Černobylio katostofa

1986 metų balandžio 26-osios naktį, 1:23:47 Maskvos laiku, sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Neoficialiomis žiniomis, 5 tūkst. Žmonių mirė ir 50 tūkst. susirgo. Vienas buvusios Sovietų Sąjungos specialistas pareiškė, kad į orą pateko 1 mlrd. curie (Ci); ( Ci = 3.7 10 bekerelių = 3.7*10 skilimų per sekundę). Prieš pačią katastrofą černobylyje buvo apie 180 tonų urano kuro, 70 tonų jo pateko į atmosferą. 30 metrų spinduliu atominės jėgainės apylinkėse tuo metu gyveno apie 135 tūkst. žmonių. Jų kolektyvinė radioaktyvinio užkrėtimo dozė – 16000 manSv, o tai lygu 320 ekstramirčių nuo vėžio. Užterštos milžiniškos teritorijos; maždaug 3.5 proc. Reaktoriaus radioaktyvinio turinio pasklido virš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, D.Britanijos, Prancūzijos, Olandijos ,Škotijos ,Graikijos ir Turkijos. Prancūzų mokslininkų nuomone, Černobylio katastrofa kainavo 2000 mlrd. prancūziškų frankų.

ATOMINĖ JAGAINĖ 1930 metais mokslininkai nustatė,kad, kai urano – 235 izotopo branduolys absorbuoja neutroną, jis skyla į dvi mažesnes dalis, dėl to padidėja neutronų skaičius ir energijos kiekis. Tie neutronai savo ruožtu skaldo urano branduolius, vėl išsiskiria nauji neutronai, taip prasideda grandininė reakcija. Atominiame reaktoriuje šios grandininės reakcijos kontroliuojamos naudojant specialias, neutronus absorbuojančias, terpes.

URANO IZOTOPAI Atominio ginklo ir atominės jėgainės veikimui reikalingas uranas.Uranas aptimkamas gamtoje dviejų izotopų forma: uranas-238 ir uranas-235. Tik uranas-235, kurio randama labai nedaug, naudojamas atominiam kurui ir atominėms bomboms.

URANO KASIMAS Uranas kasamas požeminėse kasyklose arba žemės paviršiuje. Nepaprastai didelį kiekį rūdos reikia perdirbti, kad išgautume mažą kiekį urano – iš 1 mln. kg. rūdos galima išgauti tik 1 kg. urano – 235.Rūda sumalama, jos smėlis apdorojamas sieros rūgštimi. Šalia kasyklos lieka kalnas radioaktyvioje smėlio, pilnas sūrios rūgšties nuosėdų. Iš jos lietus išplauna sunkiusius metalus. Urano kasimas ir perdirbimas labai kenksmingas aplinkai.

Protestai ( bent jau laikinai ) sustabdė urano kasimą Prancūzijoje ir Švedijoje, bet nesustabdė Kanadoje, Australijoje ar Rusijoje, pačios kasyklos dažniausiai eksploatuojamos vadinamo trečiojo pasaulio šalyse, toli nuo civilizacijos, pvz. Namibijoje arba indėnų rezervatuose Kanadoje.

PERDIRBIMAS Urano oksidas, panašus į geltoną pyragą, transportuojamas į praturtinimo įmonę, kur uranas-235 surenkamas atominiam kurui ar atominiam ginklui reikalingais kiekiais. Perdirbimo procesas reikalauja nepaprastai didelių išteklių, todėl beveik visą urano produkcija disponuoja karinės struktūros. Ji ir naudojama karo tikslams.

KURO GAMYBA Uranas presuojamas 12 mm. Ilgio cilindrais, kuriais užpildomi ilgi kuro laikikliai. Jie naudojami atominėse jėgainėse.

BRANDUOLINIS REAKTORIUS Branduolinse reaktoriouse kuro laikikliai surenkami į paketus. Pastarieji nuleidžiami į rezervuarus, pripildytus vandens. Valdymo laikikliais reguliuojama branduolinė reakcija, kada, uranui skilus,atsiranda energija, sušildanti vandenį. Išgarintas vanduo suka garo turbinas, o jos suka elektros generatorius, įkaitintas vanduo gali būti naudojamas patalpoms apšyldyti. Kuro laikikliuse pradinėje stadijoje išsiskiria labai geros kokybės plutonis. Juo ilgiau laikikliai naudojami, tuo labiau prastėja plutonio kokybė. Visi reaktoriai gali būti naudojami atominių ginklų gamybai. Tokiu atveju reikia dažnai keisti laikiklius arba praturtinti plutonį-239.

PANAUDOTAS KURAS Po kiek laiko kuras “apsinuodija” po skilimo atsiradusiai produktais, ir branduolinė rakcija sumažėja. Kuro laikikliai keičiami naujais, visas keitimo procesas labai pavojingas. Panaudoti laikikliai laikomi šalia reaktoriaus esančiuose baseinuose

PANAUDOTO KURO ATLIEKŲ PERDIRBIMAS Plutonis – viana iš naudingiausių medžiagų, vieno gr. Plutonio pakanka pražudyti arba susargdinti vėžiu apie mln. Žmonių. Be to, perdirbimo metu gaunamas uranas, kuris vėl gali būti naudojams atominėse jėgainėse, visas procesas labai pavojingas, dėl radioaktyviojo spinduliavimo.

ATLIEKŲ SAUGOJIMAS Visos radioktyviosios atliekos pavojingos, todėl jas reikia saugoti labai ilgą laiką. Jos rūšiuojamos į žemo, vidutinio ir labai aktyvaus poveikio atliekas. Prie žemo ar vidutinio poveikio atliekų priskiriami darbo drabužiai arba įrankiai, naudoti jėgainėje, taip pat demonstruotos elektrinės statybinės konstrukcijos ir kt.

Stipraus aktyvumo atliekos išlaiko radioaktyvumą daugiau kaip milijoną metų. Net po kelių tūkstančių metų jos vėl gali virsti plutoniu, o jį galima panaudoti branduoliniam ginklui. Dar niekas pasaulyje nėra pasiūlęs konkretaus būdo saugiai atliekų priežiūrai ir laikymui. Kyla klausimas: kas gali pasiūlyti saugų atliekų išlaikymą per trukmes, šimtą kartų ilgesnes už žinomą žmogaus evoliucijos istorijos laiką?

ATLIEKŲ IŠMETIMAS Į GAMTĄ Branduolinio kuro ir branduolinio ginklo gamybos metu atsiranda atliekų ir kenksmingų šalutinių produktų. Daugelis valstybių tas atliekas vis dar meta tiesiai į jūrą: JAV ir Japonija į Ramųjį vandenyną, Anglija ir Prancūzija į Atlantą, buvusios sovietinės šalys į Baltijos jūrą.

GINKLŲ GAMYBABranduolinis ginklas gali būti sukurtas iš urano-235 ir plotonio-239. Pvz. prancūzų atominės bombos gaminamos iš aukštos kokybės ir “paprasto” plutonio. Ginklų gamyklose montuojamos branduolinės bombos, branduoliniai artilerijos sviediniai.

BRANDUOLINIO GINKLO GALIA Hirosima. 1945 metų rugpjūčio 6-oji, 8.15 val. Gražus vasaros rytas, švelnus vėjas ir saulė žydrame danguje. Gatvės pilnos žmonių, skubančių į darbą, mokyklas, parduotuves pasigirsta oro pavojaus signalas, Žmonės žiūri į dangų, o ten – tik vienintelis lėkuvas. Jie mato kažką krintant iš lėktuvo.Išsiskleidžia parašiutas.Tai trunka 20 sekundžių, 30 sekundžių, 40 …Sprogimas.Dangų nušviečia viską naikinanti šviesa, stipresnė ir karštesnė už tūkstančius saulių, karštis pasklinda akimirksniu.Tie, kurie žiūrėjo į šviesą, nors ir būdami už kelių kilometrų nuo sprogimo vietos, niekda daugiau namatys.Karštis išdegino jų akis, oda atsiskyrė nuo veido ir rankų.Gatvės tik ką buvusios pilnos žmonių, daugiau neegzistuoja.Žmonės išnyko, virto dujomis nepaprastoje kaitroje.Neliko net jų kūnų pelenų-tik juodi šešėliai, įsispaudę akmenyse.Nuo sprogimo kilusi banga- tai kelių uraganų stiprumo vėjas, kuris rauna medžiuz su šaknimis, griauna namus.Po kiek laiko vėjas grįžta atgal į sprogimo centrą, nes ten atsirado vakuumas.Karštis, liepsnos, vėjas, dulkės-atominis grybas kyla virš sunaikinto miesto.

Po kelių valandū pradeda lyti juodas radioaktyvus lietus.