Neseniai pasklido gandas, kad po septynių metų mūsų saulė sprogs. Tai fantastinė hipotezė, tačiau jeigu taip iš tiesu įvyktų, mes nieko negalėtumėm padaryti. Tačiau žmonija gali savo rankomis paspartinti mūsų planetos krizę, keisdama jos klimatą. Vos per šimtą metų, o gal ir greičiau, mums pavyko stipriai išbalansuoti temperatųrą, padidinti ir sustiprinti taifūnų, uraganų, potvynių dažnį. Ar tai grįžtami pokyčiai, ar jie iš tiesų esminiai, ir kas bus toliau?Pagrindiniu žemės žūties kaltininku iš tiesų taps saulė, prieš kelis milijardus metų su mėnuliu pagimdžiusi mūsų protėvius, paprasčiausius gyvus organizmus. Paprastai sakant, saulė jiems suteikė šiluminę energiją, o mėnulio sukelti potvyniai ir atoslūgiai, kūrė palankią terpę medžiagų apykaitos sistemoms formuotis. Ta pati saulė viską ir pražudys. Maždaug po milijardo metų, kai saulės ryškumas padidės 15%, žemės temperatūra padidės iki 60-ies ar net 70-ies laipsnių celsijaus. Išgaruos vandenynai, o atmosferoje neliks pagrindinių klimatą stabilizuojanciu dujų – anglies dioksido. Prieš tai žemės klimatas ir pati žemė patirs dar daug dramatiškų pokyčių: ne kartą planeta užklos ledynai. Drastiškai keičiantis sąlygoms, žmones pakeis kitos gyvybės formos. Tačiau, visa tai įvyks negreitai.Ledynmečius sukelia orbitinių žemės parametrų pasikeitimai. Ledynmečiai ir anksčiau cikliškai kartojosi kas keliasdešimt tūkstančių metų. Yra manoma, kad ateityje mes jų taip pat sulauksime. Tačiau kyla klausimas kada? Kalbant apie ateinantį šimtmetį ir apie jo pasikeitimus, nereikia jų maišyti su prognozėmis, kurios yra sudaromos keliasdešimčiai tūkstančių metų. Artimiausias ledynmetis turėtų prasidėti ne anksčiau kaip po 20-30 tūkst. metų. Kam reikalingi tokios tolimos žemės ateities modeliai? Tai ne tik rašytojų fantastų pramoga, bet ir rimtų klimato tyrinėtojų užsiėmimas. Jais siekiama geriau suprasti planetų ir gyvybės evoliuciją. Galbūt tai padės rasti gyvybės pėdsakų kituose pasauliuose. Tačiau kur kas aktualesnės yra trumpalaikės prognozės, numatančios klimato pokyčius per artimiausią šimtmetį. Nuo to priklauso mūsų, ir mūsų palikuonių gyvenimo kokybė. Norėdami kuo tiksliau tuos pokyčius įvertinti, privalome suprasti, kaip veikia klimato kitimo sistema.
Ši sistema yra sudaryta iš trijų didelių blokų: sausumos, vandenyno ir atmosferos. Ir visi faktoriai, kurie paveikia vieną iš šitų sistemos dalių, arba visas iš karto, jie kartu paveikia ir klimatą, pakeičia jo sąvybes. Per visą žemės istoriją įvyko kardinalių klimato pakitimų. Prieš du milijardus metų, klimatas žemėje buvo kur kas tolygesnis. Egzistavo tik dvi klimato juostos, o vidutinė mūsų planetos temperatūra buvo dešimčia laipsnių aukštesnė negu dabar. Tačiau klimatas niekada nebuvo, ir negalėjo būti pastovus. Daugybė veiksnių nulemia klimato kaitą. Žinoma, geologinėje praeityje įtakos turėjo porcesai, vykstantys pačioje žemėje, t.y. žemės plutoje. Migravo žemynai, jie keitė savo vietą, išsiskaidė. Iš vieno – Gondvanos žemyno – pasidarė keli žemynai, kuriuos matome dabartiniame žemėlapyje. Tai iš karto paveike klimato kontinentalumą. Didelę reikšmę turi žemės orbitiniai parametrai, t.y. kaip žemė juda aplink saulę. Didelę reikšmę turi ir žemės paviršiaus struktūros pasikeitimai, augalijos, vandens telkinių, dirvožemio pasikeitimai. Taip pat reikėtų pridėti žemės geomagnetinį aktyvumą, saulės aktyvumą. Vertėtų priminti, kas yra oro, o kas yra klimato pokyčiai. Neretai šios dvi sąvokos yra painiojamos. Jeigu iškrito liūtis, arba dvi, tris savaites nelijo ir prasidėjo sausra, tai jokiu būdu nėra klimato anomalija. Tai yra viso labo oro anomalija. Galime ją pavadinti ilgalaike oro anomalija. Klimato anomalija derėtų vadinti tokius procesus, kurie trunka bent jau keletą, kelioliką metų. Jau įrodyta, kad žemės klimatas kisdavo periodiškai. Visuotinius atšilimus keisdavo ledynmečiai. Žemynai susitikdavo ir vėl išsiskirdavo, išmirdavo augalų ir gyvūnų rūšys, o jas pakeisdavo kiti gyvi organizmai. Taigi, regis, nėra ko jaudintis, nes tas cikliškumas priklauso ne nuo mūsų, o nuo visatos kūrėjo valios, arba kitaip sakant, nuo dangaus kūnų judėjimo. Tačiau dabartinis augalų ir gyvūnų rūšių nykimas yra kiek kitoks nei anksčiau. Ir dėl to kalčiausi mes, žmonės.Vieni mokslininkai kalba apie tolygų klimato šiltėjimą, susijusį su šiltnamio efekto intensyvėjimu. Dalis mokslininkų kalba apie banguojantį procesą, kai vyksta staigūs pašiltėjimai ir atšalimai. Tačiau visi sutaria, kad problema yra.Visus klimato pokyčius skirstome į grįžtamus ir negrįžtamus. Kai kurie pokyčiai nepasikartos niekada. Sakykime, toks žemynų išsidėstymas, koks jis yra dabar, ir toks, koks buvo prieš milijardą metų, žinoma, nepasikartos. Šie įvykiai yra negrįžtami. Prie grįžtamų pokyčių galime priskirti orbitinių žemės pokyčių sukeltus klimato svyravimus.Prieš keturis milijardus metų saulė švietė 30% silpniau, nei dabar. O mūsų planeta apie savo ašį sukosi net dvigubai greičiau. Para truko tik 12 valandų. Tai negrįžtami pokyčiai, kadangi mūsų planeta aušta, jos sukimasis lėtėja, o saulė palengva kaista. Žmonijos veiksmai taip pat įgauna katastrofiškų, galbūt negrįžtamų mūsų klimatui pokyčių.