Uranas

URANO DUOMENYS
Nuotolis nuo saulės: Skersmuo:

didžiausias.........3003,6mln.km pusiaujo..........51118km

mažiausias.........2741,3mln.km ašigalinis.........49946km

vidutinis.........2872,5mln.km Masė.............86,83*1024
Apskriejimo periodas........80,01m. Tankis.............1,27g/cm3
Apsisukimo periodas........17,24h Laisvojo kritimo pagreitis...8,69m/s2
Orbitos posvyris i ekliptiką.......0,77° Pabėgimo(II kosminis)greitis..21,3km/s
Pusiaujo posvyris į orbita......97,77° Gauna Saulės energijos....3,7W/m2
Didžiausio spindesio ryškis........5,5 Turi palydovų.............21

ARTĖJANT PRIE URANO (“Voyager 2” nuotrauka)

URANO PALYDOVŲ DUOMENYS

Nuotolis nuo Apskriejimo Skersmuo Atradimo

Urano, 103 km periodas, d. km metai

Kordelija....49,77...0,335....26.....1986
Ofelija.....53,79....0,376....30.....1986
Bianka.....59,17....0,435....42.....1986
Kresida....61,78....0,464....62.....1986
Desdemona...62,68....0,474....54.....1986
Džiuljeta...64,35....0,493....84.....1986
Portija.....66,10....0,513...108....1986
Rozalinda...69,94....0,558....54....1986
Belinda.....75,26....0,624....66....1986
1986 U10....76,56...0,620.....40....1999
Pukas.....86,10....0,762....154.....1986
Miranda....129,4...1,413..480×466...1948
Arijelis....191,0...2,540..1162×1155...1851
Umbrijelis...266,6...4,144....1170.....1851
Titanija....435,9.... 8,706....1578.... 1787
Oberonas...583,5...13,463....1523.....1787
Kalibanas...7169.....579....60....1997
Stefanas....7900....676....20.....1999
Sikoraksas...12214....1289....120....1997
Prosperas...16100....1947...20.....1999
Setebas....21650....2235...20.....1999

URANO ŽIEDAI ( Hablio kosminio teleskopo nuotrauka )

Urano žiedai buvo atrasti 1977m. Naktį iš kovo 9 į 10d. Uranas turėjo disko krašteliu užstoti žvaigždę SAO 158 687 Svarstyklių žvaigždyne. Stebėti šio neeilinio reiškinio į 12,5km aukštį pakilo specialus lėktuvas-observatorija su 91cm skkersmens teleskopuš Iš žvaigždės spindesio kitimo prieš okultaciją ir po jos nustatyta, kad Uranas turi 5 žiedus. Kitos okultacijos metu 1978m. Buvo atrasti dar 4 žiedai. Tolstant nuo planetos, jie buvo pažymėti skaičiais ir raidėmis: 6, 5, 4, a, b, g, d, e.

Devyni iš Žemės atrasti Urano žiedai yra 16300-25600km atstumu nuo planetos debesų. Šeši iš jų – vos 1-2km pločio. Plačiausias – išorinis: jo plotis vietomis siekia 96km, nors kai kur – tik 20km. Be to, šis žiedas gan stipriai ištęstas: mažiausiais ir didžiausias jo nuotolis nuo Urrano skiriasi 800km. Vidiniai žiedai beveik apskriti, tačiau šiek tiek pasvirę į planetos pusiaujo plokštumą.

“Voyager 2” televijos kameros devynis Urano žiedus išvydo likus parai iki suartėjimo. Netrukus buvo pastebėtas ir dešimtasis, įsiterpęs tarp dviejų išorinių žiedų. Didžiausias siurprizas laukė jau praskriejus Uraną: re

egistruojant pro žiedus sklindančią Saulės šviesą, nustatyta, jog iš viso Uraną juosia net 65 žiedai. Tiesa, pasitaiko nepilnų žiedų ar tik jų fragmentų.

Smulkių dalelių Urano žieduose nedaug. Vyrauja stambūs – maždaug metro dydžio luitai. Jie labai tamsūs – atspindi vos 2-3% Saulės šviesos. Supresavus visas žiedo dulkes ir uolienos atplaišas į vieną kūną, jis būtų vos 15km skersmens. Urano žiedus gaubia retų vandenilio dujų toras.

URANAS

Tai pirmoji Saulės planeta, atrasta pro teleskopą. Jos atradėjas – anglų astronomas Viljamas Heršelis. 1781m. kovo 13-osios naktį Dvynių žvaigždyne jis pastebėjo spindint mažytį diskelį. Jau po kelių dienų buvo aišku, kad diskelis juda žvaigždėtojo dangaus fone. Itin lėtas judėjimas rodė, kad jis skrieja toliau už Saturną. J. Bodė, pasiūlęs jai senovės graikų dievo – dangaus valdovo Urano vardą. 44 metų V.Heršelis užž šį atradimą gavo Karališkojo astronomo titulą ir visą likusį gyvenimą atsidėjo teleskopų gamybai bei dangaus šviesulių stebėjimui.

Uranasskrieja vidutiniškai 19 kartų toliau nuo Saulės negu Žemė. Žiurint iš Urano, Saulė atrodytų 19 kartų mažesnė už mums įprastą. Jos spinduliai iki Urano skrieja 2,6 valandos ir atneša jam 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos negu Žemei ar Mėnuliui. Afelyje Uranas būna 270 milijonų kilometrų toliau nuo Saulės negu perihelyje ir gauna dar 10% mažiau jos energijos. Tai niūrus labai šaltas pasaulis: Urano išorinių debesų temperatūra siekia vos –210 °C.

Mažiausias at

tstumas tarp Žemės ir Urano – 2582 milijonai kilometrų. Opozicijoje Urano spindesys siekia 5,5 ryškio. Vadinasi, gerai žinant jo buvimo vietą ir esant itin palankiam orui, Uraną įmanoma pamatyti plika akimi. Nenuostabu, kad iki atradimo 1781m. Uranas, kaip silpnai spindinti žvaigždutė, buvo pažymėtas bent dvidešimtyje žvaigždėlapių ir katalogų. Pavyzdžiui, 1690m. Džono Flemstydo (john Flamsteed) sudarytame kataloge Uranas buvo pažymėtas žvaigžde Tauro 34. Didžiausias regimasis Urano diskelio skersmuo 4”, jame ničnieko neįmanoma įžiūrėti, tad tarp astronomų mėgėjų Uranas nėra populiarus.

Pagal dydį Uranas – trečioji Saulės planeta: jo skersmenyje eilute tilptų 4 Žemės dydžio planetos. Tačiau iš Urano medžiagos išeitų tik 14,5 Žemės masės rutulių. Jo vidutinis tankis (1,27 g/cm3) artimas Jupiterio tankiui. Taigi Urane taip pat vyrauja lengviausios vandenilio ir helio dujos, nors esama amoniako, metano ir kitokių junginių. Žydrai žalsvą atspalvį jam suteikia metanas, sugeriantis raudonuosius Saulės spindulius. Urano vidinė sandara panaši į Jupiterio ir Saturno: 11000km gylyje atmosfera pereina į vandens, metano ir amoniako okeaną. Jo gylis – 8000km Dugne – maždaug Žemės dydžio silikatinis branduolys, kurio centre temperatūra siekia 11000K.

Erdvėje lėkdamas 6,8km/s greičiu, Uranas vieną kartą Saulę apskrieja per 84 mūsų metus. Jeigu šioje planetoje keistųsi metų laikai, kiekvienas sezonas truktų 21 metus. Tačiau Urane viskas kitaip: tarp jo pusiajo ir orbitos plokštumų – 98° kampas. Taigi Uranas nesisuka kaip žaislinis vilkutis, šildydamas prieš Saulę ta
ai vieną, tai kitą šoną, o rieda orbita tarytum sviedinys, kas 42 metai atsukdamas Saulei vieną savo ašigalių. Tokiu metu viename Urano pusrutulyje būna labai ilga diena, o kitame – naktis. Ilgiasuai diena – ašigalyje, čia ji trunka 42 mūsų metus. 60° platumose diena trunka 28, o 30° platumose – jau tik 14 mūsų metų. Kai į Saulę atsigręžia Urano pusiaujo sritys, diena susilygina su naktimi ir trunka maždaug 8,5 valandos. Šiaurės ašigaliu susitarta vadinti tą, kuris yra virš orbitos plokštumos.

Kai 1986m. sausio 24d. Urano apylinkes po 8,5 metų kelionės pasiekė “Voyager 2”, į Saulę buvo atgręžtas planetos pietų pusrutulis. Stotis 20km/s greičiu artėjo statmenai pusiaujo plokštumai, vadinasi, norint kuo daugiau sužinoti apie Uraną, įdėmiai buvo galima apžiūrėti tik artimiausius jo palydovus. Stebėjimai truko 6 valandas: gauta 4300 Urano, jo palydovų ir žiedų nuotraukų, daug kitos informacijos.

Žydrai žalsvame Urano diske, kuris, žiūrint iš “Voyager 2”, būtų užėmęs kone trečdalį dangaus, nebuvo matyti nei spalvingų dėmių kaip Jupiteryje, nei švelnių atspalvių juostų kaip Saturne. Virš Urano debesų kybojo tirštas metano smogas. Tik fotografuojant pro specialius filtrus, o paskui smarkiai didinant vaizdų kontrastą, pavyko įžiūrėti kelias dėmes. Didžiausia – ties pietų ašigaliu. Ji tamsi, apjuosta šviesaus oranžinio žiedo. Spėjama, kad čia iš gilesnių sluoksnių kylančios šiltos dujos išneša aerozolių, kurie geriau atspindi Saulės šviesą. Iš kelių dėmelių judėjimo vi
idutinėse platumose buvo nustatytas išorinių atmosferos sluoksnių sukimosi periodas (16,8h), taip pat vėjo greitis (vidutiniškai 100m/s). Stoties infraraudonųjų spindulių imtuvais išmatuota, kad Uranas į aplinkinę erdvę išspinduliuoja 13% daugiau šilumos, negu gauna iš Saulės. Vadinasi, ir ši (trečoji) planeta milžinė turi vidinį energijos šaltinį.

“Voyager 2” duomenimis, Uranas turi maždaug dvigubai stipresnį negu Žemė magnetinį lauką. Jo ašis su planetos sukimosi ašimi sudaro 58,6° kampą ir eina ne per geometrinį planetos centrą, o 7700km arčiau šiaurės ašigalio. Galimas dalykas, kad Urano magnetiniai poliai keičiasi vietomis. Planetai sukantis, lauko poliškumas kinta, – tai padėjo nustatyti vidinį planetos sukimosi periodą – 17h14min. Taigi planetos branduolys atsilieka nuo sparčiau besisukančios atmosferos. Dėl spartaus sukimosi Uranas per ašigalius susiplojęs 1172km.

“Voyager 2” pralekė 82000km atstumu nuo Urano debesų. Jau palikdama planetos valdas, stotis tamsiame šiaurės pusrutulyje užfiksavo pašvaistės ovalą. “Voyager 2” buvo pirmoji ir kol kas vienintelė Urano viešnia iš Žemės planetos. Be kita ko, ji atrado 10 iki tol nežinomų Urano palydovų. Visi jie nedideli (26-154km skersmens) ir skrieja arčiau negu Miranda – vidinis iš penkių didžiausių, 1787-1948m. pro teleskopus atrastų Urano palydovų. Du palydovai atrasti 1997m. rugsėjo mėnesį palomaro observatorijos (JAV) 5m skersmens teleskopu. 1999m. gegužę, tiriant “Voyager 2” nuotraukų archyvą, aptiktas aštuoniuoliktas palydovas, liepą 3,6m. skersmens teleskopu Havajuose – dar trys. Taigi žinomų palydovų skaičiumi (21) Uranas nusileidžia Saturnui (30) ir Jupiteriui (28).

MIRANDA
Didžiausius Urano palydovus Oberoną ir Titaniją 1787m. Atrado V. Heršelis. Jie maždaug perpus mažesni už mūsų Mėnulį. 1851m. Buvo atrasti Umbrijelis ir Arijelis, 1948m. – Miranda. Dešimt Urano palydovų 1986m. Atrado pro šalį skriejęs “Voyager 2”. Ši stotis pralėkė 29 000km atstumu nuo Mirandos paviršius – didžiausias siurprizas po Marso upių ir Ijos vulkanų. Vieną Mirandos šoną kerta milžiniškas trūkis su 20km aukščio šlaitais. Jis baigiasi trapecijos pavidalo “lopu” – gūbrių ir griovių sistema. Abipus “lopo” – du beveik idealiai simetriški “stadionai” iš tokių pat gūbrių ir griovių. Paviršius išmargintas kraterių, tačiau “lopo” ir “stadionų” teritorijose jų labai mažai. Vadinasi, tai jauni paviršiaus dariniai. Galimas dalykas, Miranda yra kadaise Uraną ištikusios katastrofos liudininkė. Į Uraną trenkėsi stambus kosminis kūnas. Smūgis pargriovė Uraną, sujaukė jop palydovų orbitas, kai kurios net sudaužė. Miranda gali būti sulipusi iš smugio pažertų skeveldrų.

ARIJELIS (apačioje)
Mirandos kaimynas Arijelis panašus i Saturno Enceladą. Jame yra 15-85km skersmens kraterių, 15-50km pločio kanjonų.

Leave a Comment