Teorinė mechanika paruoštuke

Teorine mechanika
Mechanika yra mokslas nagrinėjantis kūnu judėjimą ir pusiausvyra.
Priklausomai nuo kūno būvio mechanika skirstoma i duju, skysto ir kieto
kūno mecanika. Savo ruožto kieto kūno mechanika skirstoma i standaus ir
deformuoto. Standus yra kūnas, kuris veikiama

Skysčių mechanika VGTU

1.Skysčio sąvoka.
Skystis tai medžia-ga,kuri pusiausvyros būvyje nesugeba priešintis tangentiniams ir tempimo tempimams. Skysčiai dalinami į dvi grupes:1)Lašeliniai skysčiai. 2)Dujos. Riba tarp dujų ir skysčių nusakoma greičiu ir slėgiu.Kai v>10m/s arba p>10Mpa,tai naudoti skysčių mech. dėsnių ne

Metalo apdirbimo technologijos

TURINYS

• Įvadas
• Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas Lietuvoje
• Naikinimas ir sunykimas
• Lietinės metalo plastikos reikšmė
• Metalo pjovimas
• Metalo dildės ir dildymas
• Dildymas
• Metalo skutimas
• Pritrynimas

Skysčių mechanika

2. Skystis, jo apibrėžimas. Lašeliniai ir dujiniai skysčiai. Idealūs ir realūs skysčiai.
Skystis vadinamas vienalytis fizikinis kūnas, kurio dalelės yra judrios, silpnai tarpusavyje susijusios. Lašeliniai skysčiai – skysčiai, kurie ir didelio slėgio veikiami nekeičia tūrio. Dujiniai skysčiai – dujo

Metalai

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………….3
Kas yra metalai?………………………………………………………………………………4
Metalų lydiniai…………………………………………..

Aširačiai

Įvadas

Geležinkeliai sudaryti iš dviejų lygiagrečių metalinių juostų, sudarančių lygų stiprų paviršiu. Dabar bėgiai gaminami iš plieno,o anksčiau buvo mediniai , vėliau – špižiniai. Tokiu būdu sudaromos paviršiaus užtikrina mažą pasipriešinimą eismui važiuojant horizontaliais plotais.

Vilniaus centrinė šiluminė elektrinė

Vilniaus centrinė šiluminė
elektrinė

Elektrinės-tai įmonės,gaminančios elektros arba elektros ir šiluminę energiją iš pirminių energijos šaltinių.
Buržuazinės dvarininkinės Lenkijos okupacijos metais Vilniaus pramonė, at-
plėšta nuo istoriškai susiklosčiusių r

Odos filtruojančios asmeninės apsaugos priemonės

Įvadas

Kad gamyboje būtų mažiau traumatizmo, o darbuotojai nesusirgtų profesinėmis ligomis, turi būti taikomi moksliškai pagrįsti profilaktikos ir bendros (kolektyvinės) apsaugos metodai ir priemonės. Paprastai jie numatomi dar projektavimo metu. Bendrosios apsauginės priemonės apsaugo darbuotoju