Lietuvių kalba
“Grigas įėjo pirkion, atsiduso, nusivilko kailinius, pakabino ant kablio, vėl sunkiai atsiduso ir atsisėdo stalo gale. Išsitraukęs iš užujuostės krepšį ir pypkę, ilgai, iš lėto kimšo taboką. Prikimšęs pypkę, užrišęs krepšį ir užkimšęs jį už juostos, ilgai, vis dūsaudamas, skylė pintį. Užrūkęs ėmė p
XX a. pradžia. Kokia moters padėtis visuomenėje šiuo laikotarpiu? Ar ji suvokiama kaip asmenybė, ar tik kaip namų šeimininkė? Kuo grindžiama meilė – pasiaukojimu ar egoizmu? Į šiuos klausimus stengėsi atsakyti keturios šio laikotarpio rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė – Bit
“Jėga, kuri pakėlė ją iš lovos, buvo kaip troškulys. Moteris išėjo iš kambario vienmarškinė. Laiptinėje buvo visiškai tamsu. Turėklus ji apčiuopė rankomis. Durys į priemenę buvo užrakintos. Moteris pasuko į svetainę. Trumpą minutėlę sustojo prie lango. Jos žvilgsnio niekas nepatraukė. Už lango buvo
J.Vaičiūnaitė- poetė, subtiliai atskleidusi žmogaus praeities, jo šaknų svarbą laiko kryžkelėje. J.Vaičiūnaitės kūrybai svarbi kultūros erdvė, todėl savo lyrikos pasaulį ji kuria istorinėje plotmėje. Visa tai ryšku eilėraštyje “Vilnius. Archeologija”. Eilėraščio pavadinimas sukonkretina vietą (Vil
H. Radauskas “Elegija” Aš vienas stoviu ant didžiulės Žemės, kaip lašas apskritos, Juokiasi saulė ir mėnulis, Ir pučia vėjas iš šaltos Erdvės ir drasko mano plaukus Ir nieko negaliu suprast, Širdis gali nustoti plakus Anksčiau negu mokėsiu rast Tą angelą, kuris dainuoja Balsu vos g
A.Vienuolio “Grįžo” pavadinimas – nekonkretus, nusakantis veiksmą. Šis vienas žodis “grižo” nepasako, kas, iš kur, kodėl grįžo, bet apibūdina patį veiksmą, su kuriuo susiję tolesni įvykiai, būsenos, išgyvenimai… Ištrauka pradedama ankstyvo ryto aprašymu. Personifikuota saulė – tai tarsi veikėjas,
“Dabar jau turbūt galiu nieko nebijoti”,- pamanė Gregoras ir vėl sukruto. Gręžėsi sunkiai, šnopšdamas ir vis sustodamas pailsėti. Jo niekas neragino, visa darė savo valia. Vos tiktai apsigręžęs, tuojau patraukė į savo kambarį. Nusistebėjo, kaip pirma taip greit ir taip toli nuropojo. Tiktai jau visa
“O juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas. Tada apsigint nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiukuos įsikinkę, važinėjo: nepyko ant jų Brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiau suduodavo, – žinojo, kad mažas ir silpnas ir maža dar teišmano. Jį troboj kiekvienas
Poezijos ir kūrybinės laisvės problema V.Mykolaičio – Putino romane “ Altorių šešėly” Poezija – tai širdies kalba, vidinės būsenos išraiška. Poezijoje, kaip ir dienoraštyje, negalima meluoti, apsimetinėti. Dirbtinumas nieko vertas. V.Mykolaitis – Putinas romane “ Altorių šešėly” (1933m.) atskle
1897-ieji buvo „orlaivių” metai. Balandžio mėn. lėtai skridęs orlaivis sudužo Auroros miestelyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Worth forto (ir iškart į vakarus nuo Rhoma link Bridgeport), – atsitrenkęs į vėjo malūną. Apieškojus jo nuolaužas buvo, tariamai, rastas mažo ūgio ateivio kūnas. Pilotas