Lietuvių kalba
Turinys 1. Įvadas 2 2. Dievas Perkūnas 7 a. Vietovardžiai ir Perkūnas 7 b. Perkūno vardai 9 c. Perkūno funkcijos 10 3. Išvados 11 4. Naudota literatūra 12 1. Įvadas Perkūnas – vienas populiariausių senovės lietuvių dievų. Šis dievas, kaip vienas ryškiausių lietuvių mito
Sakmės Tautosaka – tai tradicinis sakomo ir dainuojamojo žodžio menas, tai sakytinė arba gyvo žodžio liaudies kūryba. Esminis tautosakos bruožas – kolektyviškumas, kitas svarbus bruožas tradiciškumas (tik iš kartos į kartą perteikiama tautosaka ištisus šimtmečius išlieka gyva). Tautosaka ski
Žmogaus likimas partizaninio karo metais Apie žmogaus likimą galima šnekėti labai daug. Likimai yra įvairūs, vieniems paskirtas ilgas gyvenimo kelias, kitiems trumpas, vienų žmonių likimas gali būti kančių ir ašarų nusėtas, kitų atvirkščiai – sėkme Šįkart pakalbėkime apie žmogaus likimą
Kauno kolegija Ekonomikos ir teisės fakultetas Apskaitos ir finansų katedra Greta Baliukonytė FN4/1 Referatas ,,Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe”
Turinys psl. Kur ieškoti psl. Barbarizmai
Įvadas Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Mikalojus Daukša. Iš Postilės prakalbos. 1599. Jau nuo gilios senovės mūsų protėviai suvokė kalbos svarbą ir reikšmę.Džiaugėsi ja, puoselėjo ir saugojo. Džiugu, kad jiem pavoko. Šiandieną mes galim
BENDROJO RAŠTINGUMO TIKRINIMO BAIGIANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ KALBINIO RAŠTINGUMO PROGRAMA BENDROJO KALBINIO RAŠTINGUMO TIKRINIMAS, BAIGAINT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ 1. Įvadas Pagrindinio ugdymo tikslai b
ciurlionis Pasirodė nauja, verta didelio dėmesio, religinių sonetų Lacrimos knyga „Irtis į gilumą“. Knyga įspūdinga ne tik savo išvaizda, M.K.Čiurlionio paveikslų reprodukcijomis, bet ir minčių lobiais. Šis sonetų rinkinys – jau dešimtoji Marijos Katiliū
Neseniai pasklido gandas, kad po septynių metų mūsų saulė sprogs. Tai fantastinė hipotezė, tačiau jeigu taip iš tiesu įvyktų, mes nieko negalėtumėm padaryti. Tačiau žmonija gali savo rankomis paspartinti mūsų planetos krizę, keisdama jos klimatą. Vos per šimtą metų, o gal ir greičiau, mums pavyko st
Jono Jablonskio paveikslas mums artimas ir gerai pažįstamas: jį esame matę įvairiose knygose, kartais jis kabo klasėse ar lietuvių kalbos kabinetuose. Žvilgtelėję į jį, mintyse iš karto pasakome: “Tai žymiausias lietuvių kalbininkas!” Portretai Jablonskį dažniausiai mums rodo seną, sėdintį krėsle