Fizika
ELEKTROS LAIDININKAI Problema. Bandymo įrenginys Žinome, kad kai kurios medžiagos yra laidžios elektros srovei. Tokios medžiagos, vadinamos elektros laidininkais. Taigi, pamėginkime jų paieškoti. Norint ištirti medžiagų laidumą elektros srovei mums prireiks pas
KAUČIUKAS Kaučiukas yra viena svarbiausiųjų techninių žaliavų. Iš jo gaminami įvairiausi gumos dirbiniai, naudojami pramonėje ir buityje. Ypač daug jo sunaudojama automobilių padangoms – net 60% visos pasaulinės produkcijos. Iš jo dalies gaminami įvairiausi kiti daiktai: transporterių juostos, g
Pagrindinės ryšio priemonės yra skirstomos į telefonus (mobiliuosius) ,laiškus ,internetas ,telegrafas(senovėje) irt.t Nuo seno buvo ieškoma būdų žinioms perduoti . Ilgą
Saulės sandara Mūsų visata atsirado iš Didžiojo sprogimo. Prieš tai nebuvo nieko, netgi laiko. Visiška nebūtis, nesuvokiama žmogaus protui. Amžiaus pradžioje abatas Lemetras teigia, kad visata atsirado prieš 20 milijardų metų sprogus mažučiam, labai karštam ir tankiam pirmykščiui kiaušini
1986 metų balandžio 26-osios naktį, 1:23:47 Maskvos laiku, sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Neoficialiomis žiniomis, 5 tūkst. Žmonių mirė ir 50 tūkst. susirgo. Vienas buvusios Sovietų Sąjungos specialistas pareiškė, kad į orą pateko 1 mlrd. curie (Ci); ( Ci = 3.7 10
1950 metais sukuriamas SIAUBINGAS GINKLAS Nepaprasto stiprumo energija, esanti atomo branduolyje, pirmą kartą buvo panaudota 1945m. Ta energija naudojama ir elektrai gaminti. Karinis ir civilinis branbduolinės technologijos naudojimas suaugę tarpusavyje kaip Siamo dvyniai. Antrojo pasaulin
ARCHIMEDO J?GA J?ga, stumianti k?n? iš skys?io arba duj?, vadinama Archimedo j?ga. Archimedo j?ga lygi svoriui išstumto skys?io, kurio t?ris lygus k?no t?riui: Fa=Psk=mgsk.(1) Skys?io mas? msk, kuri? išstumia k?nas, galima išreikšti skys?io tankiu gsk ir panardinto ? j? k?no t?riu Vk, kuris lyg
Fotoelektra Potencialas: Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m2 metus (Biržai) iki 1042 kWh/m2 metus (Nida) saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudar
Lietuvoje pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti XIV a. Baltijos pajūryje. XIX a. pradžioje vėjo malūnai plačiai paplito po visą Lietuvą. Daugiausia vėjo malūnų buvo pastatyta Vidurio Lietuvoje – Panevėžio, Šiaulių, Naumiesčio, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. II pusėje Lietuvoje veikė apie 200 vėjo ma
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos Matas Kavaliauskas 1g Nors XVIII a pabaigoje paplitę garo varikliai buvo gana patikimi darbe , tačiau greitaeigiam transportui bei savaeigėms žemės ūkio mašinoms reik