko, jog ji vartojama. Naminiame vyne, aluje taip pat gali būti nemaža fuzeliu bei kitų nuodingų medžiagų. Štai kodėl vaišintis naminiais gėrimais reikia labai atsargiai.Alkoholikai, negalėdami gauti degtinės, kartais bando gerti denatūruotą spiritą, politūrą, įvairius lakus. Šiose medžiagose būna metilo alkoholio priemaišų. Tai stiprus nuodas. Jo mirtina dozė 30-50 ml. Nuo 5-10 ml metilo alkoholio galima apakti. Išgėrus metilo alkoholio, po poros valandų arba vėliau atsiranda silpnumas, mieguistumas, ima skaudėti ir svaigti galva, sutrinka regėjimas. Kartai žmogus, išgėręs metilo alkoholio, staiga apanka. Dažnai, ypač jei pagalba suteikiama vėliau, apsinuodijusio nepavyksta išgelbėti ir jis miršta dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.

Alkoholio poveikis organizmui. Medicinoje alkoholis plačiu mastu vartojamas kaip dezinfekuojanti medžiaga ir kaip tirpiklis, nes jame tirpsta kai kurios vaistingos medžiagos. Alkoholis susitraukia ir kietina žmogaus odą. Todėl prieš ilgas keliones pėsčiomis alkoholiu tepami kojų padai. Ilgai gulintiems ligoniams, norint išvengti pragulų, spiritu masažuojama nugara. Seniau alkoholiu buvo mažinama kūno temperatūra, mat ji išplečia odos kraujagysles, pro kurias organizmas spinduliuoja šilumą. Ir priešingai, sušalusį žmogų galima lengvai atšildyti, davus alkoholio. Taigi alkoholis žmonijai yra naudingas, tačiau jį vartoti reikia tik pagal paskirtį. Patekęs į organizmą, alkoholis žaloja visų audinių ląsteles, nes atima iš jų vandenį. Išgertas alkoholis pirmiausia patenka į skrandį ir ima deginti gleivinę. Dėl to pradeda išsiskirti skrandžio sultys, kuriose daug druskos rūgšties, bet maža pepsino virškinimą skatinančio fermento. Išgėrus daugiau ir stipresnės koncentracijos alkoholio, gali įvykti ūmus skrandžio gleivinės uždegimas., pasireiškiantis pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais. Dažniau geriant prasideda lėtinis skrandžio uždegimas, sutrinka virškinimas. Iš žarnyno alkoholis patenka į kraują ir greitai išnešiojamas po visus audinius bei organus . Apie 2-10 % alkoholio pašalinama iš organizmo su šlapimu ir iškvepiamu oru. Visas likęs alkoholis suskyla į vandenį ir anglies dioksidą. Tasai skylimas vyksta kepenyse. Kepenų pajėgumas skaldyti alkoholį nedidelis. Manoma, kad 60 kg sveriančio žmogaus kepenys per valanda suskaldyti apie 8-10 gramų gryno alkoholio. Tiek alkoholio yra 20-25 gramuose 40° degtinės, šimte gramų sauso vyno, bokale alaus. Vadinasi, geriant didesniais tempais, alkoholis suskilti nespėja ir jo kiekis organizme pradeda didėti.Kepenys, stengdamosi suskaldyti alkoholi, labai nukenčia: dalis jų ląstelių išsigimsta į riebalines ląsteles, kitos visai žūva, o jų vietoje auga jungiamasis, randinis audinys. Dėl to, nuolatos geriant, prasideda alkoholinis kepenų randėjimas. Kepenys sumažėja, užspaudžia pro jas einančias kraujagysles, sutrikdo normalią kraujotaką, darosi grublėtos, margos ir teturi vos trečdalį normalaus svorio. Taip išsivysto kepenų cirozė – liga, nuo kurios alkoholikai dažniausiai miršta.
Alkoholis labai kenkia kasos ląstelėms. Išgėrus daugiau alkoholio, galimas kasos uždegimas, kurio metu juntami juosiantys skausmai pilve, ligonis vemia, viduriuoja.Nuo alkoholio labai kenčia širdis ir kraujagyslės. Širdies raumuo išsigimsta, suriebėja. Palyginti su normalia, širdis padidėja 3-4 kratus. Tokia širdis medicinoje vadinama jaučio širdimi. Jos pajėgumas mažas, veikla sutrikusi. Nuo dažno alkoholio vartojimo kraujagyslės išsiplečia, oda parausta. Dėl to alkoholikų nosies ir skruostų oda būna melsvo atspalvio, paburkusi. Kadangi, išgėrus alkoholio, odos kraujagyslės išsiplečia, girtas žmogus gali daug greičiau nušalti atskiras kūno dalis, sušalti. O tuomet galima susirgti įvairiomis su persišaldymu susijusiomis ligomis – bronchitais, kvėpavimo takų katarais ir t.t. Alkoholio veikiami žūva baltieji kraujo kūneliai, kurie saugo organizmą nuo užkrečiamų ligų. Dėl to, nuolat vartojant alkoholį, sumažėja organizmo atsparumas, ir žmogus dažniau suserga, o susirgęs bet kuria infekcine liga, kur kas ilgiau serga. Alkoholis turi įtakos inkstų , lytinių organų veiklai, medžiagų apykaitai. Daugelio sužeidimų, kaulų lūžimų bei kitokio pobūdžio nelaimingų atsitikimų priežastis dažnai būna alkoholis. Nėra tokio organo ar organų sistemos, kuriems daugiau ar mažiau nekenktų alkoholis.

Alkoholio poveikis nervų sistemai ir žmogaus asmenybeiVienkartinis apsinuodijimas alkoholiu. Alkoholis- specifinis nervinio audinio nuodas. Iš virškinamojo trakto į kraują patekusį alkoholį pirmiausia sugeria galvos ir nugaros smegenų nervinės ląstelės – neuronai. Jų proto plazmoje gausu į riebalus panašių medžiagų – lipoidų. Alkoholis lipoidus sutirpdo, ir neuronai žūva. Be to, alkoholis kraujyje sulipdo eritrocitus. Sulipę jie sudaro krešulius, kurie nunešti į smegenis, užkemša smulkias kraujagysles ir sutrikdo kraujo tekėjimą į atskiras smegenų daleles. Dėl to neuronai, negaudami su krauju deguonies ir maisto medžiagų, taip pat žūva. Taigi po kiekvieno išgėrimo žmogus netenka milijonų neuronų.

Išgertas didesnis kiekis alkoholio sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, kurie paprastai vadinami girtumu. Yra keletas girtumo laipsnių. Jie priklauso nuo alkoholio kiekio kraujyje. Kai alkoholio kiekis kraujyje pasiekia 0,05-0,1 %, atsiranda apgaulingas pasitikėjimas savimi. Alkoholis lyg pakeičia žmogų. Užsidarėlis tampa draugišku, drovus-kalbiu, baikštus-drąsiu. Dėl to geriančiųjų kompanijoje girdėti triukšmas, kalbos, juokas. Odos kraujagyslės išsiplečia, todėl atsiranda šilumos, jėgų antplūdžio jausmas, žmogus pasidaro judresnis. Šioje girtumo stadijoje žmogus pajėgia save kontroliuoti, žino, ką galima daryti, ką kalbėti.Labiau pasigėrus, esant kraujyje 0,2-0,3 %alkoholio, savikritika, saikas, taktas, atsakomybė sumažėja. Žmogus gali pasidaryti judrus, daug kalbėti ir, priešingai, gali tapti liūdnas, nejudrus, prisiminti visas buvusias skriaudas, verkti. Savo veiksmų, žodžių jis nekontroliuoja. Kai kada šioje būklėje padaroma daug žiaurių, beprasmiškų ir nepataisomų veiksmų. Susikalbėti darosi vis sunkiau, žmogus ima vis mažiau orientuotis aplinkoje, kartai nebežino kas esąs, kur esąs, koks dabar laikas.Šioje stadijoje alkoholis pradeda slopinti požievio ir smegenėlių centrus. Dėl to judesiai pasidaro nekoordinuoti, žmogus eina svyruodamas, kartais griūva. Prasideda seilėtekis, vėmimas, dažnas šlapinimasis. Veidas būna raudonas, kvėpavimas lėtas, gilus.Alkoholio kiekiui kraujyje padidėjus iki 0,4-0,5 %, žmogus tampa nesąmoningas, užmiega. Šis miegas labai panašus į narkozę, ir kartai vadinamas alkoholio narkoze. Tokio miego metu sutrinka temperatūros reguliacija, širdies, kvėpavimo organų veikla. Žmogus į dirginimus neatsako, jo raumenys suglebę, vyzdžiai išplėsti, į šviesą nereaguoja. Tokioje būklėje gali įvykti kvėpavimo centro paralyžius ir mirtis. Alkoholis sparčiau veikia pavargusį, nevalgiusį žmogų. Jo veikimas priklauso ir nuo amžiaus. Vaikai gali mirti nuo kvėpavimo centro paralyžiaus, išgėrę 50-200 gramų degtinės. Taigi net vienkartinis didesnio alkoholio kiekio išgėrimas, ypač jaunam, gali baigtis mirtimi.
Alkoholizmas. Nuolatinis alkoholio vartojimas dažniausiai baigiasi alkoholizmu Tai labai rimta liga. Ji žinoma jau nuo seniausių laikų. Šiame šimtmetyje alkoholizmas yra viena svarbiausių medicinos problemų, tolygi vėžio, širdies kraujagyslių, nervų bei psichinių ligų problemoms.Ką laikyti alkoholiu? Yra žmonių, kurie niekuomet alkoholio nevartoja. Jie vadinami abstinentais. Asmenys, geriantys retai, saikingai, ypatingomis progomis, vadinami išgeriančiais kompanijoje. Daugelis šių asmenų anksčiau ar vėliau papildo alkoholikų gretas. Alkoholizmas pasaulyje priimta skirtyti į tris stadijas. Pirmoji stadija – epizodinis nesaikingas gėrimas, kai pasigeriama bent 4 kartus per metus. Antroji stadija – dažnas nesaikingas gėrimas, kai pasigeriama nuo 12 kartų per metus iki karto per savaitę ir dažniau. Trečioji stadija – vergavimas alkoholiui, kai girtuoklis alkoholį geria kasdien. Šiai stadijai galima priskirti ir tuos girtuoklius, kurie periodai geria po kelias savaites ar mėnesius.Alkoholiku tampama palaipsniui, vartojant alkoholį reguliariai ir dažnai, nebūtinai kasdien. Mokslininkai žymėtų atomų pagalba įrodė, kad alkoholis smegenų nervinėse ląstelėse išlieka 18 – 21 dieną. Todėl, geriant ne rečiau kaip kas 3-4 savaites, nervų sistema pripranta prie alkoholio ir, jo sumažėjus, ima liguistai reaguoti į blaivią būseną. Štai kodėl reguliariai vartojantis alkoholį žmogus neišgėręs negali dirbti, jam svaigsta galva, plaka širdis, dreba rankos. Per kiek lako, reguliariai vartojant alkoholį, tampama alkoholiku? Tai priklauso nuo daugelio momentų – gėrimo kiekio, pobūdžio, nervų sistemos tipo. Didelę reikšmę alkoholizmo išsivystymui turi ir amžius. Mokslininkų nustatyta, kad juo jaunesnis amžius, juo greičiau tampama alkoholiku. Pasitaiko, kad jaunuoliai tampa alkoholikais, reguliariai gėrę alkoholį metus laiko. Taigi paaugliams, jaunuoliams vartoti alkoholį nepaprastai pavojinga, nes labai greitai galima tapti alkoholiku.Alkoholizmas ir žmogaus asmenybė. Nuo alkoholio pakinta daugelis organų, susergama įvairiomis ligomis ir kartai net mirštama. Alkoholis ypač veikia nervus ir psichika, pačią žmogaus asmenybę. Alkoholikų nuotaika būna nepastovi, jie dirglesni. Kartais per daug pasitiki savo jėgomis, kartais visai nepasitiki. Alkoholikai darosi grubūs, priekabūs, agresyvūs, žiaurūs arba viskam abejingi. Jų kalba skurdi, joje daug necenzūriškų žodžiu. Jie linkę girtis, meluoti. Jumoras, jeigu jie bando juokauti, lėkštas , ciniškas. Sutrinka miegas, dėmesys, atmintis, darbingumas, protiniai ir kūrybiniai sugebėjimai. Ypač susilpnėja valia, atsiranda polinkis įvairiems amoraliems veiksmams. Taip asmenybė pamažu vis labiau ir labiau degraduoja. Dar vėliau prasideda sunkios psichinės ligos.
Rečiau pasitaikanti liga – Korsakovo alkoholinė psichozė. Ja susirgęs alkoholikas visiškai netenka atminties, kartai nesugeba pasakyti savo vardo, pavardės, gimimo metų, nežino, kur jis yra, koks metų laikas.Pasitaiko dar kitų psichinių ligų bei sutrikimų. Pavyzdžiui, alkoholikas, būdamas visiškai blaivus, girdi balsus, kurie jo neveikia, smerkia, prikaišioja. Kartais alkoholikai ima beprasmiškai pavyduliauti. Taigi alkoholizmas visiškai sunaikina žmogų kaip asmenybę, paverčia jį sunkiu psichiniu ligoniu.

TyrimasProblemos aktualumasŠią problemą pasirinkome, nes alkoholizmas ir jo sukeliamos pasekmės yra aktualios ir mūsų Kretingos rajone.Sveikatos psichikos centre yra narkologinėje yra 598 žmonės, iš jų 258 kaimo gyventojai. Kiek daug girtų šlaistosi prie parduotuvių, miega skveruose. Kad galėtų nusipirkti alkoholio, jie vagiliauja, neša daiktus iš namų, kad galėtų parduoti, smurtauja. Policija ir medikai bejėgiai, nes 1997 metais išleistas narkologinės priežiūros įstatymas, draudžia žmogų suimti ir gydyti be jo paties sutikimo.Per šių metų penkis mėnesius sulaikyti 177 neblaivūs vairuotojai. Šiemet sulaikyti 9 neblaivūs moksleiviai.Kretingoje yra susikūrusi anoniminių alkoholikų grupė. Tai uždara grupė. Jie nevykdo jokios veiklos. Norėjome apklausą atlikti AA grupėje, tačiau jie pašalinių į savo susirinkimus neįsileidžia. Gal bijo kad sužinos draugai, kaimynai. Nors jie garsiai ir pasako per susirinkimą, kad aš alkoholikas, tačiau retas kuris tai iš tikro pripažįsta.

Tyrimo analizėTyrimas atliktas 16-18 m. moksleivių tarpe.Pirmas klausimas:Kas Jūsų nuomone yra alkoholizmas?20 moksleivių atsakė, kad tai liga, problema su kuria sunku kovoti. 6 pasakė, kad tai blogas įprotis, priklausomybė nuo alkoholio.Išvada: visi žino apie alkoholizmą.Antras klausimas:Ar Jūs vartojate alkoholį?13 moksleivių atsakė – taip.8 moksleiviai atsakė kartais, kai yra kokia šventė ar gimtadienis. 5 moksleiviai atsakė, jog alkoholio nevartoja.Išvada: Apie 81 procentas apklaustų vartoja alkoholį.

Trečias klausimas:Kodėl Jūs vartojate alkoholį?5 moksleiviai nevartoja.4 moksleiviams padeda atsipalaiduoti. 4 moksleiviams patinka alkoholio sukeliama būsena.2 moksleiviai išgėrinėja, nes taip daro draugiai.9 moksleiviai geria, nes išgėrus darosi linksma.Išvada: Alkoholis yra prieinamiausia atsipalaidavimo priemonė.Ketvirtas klausimas:Nuo kokio amžiaus jūs pradėjote vartoti alkoholį?5 moksleiviai nevartoja.5 moksleiviai vartoja nuo 16 metų.16 moksleivių vartoja nuo 13-14 metų.Išvada: moksleiviai dar nesulaukę pilnametystės jau vartoja alkoholį.Penktas klausimas:Kiek ir kokio alkoholio suvartojate?21 moksleivis suvartoja 0,5-1 butelį alaus.4 moksleiviai – 3 buteliai alaus.1 moksleivis – kiekvienam žmogui norma skirtinga.Išvada: alus populiariausias gėrimas tarp moksleivių.Šeštas klausimas:Ar žinote kas yra standartinis alkoholio vienetas?6 moksleiviai mano, jog tai 0,5 litro alkoholio.6 moksleiviai mano, jog tai laipsniai.6 moksleiviai atsakė, kad nežino.8 moksleiviai nurodė, kad tai gramais leistina alkoholio dozė per dieną.Išvada: Trečdalis apklaustųjų nežino kas yra SAV.

Septintas klausimas:Ar Jūsų artimieji skundėsi dėl Jūsų gėrimo?20 moksleivių atsakė, jog nesiskundė.1 moksleivis atsakė, kad nesiskundė, nes tėvai nežino. 5 moksleiviai atsakė – skundėsi vieną kartą.Išvada: Apie 21 procentui moksleivių kyla problemų su tėvais dėl gėrimo.Aštuntas klausimas:Ar turėjote nemalonumų mokykloje, darbe dėl Jūsų gėrimo?18 moksleivių neturėjo nemalonumų.4 moksleiviai turėjo vieną kartą.4 moksleiviai turėjo keletą kartų.Išvada: apie 20 procentų apklaustųjų kyla problemos mokykloje susijusios su alkoholio vartojimu.Devintas klausimas:Ar jautėte kaltę dėl savo gėrimo?21 moksleivis atsakė ne.5 moksleiviai atsakė taip.Išvada: nejaučia kaltės dėl gėrimo.Dešimtas klausimas:Ar jautėte alkoholio, kaip rytinio stimuliatoriaus poreikį?22 moksleiviai-nejaučia poreikio.4 moksleiviai kartais jaučia.Išvada: Kai kurie gali tapti priklausomi nuo alkoholio.Vienuoliktas klausimas:Ar pasitaikė, kad neatlikote pareigų šeimoje dėl gėrimo?

22 moksleiviai atsakė ne.4 moksleiviai atsakė kartais neatlieką namų darbų, ne yra „pavargę“ po vakarėlio.Išvada: Kyla problemos namuose.

Dvyliktas klausimas:Ką Jūs žinote apie alkoholio žalą?Visi apklaustieji atsakė, kad alkoholis kenkia sveikatai, žaloja smegenis, širdį, inkstus. Mano, kad girtas žmogus kelia pavojų kitiems.Keturioliktas klausimas:Ką Jūs jaučiate matydamas girtą žmogų?6 moksleiviai nejaučia nieko.4 moksleiviams sukelia juoką.8 moksleiviams gailestį.8 moksleiviams šleikštulį, pasibjaurėjimą.Išvada: Visiems reikėtų pagalvoti apie jausmus, susijusius su alkoholio vartojimu.

ApibendrinimasTai savarankiškai užpildomas testas. Pagrindinis šio testo trūkumas neįvertina: sutrikimų, atsiradusiu dėl alkoholio vartojimo.Manome, kad tyrimo tikslas ir uždaviniai pasiekti: visi apklaustieji žino kas yra alkoholizmas; suvokia apie alkoholio žalą organizmui; apie 20 procentų tiriamųjų turi problemų mokykloje, namuose, susijusių su alkoholio vartojimu. apie 20 procentų tiriamųjų gali tapti priklausomi nuo alkoholio; tikslinga atlikti apklausą su tais pačiais tiriamaisiais po 2 metų. Reikėtų daugiau klausimų apie gėrimų dažnumą.

LiteratūraJ. Neverauskas „Namuose alkoholikas- kaip gyventi šeimai?“„Medicina ir dar kai kas visiems“ 2000 birželio 21 p. 10.M. Fleming, P. Murray, E. Subata, L. Valius, „Alkoholio vartojimo problemos ir sprendimo būdai bendrojoje praktikoje“, Vitae littera, Kaunas.J. Kalibatas „ alkoholis ir kepenys“, 1987 m., Vilnius.E. Andriulis „Asmens Higiena“, Šviesa, 1983 m., Kaunas.