Pasiruošimas 10kl. kalbėjimo egzaminui

890 0

Neseniai pasklido gandas, kad po septynių metų mūsų saulė sprogs. Tai fantastinė hipotezė, tačiau jeigu taip iš tiesu įvyktų, mes nieko negalėtumėm padaryti. Tačiau žmonija gali savo rankomis paspartinti mūsų planetos krizę, keisdama jos klimatą. Vos per šimtą metų, o gal ir greičiau, mums pavyko stipriai išbalansuoti temperatųrą, padidinti ir sustiprinti taifūnų, uraganų, potvynių dažnį. Ar tai grįžtami pokyčiai, ar jie iš tiesų esminiai, ir kas bus toliau?

Pagrindiniu žemės žūties kaltininku iš tiesų taps saulė, prieš kelis milijardus metų su mėėnuliu pagimdžiusi mūsų protėvius, paprasčiausius gyvus organizmus. Paprastai sakant, saulė jiems suteikė šiluminę energiją, o mėnulio sukelti potvyniai ir atoslūgiai, kūrė palankią terpę medžiagų apykaitos sistemoms formuotis. Ta pati saulė viską ir pražudys. Maždaug po milijardo metų, kai saulės ryškumas padidės 15%, žemės temperatūra padidės iki 60-ies ar net 70-ies laipsnių celsijaus. Išgaruos vandenynai, o atmosferoje neliks pagrindinių klimatą stabilizuojanciu dujų – anglies dioksido. Prieš tai žemės klimatas ir pati žemė patirs dar daug dramatiškų pokyčių: ne kartą planeta užklos ledynai. Drastiškai keeičiantis sąlygoms, žmones pakeis kitos gyvybės formos. Tačiau, visa tai įvyks negreitai.

Ledynmečius sukelia orbitinių žemės parametrų pasikeitimai. Ledynmečiai ir anksčiau cikliškai kartojosi kas keliasdešimt tūkstančių metų. Yra manoma, kad ateityje mes jų taip pat sulauksime. Tačiau kyla klausimas kada? Kalbant ap

pie ateinantį šimtmetį ir apie jo pasikeitimus, nereikia jų maišyti su prognozėmis, kurios yra sudaromos keliasdešimčiai tūkstančių metų. Artimiausias ledynmetis turėtų prasidėti ne anksčiau kaip po 20-30 tūkst. metų.

Kam reikalingi tokios tolimos žemės ateities modeliai? Tai ne tik rašytojų fantastų pramoga, bet ir rimtų klimato tyrinėtojų užsiėmimas. Jais siekiama geriau suprasti planetų ir gyvybės evoliuciją. Galbūt tai padės rasti gyvybės pėdsakų kituose pasauliuose. Tačiau kur kas aktualesnės yra trumpalaikės prognozės, numatančios klimato pokyčius per artimiausią šimtmetį. Nuo to priklauso mūsų, ir mūsų palikuonių gyvenimo kokybė. Norėdami kuo tiksliau tuos pokyčius įvertinti, privalome suprasti, kaip veikia klimato kitimo sistema.

Ši sistema yra sudaryta iš trijų didelių blokų: sausumos, vandenyno ir atmosferos. Ir visi faktoriai, kurie paveikia vieną iš šitų sistemos dalių, arba viisas iš karto, jie kartu paveikia ir klimatą, pakeičia jo sąvybes. Per visą žemės istoriją įvyko kardinalių klimato pakitimų.

Prieš du milijardus metų, klimatas žemėje buvo kur kas tolygesnis. Egzistavo tik dvi klimato juostos, o vidutinė mūsų planetos temperatūra buvo dešimčia laipsnių aukštesnė negu dabar. Tačiau klimatas niekada nebuvo, ir negalėjo būti pastovus.

Daugybė veiksnių nulemia klimato kaitą. Žinoma, geologinėje praeityje įtakos turėjo porcesai, vykstantys pačioje žemėje, t.y. žemės plutoje. Migravo žemynai, jie keitė savo vietą, išsiskaidė. Iš vieno – Gondvanos že
emyno – pasidarė keli žemynai, kuriuos matome dabartiniame žemėlapyje. Tai iš karto paveike klimato kontinentalumą. Didelę reikšmę turi žemės orbitiniai parametrai, t.y. kaip žemė juda aplink saulę. Didelę reikšmę turi ir žemės paviršiaus struktūros pasikeitimai, augalijos, vandens telkinių, dirvožemio pasikeitimai. Taip pat reikėtų pridėti žemės geomagnetinį aktyvumą, saulės aktyvumą.

Vertėtų priminti, kas yra oro, o kas yra klimato pokyčiai. Neretai šios dvi sąvokos yra painiojamos.

Jeigu iškrito liūtis, arba dvi, tris savaites nelijo ir prasidėjo sausra, tai jokiu būdu nėra klimato anomalija. Tai yra viso labo oro anomalija. Galime ją pavadinti ilgalaike oro anomalija. Klimato anomalija derėtų vadinti tokius procesus, kurie trunka bent jau keletą, kelioliką metų.

Jau įrodyta, kad žemės klimatas kisdavo periodiškai. Visuotinius atšilimus keisdavo ledynmečiai. Žemynai susitikdavo ir vėl išsiskirdavo, išmirdavo augalų ir gyvūnų rūšys, o jas pakeisdavo kiti gyvi organizmai. Taigi, regis, nėra ko jaudintis, nes tas cikliškumas priklauso ne nuo mūsų, o nuo visatos kūrėjo valios, arba kitaip sakant, nuo dangaus kūnų judėjimo. Tačiau dabartinis augalų ir gyvūnų rūšių nykimas yra kiek kitoks nei anksčiau. Ir dėl to kalčiausi mes, žmonės.

Vieni mokslininkai kalba apie tolygų klimato šiltėjimą, susijusį su šiltnamio efekto intensyvėjimu. Dalis mokslininkų kalba apie banguojantį procesą, kai vyksta staigūs pašiltėjimai ir atšalimai. Tačiau visi su
utaria, kad problema yra.

Visus klimato pokyčius skirstome į grįžtamus ir negrįžtamus. Kai kurie pokyčiai nepasikartos niekada. Sakykime, toks žemynų išsidėstymas, koks jis yra dabar, ir toks, koks buvo prieš milijardą metų, žinoma, nepasikartos. Šie įvykiai yra negrįžtami. Prie grįžtamų pokyčių galime priskirti orbitinių žemės pokyčių sukeltus klimato svyravimus.

Prieš keturis milijardus metų saulė švietė 30% silpniau, nei dabar. O mūsų planeta apie savo ašį sukosi net dvigubai greičiau. Para truko tik 12 valandų. Tai negrįžtami pokyčiai, kadangi mūsų planeta aušta, jos sukimasis lėtėja, o saulė palengva kaista. Žmonijos veiksmai taip pat įgauna katastrofiškų, galbūt negrįžtamų mūsų klimatui pokyčių.

Žmogaus poveikis yra labai stiprus, staigus. Čia reikėtų paminėti žemės paviršiaus keitimą: miškų naikinimą, dirbamų laukų plitimą. Deginant kurą ir kitų gamybinių procesų metu į atmosferą yra išmetama daugybė “šiltnamio” dujų. Tai anglies dvideginis, metanas, azoto suboksidai, įvairūs freonai. Visi jie stiprina šiltnamio efektą. Ir dabar žmogaus vaidmuo yra prioritetinis keičiantis klimatui.

Per praėjusį ketvirtį amžiaus potvynių metu kasmet žūdavo 13tūkst. žmonių, uraganų aukomis kasmet tampa 16tūkst., sausros ir jų sukeltas badas kasmet nusineša po 74tūkst. gyvybių. Materialiniai nuostoliai per pastarąjį pusšimtį metų išaugo 14 kartų. Dėl to anksčiau buvo galima kaltinti tik gamtos jėgas. Dabar prie viso to vis labiau prisideda pati žmonija. Mat atmosferai šylant, dėl šiltnamio efekto su
usikaupusi energija turi kažkur išsilieti.

Visos mūsų žemės atžvilgiu klimato pokyčiai yra reikšmingi tuo, kad juos sunkiau pastebėti paprastam žmogui, plika akimi. Tačiau sekant spaudą, televiziją galima sužinoti apie tuos kataklizmus, kurie gerokai pagilėjo. Europoje vyksta potvyniai, o Azijoje nesibaigia sausros. Vyksta dykumėjimo porcesai.

Per netrumpą gyvybės istoriją žemėje įvyko penki didieji išmirimai, kuriuos sukėlė periodiniai klimato svyravimai, arba kosminio mąsto katastrofos, tokios kaip didžiojo meteorito susidūrimas su žeme. Dabar, regis, artėjame prie šeštosios katastrofos slenksčio, kadangi keisdami klimatą žmonės suardo nusistovėjusios gamtos pusiausvyra: masiškai nyksta gyvūnų ir augalų rūšys.

Temperatūros augimas per pastaruosiuos 20-25 metus neįtelpa į jokius rėmus, neatitinka jokių dėsningumų. Todėl buvo pradėta šnekėti apie žmogaus poveikį, apie šiltnamio efektą. Kandagi atmosferoje daugėja anglies dvideginio ir kitų “šiltnamio” dujų ir stiprėja šiltnamio efektas, per pastaruosius šimtą metų temperatūra pakilo apie šešis ir šešias dešimtasias laipsnio dalis, o per dvidešimt pirmąjį amžių oro temperatūra prie žemės, apatinėje troposferoje, dar turėtų pakilti apie du, tris laipsnius.

Modeliuoti klimatą ilgesniam laikotarpiui sunku, nes jo pokyčiai vis labiau priklauso nuo žmonių veiklos, o ne tik nuo tradicinių veiksnių tokių kaip: saulės aktyvumas, žemės judėjimas aplink saulę, ugnikalnių išsiveržimas ir pan. Todėl mokslininkai sukurė kelis klimato kaitos scenarijus priklausomai nuo to, kaip augs gyventojų skaičius, arba kaip vystysis pramonė. Kas nutiks, jeigu žmonija toliau nepaliaujamai dauginsis ir terš gamta bei atmosferą? Pesimistinis scenarijus teigia, jog per 100 metų temperatūra žemėje gali pakilti net 4-iais laispniais, tačiau ne visuose regionuose vienodai.

Ryškiausi pokyčiai yra numatomi vidutinėse ir poliarinėse platumose, šiaurės pusrutulyje. Antarktida yra sudaryta iš tokio didelio kiekio ledo ir sniego, kad per artimiausius šimtą metų neturėtų patirti didelių pokyčių, tačiau arkties ledynai iš daugiamečių gali tapti netgi sezoniniais, t.y. vasaros metu labai sumažėtų ledo plotai, padidėtų sugeriamos energijos kiekiai, dar labiau stiprėtų atšilimas, susiaurėtų amžino įšalo zona. Kalnų ledynai jau dabar tirpsta ir jų vanduo patenka į vandenynus ir pastarųjų lygis kyla. Taigi, vandenynų lygis per artimiausius šimtą metų gali pakilti 20-40cm. Taip pat vyks vidutinių klimato juostų persislinkimai šiaurės kryptimi. Jiems vykstant išnyksta atskiros gyvūnų ir augalų rūšys. Taip pat visa tai yra susieta su atskiromis ekonomikos šakomis. Ir dabar jau yra šalių, kurios turi tam tikrus modelius ir juos praktiškai pritaiko: kokias kultūras auginti ir kurioje teritorijoje, nes klimatas nuolat keičiasi. Šios valstybės bando grūdines kultūras išdėstyti besikeičiančio klimato atžvilgiu taip, kad gautų didžiausią ekonominį efektą.

Klimato pokyčius europiečiai labiausiai pajus žiemomis. Jos bus šiltesnes. Pvz., Lietuvoje vidutinė žiemos temperatūra kils, ir dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje bus 5-6 laipsniais aukštesnė. Mūsų šalies klimatas tampa vis labiau jūrinis.

Šiaurinė Azijos dalis pajus didžiausius atšilimo efektus. Čia vidutinė metinė temperatūra gali pakilti net 8-iais laipsniais. Ir tuo didesnis pavojus yra amžino įšalo zonai, taip pat teritorijose, kur vyrauja žemi krantai, iš jūros atkovotose teritorijose, tokiose kaip Olandija, kurios ir taip nedaug pakilusios virš vadenyno. Jos paprasčiausiai gali išnykti iš žemėlapio. Be Olandijos tai taip pat gresia kai kuriems salynams.

Kaip minėjome, šiltnamio efektą sukelia į atmosferą išmetamos dujos, kurių susidaro deginant anglį, naftos produktus, įvairios kitos žmonių veiklos metu, t.y. anglies dvideginis, metanas, freonai ir t.t. Tos dujos kaupiasi atmosferoje, sulaiko vis daugiau saulės šilumos ir bendra planetos temperatūra kyla. Tirpstant ledynams žemės paviršius sugeria dar daugiau šilumos ir taip prasideda grandininė reakcija.

Didžiausią nerimą kelia freonų išmetimas į atmosferą. Šios dujos daugiausia išmetamos yra chemijos pramonės įmonių, jos susidaro dažų, lako gamybos proceso metu. Jos ne tik stiprina šiltnamio efektą, bet ir ardo ozono sluoksnį. Bet tai nėra blogiausia jų savybė. Blogiausia yra tai, kad šios dujos gali išsilaikyti nuo 70 iki 2-3 šimtų metų.

Tarp įvairių pasaulio mokslo centrų, kuriančių klimato scenarijus, išsiskiria Pentagono ataskaita. Joje rašoma, kad apie 2020 metus Didžiojoje Britanijoje įsivyraus sibirietiškas klimatas, o keli Europos miestai bus užtvindyti nuolat kylant vandens lygiui vandenynuose. Kitus pasaulio rajonus ims alinti sausros. Klimato svyravimai pasaulyje sukels visuotinius neramumus, įnirtingas kovas dėl maisto ir vandens, prasidės tautų judėjimai ir globaliniai konfliktai. Pentagono ataskaita skamba kaip apokaliptinio filmo scenarijus. Kiek čia yra tiesos?

Savi marškiniai arčiau kūno. M

. . .

Join the Conversation

×
×