TURINYS
• Įvadas • Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas Lietuvoje • Naikinimas ir sunykimas • Lietinės metalo plastikos reikšmė • Metalo pjovimas • Metalo dildės ir dildymas • Dildymas • Metalo skutimas • Pritrynimas • Metalo dirbinių šlifavimas ir įrankių galandimas • Grąžtai ir gręžimas • Gręžimas • Metalo tiesinimas ir lenkimas • Sukimas • karštasis metalų apdirbimas (kalvystė) • Metalo dirbinių liejimas • Liejimo būdai • Liejimo įrankiai ir priemonės • Meniniai metalų darbai ir dirbiniai • Metalo dirbiniai 1991-2001 metais • Išvados • Naudota literatūra ĮVADAS
Šis mano referatas yra apie metalo technologijas ir metalo plastiką.
Referate bandysiu apžvelgti visas naujausias ir seniausias metalotechnologijas, jų apdirbimo būdus.
Taigi, Metalo technologija yra aukštesniojo lygio praktinio ugdymo dalykas,tai metalo darbų žemesnėse klasėse tąsa.
Metalo technologija – technologinio ugdymo pakraipa. Tai naujas ugdymoetapas skatinantis mokinius, studentus kūrybiškai mąstyti ir dirbti.
Šiame referate aprašysiu kuo aiškiau Įvairios metalo apdirbimo rūšis, taippat bandysiu aprašyti atsižvelgiant į jų naudojimo sritis – buities,pramonės, transporto, žemės ūkio, meno ir panašiai – nuo seniausių laikųiki mūsų dienų..
Taip pat aprašysiu dirbinių iš lydžių medžiagų (metalų, stiklo) gamybostechnika.
Metalo liejybos vystymasis ir paplitimas LietuvojeLietuvoje metalo liejyba suklestėjo XVII a. pirmoje pusėje. Šis verslasbuvo labai susijęs su karo reikmenų bei varpų gamyba. Ekonominis vystymasisprivertė gerinti kelių ir vandens susisiekimą. Kartu su Nemuno laivyboskeliu efektyviai veikė didysis traktas iš Karaliaučiaus per Jurbarką,Skirsnemunę, Veliuoną, Seredžių, Vilkiją į Josvainius, Kėdainius, Upytę.
Nuo šio trakto pirkliai vežė gaminius į kitas Lietuvos vietoves. Manoma,kad buvo gabenami ir metalo gaminiai, tarp jų ir lietiniai kryžiai,tvorelės, dekoro elementai ir kt.
Šie gaminiai buvo vežami ir iš neoficialios Mažosios Lietuvos sostinėsTilžės. Iš negausiai firminiais ženklais pažymėtų kryžių sužinome, kad jiebuvo gaminami Šilutės ir Klaipėdos dirbtuvėse. Beje, yra ir kitų liejyklųžymėjimų.
Turtingi Lietuvos dvarininkai leisdavo sau parsigabenti juos iš plačiaisavo veiklą reklamavusių Tilžės ir Karaliaučiaus liejyklų. Žinomi kai kuriųTilžės meistrų vardai: R. Bertchatas, F. Gruberis, A. Pelzas, O. Beckmanasir kt. Pargabentus lietinius modulius surinkdavo dvarų ir dirbtuvių kalviaibei meistrai. Iš 19 atskirų dalių surinktas aukščiausias Raseinių rajonelietinis kryžius, stovintis Viduklės kapinėse.
Daugiausiai iš Mažosios Lietuvos lietinę kapinių įrangą gabendavosiTauragės, Jurbarko, Raseinių evangelikai liuteronai, kurių artimiejiilsėjosi jų konfesijos vietos kapinėse. Naikinimas ir sunykimas
Lietinė metalo plastika Lietuvoje daugiausiai buvo naudojama gaminantkapinių įrangą.
Nuo 1944 m. prasidėjo sistemingas jų naikinimas. Dr. Martynas Purvinas šįlaikotarpį vadina „sovietiniu etnocidu”. Architektė Marija Purvinienė yrarašiusi: „Evangelikų kapinių teritorijos – tai atskira paveldo rūšis, kurisovietiniais metais tendencingai buvo ištrinama iš istorinės atminties,iškeliant cinišką vulgarumą, materializmo postulatą – rūpinamėsgyvaisiais.” Beje, 1973 m. išleistame Lietuvos TSR kultūros paminklųsąraše, nerasime informacijos apie neveikiančias kapines ir jų įrangą.Istorijos paminklų sąraše nurodytos sovietinių karių ir aktyvistų kapinėsbei kapai. Visa tai turėjo tam tikras pasekmes.
Be jokių skrupulų dalis Raseinių evangelikų-liuteronų ir I pasaulinio karokapinių ploto „atiteko” piliečiui P. Bagdonui. 1993 m. vasario 24 d.„Respublikos” laikraštis išspausdino žinutę, kurioje buvo pranešama, kad„(…) Pagaliau Respublikos kultūros paveldo inspekcijos pastangomis popusmečio derybų su Merija ir Savivaldybe, buvo atstatyta liuteronų iržuvusių I pasauliniame kare vokiečių kapinių teritorija. Sovietmečiu josbuvo sumažintos.”
Kadangi dauguma lietinės metalo plastikos įrangos buvo į Lietuvą atgabentaatskirais moduliais, ji vietose buvo surenkama. Taip buvo daroma sutvorelėmis, kryžiais, paminklais bei jų pjedestalais. Sudėtingesniusgaminius, taip pat ir neogotikinio stiliaus koplytėles (Šilalės r.Girdiškės kaimo, Raseinių r. Viduklės miestelio kapinės bei kt.),surinkdavo vietiniai meistrai.
Pavasarinis žemės „judėjimas”, korozija bei kiti veiksniai veikė jungimodetales.
Taip atsirasdavo plyšiai, paminklų ar kitų gaminių moduliai dažnaiatsiskirdavo. Nuo neobarokinio stiliaus kryžių nukrisdavo metaliniai (tarpjų buvo ir spalvoto metalo), Nukryžiuotieji. Vieną tokį originaliosliejybos formos Nukryžiuotąjį, 1994 metais teko aptikti Raseinių r.Betygalos miestelio kapinėse. Dabar kapinėse vietoje senų matomeNukryžiuotojo skulptūrėlių švininius, dar dažniau aliuminio pakaitalus. Jienetekę ekspresijos, dramatiškumo, nes gamintojai nesuka sau galvos dėlliejybos formų tobulumo. Žmonės, kuriems nepriimtinas toks kičas,individualiai pasigamina skulptūrėles, bareljefus, horeljefus ir juos
pritvirtina.Metaliniai kryžiai buvo gaminami iš nevienodos kokybės metalo, todėl ir jųilgaamžiškumas nevienodas. Dažnai atrodo, kad neseniai pagaminta metaloįranga buvo stipriai paveikta korozijos.
Įvairių konfesijų kapinėse matome daug nulūžusių kryžių. 1996 m. rudenįJurbarko r. Vadžgirio kapinėse teko suskaičiuoti 30 vnt. lietinių irkaltinių kryžių. Tikintieji juos surinko ir sudėjo prie varpinės sienų.Visi kryžiai buvo nulūžę ties jungimu su akmenų pjedestalais. Taip dažnaiatsitinka dėl to, kad ant postamentų dažniausiai susikaupia vanduo. Jis perilgą laiką paveikia metalą. Geležies korozijos sluoksnį sudaro deguoniesturintys geležies ir kalcio junginiai. Geležies korozija atmosferoje yraelektrocheminės prigimties. Tam kad gaminius apsaugotume nuo korozijos,santykinė drėgmė turi būti 50 procentų. Lauko sąlygomis tai neįmanoma. Lietinės metalo plastikos reikšmė
Kalbėdami apie kapinių įrangos metalo plastiką prioritetą atiduodamekaltiniams gaminiams. Lietinė produkcija lieka antrame plane. Kaipsusiformavo ir kodėl susiformavo šis požiūris?
Viena iš priežasčių – nuomonė, kad dauguma metalo plastikos standartizuota.Tačiau ji savo pobūdžiu skiriasi nuo kitų regionų bei Mažosios Lietuvos.Atskirų liejyklų gaminiai skyrėsi savo kokybe bei meniškumu, buvo jie irskirtingų mokyklų. 1983 m. Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklųsąrašuose kapinės jau yra aprašomos. Tačiau ir čia apsiribojama tikžodžiais „geležinis (iai) kryžiai (iai)”. Jie neskirstomi į kaltinius,lietinius, nieko nekalbama apie kitą įrangą.
Tai dalinai sovietmečiu suformuotos nuostatos į nekrokultą pasekmė.Sovietiniams ideologams buvo nepriimtina, kad puikus viduramžių miestasKaraliaučius, vadintas šiaurės Venecija, savo laiku diktavo metalo liejybosmadas.
Metalo pjovimas
Metalų pjovimo operacijas moka įvairių specialybių metalistai: šaltkalviai,kalviai, juvelyrai ir kt. jos taikomos ir buityje, kai savo jėgomis reikiapataisyti kokius nors buitinius prietaisus, įrankius ar jų dalis. Metalopjovimas – gana sudėtinga darbo operacija. Ji susideda iš dviejų dalių: 1)pjovimo, kai nuo metalo paviršiaus pašalinamos drožlės ar pjuvenos,susidariusios pjaunant pjūkleliu, pjovimo diskeliu, apdirbantelektriniu šlifuokliu; 2) pjovimo, kai Metalas be drožlių dalijamasį dalis.Metalas pjaunamas, kai atsiranda drožlių ir pjuvenų, dviembūdais: rankiniu būdu ir mašinomis. Pirmuoju būdu metalas pjaunaspjūkleliu, dildomas, gręžiamas rankiniu, rankiniu elektriniu gręžtuvu,kirstuku nukirstas metalo paviršiaus sluoksnis sriegiamas sriegikliais irsriegpjovėmis, skutamas, šlifuojamas. Rankiniai įrankiai gali būtimechanizuoti: elektriniai gręžtuvai, pjovikliai: sriegiamas, gręžiamas irfrezuojamas. metalas pjaunamas be drožlių, kai kertamas ir kerpamas.
pav. Rankinio metalo pjovimo pjūkleliai:3 – nereguliuojamas (rėminis): / – rėmas;2 – sparnuotoji veržlė;3 –judančioji galvutė su kryžmine įpjovair skylutėmis kaiščiui; 4 – pjaunančioji juosta; 5 – nejudančioji galvutė;6 – rankena; 7 – kaiščiai juostai rėmelyje tvirtinti; b – reguliuojamo rėmometalo pjūklelis; c – vienrankis metalo pjūklelis; d – reguliuojamo rėmosiaurapjūklis
Metalo dildės ir dildymas
Pats seniausias medžiagų apdirbimo būdas yra dildymas. Jis atsiradopirmykštėje bendruomenėje. Trindami j akmenis įvairius daiktus, tarp jų irkitus akmenis, pirmykščiai žmonės gaminos aštrius medžioklės, darboįrankius. Dildydamas akmenį žmogus pasiaštrino pirmąjį kirvį, peilį,strėlės, ieties antgalį. Šio darbo išmoko stebėdamas, kaip vandens bangosgludina akmenis, kaip nudildyti medžio šakos, nuo vėjo besitrindamos vienaj kitą ir pan. Nei geležies, nei kitų metalų žmogus dar nežinojo, o dildytijau mokėjo Vėliau, kai žmonės pradėjo naudoti metalą, dildymas taposvarbiausiu šaltojo metalų apdirbimo būdu, šalia kalvystės – karšto :metalų apdirbimo būdo. Geležies amžiuje atsirado pirmosios dildei (X-V a.pr. Kr.). Dildės naudojo senovės Romos amatininkai. Lietuvoje su dildėmispradėta dirbti nuo XVI a., kai iš kitų kraštų bu.: daugiau įvežta geležiesir kitų metalų bei jų dirbinių. Tuomet Lietuvoje atsirado pirmiejimetalo darbų amatai ir amatininką Tobulėjant Šios rūšies metaloapdirbimo būdui, buvo kuriami tobulinami darbo įrankiai.
Dildymas
Tai vienas iš metalo šaltojo apdirbimo būdų. Nebandžiusiems šis darbas gali atrodyti labai paprastas: pakanka dilde trinti metalą Ir ką reikia nudildysime. Bet taip nėra. Išmokti teisingai dildyti reikia daug pastangų ir valios.Ties spaustuvais, kuriuose įtvirtinote ruošinį, skirtą dildyti, atsistokitetaip, kad dildę ruošinio paviršiumi būtų patogu stumti per visą josdarbinio paviršiaus ilgį, nekeičiant kojų padėties ( pav., a). Patogiausia
stovėti pasisukus į spaustuvus 45° kampu. Kojų stovėsena turėtų būti 60°kampu. Dildę imkite taip, kad jos kotą laikanti ranka būtų statmena peralkūnę. Šis dildymo būdas yra pats įprasčiausias. Dildyti galima ir kitaisbūdais: sėdint, kai dildomos smulkios detalės, keičiant kojų ir kūnopadėtį, kai dildomi sudėtingi fasoniniai paviršiai ir pan. Dildantstovėsena yra tokia pat, kaip ir pjaunant metalą. Darbo metu rankos turibūti spaustuvų aukštyje. Mažesnio ūgio mokiniams prie darbastalio reikiapadėti medinių grotelių pakylą, o didesniems – ją nuimti. Normaliuspaustuvų aukščiu laikome tokį, kai dirbantysis nesusilenkdamas alkūnepasiekia jų .paviršių ( pav., b). Kita svarbi taisyklė yra tinkamai laikytidildę dirbant. Kai dildysite stumdami dildę per visą jos įkartų ilgį, imkite taip, kaipparodyta paveiksle, a: dešine ranka tvirtai apkabi” dildės rankeną, o kairęranką ištiestais pirštais dėkite ant dildes galo iš viršaus. Kairė rankatuo metu liečia aštrias dildės įkart todėl geriau ant jos užmauti pirštinę.Kai dildysite stumdami dildę ruošinio paviršiumi, tai laikykiteją taip, kaip paveiksle, b. Labai svarbu išmokti teisingai dirbti su dilde, t. y. stumti priekįtaip, kad įkartos vienodai pjautų dirbinio paviršių. Jeigu visą laiką abiemrankomis spausite dildę vienodai, tai suapvalinsite briaunas ir lygauspaviršiaus nenudildysite . Lygus paviršius ir statmenos briaunos gaunamosspaudžiant iš pradžių stipriau kaire ranka. Kai dildės vidurys pjausmetalą, abiem rankomis spauskite vienodai. Kai ant ruošinio dildomojopaviršiaus bus dildės galas – stipriau spauskite dešine ranka. Tuomet dildėjudės lygia nesivartys ir nudildytas paviršius bus lygus. Norint padarytii paviršių, dildės stūmimo kryptį reikia nuolat keisti. Iš pradžių stumkite dildę skersai ruošinio, po kelių postūmių keiskite kryptis 30°-40° kampu į vieną, paskui į kitą pusę. O tada dildykite išilgai ruošinio irvėl keiskite kryptį. Dildė visą laiką turi judėti horizontaliai. Ir dar:dildė spaudžiama tik stumiant pirmyn, tuomet ji pjauna, o traukiant atgalji nespaudžiama. Tuomet ji nepjauna. Dildydami dažnai tikrinkite, ar metalo pjuvenos neįstrigusio tarpįkartų. Jeigu taip atsitiko, pašalinkite pjuvenas ir dildykite I toliau.Baigdami dildyti, keiskite dildės kitomis, turinčiomis i mažesnesįkartas. Tuomet ruošinio paviršių nudildysite labai lygiai ir glotniai.Smulkesnių įkartų dildės silpniau spauskite prie dilde mojo paviršiaus. Jųįkartos pjauna ploną metalo sluoksnį ir dildamos didelės jėgos nereikia.Gerai išmokę dildyti lygų paviršių, nes, kai išmoksite dirbti ir sukitokiais paviršiais. Rengdamiesi dildyti plono metalo ruošinį, jį įtvirtinkite į spaustuvą ,tarp dviejų medinių lentelių, kad matytųsi pažymėta linija iki kuriosreikės nudildyti. Dildykite taip kaip plokščią paviršių Dirbdami pusapvaleir apvaliąja dilde turėsite išmokti papildomų judesių, kai dildysitegaubtą paviršių. Dildydami apvaliąja dilde ir pusapvalės dildės gaubtąjapuse, stumkite ją taip kaip plokščiąją, kartu pasukdami į vieną arba j kitąpusę ( pav.). Jeigu turėsite suapvalinti ruošinio šoną arba galą, taidildykite taip, -parodyta 43 paveiksle, a. Kai dildysite apvalų strypą,užmaukite ant jo metalinę poveržlę, kad nenudildytumėte spaustuvų žiaunųDildę vedžiokite lanku, kaip dildėte suapvalintus galą ir i ( pav., b). Smulkius dirbinius dildykite adatinėmis dildėmis ( pav.).Metalo skutimas
Skutimas – tai metalo dirbinio arba detalės vienas pjovimo būdu. Šiamdarbo procesui reikalingas skutiklis. Tai įrankis, turintis kieto metalopjaunančiąją plokštelę aštriomis briaunomis. Juo išpjaunamas labai plonasmetalo paviršiaus sluoksnis. Teisingai skustų detalių paviršiussusiglaudžia taip, kad tarp jų nelieka nė tarpelio. Sakoma, kad toksdetalių susijungimas yra hermetiškas. Skutami tiek lygūs, tiek ir kreividetalių paviršiai. Skiriasi tik skutimo įrankiai: vienų skutimo plokštelėsyra tiesios, o kitų išgaubtos. Skutimas yra baigiamasis darbo etapas,gaminant tikslius matavimo, darbo įrankius, sudėtingusmechanizmus,mašinų detales.Meistras, rengdamasis skusti detalę, uždeda jąant visiškai lygios kontrolinės plokštelės, padengtos plonu dažųsluoksniu, ir spausdamas patrina ją, stumdydamas įvairiomis kryptimis.detalės skutamojo paviršiaus iškilusios dalys nusidažo. Šias vietasmeistras nuskuta. Darbo veiksmai kartojami, kol lygiai nusidažo visasdetalės paviršius.Skutikliu, spaudžiant vidutine jėga, vienu stūmimunupjauna-0,05-0,07 mm storio metalo sluoksnis.
Pritrynimas
Tai dar tikslesnis metalų paviršiaus apdirbimas nei skutimas.Šiuo būdu detalės paviršius apdirbamas naudojantis Įrankiais, pantais išminkštų medžiagų, padengtų šlifavimo milteliais arba tomis. Pritrinant nuodetalės paviršiaus nupjaunamas metalo sluoksninis vinis iki 0,002 mmstorio. Galutinis pritrynimo etapas vadina-išbaigimu. Po Šio darbo detalėspaviršius tampa visiškai lygus,detalių sujungimas hermetiškas, matmenys tiksliai atitinka brėžinioduotuosius matmenis. Po pritrynimo ir išbaigimo detalės paviršius tampaatsparus dilimui ir korozijai. Pritrinami mašinų variklių Buvai irjų lizdai bei kiti labai tikslūs detalių sujungimai.Pritrinama tokiomis patmedžiagomis, kaip šlifuojant ir poliruojama: abrazyviniais milteliais,sumaišytais su tepaluAbrazyvinės medžiagos skirstomos į kietąsias ir minkštąsias.kietosios medžiagos yra kietesnės už grūdintą plieną. Tai deimanto dulkės,korundo, silicio karbido milteliai ir kt. Minkštosios medžiagos yra chromo,geležies, alavo oksidų milteliai arba iš jų gautos pastos. Jomis detalėspaviršius pritrinamas lėčiau nei kietomis, bet jis mažiau dyla, nes jamenelieka kietų abrazyvinių dalelių, dėl kurių paviršius dyla greičiau, darbometu detalėms vienai į kitą.
Metalo dirbinių šlifavimas ir įrankių galandimasŠlifavimas yra labai svarbus medžiagų apdirbimo būdas. Iš bet kokiosmedžiagos pagamintas dirbinys įvairiais būdais šlifuojamas, siekiantišlyginti jo paviršių, išryškinti medžiagos, iš kurios jis pagamintas,struktūrą, o jeigu tai pjovimo įrankis, tai jį išgaląsti.Šlifavimo medžiagos. Jos dažnai vadinamos abrazyvinėmis medžiagomis arbatiesiog abrazyvais. Natūralios, gamtoje randamos abrazyvinės medžiagos yrašios: deimantas, korundas, kvarcas, putnagas ir kt Dirbtinės yra tokios:elektrokorundas, karborundas, boro karbidas, borazonas, sintetiniaideimantai, elboras ir kt. Šios medžiagos smulkinamos į įvairaus dydžiogrūdelius, miltelius ir mikromiltelius. Paskui jos rūšiuojamos sijojant proįvairaus dydžio skylučių sietus. Šiurkštieji grūdeliai gaunami medžiagassijojant pro sietą, kuris turi 4-10 skylučių vieno centimetro ilgiui. Kaisietas turi 11-27 skylutes, tai pro jį išbyra vidutinio šiurkštumogrūdeliai, o kai skylučių yra 30-90, išbyra glotnieji grūdeliai. Darsumažinus sieto skylutes, pro jas byrančios dalelytės vadinamos milteliaisMilteliai išbyra, kai sietas per 1 cm ilgį turi 110-150 skylučių. Kaiskylučių 160-240, tokios išbyrėjusios dalelytės vadinamos mikromilteliais.Abrazyviniai grūdeliai arba milteliai suklijuojami padarant skirtingų formųšlifavimo diskus, galvutes, taip pat iš jų daromi įvairių formų strypeliaiir pan. (45 pav.). Šlifavimo diskai būna kieti, vidutiniai ir minkšti. Jietvirtinami galandimo ar šlifavimo staklėse. Kampiniams šlifuokliamsgaminami specialūs šlifavimo ir pjovimo diskeliai.Besisukdami staklėse diskai šlifuoja prie jų priglaustą dirbinį, kartu irpatys pamažu dyla. Atšipę grūdeliai nutrupa ir jų darbą pradeda giliau buvęgrūdeliai, atsidūrę disko paviršiuje.Kita šlifavimo medžiagų grupė yra minkštieji abrazyvai. Jie gaunamiklijuojant šlifavimo grūdelius ar miltelius ant popieriaus arba audeklo.Taip gaunamas švitrinis popierius arba švitrinis audinys. Priklausomai nuoužklijuotų grūdelių dydžio jie yra numeruojami. Numeris rašomas kitojepopieriaus ar audinio pusėje.Trečia šlifavimo medžiagų grupė yra įvairios šlifavimo pastos. Jos gaunamosmaišant vienos rūšies grūdelius ar miltelius su para-finu arba kitomisrišančiosiomis medžiagomis. Pastos irgi numeruojamos, kartais spalvinamosnurodant, kokio šiurkštumo grūdelius atitinka kiekviena spalva. Parduodamoskomplektais arba atskirai. Šlifavimas. Tai metalo paviršiaus pjovimas.Pjauna kiekvienas abrazyvinis grūdelis ar miltelis, kai tik judėdamasprisiliečia prie metalo paviršiaus, būdamas ramybės būsenos, kai judašlifuojamasis metalas arba kai juda abu. Šlifuojant nudailinamas metalopaviršius. Darbas, kai šlifavimo įrankis sukasi ir juda išilgai savo ašies,vadinamas honingavimu. Tai ypač lygaus ir glotnaus paviršiaus apdirbimobūdas. Dirbant šiuo būdu naudojami šlifavimo milteliai bei mikromilteliaiir iš jų pagaminti įrankiai. Taip šlifuojami vidaus degimo variklių,kompresorių, siurblių cilindrai. Kartais labai glotnus šlifavimas vadinamaspoliravimu. Nupoliruotas dirbinio paviršius tampa veidrodinis ir labaiblizga. Poliravimas nuo pritryni skiriasi tuo, kad jo metu nekreipiamadėmesio į detalės matmenis bei formą.Galandimas – tai irgi įrankio šlifavimas norint paaštrinti jo šoną I galą,t. y. ašmenis.
Grąžtai ir gręžimas
Metalas yra gręžiamas rankiniu ir mechaniniu būdu. Mokyklose naudojamosnedidelės stalinės gręžimo staklės, bet gamyklose didelėse dirbtuvėse jų
būna labai didelių ir sudėtingų. Buityje gamyboje yra paplitę įvairių rūšiųelektriniai rankiniai gręžtuvai Jie patogūs atliekant daugybę gręžimodarbų.Rankinis gręžtuvas yra toks gręžimo įrankis, kurio velenas juda rankasukant jo rankeną. Judesys perduodamas per kūgines krumplines pavaras. Nuokrumpliaračių dydžio priklauso veleno sukimosi-si greitis. Būnarankinių gręžtuvų, kurių pavarų dėžėse kelios poros krumpliaračių.Tokių gręžtuvų veleno sukimosi greitį galima keisti. Rankiniu gręžtuvugalima padaryti nedidelio skersmens skyles. Dideles skyles juo gręžti būtųper sunku.Elektriniu rankiniu gręžtuvu buityje gręžiamos skylės, gilina-mos irplečiamos angos, šlifuojami paviršiai ir galandama. Taip c juo dirbama irdaugybėje kitų sričių, kurias kartais pats meistras sugalvoja . Šios rūšiesgręžtuvais padaromos mažo ir . vidutinio skersmens skylės paprastai iki 10mm skersmens, bet būna ir didesnių rankinių gręžtuvų, kuriais gręžiamosdidelės skylės. Šiuolaikinė pramonė išleidžia daugybę įvairioskonstrukcijos buitinių ir profesionaliųjų elektrinių gręžtuvų.Gręžimas
Dirbant metalo darbus gręžti tenka dažnai. Gręžimas yra toks Ras, kai,naudojantis gręžtuvu su jame įtvirtintu grąžtu metalo dirbinyje, pažymėtojevietoje išgręžiama skylė arba (gręžiama nu-matyto gylio anga. Skylėsgręžiamos detalėse, kurios vėliau bus jungiamos varžtais arba kniedėmis.Kartais gręžimas būna kitos medžiagos: darbų operacijos sudėtinė dalis.Pavyzdžiui, ruošinio viduryje išgręžiamos skylutės, o tarpai tarp jųiškertami kirstuku. Kartais išgręžiamos skylės, puošiančios dirbinį.Gręžti galima rankiniais įvairių rūšių gręžtuvais arba gręžimo staklėmis.Gręžiant vienu metu atliekami dviejų rūsių judesiai: grąžtas sukamas irspaudžiamas jį gręžiamąjį paviršių. Besisukdamas grąžtas pjauna metalą,išmesdamas atpjautą drožlę spirale arba smulkiomis pjuvenomis,gręžiant gilias skyles, grąžtas negali išmesti pjuvenų. Jį reikiaddažnai ištraukti ir iš griovelių išvalyti pjuvenas. Dirbant grąžtą reikialaikyti tiesiai, nekraipyti į šonus, nes jis gali nulūžti. Darant vienodogylio angas, ant grąžto koto reikia užmauti plastikinį ar kokios nors kitosmedžiagos vamzdelį. Gręžiama, kol jis pasiekia gręžiamąjį paviršių. Tadavisos išgręžtos angos būna vienodo gylio. Elektriniai gręžtuvai turispecialius gręžimo gylio ribotuvus.
Metalo tiesinimas ir lenkimas
Šaltuoju būdu lankstomi nestori, 0,1-4 mm, metalo ruošiniai: viela, plonivamzdeliai, juostelės, skarda bei metalo lakštai. Kaip lankstyti skardą,aiškinsime vėliau. Visi minėti metalo ruošiniai gaunami jį valcuojant, t.y. traukiant pro ritinėlius, o ploną vielą – pro specialias akutes . Gautiruošiniai vyniojami į ritinius. Viela ar kito profilio ploni ruošiniaidažniausiai būna nelygūs. Ruošiantis gaminti kokį nors dirbinį reikia juostiesinti. Paprasčiausias tiesinimo būdas yra ruošinio kalimas plaktuku,tvoklele, padėjus jį ant lygaus paviršiaus: metalinės plokštės, priekalo irpan. . Tačiau vielą galima tiesinti ir kitais būdais: tempiant, traukiantįdėtą tarp vinučių, įkaltų į medinę trinkelę ir kt.. Kai viela tampa tiesi,galima iš jos lankstyti visokius dirbinius arba dirbinių dalis.Viela lankstoma įvairiai. Nestorą vielą galima lankstyti įvairių rūšiųreplėmis, kalant plaktuku. Storesnė viela, metalo juosta lankstomosspaustuvuose arba specialiuose įrenginiuose.
Sukimas
Daug gražių dirbinių galima gaminti juos ne tik lankstant, bet ir sukant.Dažniausiai puošiant susukamos atskiros dirbinio dalys. Sukti tinkajuostiniai ir keturkampio, rečiau šešiakampio profilio ruošiniai. Šaltuojubūdu patogu sukti juostinio profilio metalo ruošinį. Vienas jo galasįtvirtinamas į spaustuvus, o kitas sukamas specialiais raktais arbarankiniais spaustuvais . Lenkimu ir sukimu daromos iš vielos grandinėlėsspyruoklės bei kiti dirbiniai.šią skardą, jos lakštai nardinami į ištirpinto cinko arba alavo vonias.Alavuotoji skarda vadinama baltąja. Cinkuotąja skarda engiami stogai. Išjos gaminami kibirai, laistytuvai bei kiti namų ūkio daiktai. Šių dirbiniųgamybai gali būti naudojama ir baltoji skarda. Kai kada skarda gaminama išnerūdijančio plieno. Ji tinka skalbimo mašinų vidinėms talpoms bei kitųįrenginių dalims, dažnai būnančioms drėgnoje aplinkoje. Pramonėje skardanaudojama įvairiose srityse: automobilių, laivų, lėktuvų gamybai,statybose, namų ūkio reikmenų gamybai ir daugybėje kitų sričių.Valcuotos skardos rulonai karpomi lakštais, iš kurių štampuojami,
lankstomi, jungiami siūlėmis, lituojami bei suvirinami įvairūs dirbiniai.Tai sudėtingi pramoniniai skardos apdirbimo būdai, kuriems būtini galingipresai, sveriantys tūkstančius tonų. Daugumą skardos lankstymo darbų galimaatlikti mokyklos dirbtuvėse, namie, naudojantis rankiniais skardosapdirbimo įrankiais ir nesu-dėtingais, kartais ir pačių pasigamintaismechanizmais. Šios rūšies darbams naudojami nedideli skardos lakštai,atkerpant juos iš didelių arba naudojant nebereikalingų buities daiktųskardines dalis, eigų jos dar nepradėjusios rūdyti. Šios srities rankiniamsmetalo darbams tinka cinkuota, balta arba spalvotųjų metalų skarda. Išnedidelių skardos lapų galima pasigaminti daugybę buityje naudo-amųdirbinių. Todėl labai svarbu išmokti pagrindinių skardos ir plonų metalolakštų apdirbimo būdų: kirpti, lyginti, lenkti, jungti ir dailinti. Vėliaujuos bus galima papildyti meniniais skardos darbais: kalinėjimu,pjaustinėjimu, graviravimu ir kt.karštasis metalų apdirbimas (kalvystė)
Kalvystė – tai įkaitinto (rečiau šalto) metalo kalimas, Štampavimas arbapresavimas. Tai seniausias metalų apdirbimo būdas, raugiau metalaskaitinamas, tuo labiau jis minkštėja ir kalant jam llengviau suteiktinorimą formą (81 pav.). Kalvystės amatas atsirado anksčiau, nei pradėtageležį lydyti iš rūdų. IV-—III tūkstantmetyje pr. Kr. geležis kalta išgeležinių meteoritų, rastų Žemės paviršiuje. Karštoji kalvystė – taiįkaitinto metalo kalimas. Karštuoju o būdu gaminami pramoniniai, buitiniaiir meniniai dirbiniai. Meistrai, kalantys įkaitintą metalą, yra vadinamikalviais. Kalviai kausto arklius, ratus, roges, kala ir taiso ūkiopadargus, gamina bei ttaiso daržo, sodo įrankius ir atlieka daugybę kitosrūšies metalo
darbų. Senovėje kalviai kalė šaltuosius ginklus – kalavijus, skydus, šarvusir darbo įrankius – dalgius, pjautuvus, kirvius, kastuvus, durų užraktus,grotas, šviestuvus, apkaustė skrynias. Dirbiniai būdavo puošiami kalstytaisornamentais, kurių sudėtingumas ir įmantrumas priklausė nuo kalviosugebėjimo valdyti savo darbo įrankius. Senovėje buvo specializuojamas!atskirose kalvystės srityse. Vieni kalviai kaldavo ginklus, kiti – darboįrankius. Pavyzdžiui, Sirijos sostinėje Damaske buvo kalami kardai, durklaiiš ypač kieto, bet elastingo plieno, vadinamo Damasko plienu. Manoma, kadruošiniai buvo gaminami iš susuktų bei supintų anglinio plieno vielų arbaplokštelių. Tokie ruošiniai buvo kaitinami, kalami ir grūdinami. Spėjama,kad ginklo pavadinimas „kalavijas” kilęs iš dviejų žodžių: „kala” ir„vijas”. Dirbinių iŠ tokio plieno gamyba ankstyvaisiais viduramžiaispirmiausia atsirado Indijoje, o Damaske ji vėliau ištobulėjo. Istoriniuosešaltiniuose yra duomenų, kad kalvystė buvo viena iš pagrindinių čigonųveiklos rūšių, jie klajodami apsistodavo kurioje nors vietoje ir įkurdavosavo gana primityvią kalvę: kaustydavo arklius, taisydavo vietiniųgyventojų atneštus namų apyvokos daiktus, žemės darbų įrankius ir taipužsidirbdavo pragyvenimui. Lietuvoje, kasinėjant pilkapius, rasta Damaskoplieno dirbinių. Lietuvoje kalviai savo dirbtuves įsirengdavo miestuose irdidesniuose kaimuose ( pav.). jie jungdavosi į cechus. Tokie cechai XIX a.buvo Joniškyje, Seirijuose, Varniuose, Kupiškyje bei kai kuriuose kituosemiestuose. 1560 metais buvo patvirtinti Vilniaus kalvių cecho nuostatai.Kartais cechai vadinti kalvių brolijomis.Lietuvoje geležies rūdų iškasenų nebuvo, o atsivežti jų iŠ svetur brangiaikainuodavo. Todėl geležies rūda būdavo išgaunama iŠ ja prisotinto vandens.Tokia rūda vadinosi balų rūda. Vietovių pavadinimai, kur iš garinamo balųvandens buvo išgaunama geležies rūda, išliko iki mūsų dienų: Kazlų Rūda,Višakio Rūda, Rūdininkai ir kt. Geležis, pradėta lydyti iš balų rūdos,būdavo korėta, panaši į kempinę, padengtą storu šlako sluoksniu. Tokią, darkarštą geležį kaldavo, iškratydavo šlaką ir plodavo, kol pašalindavo šlakąir panaikindavo poras. Taip geležis būdavo sutankinama. Paskui ją vėlkaitindavo, lydydavo ir kaldavo.Sudėtingais kalvystės darbais laikyti tokie, kurie reikalavo ne tik nukaltipasirinktos formos dirbinį, bet ir suvirinti jo atskiras dalis. Suvirinamasdetales kalvis kaitina iki 1500 “C temperatūros.Patyręs kalvis tinkamąsuvirinti temperatūrą nustato iš įkaitintų iki
baltumo geležies detalių kibirkščiavimo. Kaitinama geležis pasidengianuodegomis. Jos trukdo suvirinimo darbui. Norėdami pasalinti Šį trūkumą,kalviai naudojo fliusą: molio, smėlio, druskos ir potašo mišinį. Įkaitintasgeležies detales suvirinti kaldami sugeba tik labai patyrę kalviai. Nemažiau sudėtingas kalvystės darbas yra kirvių, kūjų bei spynų gamyba.Pavyzdžiui, norėdamas nukalti kalvis geležies luitą iš pradžių išplakakaip juostą, paskui ją apgaubia apie kirvio koto formos metalinį strypą,galus nukerta. tokį ruošinį kaitindamas bei plodamas kūju suformuoja kirvio
pentį, geležtę, ašmenis.Metalo dirbinių liejimas
Liejant iš metalo dirbinį, pirmiausia metalas arba lydinys ištirpinamas, t.y. suskystinamas. Tai vadinama metalų lydymu. Lydymas yra kietųjų medžiagųsuskystinimas, jas kaitinant iki skirtingos kiekvienai medžiagaitemperatūros. Metalai, išskyrus gyvsidabrį, normaliomis sąlygomis yrakieti. Jų lydiniai – taip pat. Norint išlieti įvairias detales, meniniusdirbinius arba sujungti metalines detales, reikia metalą išlydyti. Metalailydomi specialiose krosnyse, vadinamose lydkrosnėmis. Lydkrosnės kaitinamosdeginant jose akmens anglis, skystą kurą, dujas arba naudojant elektrosenergiją. Kiekvienos rūšies kuro krosnys būna skirtingos konstrukcijos.Elektrinės krosnys gali būti kaitinamos iŠ išorės specialiomis varžosspiralėmis, elektros lanku krosnies viduje arba aukštojo dažnio elektrossrove. Visa tai priklauso nuo medžiagų paskirties.Liejimas – tai skystų metalų ar lydinių supylimas į formas, siekiant gautitos formos detalę arba meninį dirbinį ( pav.). Liejami juodieji,spalvotieji, brangieji metalai ir jų lydiniai. Nuo seno buvo liejamivarpai, patrankos, metaliniai vartai, tvorelės, skulptūros židiniai, indai,šviestuvai, papuošalai ir daugybė kitų dirbinių aarba jų detalių. Sismetalų apdirbimo būdas buvo žinomas jau daug metų. Senovėje Europojeįvairūs metalo dirbiniai daugiausia bbūdavo liejami iš vario, žalvario, ovėliau – iš alavo. Ararcheologiniai kasinėjimai ir atradimai parodė, kadkai kuriose šaldirbiniai iš geležies buvo liejami anksčiau nei iš bronzos,vario ar žalvvario. Kasinėjant Lietuvos pilkapius, atrasta lietiniųpinigų, įrankių, ginklų, papuošalų, padarytų vietinių meistrų IItūkstantmečio pradžioje. XVI a. pradžioje Vilniuje, Kaune, Valkininkuosebuvo liejamos patrankos ir varpai. Lankant senas kapines, galima pamatytiiš ketaus nulietų antkapių, tvorelių bei kryžių.iš skysto metalo nevisuomet liejamos detalės ar dirbiniai. Pavyzdžiui, auksas ir kitibrangieji metalai kasyklose randami smulkių kruopelių ar net smilteliųdydžio, jie vėliau lydomi ir liejami jį luitus. Talpos, į kurias liejamasmetalas, norint gauti luitus, vadinamas luitadėžėmis. išlydytas metalas įformas pilamas pro specialias angas, vadinamas – liečiais. Kuosudėtingesnė detalė ar meno kūrinys, tuo sudėtingesnė liečiu sistema.Formos prisipildo skysto metalo per kanalus, padarytus šonuose, formųsujungimo vietose. Liejant nnedideles detales ar dirbinius, skystas metalasį liečius pilamas iš viršaus (žr. pav.). Liejant didelius dirbinius, darbasmechanizuojamas. Sutekėjęs į formas skystas metalas susiliečia su jųsienelėmis ir ima kaitinti formavimo žemę. Atsiranda daug dujų. Jos išformavimo žemės pašalinamos pro specialiai tam padarytas angas vadinamasventiliacijos kanalais. Skystas metalas orą iš formos pašalina pro ortakį.Ortakis daromas aukščiausiame liejimo formos e. Jų gali būti keletas (pav., e).
Liejimo būdai.
Liejimo būdų yra daug. Paprastasis liejimas yra toks, kai j formą išviršaus ar iš šono įpilamas skystas metalas. šiuolaikinėje liejininkystėjetaikomi ir kiti liejimo būdai:vakuuminis,. išcentrinis liejimas, liejimassuslegiant. Vakuuminis liejimas yra toks, kai iš formos ištraukiamas oras.Tuomet skystas metalas greit Tiksliai užpildo formą. Šiuo būdu liejamosmažos ir tikslios detalės, plonasieniai dirbiniai. Liejant išcentriniubūdu, liejimo forma sukama, o skystas metalas prisispaudžia prie jossienelių. Taip išlieta detalė gali būti tuščiavidurė. Forma sukama, kolmetalas susilieja.
Liejimo įrankiai ir priemonės
Didžiausia įrankių ir priemonių dalis skirta liejinių formoms gaminti.Formadėžė. Ji sudaryta iš dviejų formavimo rėmų, vadinamų viršutiniu irapatiniu formarėmiu (pav., a). Jie tarpusavyje sujungti įvairių rūšiųapkabomis ir varžtais su sparnuotomis veržlėmis. Formarėrniai dugno neturi.Jie dedami ant specialių atraminių plokščių.Atraminė plokštė. Būna dvi. jos šiek tiek didesnės už formarėmius. Jųpaviršius lygus (pav., b). Ant plokštės dedamas formarėmis, o į jo vidų –modelis ir užberiama formavimo žeme.Sietas ( pav., c). Jis naudojamas pirmajam žemės sluoksniui ant modelioužberti. Žemė turi būti ypač smulki ir vienalytė, kad prie modelio geriaupriglustų, o forma gautųsi lygių šonų ir briaunų.Laistytuvas ( pav., d), jis skirtas formavimo žemei drėkinti. Drėgmėformavimo žemėje turi pasiskirstyti vienodai. Laistant ji nuolat maišoma.Ortakio modelis ( pav., e). Jis yra apvalus arba keturkampis, šonailygiagretūs. Statomas aukščiausioje liejinio modelio vietoje arba šalia.Liejant skystas metalas užpildo formą ir pro ortakio angą kyla į viršų. Kaiortakio anga iki viršaus prisipildo skysto metalo, laikoma, kad formaužpildyta.Liečio modelis ( pav., f). Jis gaminamas Žemyn smailėjančio kūgio formos ir
skirtas padaryti formavimo žemėje angą, pro kurią bus pilamas skystasmetalas.Yla ( pav., g). Ji skirta mediniam modeliui iŠ formos išimti. Ji gali būtinaudojama ventiliacijos angoms daryti, bet tam geriau tinka dviračio ratostipinas.Srieginis modelio keltuvas ( pav., h). Jeigu modelis turi angą susriegiais, tai į ją įsukamas keltuvas ir modelis iškeliamas iš formos.Plūktuvas ( pav., /’). jis skirtas formavimo žemei sutankinti. Dažniausiaigaminamas iš kietos medienos, bet būna ir iš kitos medžiagos.Dumplės ( pav., j). Jos skirtos formavimo žemės atliekoms nupūsti.Šaukštas-skobtuvas ( pav., k). Ortakio ir liečio modeliai formavimo žemėjepadaro vertikalias angas. Apačioje jos sujungiamos horizontaliu kanalu. Jisišskobiamas Šiuo įrankiu.Ovalusis lygintuvas (glaistyklė) ( pav., /). Šiuo įrankiu pašalinamismulkūs defektai, atsiradę formos paviršiuje, išimant iš jos modelį arbaneatsargiai prisilietus prie jos.Mūrininko mentelė ( pav., m). Skirta dideliam formavimo žemės paviršiuilyginti, formavimo žemei į dideles formadėžes pilti.Keltuvas ( pav., n). Tai pagalbinė priemonė modeliui išimti ir smulkiemsdefektams pašalinti.Guminė kriaušė . Skirta smulkioms formavimo žemės dalelėms nupūsti irformavimo pudrai užpūsti.Brauktuvas Skirtas formavimo žemės pertekliui nubraukti, kai ji baigiamasuplukti.Semtuvinis kastuvas) Juo permaišoma formavimo žemė. Naudojamas užpildant jadideles formadėžes.Kanalų skobtuvas Juo pašalinama didžiausia kanalų žemių dalis, o šaukštu-skobtuvu išlyginamos kanalo sienelės.Dulkių siurblys). Skirtas pašalinti formavimo žemių atliekas iš sunkiaikitais įrankiais pasiekiamų vietų.Šepetėlis. Skirtas padengti formos paviršių įvairių rūšių formavimo pudra.Mufelinė krosnelė. Joje tirpinamas metalas.Tiglis ). Tai indas, kuriame tirpinamas metalas ir liejamas įformas.Tiglio laikiklis ). Skirtas tigliui su skystu metalu laikyti ir paverstijį, pilant metalą į liečius.Meniniai metalų darbai ir dirbiniai
Šaltasis metalų kalinėjimas (metaloplastiška)
Tokie metalų darbai laikomi meniniais. Čia daugiausia dirbama suspalvotaisiais, brangiaisiais metalais ir jų lydiniais, rečiau juodaisiaismetalais. Šaltajam kalinėjimui labiausiai tinka vario, bronzos, aliuminioįvairaus storio skarda, viela, rečiau – stori lakštai bei strypai. Šiosrūšies dirbiniai yra vienetiniai. Pramoniniu būdu gali būti gaminami irserijiniai- Vienetiniai dirbiniai priskiriami prie meninių, vadinamųautoriniais dirbiniais. Šiuo būdu gali būti daromi paveikslai, papuošalai,meniniai namų apyvokos daiktai (107 pav.): segės, apyrankės, galvospapuošalai, žiedai, auskarai, taurės, puodukai, kavinukai, vazos,peleninės, virtuvės įrankiai, interjero puošybos elementai (grotelės,rozetės, saulutės), durų, skrynių, baldų furnitūra, šviestuvai, žibintai,kryžiai, suvenyrai ir daugybė kitų, gražiai atrodančių dirbinių.Viena iš pagrindinių meninio metalo darbų rūšių yra dailusis metalųkalinėjimas. Daugiausia kalinėjama metalo skarda įvairių rūšių plaktukais,kartu naudojantis ir kitais, pagalbiniais įrankiais. Šį darbą papildokirpimas, gręžimas, valcavimas, graviravimas, spaudimas, lenkimas,liejimas, suvirinimas, dildymas, litavimas bei dirbinio apdailosoperacijos: oksidavimas, galvanizavimas, šlifavimas, poliravimas,lakavimas, dažymas ir kt.Nuo senovės žmonės domėjosi šios rūšies darbais. Senovės meistrai dirbo subrangiaisiais metalais: auksu, sidabru ir jų lydiniais. Lietuvosdidžiuosiuose miestuose steigėsi auksakalių cechai, brolijos, kuriomspriklausė vienos specialybės meistrai. Jos turėjo savus įstatymus,tradicijas ir darbo paslaptis. Meistrai savo darbą buvo ištobulinę tiek,kad gamindavo autorinius, didelės meninės vertės kūrinius. Jų, iki mūsųdienų išlikusių, galima pamatyti muziejuose, bažnyčiose, parodose arba pasžymius kolekcionierius.Mūsų dienomis ši metalo darbų rūšis nepamiršta. Yra nemažai meistrų,besidominčių meniniais metalų darbais, kuriems šios rūšies darbas yraamatas ir pragyvenimo šaltinis. Kitiems jis yra galimybė prasmingaipanaudoti laisvalaikį, patenkinti kūrybos poreikį (108 pav.). Meniniaimetalų darbai yra tuo patogūs, kad pakanka mažos dirbtuvėlės arba darbokampelio, darbo įrankiai nedideli ir nelabai sudėtingi, o kūrybos galimybėsneribotos.Metalų kalinėjimas įdomus tuo, kad, smūgiuojant nesunkiu plaktuku, išmetalo lakšto, juostos ar vielos pagaminami gražūs dirbiniai: apyrankės,indeliai, paveikslėliai ir kt. Šis darbas skirstomas į kelias rūšis. Galibūti kalinėjamas plonas lakštas, kai iškaltas piešinys, paveikslas arornamentas neiškyla arba neįdumba, o lieka kaip fonas. Šios rūšieskalinėjimas vadinamas kontūriniu. Jeigu kalinėjant piešinys iškyla viršfono arba fonas pagilinamas, raštuojamas, tuomet jau bus reljefiniskalinėjimas, kuris priklausomai nuo iškilimų pobūdžio ir didumo darskirstomas į bareljefinį ir horeljefinį kalinėjimą. Kalinėjimas, kai iš
metalo lakšto iškalamos taurės, vazos, dekoratyvinės lėkštės, puodukai irpan., vadinamas tūriniu kalinėjimu.Metalo dirbiniai 1991-2001 metais
Pagrindinė metalo dirbinių sritis 10-ajame dešimtmetyje – papuošalai. Juoskūrė neypatingai gausi, tačiau savitu stiliumi išsiskirianti dailininkųgrupė. Tai jau spėjusios Lietuvos dailės gyvenime įsitvirtinti meninėsindividualybės: Birutė Stulgaitė, Vytautas Matulionis, Marytė Gurevičienė,Arvydas Gurevičius, Sigitas Virpilaitis, Sigitas Kreivaitis ir kt. Šiemsdailininkams būdingas jau anksčiau jų kūryboje suformuotas stilius,išskiriantis juos iš kitų dailės parodose. Buvo ir netekčių. 1995 m. mirėFeliksas Daukantas, iš tėvynės emigravo Lietuvos juvelyrikos lyderisAleksandras Šepkus. Tačiau savo kūryba vis aktyviau bando įsitvirtintijaunesnieji – dailininkų poros Jonas Balčiūnas ir Vaidilutė Vidugirytė,Solveiga ir Alfredas Krivičiai, taip pat Eimantas Ludavičius, IndrėDiržienė ir kt. Intriguojantis jaunųjų bandymas desakralizuoti papuošalą,juvelyriniame dirbinyje šalia aukso ir sidabro naudoti plastmasę, medį,kailį, audinį, odą ir kt. Tokie deriniai artimi provokatyviam žaidimui,ironijai, groteskui, būdingam postmodernistinei epochai.
Pagrindinis skiriamasis šio laikotarpio lietuvių juvelyrikos, kuriossąšaukos su vaizduojamąja daile 9-ajame dešimtmetyje buvo akivaizdžios,bruožas yra natūralus įsiliejimas į bendrą lietuvių dailės raidos procesą,kuriam būdinga visiška dailės rūšių ir žanrų niveliacija. Daugumadabartinių mūsų juvelyrų kalba universalia meno kalba. Jie daro papuošalus,kuriuos tradiciškai galima priskirti juvelyrikos sričiai, ir tuo pačiukuria trimačius objektus, patį papuošalą traktuoja kaip antifunkcionalųdirbinį, apeliuoja į intelektualinį žiūrovo suvokimo lygmenį (E.Ludavičiaus kompozicija “Pieva”, 2000). Nemažai jų kūrinių sėkmingai galėtųdalyvauti ne tik specializuotose juvelyrikos, bet ir kurios nors kitosdailės srities parodoje. Medžiaga yra tik prasminio klodo įkūnijimopriemonė (tas pats vyksta keramikoje, tekstilėje). Į parodų ciklą “NežinomaXX a. paskutiniojo dešimtmečio dailė” įjungta paroda “Lietuvos juvelyrika(1990-1999): papuošalai ir objektai” Vilniuje 1999 m. atspindėjopasikeitusį juvelyrikos pobūdį. Kūrinių, kurie galėtų būti traktuotini kaipjuvelyrinis objektas, galima aptikti S. Virpilaičio (“Objektas”, 1992),Birutės Stulgaitės (“Bažnyčia”, 1999), V. Matulionio (“Partitūra”, 1999),Ž. Bautrėno (“Žiedas” I-II, 2000) ir kitų kūryboje.
Smulkiajai skulptūrinei plastikai, kaip ir anksčiau, stilistiškai artimiBirutės Stulgaitės (g. 1952) skoningi, lakoniški papuošalai, sumontuoti iškeleto plonyčių metalo strypelių ar suraitytos vielos spiralės. Skulptūrinęformą su papuošalo funkcija derina Marytė Gurevičienė (g. 1951) ir ArvydasGurevičius (g. 1951). Jų papuošalai atlieka asmenybės statusą paryškinančioaksesuaro funkciją. Istorinės reminiscencijos ir šiuolaikinė forma išskiriaS. Kreivaičio (auskarai, 1992), S. Virpilaičio (segės, 1991) ir nemažosdalies kitų autorių kūrinius. Plėtodami tradicinio papuošalo formas,kurdami objektus, provokuodami žiūrovą nefunkcionaliais metalo dirbiniais,lietuvių juvelyrai ieško naujų išraiškos būdų. IŠVADOS
Taigi, Metalo technologija yra aukštesniojo lygio praktinio ugdymo dalykas,tai metalo darbų žemesnėse klasėse tąsa.
Metalo technologija – technologinio ugdymo pakraipa. Tai naujas ugdymoetapas skatinantis mokinius, studentus kūrybiškai mąstyti ir dirbti.
Liejimas – tai skystų metalų ar lydinių supylimas į formas, siekiant gautitos formos detalę arba meninį dirbinį Liejami juodieji, spalvotieji,brangieji metalai ir jų lydiniai. Nuo seno buvo liejami varpai, patrankos,metaliniai vartai, tvorelės, skulptūros židiniai, indai, šviestuvai,papuošalai ir daugybė kitų dirbinių arba jų detalių.
Dirbinys liejamas pagal iš anksto pagamintą modelį – liejimo formą. Išliejapaprastai papildomai apdorojama: gludinama, šlifuojama, poliruojama,raižoma, auksuojama, sidabruojama ir kt.
Metalo technologija skatina ir kuria mūsų vaizduotę,žadina kūrybą.Tai labai vertingas dalykas, be kurio negalimas būtų ir mūsų gyvenimas, nesviskas prasideda nuo technologijų, mūsų gyvenimui reikalingi yra įvairūsbuitiniai, kasdieniniai daiktai, kurie ir yra gaunami atliekant įvairiasmano referate minėtas metalo technologijas. NAUDOTA LITERATŪRA
http://www.tdaile.lt/METALAS/Metalas.htm
http://www.tdaile.lt/METALAS/Metalas_Autoriai.htm
http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/V_Vitkaus.htm
Jaronimas Kęstutis Galkauskas “METALO TECHNOLOGIJOS” 2002M. bendrasiskursas