Istorija

XVII a. LDK spaustuvės ir spauda išgyveno sudėtingus persigrupavimo procesus – prarado pozicijas komercinės miestiečių spaustuvės, liko tik institucinės (Vilniaus universiteto, unitų bazilijonų ir pranciškonų). Tuo laikotarpiu pati pajėgiausia buvo Vilniaus universiteto spaustuvė. Nors ši spaustuvė

Albertas Vijūkas – Kojelavičus

A. Kojelavičius gimė 1609 m. Kaune. Būdamas universiteto rektoriumi, jis lotynų kalba parašė „Lietuvos istoriją“, apimančią laikotarpį nuo seniausiųjų laikų iki Žygimanto Augusto mirties. Daugiausia autorius rėmėsi Motiejaus Strijkovskio „Kronika“. Tačiau tai nebuvo

Lietuvoje garsėjo tiesiogiai nesusiję su Vilniaus universitetu, didikų globojami mokslininkai.
Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio „triūsu, rūpesčiu ir lėšomis“ Nesvyžiuje buvo sudarytas pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, išraižytas Tomo Makovskio ir išleistas Amsterdame 1

XVII a. Vilniaus universitetas buvo svarbiausias LDK aukštojo mokslo žinių skleidimo, įvaldymo ir kūrybinio taikymo centras. Gamybinių jėgų raida, kultūriniai visuomenės poreikiai, ryšiai su užsienio valstybėmis skatino sklisti mokslo žinias, tačiau dėl programos ir dėstymo trūkumų, scholastinio mąs

XVII a. Lietuvos švietimo sistema struktūra jau buvos išbaigta: pradinės, vidurinio mokslo tipo mokyklos ir aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas. Pagrindinė valstiečių švietimo forma ir toliau liko jų pačių sukurta liaudies pedagogika – mokymas ir auklėjimas šeimoje, kaimo bendruomenėje. XVII a

XVII a. didžioji Lietuvos gyventojų dalis buvo baudžiauninkai. Jų gyvenamą namą – numą sudarė patalpa su atvira ugniaviete, skirta gyventi žmonėms ir kita patalpa po tuo pačiu stogu – gyvuliams.
Dvarų savininkai turėjo po kelis gyvenamuosius pastatus – trobą ir numą. Nume būdavo apgyvendinama šeimy

XVII a. kultūros raida išgyveno didelių kontrastų laikotarpį. Iki XVII a. vidurio kultūra sparčiai kilo. Valstybės vidaus santvarkos ypatybės, politinės aplinkybės, visuomeniniai procesai parengė nuo XVII a. vidurio prasidėjusį ir šimtmetį trukusį kultūrinio nuosmukio ir stagnacijos laikotarpį. Įvai

Naujuoju karaliumi buvo išrinktas vengras Steponas Batoras, valdęs Respubliką 1576 – 1586 m. Jo konkurentas buvo Habsburgų dinastijos imperatorius Maksimilijonas. Stepono Batoro pripažinimas labai susikomplikavo. Reformatai jį rėmė už religinę toleranciją, kurią Batoras gynė, būdamas turkams pavaldž

1572 m. liepos 7 d. Palenkėje, Knišine, mirė Žygimantas Augustas, paskutinysis Gediminaičių dinastijos atstovas. Valdovas buvo bevaikis. Taip baigėsi Gediminaičių dinastijos valdymas, kurį apie 1286 m. pradėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Butegeidis. Liko tik netekėjusi jau nebejauna didžiojo kunig