Kėbulų remonto skyriaus projektavimas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

INŽINIERIJOS KATEDRA

ANTANAS VILKELIS

Žemės ūkio technikos specialybės

individualiųjų studijų programos Žta grupės studentas

TECHNINĖS EKSPERTIZĖS IR KĖBULŲ FORMOS ATSTATYMO TECHNOLOGIJŲ

SAVARANKIŠKAS DARBAS

KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS PROJEKTAVIMAS

ĮVERTINTA:

...................

...........

.

Dėst. M. Mozūraitis

Marijampolė, 2004

ĮVADAS

  Kėbulų remontininkas įvertina automobilio kėbulo techninę būklę,
nustato defektus, greitai ir kokybiškai atlieka kėbulo remonto darbus. Ardo
kėbulą, lygina deformuotas dalis, dujinio ir elektrinio suvirinimo įranga
virina ir lituoja kėbulo detales, šalina koroziją, remontuoja nemetalines
detales. Surinktą automobilio kėbulą dažo. Naudojasi kontrolinėmis matavimo
priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų remontininko darbo įrankiais ir įranga.
Apdirba konstrukcines ir naudoja eksploatacines medžiagas. Braižo irr skaito
vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo brėžinius, įvairias schemas.
Automobilių kėbulų remontininkai dirba automobilių remonto dirbtuvėse,
darbo sąlygos priklauso nuo dirbtuvės techninio aprūpinimo. Jei dirbtuvės
mechanizacijos lygis žemas – daugelį darbų atlieka rankomis, tenka kilnoti
nemažo svorio reikmenis. Apsaugai nuo dulkių, nuodingų garų ir triukšmo
dėvi kaukę, šalmą ir kt.

Automobilių kėbulų remontininko darbo sėkmę lemia technikos pomėgis,
kruopštumas ir atidumas, savarankiškumas bei komunikabilumas. Taip pat
svarbu gera judesių koordinacija, greita reakcija, ištvermė (gebėjimas ilgą
laiką dirbti iškėlus rankas ar sulenkus nugarą). Šį darbą sunku sėkmingai
dirbti fiziškai silpnesniems žmonėms. Negali dirbti assmenys, turintys rimtų
regos, klausos, žymių plaštakos funkcijos sutrikimų.

Lengvųjų automobilių  kėbulo remontininkas turi nusimanyti:

—   bendrą automobilio sandarą;

—   variklio mechanizmų bei sistemų įrengimą ir veikimą;

—   transmisijos, važiuoklės bei valdymo mechanizmų įrengimą, veikimą;

—   automobilių kėbulų įrengimą, defektus, remonto būdus;

—   ardymo ir surinkimo, šaltkalvystės, klijavimo, litavimo ir suvirinimo
darbų technologijas;

—   kontrolinių di

iagnostikos priemonių, darbo įrankių ir įrengimų
naudojimo būdus;

—   vidutinio sudėtingumo brėžinių ir schemų sudarymo ir skaitymo būdus;

—   kelių eismo taisykles ir eismo saugumo reikalavimus;

—   darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, elektrosaugos, gamtosaugos ir
gamybinės sanitarijos; taisyklės ir reikalavimus;

—   pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiam tvarką, būdus ir priemones;

—   pagrindinius ekonomikos ir darbo teisės teiginius.

Lengvųjų automobilių  kėbulo remontininkas turi mokėti:

—   vidutinio sudėtingumo šaltkalvystės, ardymo ir surinkimo, litavimo,
klijavimo darbus;

—   įvertinti kėbulo techninę būklę, surasti defektus, parinkti remonto
būdus, remontuoti kėbulus;

—   naudoti kontrolinėmis matavimo priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų
remontininko darbo įrankiais ir įranga;

—   naudotis elektrinio suvirinimo įrengimais virinti įvairias siūles
rankiniu būdu ir pusautomačiu, aplydyti detales;

—   apdirbti konstrukcines ir naudoti eksploatacines medžiagas;

—   braižyti ir skaityti vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo
brėžinius, įvairias schemas;

—   mokėti vairuoti B,C kategorijos transporto priemones;

—   laikytis darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos eletrosaugos,
gamtosaugos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų;

—   racionaliai ir taupiai naudoti energiją, žaliavas ir medžiagas,
tausoti įrrankius ir įrangą;

—   suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam;

—   racionaliai organizuoti darbo vietą, tinkamai ją prižiūrėti.

Kėbulų remontininkas- paklausi ir perspektyvi profesija. Gausėjant
įvežamų iš užsienio naujų ir naudotų automobilių, reikalingas kvalifikuotas
remontininkas, galintis diagnozuoti automobilių kėbulų techninę būklę ir
atlikti kokybišką jų remontą tiek didelėse autoremonto įmonėse, tiek
smulkiuose, privačiuose automobilių garažuose. Turint kėbulų remontininko
profesiją, galima įsidarbinti samdomais darbuotojais autotransporto
priemonių remonto (serviso), techninės priežiūros įmonėse. Be to galima
pradėti savo verslą – steigiant darbo vietas, galima įdarbinti ir kitus
žmones, sukuriant darbo vietą sau ir kitiems.

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS

Kiekvieną tr

ransporto priemonės rinkos vertę įtakoja faktoriai:

1) naujos transporto priemonės kaina;

2) speciali ir papildoma įranga;

3) padangos;

4) modelio tipas ir konstrukcijos pakitimai;

5) amžius (nusidėvėjimas);

6) paklausa;

7) rida;

8) išlaikymas (kaip gerai išlaikyta, eksploatuota);

9) savininkų skaičius;

10) naudojimo paskirtis;

11) atliktas vertę didinantis arba gerinantis remontas;

12) ankstesni apgadinimai;

13) reikalingas atlikti remontas;

14) transporto priemonės prekinės vertės netekimas.

Transporto priemonės atkūrimo arba remonto kaštai yra skaičiuojami
naudojantis kompiuterinėse duomenų bazėse surinkta medžiaga ir informacija,
kuri pripažinta Europoje. Skaičiavimuose paprastai pateikiama:

1) remonto darbų vertė;

2) keičiamų agregatų arba detalių vertė;

3) dažymo vertė.

Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, nustatoma ar transporto
priemonės remontas yra ekonomiškas, ar yra visiškas sugedimas. Visiškas
sugedimas būna tuomet, kai remonto kaštai yra didesni už automobilio
liekamąją vertę. Transporto priemonės liekamoji vertė yra apskaičiuojama
pagal vidutinę rinkos vertę – ją atitinkamai koreguojant.

Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal formulę:

[pic]
Čia: [pic] – naujos bazinės komplektacijos transporto priemonės kaina Lt;
[pic]- vidutinis transporto priemonės vertės koeficientas priklausomai nuo
transporto priemonės senumo procentais.

Lengvųjų automobilių koeficiento [pic]vidutinės reikšmės:

| | | | | |vien|bendras|
| | | | | |o | |
|1. |Hidraulinis presas |П-6022 |0,45×0,17|3 |0,08|0,24* |
| |(kilnojamas) | | | | | |
|2. |Kompresorinis įrenginys |СО – 7A |0,92×0,48|1 |0,44|0,44 |
| |(kilnojamas) | | | | | |
|3. |Konteineris išbrokuotoms |ОРГ-1598 |0,97×0,87|2 |0,84|1,68 |
| |detalėms | | | | | |
|4. |Stovas su besisukančiomis|ОРГ-1468-0|1,1×1,1 |2 |1,21|2,42 |
| |detalėmis |5-340 | | | | |
|5. |Stalinės gręžimo staklės |НС-12A |0,36×0,7 |2 |0,25|0,5* |
|6. |Spinta technologiniams |ОРГ-1661 |0,75×0,62|2 |0,47|0,94 |
| |įrankiams | | | | | |
|7. |Galandinimo staklės |ЗБ 634 |0,8×0,6 |1 |0,48|0,48 |
|8. |Dviejų darbo vietų |ОРГ-1468-0|2,4×0,8 |3 |1,92|5,76 |
| |šaltkalviškas darbastalis|1-070 | | | | |
|9. |Montavimo spintelės |ОРГ-1468-1|0,6×0,4 |2 |0,24|0,48 |
| |(kilnojamos) |8-830 | | | | |
|10. |Smėlio dėžė |ОРГ-1468-0|0,5×0,4 |1 |0,2 |0,2 |
| |(priešgaisrinė) |3-320 | | | | |
|11. |Vežimėlis detalių |22-154-22 |2,0×1,0 |2 |2 |4 |
| |pervežimui | | | | | |
|12. |Lentynos detalėms ir |ОРГ-1468-0|1,4×0,5 |3 |0,7 |2,1 |
| |mazgams |5-320 | | | | |

1 lentelės tęsinys kitame puslapyje

1 lentelės tęsinys

|Pozi-|Technologinių įrengimų|Markė, |Matmenys,|Kieki|Plotas, [pic]|
|cija |ir įrankių pavadinimas|tipas |mm |s | |
|plane| | | | | |
| | | | | |vien|bendras|
| | | | | |o | |
|13. |Šaltkalviškas |ОРГ-1468-01-0|1,2×0,8 |2 |0,96|1,92 |
| |darbastalis vienos |60 | | | | |
| |darbo vietos | | | | | |
|14. |Šaltkalviški |- |0,32×0,24|2 |0,08|0,16* |
| |spaustuvai | | | | | |
|15. |Dėžė šluostymo |ОРГ-1468-07-0|1×0,5 |2 |0,5 |1 |
| |medžiagoms |90A | | | | |
|16. |Įrankių komplektai |USAG OKAY 511|1,8×0,5 |2 |0,9 |1,8 |
| |(ant vežimėlio) | | | | | |
|17. |Kėbulų tampymo st

tendas|AUTOROBOT XLS|5,0×2,4 |2 |12 |24 |
| | |2 | | | | |
|18. |Automobilis |Audi 100 |4,8×1,8 |2 |8,64|17,28 |
|19. |Suvirinimo |Kempomat 2100|0,82×0,39|2 |0,32|0,64 |
| |pusautomatis | | | | | |
|20. |Elektrinis kampinis |9059SF |0,47×0,25|2 |0,12|0,24* |
| |šlifuoklis | | | | | |
|21. |Elelektroninė |SPANESI TOUCH|1,7×1,0 |1 |1,7 |1,7 |
| |automobilio kėbulo | | | | | |
| |geometrijos matavimo | | | | | |
| |sistema | | | | | |
| |Bendras plotas |66,84 |

Pastaba: * į bendrą ploto skaičiavimą neįeina (kilnojami ant stalo).

Toliau skaičiuojame minimalų ir maksimalų skyriaus plotus:

[pic]

[pic]

Čia: [pic] – minimalus skyriaus plotas, [pic];
[pic] – maksimalus skyriaus plotas, [pic].

4. SKYRIAUS APŠVIETIMO IR VENTILIACIJOS SKAIČIAVIMAS

Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Dabar skaičiuosime
natūralų apšvietimą. Natūraliam apšvietimui langų plotas [pic]
apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]
Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic]. Priimame 300,8 [pic];
K – natūralaus apšvietimo koeficientas. Jis yra K=0,3.

[pic]

Žinant patalpos aukštį (H), galima apskaičiuoti lango aukštį:

[pic]

Čia: H – atstumas nuo grindų iki lubų. Priimame H = 5 m;
[pic] – atstumas nuo grindų iki lango apačios. Priimame [pic]= 1 m;
[pic] – atstumas nuo lango viršaus iki lubų. Priimame [pic]= 0,5 m.

Visų langų plotis (L) nustatomas pagal formulę:

[pic]

[pic]

Pasirinkus lango plotį (b), langų skaičius [pic] nustatomas pagal
formulę:

[pic]
Čia: b – lango plotis, m. Jis gali būti 1,08 m; 1,48 m; 1,87 m. Priimu b =
1,08 m.

[pic]
Priimu 24 vnt. langų.

4.1. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas

Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius dirbtiniam skyriaus
apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal „vatų
metodą“, t.y. lyginamąjį šviesinį galingumą. Skyriaus apšvietimui bendros
šviesos galingumas (S) nustatomas pagal formulę:

[pic]
Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic];
[pic] – lyginamasis šiesos galingumas, [pic].

Šaltkalvių, mechaninis variklių remonto lyginamasis šviesos
galingumas [pic]= 10 [pic].

[pic]

Pairinkus lempų galingumą 200 W, nustatomas jų skaičius:

[pic]
Čia: [pic] – vienos lempos galingumas, W.

[pic]
Priimu 15 vnt. lempų.

2 lentelė. Apšvietimo skaičiavimo suvestinė
|Eil|Skyriaus |Plotas|Langų |Lempų

|Lempų skaičius|Pasirinktų|
|. |pavadinimas |, |kaičius |galingumas| |šviestuvų |
|Nr.| |[pic] | |, W | |markė |

| | |apskai-čiuotas |priimtas | |apskai-čiuotas |priimtas | | |1. |Kėbulų
remonto skyrius |300,8 |23,9 |24 |200 |15,04 |15 |ППД-200 | |

Šviestuvų tipai parenkami priklausomai nuo gamybinės aplinkos sąlygų,
kuriuose planuojama juos montuoti. Kėbulų remonto skyriui pasirenkame
pakabinamus šviestuvus, kurie apsaugoti nuo dulkių. Tai šviestuvai ППД-200.
Jie skirti dulkėtų su chemiškai aktyvia aplinka patalpų apšvietimui. Tinka
100 W ir 200 W kaitrinėms lempoms.

4.2. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas

4.2.1. Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas

Priverstinė ventilaicija būna ištraukiamoji, paduodamoji ir mišri.
Priverstinė ventiliacija įrengiama tuose skyriuose, kuriuose pagal
sanitarinius – higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius per valandą
didesnis kaip 3. Kėbulų remonto skyriui oro apykaitų skaičius per valandą
yra 4-6. Priverstinė ventiliacija projektuojama arba patikrinama
skaičiavimais. Nustatoma, kuriems skyriams reikalinga priverstinė
ventiliacija, parenkamas oro apykaitų skaičius. Darbo vietose, kur
išssiskiria dulkės, dujos arba garai, projektuojama ištraukiamoji
ventiliacija. Ventiliatoriaus našumas [pic] apskaičiuojamas žinant duoto
skyriaus tūrį ir oro apykaitų skaičių per valandą.

[pic]
Čia: [pic] – skyriaus tūris, [pic];
[pic] – skyriaus oro apykaitų skaičius per valanadą. Priimame [pic] = 4.

Bet kurio skyriaus tūris nustatomas pagal formulę:

[pic]
Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic];
H – skyriaus aukštis, m. Priimame 5 m.

[pic]

Apskaičiuojame ventiliatoriaus našumą:

[pic]

Šiuolaikinėse remonto dirbtuvėse kiekvienam priverstinę ventiliaciją
skaičiuotam skyriui nebūtinas atskiras ventiliatorius. Gali būti jungiama
kanalais į ventiliacijos kameras, todėl elektros variklio galingumo
skaičiuoti ir ventiliatoriui variklio parinkti nereikia, nes su
ventiliatoriais komplektuojami varikliai.
Ventiliatoriai parenkami apskaičiuoto našumo. Pasirenku ventiliatoriaus
tipą 06-300 Nr.6. Šio ventiliatoriaus slėgis yra 90-180 Pa, variklio
galingumas 1 kW, našumas 4500-11000 [pic], ašinis.

5. DARBŲ SAUGA KĖBULŲ REMONTO SKYRIUJE

5.1. Autošaltkalvio veiksmai prieš darbo pradžią

1. Prieš darbą autošaltkalvis privalo rankų apsaugai naudoti apsauginę

pastą, susitvarkyti darbo drabužius, darbo vietą, susidėti tik tuos

įrankius, kurie numatomi panaudoti darbo metu, įsitikinti jų

tvarkingumu.

2. Įsitikinti įrengimų įžeminimo patikimumu.

3. Įsitikinti žarnų tvirtinimo teisingumu ir patikimumu. Draudžiama jas

tvirtinti viela.

4. Apšvietimą nustatyti taip, kad nebūtų akinimo ir siektų 200 lx.

5. Grindys turi būti lygios ir sausos. Slidžią grindų vietą pabarstyti

smėliu ar pjuvenomis.

6. Prie darbastalio turi būti tvarkingos, nesulūžę medinės grotelės.

7. Plaktukų, kūjų kotai turi būti padaryti iš kietų medžio rūšių (buko,

beržo ir kt.), ovalo formos, švariu paviršiumi, storėjantys.

Plaktukai, kūjai ant koto privalo būti patikimai užkyliuoti.

8. Kirstukas turi būti ne trumpesnis kaip 150 mm be įskilimų, atplaišų.

9. Raktų žiaunos turi būti griežtai lygiagretės, neišdaužytos.

10. Spaustuvai prie šaltkalviško stalo turi būti pritvirtinti paikimai ir

visais varžtais. Spaustuvų žiaunos negali būti persikreipusios, turi

nesislankioti.

11. Elektrinių įrankių laidų izoliacija, kištukai turi būti tvarkingi,

nesuskilę, nesutrūkinėję.

12. Elektrinių įrankių, naudojamų padidinto pavojingumo patalpose, įtampa

turi būti ne didesnė kaip 12 voltų.

13. Tarp rupaus šlifavimo staklių (šmirgelių) diskų ir flangų turi būti

tarpinės. Tarpas tarp disko ir atramos turi būti ne didesnis kaip 3

mm.

5.2. Autošaltkalvio veiksmai darbo metu
2.1 Kertant metalą ar kitas medžiagas, užsidėti apsauginius akinius ar
skydelį.
2.2 Dirbant su rupaus šlifavimo staklėmis (šmirgeliu), stovėti šalia disko;
jei nėra ekrano – naudoti apsauginius akinius ar skydelį. Šmirgeliuoti tik
cilindriniu disko paviršiumi, detalę pasidėjus ant atramos. Kai detalė
maža, ją laikyti žnyplėmis.
2.3 Rankiniai šmirgeliavimo įrankiai privalo turėti apsaugas. Dirbant su
jais, užidėti akinis arba skydelį. Jei apdirbama detalė skamba, užsidėti
ausines.
2.4 Nekelti neleistino svorio rankomis.
2.5 Kad vykdyti suvirinimo darbus, reikia turėti suvirintojo pažymėjimą,
prieš darbų vykdymą išklausyti atitinkamą instruktažą.
2.6 Suvirinant pusautomačiu būtina saugotis:

2.6.1 elektros srovės traumų;

2.6.2 akių ir atvirosios odos vietų pažeidimo nuo elektros lanko
spindulių;

2.6.3 nudegimo nuo išlydyto metalo, metalo ir šlako tyškalų;

2.6.4 apsinuodijimo dujomis, kurios išsiskiria suvirinimo zonoje;

2.6.5 sprogimo suvirinant talpas, vamzdynus su slėgimu arba kuriose
buvo degios medžiagos;

2.6.6 gaisro suvirinant arti lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.
2.7 Elektros tinklo įtampa pavojinga, todėl draudžiama dirbti pusautomačiu
su atidarytais dangčiais, elektros kabeliais su pažeista izoliacija.
2.8 Draudžiama kilnoti ir remontuoti aparatūrą neišjungus iš tinklo.
2.9 Draudžiama naudoti laidus su pažeista izoliacija.
2.10 Suvirinimo lanko spinduliai žalingi žmogaus organizmui, todėl
suvirinant būtina naudotis suvirinimo skydeliu su specialiu šviesos filtru.
Jeigu suvirintojas patalpoje dirba kartu su kitais darbuotojais, darbo
vietą būtina atskirti skydais.
2.11 Suvirintojo darbo vieta turi būti gerai vėdinama, nes galima
apsinuodyti suvirinimo metu išsiskiriančioms dujomis.
2.12 Suvirinant būtina laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių.
Suvirinimo darbų vietose turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas,
smėlio dėžė, kibiras su vandeniu).
2.6 Dirbant su gręžimo staklėmis:

2.6.1 draudžiama mūvėti pirštines;

2.6.2 detalę tvirtinti į spaustuvus arba laikyti suspaudus kitais
įrankiais (žnyplėmis, veržtuvais);

2.6.3 grąžtą griebtuve galima keisti tik visiškai jam sustojus;

2.6.4 drožles ir dulkes valyti tik su šepečiu.
2.7 Nuimtą detalę ar mazgą reikia dėti ant grindų ar šaltkalviško stalo.
Smulkias dalis dėti į tarą.
2.8 Sujungiamų detalių, mazgų kiaurymių sutapimą tikrinti su metaliniu
strypeliu.
2.9 Dedant spyruokles, jas suspausti specialiais prietaisais.
2.10 Išpilti tepalus tik į specialią tarą. Išsiliejusius tepalus tuoj pat
užpilti smėliu arba pjuvenomis ir pašalinti į uždengiamą metalinę dėžę.
2.11 Uždaroje patalpoje įjungtas variklis negali dirbti ilgiau kaip 5
minutes. Po to patalpa turi būti pravėdinta ne trumpiau kaip 15 min.
2.12 Negalima remontuoti, tepti, reguliuoti, valyti automobilį jam dirbant.
2.13 Nedėti tarp rakto ir veržlės atsuktuvus, metalines plokšteles,
negalima prailginti rakto pet kitu raktu ar vamzdžiu.
2.14 Negalima stabdyti besisukantį griebtuvą, įrankį, judantį įrengimą
rankomis.
2.15 Darbastalį, įrengimu valyti tik su šepečiais. Negalima naudoti
suspaustą orą, nupūsti burna.
2.16 Neatsukinėti veržles mušant plaktuku per raktą.
2.17 Nejungti elektrinus prietaisus drėgnomis rankomis, spaudyti mygtukų
pašaliniais daiktais.
2.18 Tuoj pat nutraukti darbą su įrengimu ir informuoti darbų vadovą,
pastebėjus, kad atsilaisvinęs ar nutrūkęs įžeminimo laidas, pažeista laidų
izoliacija, sulūžę jungtukai ar jaučiamas elektros srovės poveikis.
Draudžiama pačiam remontuoti elektros laidus.
2.19 Draudžiama naudoti elektrinius savo gamybos kaitinimo prietaisus arba
prietaisus su atvira spirale.
2.20 Dirbant elektriniais įrankiais pastoviai stebėti kad maitinantys
laidai nebūtų susukti arba pažeisti.
2.21 Aptarnaujant kėlimo įrenginius gali apmokyti tik turintys pažymėjimą
asmenys ir išklausę instruktažą.
2.22 Draudžiama rūkyti arti benzino bako ir įrenginių, kuriais teka
benzinas, dažymo vietose, garaže.
2.23 Į darbo vietą neleisti pašalinius asmenis. Draudžiama leisti dirbti
neapmokytiems ir neinstruktuotiems darbuotojams.
2.24 Pasitraukiant iš darbo vietos įspėti administraciją.
2.25 Nedirbti su netvarkingais įrengimais. Apie pastebėtus gedimus tuoj pat
informuoti darbų vadovą ar administraciją.

5.3. Autošaltkalvio veiksmai ypatingais atvejais

3.1 Kilus darbo vietoje gaisrui autošaltkalvis privalo, įspėjęs
aplinkinius, nedelsiant iškviesti ugniagesius telefonu Nr.01, turimomis
gesinimo priemonėmis, jį gesinti neleidžiant jam išplisti.
3.2 Degančias šiukšles, medieną galima gesinti įvairiomis gaisrų gesinimo
priemonėmis. Degančius elektros vartotojus, dažus, naftos produktus reikia
gesinti tik miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, užberiant žemėmis,
smėliu. Negalima gesinti jų vandeniu.
3.3 Įvykus avarijai, tuoj pat informuoti darbų vadovą ir imtis veiksmų kad
apsaugoti įmonės turtą.
3.4 Kilus pavojui sveikatai ar gyvybei, išeiti š pavojingos zonos.
3.5 Susižeidus einant į darbą, darbe ar iš darbo, pačiam ar per kitą asmenį
įspėti administraciją ir kreiptis pagalbos į miesto polikliniką.
Jei nukentėjo kitas asmuo – suteikti jam pirmąją pagalbą. Greitąją pagalbą
kviesti visais atvejais, kai yra pavojus gyvybei.

5.4. Autošaltkalvio veiksmai baigus darbą

4.1 Baigus darbą išjungti elektrinius įrengimus ir prietaisus.
4.2 Sutvarkyti darbo vietą, įrankius, įrengimus nuvalyti ir sudėti į jiems
skirtas vietas.
4.3 Nusiprausti rankas vandeniu ir muilu.
4.4 Darbo vietoje negalima saugoti maisto produktų, valgių.
4.5 Pilant kurą į talpas, nenaudoti kibirų, nesiurbti kuro burna, nenaudoti
plastmasinių indų.
4.6 Pranešti įmonės administracijai apie darbo metu iškilusius trūkumus,
trukdymus bet kokius atsitikimus.

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1) atlikti skirtam savarankiškam darbui buvo pakankamai laiko;

2) literatūros kiekis norint atlikti skirtą darbą buvo pakankamas;

3) savarankiško darbo medžiaga išdėstyta suprantamai ir aiškiai;

4) darbo tikslai ir darbo struktūra rašant savarankišką darbą buvo

pasiekti.

7. LITERATŪRA

1. Baradinskas J. „Mašinų techninis aptarnavimas ir remontas“. Vilnius,
1987.
2. Jonušas R. ir kiti. „Remonto technologija“. Kaunas, Technologija, 1999.
3. Labanauskis K. „Žemės ūkio technikos remontas“. Vilnius, 2001.
4. Darbų saugos instrukcija autošaltkalviui. IĮ „Javona“, 1996.

8. TURINYS

ĮVADAS 3
1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS 5
2. KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS DARBO JĖGOS SKAIČIAVIMAS 7
3. KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS (PATALPOS) ĮRANKIŲ, ĮRENGIMŲ IR STENDŲ
PARINKIMAS IR PLOTO NUSTATYMAS 9
4. SKYRIAUS APŠVIETIMO IR VENTILIACIJOS SKAIČIAVIMAS 12

4.1. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas 13

4.2. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas 14

4.2.1. Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas 14
5. DARBŲ SAUGA KĖBULŲ REMONTO SKYRIUJE 15
6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 19
7. LITERATŪRA 20
8. TURINYS 21
PRIEDAI 22

PRIEDAI

Leave a Comment