Astronomija
Žvaigždynai
Šaulys
Sagittarius, Sagittarii, Sgr
P. dangaus pustutulio Paukščių Tako ir Zodiako žvaigždynas, plotas 867 kv. laipsn. Šviesiausios žvaigždės: Sgr (Kaus Australis, V=1.85, B9.5 III), (Sadira, V=2.02, B2.5 V), Sgr (Ascela, V=2.60, A2 III+A4 IV), Sgr (Kaus Media, V=2.7
URANO DUOMENYS
Nuotolis nuo saulės: Skersmuo:
didžiausias…………………..3003,6mln.km pusiaujo……………………….51118km
mažiausias…………………..2741,3mln.km ašigalinis…………….
Povilas Vaitkus
Mėnulio judėjimas ir jo įtaka Žemei
Mėnulis (lot. Luna) – astrologijoje savarankiška planeta. Žinomas kaip augantis (Artemidės fazė) ir dylantis (Persefonės/Hekatės fazė) dangaus
Mėnulio paviršiuje nuo senų laikų buvo aptinkama objektų, primenančių įvairius technogeninius darinius. Tačiau 1822-ieji Mėnulio tyrimo istorijoje buvo ypatingi. Tų metų liepos 12 dieną Miuncheno universiteto astronomijos profesorius Francas fon Gruituizenas padarė sensacingą pranešimą: Mėnulyje, Šr
Kosmoso tyrinėjimai
Nuo senų laikų žmonės svajojo palikti savo namus ir tyrinėti pasaulį. XX a. tai tapo realybe. Kosmoso tyrinėjimai prasidėjo nuo pirmųjų palydovų paleidimų 1957m. Žmogus pirmą kartą pakilo į kosmosą 1961 m. Nuo tada žmonės keliavo kosmosu didesnius atstumus ir išbūdavo jame ilg
Dangaus kūnų
judėjimas
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus . Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl Žemė apsisuka apie savo ašį per 24 valandas. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą.Į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje yra diena ,o priešingoje pusėj
Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384 400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis : jo skersmuo 3476 km, masė apie 81 kartą mažesnė už Žemės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą.
S A T U R N A S
Fizikos Referatas
Roberta Kiudytė, 10b
SATURNAS
Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s
Senovėje astronomijos centrai Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose – Indija, Vidurinė Azija, Kinija.
Prie Saulės kalendoriaus sukūrimo nemažai prisidėjo didieji astronomai. Chronologijos tėvu laikomas Eratostenas (276 – 194 m. pr. M. e.). Jis ap
Sukimasis apie ašį. Daugelis reiškinių įtikinamai rodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Reikšmingiausias jų – Fuko švytuoklės svyravimo plokštumos sukimasis, pirmą kartą pademonstruotas 1851 m. Paryžiuje. Jeigu be sunkio jėgos svyruoklės neveikia jokia kita jėga, tai jos svyravimo plokštuma erdvėje t