Kėbulų remonto skyriaus projektavimas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

INŽINIERIJOS KATEDRA

ANTANAS VILKELIS

Žemės ūkio technikos specialybės individualiųjų studijų programos Žta grupės studentas

TECHNINĖS EKSPERTIZĖS IR KĖBULŲ FORMOS ATSTATYMO TECHNOLOGIJŲ

SAVARANKIŠKAS DARBAS

KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS PROJEKTAVIMAS

ĮVERTINTA:

Dėst. M. Mozūraitis

Marijampolė, 2004

ĮVADAS

Kėbulų remontininkas įvertina automobilio kėbulo techninę būklę, nustato defektus, greitai ir kokybiškai atlieka kėbulo remonto darbus. Ardo kėbulą, lygina deformuotas dalis, dujinio ir elektrinio suvirinimo įranga virina ir lituoja kėbulo detales, šalina koroziją, remontuoja nemetalines detales. Surinktą automobilio kėbulą dažo. Naudojasi kontrolinėmis matavimo priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų remontininko darbo įrankiais ir įranga.

Apdirba konstrukcines ir naudoja eksploatacines medžiagas. Braižo ir skaito vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo brėžinius, įvairias schemas.

Automobilių kėbulų remontininkai dirba automobilių remonto dirbtuvėse, darbo sąlygos priklauso nuo dirbtuvės techninio aprūpinimo. Jei dirbtuvės mechanizacijos lygis žemas – daugelį darbų atlieka rankomis, tenka kilnoti nemažo svorio reikmenis. Apsaugai nuo dulkių, nuodingų garų ir triukšmo dėvi kaukę, šalmą ir kt.

Automobilių kėbulų remontininko darbo sėkmę lemia technikos pomėgis, kruopštumas ir atidumas, savarankiškumas bei komunikabilumas. Taip pat svarbu gera judesių koordinacija, greita reakcija, ištvermė (gebėjimas ilgą laiką dirbti iškėlus rankas ar sulenkus nugarą). Šį darbą sunku sėkmingai dirbti fiziškai silpnesniems žmonėms. Negali dirbti asmenys, turintys rimtų regos, klausos, žymių plaštakos funkcijos sutrikimų.

Lengvųjų automobilių kėbulo remontininkas turi nusimanyti:

— bendrą automobilio sandarą;

— variklio mechanizmų bei sistemų įrengimą ir veikimą;

— transmisijos, važiuoklės bei valdymo mechanizmų įrengimą, veikimą;

— automobilių kėbulų įrengimą, defektus, remonto būdus;

— ardymo ir surinkimo, šaltkalvystės, klijavimo, litavimo ir suvirinimo darbų technologijas;

— kontrolinių diagnostikos priemonių, darbo įrankių ir įrengimų naudojimo būdus;

— vidutinio sudėtingumo brėžinių ir schemų sudarymo ir skaitymo būdus;

— kelių eismo taisykles ir eismo saugumo reikalavimus;

— darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, elektrosaugos, gamtosaugos ir gamybinės sanitarijos; taisyklės ir reikalavimus;

— pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiam tvarką, būdus ir priemones;

— pagrindinius ekonomikos ir darbo teisės teiginius.

Lengvųjų automobilių kėbulo remontininkas turi mokėti:

— vidutinio sudėtingumo šaltkalvystės, ardymo ir surinkimo, litavimo, klijavimo darbus;

— įvertinti kėbulo techninę būklę, surasti defektus, parinkti remonto būdus, remontuoti kėbulus;

— naudoti kontrolinėmis matavimo priemonėmis, šaltkalvio ir kėbulų remontininko darbo įrankiais ir įranga;

— naudotis elektrinio suvirinimo įrengimais virinti įvairias siūles rankiniu būdu ir pusautomačiu, aplydyti detales;

— apdirbti konstrukcines ir naudoti eksploatacines medžiagas;

— braižyti ir skaityti vidutinio sudėtingumo darbo bei surinkimo brėžinius, įvairias schemas;

— mokėti vairuoti B,C kategorijos transporto priemones;

— laikytis darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos eletrosaugos, gamtosaugos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų;

— racionaliai ir taupiai naudoti energiją, žaliavas ir medžiagas, tausoti įrankius ir įrangą;

— suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam;

— racionaliai organizuoti darbo vietą, tinkamai ją prižiūrėti.

Kėbulų remontininkas- paklausi ir perspektyvi profesija. Gausėjant įvežamų iš užsienio naujų ir naudotų automobilių, reikalingas kvalifikuotas remontininkas, galintis diagnozuoti automobilių kėbulų techninę būklę ir atlikti kokybišką jų remontą tiek didelėse autoremonto įmonėse, tiek smulkiuose, privačiuose automobilių garažuose. Turint kėbulų remontininko profesiją, galima įsidarbinti samdomais darbuotojais autotransporto priemonių remonto (serviso), techninės priežiūros įmonėse. Be to galima pradėti savo verslą – steigiant darbo vietas, galima įdarbinti ir kitus žmones, sukuriant darbo vietą sau ir kitiems.

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS

Kiekvieną transporto priemonės rinkos vertę įtakoja faktoriai:

1) naujos transporto priemonės kaina;

2) speciali ir papildoma įranga;

3) padangos;

4) modelio tipas ir konstrukcijos pakitimai;

5) amžius (nusidėvėjimas);

6) paklausa;

7) rida;

8) išlaikymas (kaip gerai išlaikyta, eksploatuota);

9) savininkų skaičius;

10) naudojimo paskirtis;

11) atliktas vertę didinantis arba gerinantis remontas;

12) ankstesni apgadinimai;

13) reikalingas atlikti remontas;

14) transporto priemonės prekinės vertės netekimas.

Transporto priemonės atkūrimo arba remonto kaštai yra skaičiuojami naudojantis kompiuterinėse duomenų bazėse surinkta medžiaga ir informacija, kuri pripažinta Europoje. Skaičiavimuose paprastai pateikiama:

1) remonto darbų vertė;

2) keičiamų agregatų arba detalių vertė;

3) dažymo vertė.

Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, nustatoma ar transporto priemonės remontas yra ekonomiškas, ar yra visiškas sugedimas. Visiškas sugedimas būna tuomet, kai remonto kaštai yra didesni už automobilio liekamąją vertę. Transporto priemonės liekamoji vertė yra apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę – ją atitinkamai koreguojant.

Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – naujos bazinės komplektacijos transporto priemonės kaina Lt;

[pic]- vidutinis transporto priemonės vertės koeficientas priklausomai nuo transporto priemonės senumo procentais.

Lengvųjų automobilių koeficiento [pic]vidutinės reikšmės:

| | | | | |o | |

|1. |Hidraulinis presas |П-6022 |0,45×0,17|3 |0,08|0,24* |

|2. |Kompresorinis įrenginys |СО – 7A |0,92×0,48|1 |0,44|0,44 |

|3. |Konteineris išbrokuotoms |ОРГ-1598 |0,97×0,87|2 |0,84|1,68 |

|4. |Stovas su besisukančiomis|ОРГ-1468-0|1,1×1,1 |2 |1,21|2,42 |

| |detalėmis |5-340 | | | | |

|5. |Stalinės gręžimo staklės |НС-12A |0,36×0,7 |2 |0,25|0,5* |

|6. |Spinta technologiniams |ОРГ-1661 |0,75×0,62|2 |0,47|0,94 |

|7. |Galandinimo staklės |ЗБ 634 |0,8×0,6 |1 |0,48|0,48 |

|8. |Dviejų darbo vietų |ОРГ-1468-0|2,4×0,8 |3 |1,92|5,76 |

| |šaltkalviškas darbastalis|1-070 | | | | |

|9. |Montavimo spintelės |ОРГ-1468-1|0,6×0,4 |2 |0,24|0,48 |

| |(kilnojamos) |8-830 | | | | |

|10. |Smėlio dėžė |ОРГ-1468-0|0,5×0,4 |1 |0,2 |0,2 |

| |(priešgaisrinė) |3-320 | | | | |

|11. |Vežimėlis detalių |22-154-22 |2,0×1,0 |2 |2 |4 |

|12. |Lentynos detalėms ir |ОРГ-1468-0|1,4×0,5 |3 |0,7 |2,1 |

| |mazgams |5-320 | | | | |

1 lentelės tęsinys kitame puslapyje

1 lentelės tęsinys

| | | | | |o | |

|13. |Šaltkalviškas |ОРГ-1468-01-0|1,2×0,8 |2 |0,96|1,92 |

| |darbastalis vienos |60 | | | | |

|14. |Šaltkalviški |- |0,32×0,24|2 |0,08|0,16* |

|15. |Dėžė šluostymo |ОРГ-1468-07-0|1×0,5 |2 |0,5 |1 |

| |medžiagoms |90A | | | | |

|16. |Įrankių komplektai |USAG OKAY 511|1,8×0,5 |2 |0,9 |1,8 |

|17. |Kėbulų tampymo stendas|AUTOROBOT XLS|5,0×2,4 |2 |12 |24 |

| | |2 | | | | |

|18. |Automobilis |Audi 100 |4,8×1,8 |2 |8,64|17,28 |

|19. |Suvirinimo |Kempomat 2100|0,82×0,39|2 |0,32|0,64 |

|20. |Elektrinis kampinis |9059SF |0,47×0,25|2 |0,12|0,24* |

|21. |Elelektroninė |SPANESI TOUCH|1,7×1,0 |1 |1,7 |1,7 |

| |Bendras plotas |66,84 |

Pastaba: * į bendrą ploto skaičiavimą neįeina (kilnojami ant stalo).

Toliau skaičiuojame minimalų ir maksimalų skyriaus plotus:

[pic]

Čia: [pic] – minimalus skyriaus plotas, [pic];

[pic] – maksimalus skyriaus plotas, [pic].

4. SKYRIAUS APŠVIETIMO IR VENTILIACIJOS SKAIČIAVIMAS

Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Dabar skaičiuosime natūralų apšvietimą. Natūraliam apšvietimui langų plotas [pic]

apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic]. Priimame 300,8 [pic];

K – natūralaus apšvietimo koeficientas. Jis yra K=0,3.

[pic]

Žinant patalpos aukštį (H), galima apskaičiuoti lango aukštį:

[pic]

Čia: H – atstumas nuo grindų iki lubų. Priimame H = 5 m;

[pic] – atstumas nuo grindų iki lango apačios. Priimame [pic]= 1 m;

[pic] – atstumas nuo lango viršaus iki lubų. Priimame [pic]= 0,5 m.

Visų langų plotis (L) nustatomas pagal formulę:

[pic]

Pasirinkus lango plotį (b), langų skaičius [pic] nustatomas pagal formulę:

[pic]

Čia: b – lango plotis, m. Jis gali būti 1,08 m; 1,48 m; 1,87 m. Priimu b =

1,08 m.

[pic]

Priimu 24 vnt. langų.

4.1. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas

Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius dirbtiniam skyriaus apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal „vatų metodą“, t.y. lyginamąjį šviesinį galingumą. Skyriaus apšvietimui bendros šviesos galingumas (S) nustatomas pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic];

[pic] – lyginamasis šiesos galingumas, [pic].

Šaltkalvių, mechaninis variklių remonto lyginamasis šviesos galingumas [pic]= 10 [pic].

[pic]

Pairinkus lempų galingumą 200 W, nustatomas jų skaičius:

[pic]

Čia: [pic] – vienos lempos galingumas, W.

[pic]

Priimu 15 vnt. lempų.

2 lentelė. Apšvietimo skaičiavimo suvestinė

|Nr.| |[pic] | |, W | |markė |

| | |apskai-čiuotas |priimtas | |apskai-čiuotas |priimtas | | |1. |Kėbulų remonto skyrius |300,8 |23,9 |24 |200 |15,04 |15 |ППД-200 | |

Šviestuvų tipai parenkami priklausomai nuo gamybinės aplinkos sąlygų, kuriuose planuojama juos montuoti. Kėbulų remonto skyriui pasirenkame pakabinamus šviestuvus, kurie apsaugoti nuo dulkių. Tai šviestuvai ППД-200.

Jie skirti dulkėtų su chemiškai aktyvia aplinka patalpų apšvietimui. Tinka

100 W ir 200 W kaitrinėms lempoms.

4.2. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas

4.2.1. Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas

Priverstinė ventilaicija būna ištraukiamoji, paduodamoji ir mišri.

Priverstinė ventiliacija įrengiama tuose skyriuose, kuriuose pagal sanitarinius – higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius per valandą didesnis kaip 3. Kėbulų remonto skyriui oro apykaitų skaičius per valandą yra 4-6. Priverstinė ventiliacija projektuojama arba patikrinama skaičiavimais. Nustatoma, kuriems skyriams reikalinga priverstinė ventiliacija, parenkamas oro apykaitų skaičius. Darbo vietose, kur išssiskiria dulkės, dujos arba garai, projektuojama ištraukiamoji ventiliacija. Ventiliatoriaus našumas [pic] apskaičiuojamas žinant duoto skyriaus tūrį ir oro apykaitų skaičių per valandą.

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus tūris, [pic];

[pic] – skyriaus oro apykaitų skaičius per valanadą. Priimame [pic] = 4.

Bet kurio skyriaus tūris nustatomas pagal formulę:

[pic]

Čia: [pic] – skyriaus grindų plotas, [pic];

H – skyriaus aukštis, m. Priimame 5 m.

[pic]

Apskaičiuojame ventiliatoriaus našumą:

[pic]

Šiuolaikinėse remonto dirbtuvėse kiekvienam priverstinę ventiliaciją skaičiuotam skyriui nebūtinas atskiras ventiliatorius. Gali būti jungiama kanalais į ventiliacijos kameras, todėl elektros variklio galingumo skaičiuoti ir ventiliatoriui variklio parinkti nereikia, nes su ventiliatoriais komplektuojami varikliai.

Ventiliatoriai parenkami apskaičiuoto našumo. Pasirenku ventiliatoriaus tipą 06-300 Nr.6. Šio ventiliatoriaus slėgis yra 90-180 Pa, variklio galingumas 1 kW, našumas 4500-11000 [pic], ašinis.

5. DARBŲ SAUGA KĖBULŲ REMONTO SKYRIUJE

5.1. Autošaltkalvio veiksmai prieš darbo pradžią

1. Prieš darbą autošaltkalvis privalo rankų apsaugai naudoti apsauginę pastą, susitvarkyti darbo drabužius, darbo vietą, susidėti tik tuos įrankius, kurie numatomi panaudoti darbo metu, įsitikinti jų tvarkingumu.

2. Įsitikinti įrengimų įžeminimo patikimumu.

3. Įsitikinti žarnų tvirtinimo teisingumu ir patikimumu. Draudžiama jas tvirtinti viela.

4. Apšvietimą nustatyti taip, kad nebūtų akinimo ir siektų 200 lx.

5. Grindys turi būti lygios ir sausos. Slidžią grindų vietą pabarstyti smėliu ar pjuvenomis.

6. Prie darbastalio turi būti tvarkingos, nesulūžę medinės grotelės.

7. Plaktukų, kūjų kotai turi būti padaryti iš kietų medžio rūšių (buko, beržo ir kt.), ovalo formos, švariu paviršiumi, storėjantys.

Plaktukai, kūjai ant koto privalo būti patikimai užkyliuoti.

8. Kirstukas turi būti ne trumpesnis kaip 150 mm be įskilimų, atplaišų.

9. Raktų žiaunos turi būti griežtai lygiagretės, neišdaužytos.

10. Spaustuvai prie šaltkalviško stalo turi būti pritvirtinti paikimai ir visais varžtais. Spaustuvų žiaunos negali būti persikreipusios, turi nesislankioti.

11. Elektrinių įrankių laidų izoliacija, kištukai turi būti tvarkingi, nesuskilę, nesutrūkinėję.

12. Elektrinių įrankių, naudojamų padidinto pavojingumo patalpose, įtampa turi būti ne didesnė kaip 12 voltų.

13. Tarp rupaus šlifavimo staklių (šmirgelių) diskų ir flangų turi būti tarpinės. Tarpas tarp disko ir atramos turi būti ne didesnis kaip 3

mm.

5.2. Autošaltkalvio veiksmai darbo metu

2.1 Kertant metalą ar kitas medžiagas, užsidėti apsauginius akinius ar skydelį.

2.2 Dirbant su rupaus šlifavimo staklėmis (šmirgeliu), stovėti šalia disko;

jei nėra ekrano – naudoti apsauginius akinius ar skydelį. Šmirgeliuoti tik cilindriniu disko paviršiumi, detalę pasidėjus ant atramos. Kai detalė maža, ją laikyti žnyplėmis.

2.3 Rankiniai šmirgeliavimo įrankiai privalo turėti apsaugas. Dirbant su jais, užidėti akinis arba skydelį. Jei apdirbama detalė skamba, užsidėti ausines.

2.4 Nekelti neleistino svorio rankomis.

2.5 Kad vykdyti suvirinimo darbus, reikia turėti suvirintojo pažymėjimą, prieš darbų vykdymą išklausyti atitinkamą instruktažą.

2.6 Suvirinant pusautomačiu būtina saugotis:

2.6.1 elektros srovės traumų;

2.6.2 akių ir atvirosios odos vietų pažeidimo nuo elektros lanko spindulių;

2.6.3 nudegimo nuo išlydyto metalo, metalo ir šlako tyškalų;

2.6.4 apsinuodijimo dujomis, kurios išsiskiria suvirinimo zonoje;

2.6.5 sprogimo suvirinant talpas, vamzdynus su slėgimu arba kuriose buvo degios medžiagos;

2.6.6 gaisro suvirinant arti lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.

2.7 Elektros tinklo įtampa pavojinga, todėl draudžiama dirbti pusautomačiu su atidarytais dangčiais, elektros kabeliais su pažeista izoliacija.

2.8 Draudžiama kilnoti ir remontuoti aparatūrą neišjungus iš tinklo.

2.9 Draudžiama naudoti laidus su pažeista izoliacija.

2.10 Suvirinimo lanko spinduliai žalingi žmogaus organizmui, todėl suvirinant būtina naudotis suvirinimo skydeliu su specialiu šviesos filtru.

Jeigu suvirintojas patalpoje dirba kartu su kitais darbuotojais, darbo vietą būtina atskirti skydais.

2.11 Suvirintojo darbo vieta turi būti gerai vėdinama, nes galima apsinuodyti suvirinimo metu išsiskiriančioms dujomis.

2.12 Suvirinant būtina laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių.

Suvirinimo darbų vietose turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas, smėlio dėžė, kibiras su vandeniu).

2.6 Dirbant su gręžimo staklėmis:

2.6.1 draudžiama mūvėti pirštines;

2.6.2 detalę tvirtinti į spaustuvus arba laikyti suspaudus kitais įrankiais (žnyplėmis, veržtuvais);

2.6.3 grąžtą griebtuve galima keisti tik visiškai jam sustojus;

2.6.4 drožles ir dulkes valyti tik su šepečiu.

2.7 Nuimtą detalę ar mazgą reikia dėti ant grindų ar šaltkalviško stalo.

Smulkias dalis dėti į tarą.

2.8 Sujungiamų detalių, mazgų kiaurymių sutapimą tikrinti su metaliniu strypeliu.

2.9 Dedant spyruokles, jas suspausti specialiais prietaisais.

2.10 Išpilti tepalus tik į specialią tarą. Išsiliejusius tepalus tuoj pat užpilti smėliu arba pjuvenomis ir pašalinti į uždengiamą metalinę dėžę.

2.11 Uždaroje patalpoje įjungtas variklis negali dirbti ilgiau kaip 5

minutes. Po to patalpa turi būti pravėdinta ne trumpiau kaip 15 min.

2.12 Negalima remontuoti, tepti, reguliuoti, valyti automobilį jam dirbant.

2.13 Nedėti tarp rakto ir veržlės atsuktuvus, metalines plokšteles, negalima prailginti rakto pet kitu raktu ar vamzdžiu.

2.14 Negalima stabdyti besisukantį griebtuvą, įrankį, judantį įrengimą rankomis.

2.15 Darbastalį, įrengimu valyti tik su šepečiais. Negalima naudoti suspaustą orą, nupūsti burna.

2.16 Neatsukinėti veržles mušant plaktuku per raktą.

2.17 Nejungti elektrinus prietaisus drėgnomis rankomis, spaudyti mygtukų pašaliniais daiktais.

2.18 Tuoj pat nutraukti darbą su įrengimu ir informuoti darbų vadovą, pastebėjus, kad atsilaisvinęs ar nutrūkęs įžeminimo laidas, pažeista laidų izoliacija, sulūžę jungtukai ar jaučiamas elektros srovės poveikis.

Draudžiama pačiam remontuoti elektros laidus.

2.19 Draudžiama naudoti elektrinius savo gamybos kaitinimo prietaisus arba prietaisus su atvira spirale.

2.20 Dirbant elektriniais įrankiais pastoviai stebėti kad maitinantys laidai nebūtų susukti arba pažeisti.

2.21 Aptarnaujant kėlimo įrenginius gali apmokyti tik turintys pažymėjimą asmenys ir išklausę instruktažą.

2.22 Draudžiama rūkyti arti benzino bako ir įrenginių, kuriais teka benzinas, dažymo vietose, garaže.

2.23 Į darbo vietą neleisti pašalinius asmenis. Draudžiama leisti dirbti neapmokytiems ir neinstruktuotiems darbuotojams.

2.24 Pasitraukiant iš darbo vietos įspėti administraciją.

2.25 Nedirbti su netvarkingais įrengimais. Apie pastebėtus gedimus tuoj pat informuoti darbų vadovą ar administraciją.

5.3. Autošaltkalvio veiksmai ypatingais atvejais

3.1 Kilus darbo vietoje gaisrui autošaltkalvis privalo, įspėjęs aplinkinius, nedelsiant iškviesti ugniagesius telefonu Nr.01, turimomis gesinimo priemonėmis, jį gesinti neleidžiant jam išplisti.

3.2 Degančias šiukšles, medieną galima gesinti įvairiomis gaisrų gesinimo priemonėmis. Degančius elektros vartotojus, dažus, naftos produktus reikia gesinti tik miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, užberiant žemėmis, smėliu. Negalima gesinti jų vandeniu.

3.3 Įvykus avarijai, tuoj pat informuoti darbų vadovą ir imtis veiksmų kad apsaugoti įmonės turtą.

3.4 Kilus pavojui sveikatai ar gyvybei, išeiti š pavojingos zonos.

3.5 Susižeidus einant į darbą, darbe ar iš darbo, pačiam ar per kitą asmenį įspėti administraciją ir kreiptis pagalbos į miesto polikliniką.

Jei nukentėjo kitas asmuo – suteikti jam pirmąją pagalbą. Greitąją pagalbą kviesti visais atvejais, kai yra pavojus gyvybei.

5.4. Autošaltkalvio veiksmai baigus darbą

4.1 Baigus darbą išjungti elektrinius įrengimus ir prietaisus.

4.2 Sutvarkyti darbo vietą, įrankius, įrengimus nuvalyti ir sudėti į jiems skirtas vietas.

4.3 Nusiprausti rankas vandeniu ir muilu.

4.4 Darbo vietoje negalima saugoti maisto produktų, valgių.

4.5 Pilant kurą į talpas, nenaudoti kibirų, nesiurbti kuro burna, nenaudoti plastmasinių indų.

4.6 Pranešti įmonės administracijai apie darbo metu iškilusius trūkumus, trukdymus bet kokius atsitikimus.

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1) atlikti skirtam savarankiškam darbui buvo pakankamai laiko;

2) literatūros kiekis norint atlikti skirtą darbą buvo pakankamas;

3) savarankiško darbo medžiaga išdėstyta suprantamai ir aiškiai;

4) darbo tikslai ir darbo struktūra rašant savarankišką darbą buvo pasiekti.

7. LITERATŪRA

1. Baradinskas J. „Mašinų techninis aptarnavimas ir remontas“. Vilnius,

1987.

2. Jonušas R. ir kiti. „Remonto technologija“. Kaunas, Technologija, 1999.

3. Labanauskis K. „Žemės ūkio technikos remontas“. Vilnius, 2001.

4. Darbų saugos instrukcija autošaltkalviui. IĮ „Javona“, 1996.

8. TURINYS

ĮVADAS 3

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS NUSTATYMAS 5

2. KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS DARBO JĖGOS SKAIČIAVIMAS 7

3. KĖBULŲ REMONTO SKYRIAUS (PATALPOS) ĮRANKIŲ, ĮRENGIMŲ IR STENDŲ

PARINKIMAS IR PLOTO NUSTATYMAS 9

4. SKYRIAUS APŠVIETIMO IR VENTILIACIJOS SKAIČIAVIMAS 12

4.1. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas 13

4.2. Dirbtuvių ventiliacijos skaičiavimas 14

4.2.1. Priverstinės ventiliacijos skaičiavimas 14

5. DARBŲ SAUGA KĖBULŲ REMONTO SKYRIUJE 15

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 19

7. LITERATŪRA 20

8. TURINYS 21

PRIEDAI 22

PRIEDAI

Panašūs darbai

Remonto darbų atlikimo organizavimas

Mašinų remonto dalyko kursinis projektas

Stabdžių disko ir stabdžių trinkelių keitimo technologija

Automobilių variklių uždegimo sistemų diagnozavimas ir priežiūra UAB

Automobiliu iranga

Taikomosios mechanikos kursinis darbas, VGTU