Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe

Kauno kolegija Ekonomikos ir teisės fakultetas Apskaitos ir finansų katedra

Greta Baliukonytė FN4/1

Referatas

,,Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe”

Darbo vadovė: Doc.mg Aušrinė Peleckienė

Kaunas,2004 Turinys

Įvadas…………………………………………………………….……………………………………………………….3Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas…….………………………………………………………………….…4Kalbos kultūra mūsųgyvenime…………………………………………………………..……………………..5Skolinių gausa jaunimotarpe……………………………………………………………..…………………….6Lietuvių kalbos kultūros klaidųpriežastys…………………………………………………………………..8Internetinėkalba……………………………………………………………..………………………………………10Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiosesvetainėse:…………………………. …………………..10Vardų ir pavardžių trumpinimai………………………………………………………………….………….11Televizija ir žargonai………………………………………………………………….…………………………..11Netaisyklingi posakiai iš televizijos(LNK, TV 3, BTV) laidų………………..…….……….12Kauno kolegijoje išgirsti posakiai ………………………………………..………………….12Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami…………………………………………….13Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur…………………13Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nulat skamba Kaunokolegijoje………. …………14Nevartotinos naujosios svetimybės, kurie nuolat skamba jaunimotarpe……………………….14Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuoliųlūpų…………………………………..15Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartojajaunuoliai…………………………15Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….17 Literatūra…………………………………………………………………. ……………………………………………18 Įvadas

Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį.Manonuomone, kiekienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, jątobulinti… Mūsų visuomenė yra mažai išprususi, vartoja daug svetimybių iš Vakarų,žargonus, tarmybes, kurių dėka mūsų gimtoji kalba skursta ir gali net pokelių dešimčių metų visai išnykti. O ją labiausiai skurdina jaunimas- taimes. Juk niekam nepaslaptis, kad jaunuoliai per amžių amžius kraipydavosavo gimtąją kalbą. Norėčiau visus supažindinti su savo darbu, tai ,,Netaisyklinga kalbajaunimo tarpe“.Jame gausu palyginimų, netaisyklingai vartojamų žodžių, jųištaisymas ir pan. Turbūt visiems begalo įdomu kodėl pasirinkau šią temą….Pasirinkaušią temą, kadangi visa tai yra man artima ir nuolat sutinkama. Esu patistudentė, mano nuomone, rašant šį darbą tai buvo vienas iš privalumų, nespati esu jauna ir nuolat supa jaunų žmonių būrys. Darbo tikslas – supažindinti savo grupės draugus su netaisyklingakalba, kuri juos supa kiekvieną dieną.Taip pat, paviešinti jų daromasklaidas, jas ištaisyti bei skatinti vartoti tik taisyklingus kalboskultūros žodžius ar sakinius. Nebuvo lengva rašyti šį darbą, nes pati taip pat darau begalo daugkalbos kultūros klaidų, bet rėmiausi lietuvių kalbos kultūros mylėtojųknygomis, kuriose gausu paaiškinimų kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai.

,,Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba”.

M. Daukša

,,Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

J. Balčiukonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”. Vydūnas

Kalbos kultūra mūsų gyvenime

Gyvenime vienaip ar kitaip susidūriame su kalbos kultūra: tenka apieją girdėti mokykloje, kolegijose, universitetuose, darbe ir net gatveje.Daugelis net nesusimąsto kas yra ta kalbos kultūra ir kokia jos reikšmė.Kalbos kultūra- tai kalbos taisyklingumas,o ji labai svarbi yra bendrineikalbai. Bendrinė kalba-tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba,kurios gausu raštuose, leidžiamojoje periodinėje spaudoje, televizijoje. Bešios bendrinės kalbos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitųviešojo bendravimo įstaigų. Kalba, jos kultūra svarbi ir kiekvienai asmenybei. Ji padedakiekvienam kalbančiajam padeda sėkmingiau pasinaudoti visomis trimis kalbosfunkcijomis: informacine, emocine ir apeliacine. Visi žinome, kad mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei-indoeuropiečių proklabei. Apie ją, kaip apie vieną seniausių, kalbamadidžiausiuose pasaulio universitetuose. Bet kyla klausimas, kodėl kalboskutūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra- tainorminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos. Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė mūsų tėvai, darželioauklėtojos, mokytojai,o dabar jau ir dėstytojai. Kaip sakoma: „Gyveni irmokaisi“, o mokytis reikia visą gyvenimą. Tačiau dažnai patys nesugebame, o

gal ir nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais,posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi.Tai darome mes, jaunuoliai,mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami… Bendrinė lietuvių kalba turi daug nespręstinų problemų. Viena iš jų–Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimas jaunų žmonių tarpe. Ne vienas suvokiame per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kadkyla realus pavojus ir mūsų kultūros, mūsų kalbos savitumui. Pastebėtina,kad ir lietuvių kalbos fonetika, tartis įgauna angliškų ypatybių, kinta jųsintaksė, įsigali net tam tikra žodžių tvarka sakinyje. Lietuvių kalbojeVakarų naujųjų skolinių gausa siaurina mūsų žodyną, jo plėtą, kenkia josžodingumui ir savitumui. Yra net realus pavojus,kad mūsų gimtoji lietuviųkalba gali išvis išnykti. Skolinių gausa jaunimo tarpe

Jau geras dešimtmetis kai pastebimas gausesnis svetimybių, hibridų,naujadarų, žargoninių žodžių vartojimo polinkis.Žinoma, nėra nė vienosvisiškai grynos klabos, kuri nevartotų svetimų kalbų žodžių, bet taip patyra gerai žinoma, kad pernelyg didelis susižavėjimas kitų kalbų žodžiais irlabai intensyvus jų vartojimas žeidžia kalbos sistemą,o taip kalba prarandasavo savitumą. Tai rodo nykstantį tautinį tapatumą, tautų niveliaciją. Visi naujieji skoliniai užima gana svarbią vietą daugelyje dabartinių kalbų,taip pat ir mūsų kalboje. Skoliniai rodo istorinę kalbų sąveiką, santykiussu kaimynais ir kartais yra vienas iš kalbos leksikos papildymo būdų.Taigi, tautų ir kalbų ryšiai skatina ir skolinių vartojimą. Kiekvienostautos išeities taškas- išsaugoti etninę kultūrą. Mano nuomone, mespasauliui esam įdomūs tiek, kiek esame saviti. Vakarų kalbų skolinius vartoja įvairių profesinių žmonės:verslininkai, bankininkai, ekonomistai, politikai. Šiuo metu kaip tik irplūstelėjo didžiausia jų banga (akcizas, investicija, dividentai,subsidija,…).Dalis terminų buvo vartojami jau prieškario Lietuvoje, o dabargrįžta iš pasyvios vartosenos į aktyviąją.Be daugelio iš jų būtų sunkuišsiversti, nes neturime tikslių lietuviškų atitikmenų. Tiesiog jau tapomada angliškai pavadinti muzikos grupę ar firmą.Šie naujadarai ypačlinksmai atrodo šiuolaikiniui jaunimui- tai mums.Šiems visiems kalbospokyčiams ypač ir esame imlūs. Kodėl dažnai, kalbant apie skolinius,pabrėžiama, kad jaunimo kalboje gausu skolinių? Galima išskirti keletąpriežasčių. Visų pirma, daug lengviau prisitaikantys ir imlesni pokyčiamsyra jauni žmonės; kintantis kiekvienos kartos požiūris į tradicinesvertybes, rodo pakitusį požiūrį ir į kalbą, tautinio tapatumo suvokimą.Tapatumas – savotiškas savivokos aktas, žmogus pats kuria savo tapatybę.Prisitaikydama prie istorinės visuomeninės situacijos jaunoji karta taikosiprie kintančio pasaulio. Intensyvesnis visuomenės kultūrinis, politinis,ekonominis gyvenimas, bendravimas su kitomis valstybėmis, kultūromis, kalbųsąveikos, natūralus naujų reiškinių ir daiktų įvardijimo poreikis, lemiagausesnį skolinių vartojimą. Antra, jaunimas visais laikais siekiaišsiskirti: elgesiu, išvaizda, kalba. Tam ir susikuria įvairių socialiniųgrupių žargonai . Jis ypatingai prisideda prie kalbos išpėtimo, įterpdamitarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakoskalbai daro vartodamas žargoninius žodžius, svetimybes. Ypač šiuo metujaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labaiplinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai trukdo kalbėti tai,kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažaidainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų arinternetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijos kalbų taisyklingumas yrakontroliujamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbospavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams, dėstytojams norisi jaunimąizoliuoti nuo šios kalbos,bet… Jaunimo kalbos sritys, kuriose daugiausia pasitaiko skolinių, yrapramogos, laisvalaikis, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Patyrinėjusjaunimui skirtų leidinių(ypač žurnalų „Panelė‘, „Cosmopolitan“) kalbąmatyti, kad didelę skolinių dalį sudaro įvairios sąvokos, įvardijančios

bendruosius dalykus (tokie kaip ,,barbecue”, ,,boys`as”, ,,bon ton” dutyfree parduotuvės, ekstremalas, ,,gents” (džentelmenas) hapeningas, joysavaitgalis ,,junk-food”, ,,kinderis” orror (siaubas), ,,pampersai”,,,vivacoloras” ir pan.). Labai gausi skolinių vartojimo sritis yra muzikosstilių ir su muzika susijusių reiškinių pavadinimai (pvz.: acid house`as,acid jazz, ,,ambient trance”, ambientas, black metalas, blackmetal,britpopas, dance, dark wave, death metalas, disco, drum`n`bass, dub,eurobytas, eurodisko, fank-soul, folk, funk, funky, gangsta repas,glamrokas, grunge, hardkoras, hardrockas, heavy metal, hip-hopas, house,jungle, kantri (country), pankrokas, progressive house, raprock, ruspop,soul, soulas, techno, trance, triphopas, ,,underground`as”; ,,bestas”,bestselerinis, ,,clubmix” ,,didžėjus”, diskžokėjas, eurobeat`inis, fanas,fanatas, fanklubas, grandas, hitas, klipas, koveris, megahitas, miksas,miksuotojas, pankas, remiksas, semplas, singlas, topas, ,,unplugged”). Kaipmatyti iš pavyzdžių, skolintais žodžiais (dažniausiai originalo kalba,kartais gavę lietuvišką galūnę) pavadinami ne tik vėliau atėję muzikosstiliai, bet ir lietuvių kalboje jau turintys nusistovėjusią formą (blues –bliuzas, jazz – džiazas, rock – rokas). Skoliniai dažni bendraujant,ekspresyviai išsakant savo vertinimą (pvz.: again, cool crazy, fainas,hello, help, seksova/s, sexy, sorry, topinis ir pan.). Ypač mėgstamadainuoti anglų kalba, nors nuo seno žinoma, kad daina visais laikais buvoir yra tautiškumo saugotoja. Dabar nueita taip toli, kad kai kurielietuviai dainininkai kuria tekstus tik anglų kalba ( „Amberlife“,„Skamp“). Taigi svetimus žodžius girdime nuolat koncertuose, jaunimorenginiuose, per televizija bei radijo laidas. Drąsiai galima teigti, kad didelė dalis moksleivių ir studentų nemažalaisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Taiatsispindi ir jų kalboje. Visų pirma, žaisdami kompiuteriu, kurio terminijadar nėra iki galo nusistovėjusi, jie perima visus kompiuterinės technikosskolinius, antra, sukaupia ir platina skolinius, funkcionuojančiuskompiuterinių žaidimų srityje (pvz.: akountas, bagas, boxas, decoderis,deface, displejus, downloadinti, draivas, fagas, failas, geimas, geimeris,geiminti, geimpadas, geimplėjus, hakeris, hardas hardvaras, hostingashotkeys, instalinti, interfeisas, kartridžas, kileris, lameris logas,loudinti, notepadas, offline online, overklokeris, pakas, pasvordaspeidžeris, portas postingas, reverberis, roketdžampas, root, rulezas,saitas, seivinti, užfleiminti, užsiloginti ir pan.) .

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas

Mano nuomone, kalbos kultūra – gana nuobodus ir sudėtingas mokslas.Kalbos klaidų įvairovė tikrai didelė. Jų pasitaiko ne tik leksikoje, bettaip pat morfologijoje, žodžių daryboje, sintaksėje, fonetikoje,kirčiavime. Lietuvių kalbai visą laiką grėsė svetimybės, kažkada ypač rašytinei,dabar visų pirma sakytinei. Kaip žinote, rašytinė lietuvių kalba pradėjoformuotis tik XVI amžiuje, o XVIII amžiuje ji religiniuose raštuose jaubuvusi taip užteršta, kad mažai kas buvo likę lietuviško (sakykim, “Bromaatverta ing viečnastį”). Jau tada atsirado kalbininkų (Ostermejeris,Milkus), kurie polemizavo su tokių raštų autoriais, stengėsi religiniųknygų kalbą priartinti prie liaudies šnekamosios kalbos. Į lietuvių kalbą su kultūros, mokslo, technikos plėtra visą laikąveržėsi svetima terminija. Su šiuo reiškiniu kovojo kurdamas savusnaujadarus jau Širvydas, vėliau Daukantas, o ypatingu purizmu šioje srityjepasižymėjo XIX a. pabaigos -XX pradžios atgimimo veikėjai. Dėl kalboslikimo sielojosi J. Jablonskis: “Mūsų tauta nuo senų senovės kentė visokiassvetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą”. Buvo stengtasivisiems svetimos kilmės žodžiams surasti lietuviškus atitikmenis. Daugelistada sukurtų žodžių praturtino mūsų kalbą, pvz.: vietoj disciplinos įvestasnaujas žodis drausmė, vietoj akcentuoti – pabrėžti, egoistas – savimyla,embrionas – gemalas, flora – augmenija ir daugelis kitų. Buvo tuometsukurti ir tokie žodžiai, kurie kalboje neprigijo, nesugebėjo išstumtitarptautinio žodžio ir dabar skamba gana juokingai, pvz.: vypsonė(teatras), oramieris (barometras), orovė (klimatas), mokysta (metodika). Šiuo metu prie Lietuvos Respublikos Seimo veikianti Kalbos komisija irTerminijos institutas intensyviai ieško atitikmenų labai sparčiai

plintantiems visų pirma angliškiems žodžiams. Surastas žodis ne visadasėkmingai prigyja, ypač buitinėje kalboje. Jeigu naujadaras sunkiaiištariamas, negražiai fonetiškai skamba, pernelyg ilgas ar nevisiškaiatskleidžia tikrąją žodžio reikšmę, jis niekaip neišstumia iš mūsų kalbossvetimybės. Nauji taiklūs žodžiai, kuriais Kalbos komisija džiaugiasi kaipgreitai prigijusiais, tai: sauskelnės vietoj pampersų (neprigijo siūlomivystukai), traškučiai vietoj čipsų, savaitgalis vietoj vykendo, javainiaivietoj miuslių, dešrainis vietoj hotdogo, elektrinis paštas vietoj e-mailo.

Labai nenoriai traukiasi iš vartosenos tokie žodžiai, kaipantai: parkingas, ofisas, popkornai, imidžas, nors turi nebloguslietuviškus atitikmenis, jau nekalbant apie kompiuterinę techniką. Terminaidar tik kuriami. Ne visus spėjama sukurti laiku, kol dar neįsigalėjęssvetimas žodis.Lietuvių kalbos kultūros klaidų priežastys

Nuolat girdėdama begalo daug netaisyklingų žodžių, frazių, sakiniųpabandžiau išskirti tam tikras kalbos kultūros klaidų priežastis: 1. Kitų kalbų poveikis. Jis labai pavojingas, nes dėl kitų kalbųpoveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikialeksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui,iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), išvokiečių – biškį, biskį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (=įvaizdis); dažnai lietuviškas žodis pavartojamas ne sava reikšme: žino (=moka) kalbą; nusiimk (= nusivilk) paltą; medžiagos sąstatas (= sudėtis).Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai:Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę);sausros rezultate (= dėl sausros). 2. Tarmių poveikis. Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidospaprastai nelaikytinos didelėmis. Dažniausiai tai tik oficialiajai kalbaineteiktini dalykai, o laisvuosiuose kalbos stiliuose beveik visada įmanomi.Vengiama tik siaurai paplitusių tarmybių, ypač leksikos. Juk retaivartojamų žodžių arba jų reikšmių daugelis gali nesuprasti. Vartodamitarmiškus žodžius vargiai susikalbėtume. Ne kiekvienas susigaudys, kadpietų aukštaičių žodis klupstis – tai „kelis”, vakarų aukštaičių dulpšti –„pamažu dirbti”, žemaičių kūlis – „akmuo”, kelplustu – „greitai, skubomis”.Oficialiuosiuose kalbos stiliuose vengiama rytų aukštaičių kelintiniųskaitvardžių su baigmeniu -likis: vienuolikis, dvylikis… (bendrinėjekalboje yra vienuoliktas, dvyliktas…), tarminių (paprastai sumenkinamuoju atspalviu) mažybinių priesagų – žemaičių kalnalis „kalnelis”,dalies žemaičių paršuitis „paršelis”, pietų aukštaičių paukštynas„paukštelis”. Tam tikrų savitumų esama tarmių morfologijoje. Vengiama pietųaukštaičių tariamosios nuosakos formų būtau, turėtau; būtai, turėtai, norsSalomėja Nėris intymumo įspūdžiui sustiprinti rašo: Kad pavirstau pilkulauko smėliu… Be reikalo miestuose plinta sintaksės žemaitybė šėrė išrankos, spyrė iš kojos (bendrinėje kalboje čia įprastas priemonėsįnagininkas šėrė ranka, spyrė koja). Bendrinei kalbai pavojingesnė ne kaimų, o miestų gyventojų kalba, nestai dažniausiai būna tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinysbe aiškesnių dėsnių ir sistemos, dažnai su įvairiais slengo ar net žargonoelementais. 3. Žargonas ir slengas. Kai kas šį reiškinį vadina apskritai žargonu,bet daug kas skiria žargoną ir slengą, ir, atrodo, galima skirti, nors šiedalykai susipynę, aiškių ribų nėra. Žargonas – labai netaisyklinga, tyčia iškraipyta (net pažeidžiantgramatikos sistemą), vulgari, įvairiomis svetimybėmis užteršta kalba.Žargoniškai šnekant net siekiama, kad pašaliniai ne viską suprastų. Yranusikaltėlių, gatvės žargonas. Būdingi žargono bruožai – žodžių trumpinimasar kitoks iškraipymas: egzas „egzaminas”, stipkė „stipendija”, studis„studentas”, univerka „universitetas”, konserva „konservatorija”, matieka„matematika”, kompas „kompiuteris”, trolis ar trolikas „troleibusas”,svetimų darybos priemonių, ypač priesagų, vartojimas: saviakas „saviškis”,vidiakas „vaizdo magnetofonas”, kramtoškė „kramtukė, kramtomoji guma”,

auklioškė (arba klyfa) „auklėtoja”. Gana daug leksinių žargonybių, irbeveik visos jos imtos iš svetimų kalbų – dažniausiai iš rusų, dabar – iriš anglų: blatnas „itin apsukrus” ir blatniakas „apsukruolis”, chebra „savašutvė” ir chebrantas, -ė „draugužis, -ė”, naglas „įžūlus”, krūtas „kietas”(apie žmogų). Jaunoji karta linkusi žargonybes atnaujinti, keisti.„Policininkas” buvo faraonas, dabar – mentas, „pinigai, doleriai” buvofrankai, dabar – babkės, kartais – faniera. Jau nebemadinga senosios kartosžargonybė fainas „puikus”, bet atsiranda dar baisesnių naujų: iš rusųkalbos tūsas ar tūsovkė „pasilinksminimas, šokiai, vakarėlis”, iš anglų –kreizas „pusprotis, pakvaišęs”. Kartais suteikiamos neįprastos žargoniškosreikšmės saviems ar tarptautiniams norminiams žodžiams: gabalas„šiuolaikinės muzikos kūrinys”, barakas „bendrabutis”, supakuoti „suimti”. Atlaidžiau žiūrima į slengą – jį kartais pavartoja ir rašytojai,vertėjai. Slengas – tai kalba su žodžiais ir posakiais, vartojamais tamtikrų profesijų (jūrininkų, sportininkų, dailininkų…) arba tarpsluoksniųžmonių – paauglių, jaunimo. Jeigu slengas per daug neužterštas svetimybėmis(be krūtas vyrukas, be tipo, be tūsovkė ir pan.), laisvuosiuose stiliuosejis toleruojamas, nes kalbą gyvina, daro spalvingesnę: Tu, brol, visainusišėrei (t.y. iškvaišai), kliedėt (t.y. nesąmones šnekėti) pradedi, galprisiliuobei „prisigėrei”? – vaizdingai sako jaunuolis jaunuoliui. Kalboslabai nepagadins ir savas „mados žodis” varom, pavartojamas reikšmė „einam,vykstam, važiuojam” – baisiau būtų rusiškieji pošli, pojechali. Kovoti su paauglių ar jaunimo slengu nėra didelio reikalo: jaunieji jįvisada turėjo ir turės, kad atsiskirtų nuo senesniųjų. Vėliau daugelisišauga, kaip išaugama iš trumpų kelnaičių. Nebent galima priminti, kad,tarkim, vietoj špargalka nė kiek ne prastesni savi žaismingi žodžiaišnibždė ar pašnibždukas, o jeigu jau vartojame svetimybę, tai nors rinkimėsvariantus be slaviškos priesagos -ka: špargalė, šperė, špurė… 4. Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Taisytinų (labiau stiliauspožiūriu) dalykų atsiranda, kai vieno stiliaus terminus, žodžius, posakiusneapgalvotai keliame į kitą, pavyzdžiui, mokslinio stiliaus pasakymą regosorganai vartojame laisvuosiuose stiliuose, kur tinka tik akys, o štai kiektarmiškas buities kalbos posakis sopa galva netinka moksliniame stiliuje,kur įprasta skauda galvą. Standartinis administracinės kalbos posakisnaudotis autobusų paslaugomis keistai skambėtų buitinėje kalboje, kursakome ne Dažnai naudojuosi autobusų paslaugomis, o dažnai važiuojuautobusais.

Interneto kalba

Šiais laikais labai svarbią jaunimo gyvenimo vietą užima kompiuterisir internetas. Nuo pat šių išradimų sukūrimo, jie buvo tobulinami,o jųpritaikymo galimybės buvo plečiamos. Pradžioje internetas buvo naudojamastik duomenų perdavimui,o vėliau buvo kuriamos virtualios svetainės, kuržmonės galėjo susipažinti su siūloma produkcija,dar vėliau buvo kuriamossvetainės, kuriose lankytojai galėjo už tam tikrą mokestį bendrauti sukitais, susipažinti su naujais žmonėmis ir t.t. O tai ypač viliojo jaunusžmones! Kuo toliau, tuo vis labiau pigo internetas, kurio kainos pasiradėpeieinamos kiekvienam eiliniam piliečiui. Viso to pasekoje, šiuo metu, norint susiekti su kitose šalysegyvenančiais draugais, giminėmis, mes neprivalome siųsti paprastų laiškų arjiems skambinti. Užtenka turėti prie tarptautinio tinklo prijungtąkompiuterį.Gi tai išties patogu!? Taigi paklausa kompiuterių ir internetoauga ir mes dabar laisvai galime bendrauti su žmonėmis neišeidami iš namų,oto pasekoje atsirado virtualūs pokalbių kambariai, nelietuviškai vadinami„Chat‘ais“. Juose renkasi žmones, norintys pabendrauti. Atrodytų viskaspuiku, jaunimas bendraus dar labiau, bet … Rašydama šį darbą pasidomėjau interneto svetainėmis …Visų blogiausiayra tai, jog taupant laiką, yra naudojami begalės trumpinių, kurie kartaisyra net nelietuviški. Vartojamos užsienio kalbų, dažniausiai anglųabecėlėje esančios raidės, tokios kaip „w“, „q“, ar „x“, o skirybos ženklai

naudojami emocijomis reikšti , pvz: „:)“, „:/: ir t.t.Deja, yra nevengiamavartoti ir giliai į mūsų gimtąją kalbą įsišaknyjusių rusiškų keiksmažodžių,kurie taip pat yra rašomi sutrumpintai.

Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiose svetainėse:

• Nusipirkit naują printerį(= spausdintuvą), nes šitas sugedęs. • Kai grįšiu namo, parašysiu tau gražų e-mailą( =elektroninį laišką),ok(= gerai)? • Kodėl davei man suėjusį( = netinkamą naudojimui) kompaktą?

Vardų ir pavardžių trumpinimai

Jeigu senovėje vaikai kalbą išmokdavo tik iš tėvų, nes buvo mokomislapta tik namuose. „ Kai motina prie ratelio verpdama mokė mažyliusskaityti“. O dabar vaikai kalbą girdi ne tik iš tėvų, bet ir perteleviziją, radiją, vaikų darželiuose ir mokyklose. Jaunimui labainepatinka ilgi žodžiai, ypač pavardės ir vardai. Jie sugalvoja įvairiustrumpinius, kurie tampa populiarūs, pavyzdžiui vardas „Kęstas – Kėša,Mindaugas – Mindė, Kristinos – Kristės“. Ypač šiuo metu jaunos moterysnutarė atsisakyti pavardžių su galūnėmis -ienė ir -uvienė. Jos net teismobūdu atsisako lietuviškų pavardžių sudarymo taisyklių. Ir pasiliekapavardes su vyriškomis galūnėmis. Pavyzdžiui „ ne Simutienė ,o Simutis, neRudienė ,o Rudis. Vyresnios kartos žmonės labai nustemba, kai išgirsta bjaurų vardosutrumpinimą. Jie taip pat nustemba, kai ir mažamečiai vakai jau mokaištarti šiuos trumpinius. Daugelis jaunimo vardo trumpinių įterpia kaipasakoja į labai smagią istoriją , kuri vos ne kas trečias žodis„pagražinamas“ keiksmažodžiu.

Televizija ir žargonai

Regis, tapo įprasta ir televizijos laidose girdėti tokių kalbos„perliukų”, kad ausys kaista. O apie kalbos branginimą, puoselėjimą netminties negali būti. Kalba taip, kaip nori, kaip kam atrodo. Veltuikalbininkai grūmoja, taiso, įvairių užduočių sugalvoja, net laidas apietaisyklingą kalbėjimą rengia. B. Sruogos žodžiais tariant, „Et, tuščiajų…” Nesvarbu, kaip pasakysi. Svarbu, kad apskritai ką nors pasakysi. Tadpažvelkime į save, pasiklausykime, kaip kalbame. Gal nenorėsite tikėti, jogšie posakiai tikrai išgirsti TV laidose. Bet aš net jų pavadinimusužrašiau! Tai „Nomeda”, „Tv pagalba” ,” Paneles tv”, “ Labirintai”,„Versija”, „Farai”, „Srovės”, „Teismas” ir kitos. Taigi ,daug valandų sėdėjau žiūrėdama televizorių, buvau atidi perpaskaitas (dėstytojams taip pat reikėtų kalbos kultūros vadovėlį pavartyti, bet nelengva su dėstytojais – reikalą gadina ambicijos. Gerasspecialistas, o jam staiga bus prikišama, kad nemoka kalbos. Juk ištikrųjų, jeigu specialybės dalykai dėstomi taisyklinga kalba, tada nėrareikalo įsivesti specialią kalbos kultūros discipliną. Specialybėsdėstytojai su studentais dirba daug – po 4 valandas per savaitę. Jie irturėtų įkvėpti. Trūksta ir lituanistų iniciatyvos.), pašniukštinėjau grupėsdraugų, draugų būryje, net šeimos narių, giminių kalbų pasiklausiau. Ir kągi?! Manau reikėtų daugiau dėmesio skirti savo taisyklingos kalbostobulinimuisi… Paskaitykite jūs..

Netaisyklingi posakiai iš televizijos(LNK, TV 3, BTV) laidų

• Ir vėl jis pasimetė (=sutriko), kai jį užkalbino žurnalistas. • Reikia siekti pilnos (=visiškos) nepriklausomybės. • Tai yra pilnai (=išsamiai) atliekamas tyrimas. • Pilnos (=visos) sudėties komitetas. • Rezultatai buvo įvertinti pilnai (=įvertinti visi). • Reikia sudėti vieningą (=bendrą) paveikslą. • Įmonė vieningai (=bendrai) sprendžia problemas. • Matomai (=matyt, galbūt, turbūt) ji padėjo tą daiktą kitur. • Jis įmetė 50 taškų ir tuo pačiu (=taip) tapo nugalėtoju. • Mes turime pasirašę eilę (=daug) autorinių sutarčių. • Po to nusikaltimo sekė dar visa eilė (=įvyko dar nemaža) kitų. • Projektų vertinimo komisijoje turėtų būti įvairių sričių specialistų, ypatingai (=ypač) finansų ir aplinkosaugos. • Ataskaitos, ypatingai (=ypač) projektų turinio, nėra analizuojamos. • Mums reikia dar daug ko mokytis iš užsieniečių, ypatingai (=ypač) taupumo.

• Naujos specialybės, ypatingai (=ypač) Viešbučių vadyba, labai paklausios. • Vakarais pasportuoti čia susirenka daug mėgėjų, ypatingai (=ypač) moterų. • Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas). • Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys. • Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo). • Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. • Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? • Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas. • Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove). • Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. • Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką. • Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

Kauno kolegijoje išgirsti posakiai

• Tai gaunasi (=susidaro) tūkstančio litų skola. • Ar Jūs skaitote (=manote), kad tai sąžininga? • Skaičiau, kad tas darbas vedamas (=vykdomas, vyksta). • Žinoti gimtąją (=mokėti) kalbą reikia kiekvienam. • Pasirinkime teisingą (=tinkamą) kintamąjį. • Neteisingai (=netaisyklingai) parašei tą žodį. • Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus. • Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais). • Kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju). • Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta). • Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų. • Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru).

Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami

• Tinimą nuima (=pašalina, sumažina) vonelės su kaštonais. • Iš nusikaltėlių buvo išimti (=paimti, atimti) šautuvai. • Priėmusi vonią (=išsimaudžiusi) Marta išgeria arbatos. • Jelena visada užsidėdavo (=užsimaudavo) šiltas kojines. • Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. • Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius). • Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. • Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? • Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį). • Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos). • Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma). • Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? • Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio). • Kelinto (= Kelinta) šiandien? – Spalio antro (= antra, antroji).

Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur

• Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime. • Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą). • Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos). • Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą. • Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina. • Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). • Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). • Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). • Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). • Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas • Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi? • Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime.

Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nuolat skamba Kauno kolegijoje

Klaidos : Galimi klaidų taisymai: |bulkelė, bulkutė |= bandẽlė, bandùtė ||fara |= žibiñtas ||grafkė, grapkė, grafkutė |= žiogẽlis; segtùkas ||grimeris, -ė, grimierius, -ė |= grimúotojas, -a ||kaldra |= añtklodė ||kalnierius |= apýkaklė ||knopkė, knopka |= 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. || |smeigtùkas ||kūdas, -a |= líesas, -à ||(su)kūsti |= (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti ||tapkės |= šlepẽtės, šliùrės ||ženyti(s) |= tuõkti(s); vèsti; tekė́ti |

Nevartotinos naujosios svetimybės, kurie nuolat skamba jaunimo tarpe

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

|hamburgeris |= mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis ||čipsai |= (bùlvių) traškùčiai ||e-mailas, imeilas |= elektròninis pãštas ||hotdogas |= dešraĩnis ||hotelis |= viẽšbutis ||imidžas |= į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas || |(kartais ìšvaizda) ||ofisas |= į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, || |kontorà, rãštinė) ||sponsorius, -ė |= 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė ||sponsorystė |= 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas ||steikas |= (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis||popkornai |= (kukurū̃zų) spragė̃siai |

Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuolių lūpų

Klaidos: Galimi klaidų taisymai:

|neužilgo |= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: || |Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; || |Veikiai) prasidės sėja. ||savistoviai |= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas|| |įpratęs savistoviai (= savarankiškai) || |tvarkytis. Sūnusjausavistoviai (= || |savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. ||ant tiek |= taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) || |nusilpusi, kad be lazdos nepaeina ||kaip taisyklė |= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= || |Paprastai) pirmiausia brangsta naftos || |produktai. ||kas liečia |= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo || |sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo || |sąlygų) susitarsime. ||kaž)kaip tai |= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis || |(kaž)kaip tai || |(= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: || |Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš || |šios padėties. ||prie ko |= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes || |čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= || |niekuo dėta). ||ant sveikatos |= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis || |ant sveikatos || |(= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! || |[linkėjimas] |

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartoja jaunuoliai Klaidos : Galimų klaisų taisymai:

|apsivesti |= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti || |(kalbant apie merginą); susituokti. ||bendrai |nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: || |Bendrai || |(= Apskritai) jis neblogas žmogus. ||davinys |nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų || |daviniai || |(= duomenys) teikia vilčių. ||gyvybingas, -a |nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a || |vartoti“: gyvybingas(= nepasenęs, tinkamas || |vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= || |nepasenę, tinkamivartoti) dažai, vaistai ir || |pan. ||įpakavimas |nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti || |popieriniame įpakavime (= popierinėje || |pakuotėje). || | ||matomai (regimai) |nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: || |Matomai || |(Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą || |pasitarti. ||nu(si)imti sagę, |nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, ||auskarus, laikrodį, |išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“ ;||žiedą ir pan. | ||nu(si)imti suknelę, |nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, ||apsiaustą, švarką, |švarką, paltą ir pan.“ ||paltą ir pan. | ||pervesti |nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į|| |kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas || |pareigas ir pan. ||prabalsuoti |nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, || |subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau || |prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome|| |balsuoti). ||praklausyti |nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: || |praklausyti || |(= perklausyti) įrašą,praklausyti (= || |išklausyti)paskaitą ir pan. ||prakomentuoti |nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo || |išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) || |per televiziją. ||prakonsultuoti |nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę || |dėstytojas jau prakonsultavo (= || |(pa)konsultavo). ||prakontroliuoti |nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: || |Prakontroliuokite || |(= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų || |pateiktos laiku. ||pravažiuojantis, |= nuolatinis, mėnesinis bilietas. ||pravažiuojamas bilietas| ||statyti grafiką, planą,|= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį; ||tvarkaraštį | ||statyti radiatorių, |nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, ||variklį, skaitiklį ir |(į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir ||pan. |pan.“; ||statyti telefoną |nevart. r. „(į)vesti telefoną“. ||ligonio, pastato stovis|= ligonio, pastato būklė; ||dvasinis, moralinis |= dvasinė, moralinė būsena. ||stovis | ||už(si)pilti benzino, |= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų ||kitų degalų (į |degalų. ||automobilį) | ||vedantis, -i, |= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji ||vedantysis, -čioji |specialistas, -ė; ||specialistas, -ė | ||žinoti |nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= || |moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino || |(= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai || |turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius. |

Taigi , regis, apie kalbos kultūra mažai kas ką žino, o ką jau čiakalbėti apie jos vartojimą. Negi niekam neįdomu sava, nuostabi, gimtojikalba? O gal tiesiog niekas nenori apie ją gidėti?Bet juk be tostaisyklingos kalbos pamažu nyks ir tauta…Kad taip nenutiktų, prašau visųdidelių ir mažų bentvieną minutę per dieną skirti savo taisyklingajaikalbai, juk per savaitę jau bus 7 minutės, o per metus 365 minutės..

Suprask: be kalbos nėra tautos, be kalbos nėra žmogaus, be kalbos nėra minties. Išvados

Nagrinėtoji medžiaga rodo, kad sekimas svetimomis kalbomis, žargonaisskurdina mūsų gimtąją kalbą. Akivaizdu, kad naujieji skoliniai bendrinėjelietuvių kalboje vartojami nesilaikant pagrindinių lietuvių klabosprincipų: taisyklingumo, pastovumo, savitumo. Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinėžmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodisaptarnauja žmogų visose jo gyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros,technikos, buities. Todėl lietuviškas žodis turi būti ne tik gerbiamas irbranginamas, bet juo reikia mokėti naudotis, ypač dirbant atsakingąšvietėjo ir agitatoriaus darbą. Skolinių, žargonų atsirado ir atsiras kalboje. Jų vartoseną reikėsnuolat stebėti ir tvarkyti, nes mūsų kalbos, galingųjų kaimynų godžiamosnegalime palikti savieigai.Bet svarbiausia yra tai , kad visuomenė norėtųvartoti savo- lietuvių kalbos žodžius,o ne svetimus. Taigi būtina ugdytibendrą visuomenės, ypač mūsų- jaunimo, nepakantumą plūstantiems į mūsųkalbą skoliniams, žargonams, tarmėms, tada greičiau bus pastebimi mumsnepriimtini žodžiai ir geriau bus ieškoma jiems pakaitų. Taigi, ar išlaikys lietuvių kalba savo savitumą ? Juk tai priklausotik nuo mūsų pačių. Juk pati visuomenė turi suprasti, kokia vertybė yrakalba, o juk ją mums niekas negali atstoti… Todėl aš labai prašau savo bendraamžių – jaunesnių ir vyresnių –gerbti ir tausoti savo senelių ir prosenelių išsaugotą lietuvių kalbą irkalbėti savo kalba taisyklingai be žargono.

Jeigu kalba išliks, Gyva išliks Lietuva.Kalbai sunykus, Nebus Lietuvos,Nebus lietuvninkų. J. Basanavičius

Atmink: Mirusi kalba – mirusi tauta, Paliegusi kalba – paliegusi tauta.

J. Basanavičius Literatūra:

1. Paulauskienė A. ,,Lietuvių kalbos kultūra”,K., 2001. 2. Šukys J. ,,Lietuvių kalbos kultūra visiems”, K., 2003. 3. Kniūkšta P. ,,Kalbos vartosena ir tvarkyba”, Lietuvių kalbos institutas, 2001. 4. Gaivenis K. ,,Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys”, Lietuvių kalbos institutas, 2002. 5. ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodynas‘‘, V., 2000 arba kompiuteriniai variantai; 6. Jakaitienė E. ,,Lietuvių kalbos leksikologija“,V: Mokslas, 1980. 7. Piročkinas A. ,,Administracinės kalbos kultūra“,V: Mintis, 1990. 8. Pudaitienė V., Vitkauskas V. ,,Vakarų kalbų naujieji skoliniai“,V: Enciklopedija, 1998. 9. Peleckienė A. ,,Kalbos kultūra“, V.,1998. 10. www.kaunodiena.lt . 11. www.lietuvosrytas.lt . 12. www.panele.lt . 13. www.emokykla.lt. 14. www.cosmopolitan.lt . 15. www.lki.lt/leidiniai/k_k .