Saturnas

S A T U R N A S

Fizikos Referatas Roberta Kiudytė, 10b

SATURNAS

Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai sukasi apie ašį. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (_74%), helio (_24%), amoniako, metano, etano, acetileno ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus _500 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto paviršiaus. Nuo paviršiaus link centro iki _32 000 km gylio eina skysto mol. vandenilio ir helio sluoksnis, po to _12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir _16 000 km spindulio silikatų ir metano, amoniako ir vandens ledų branduolys. Temperatūra centre _20 000 K, tankis _13.5 g/cm3. Saturno efektinė temperatūra 97 K, jis išspinduliuoja šilumos 2.5 karto daugiau, negu gauna iš Saulės. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja kietų dalelių spiečiai Saturno žiedai. Atrasta 18 Saturno palydovų. Saturnas turi magnetosferą, tačiau jo magnetinis laukas tik kelis kartus stipresnis negu Žemės. 1979-1981 JAV tarpplanetinės stotys Pioneer 11, Voyager 1 ir Voyager 2 perdavė į Žemę Saturno, jo žiedų ir palydovų televizijos vaizdų, atrado kelis naujus palydovus, išmatavo Saturno atmosferos cheminę sudėtį, magnetinio lauko stiprumą, palydovų matmenis, ištyrė fizikines savybes, žiedų sandarą. 1997 į Saturną paleista NASA-ESA tarpplanetinė stotis Cassini, kuri pasieks Saturną 2004. Saturnas turi 18 žinomų gamtinių palydovų.Palydovai Panas – artimiausias Saturno palydovas. Orbitos spindulys 133 570 km, orbitinis periodas 0.575 d., skersmuo apie 20 km. Atrastas 1991 m. tarpplanetinių stočių Voyager 1 ir Voyager 2 nuotraukose. Pano orbita yra Saturno žiedų Enkės spragoje. Pavadintas pagal senovės graikų piemenų dievą Paną, kuris buvo vaizduojamas pusiau žmogumi, pusiau ožiu.

Atlantas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 137 670 km, orbitinis periodas 0.602 d. Netaisyklingos formos 37 34 27 km dydžio. Skrieja prie Saturno A žiedo išorinio krašto. 1980 atrado tarpplanetinė stotis Voyager 1. Pavadintas titano Atlanto, laikančio ant savo pečių dangų, vardu.Prometėjas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 139 350 km, orbitinis periodas 0.613 d., dydis 148 100 68 km. Atrastas 1980 tarpplanetinės stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų titano Prometėjo, atnešusio žmonėms dangiškąją ugnį, vardu.Pandora – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 141 700 km, orbitinis periodas 0.629 d., dydis 110 88 62 km. Atrastas 1980 tarpplanetinės stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų mitologinės moters vardu. Pandorа iš molio nulipdė Hefaistas. Pandora atidarė jai dievų dovanotą indą, iš kurio po pasaulį pasklido nelaimės ir nedorybės. Epimtėjo žmona. Epitemėjas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 151 420 km, orbitinis periodas 0.694 d., dydis 194 190 154 km. Kartu su Janu skrieja beveik ta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfius. 1981 patvirtino tarpplanetinės stotys Voyager Pavadinta senovės graikų dievaičio vardu. Epitemėjas buvo titano Japeto sūnus, Prometėjo brolis, Pandoros vyras. Charakterizuojamas kaip “pirma darantis, o po to galvojantis”. Janas – vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 151 470 km, orbitinis periodas 0.695 d., dydis 276 220 160 km. Kartu su Epimetėjumi skrieja beveik ta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfiusas. 1980-81 patvirtino tarpplanetinės stotys Voyager. Pavadintas senovės romėnų dievo Jano vardu. Janas turėjo du veidus, žiūrinčius į priešingas puses ir buvo atsakingas už visų veiksmų pradžią ir pabaigą. Jo vardu Romoje taip pat buvo pavadintas pirmasis – Sausio mėnuo.

Mimas Saturno palydovas.Orbitos spindulys 185 540 km, orbitinis periodas 0.942 d., dydis 421 395 385 km. Paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša. Daug smūginių kraterių, didžiausias turi 130 km skersmenį. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1789 atrado V. Herрelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.

EnceladasVienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 238 040 km, orbitinis periodas 1.37 d., dydis 512 495 488 km. Paviršius yra gryno ledo pluta, vietomis yra nedidelių smūginių kraterių, ilgų plyšių, kanjonų, raukšlių. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas beveik 100% (baltesnis už šviežiai iškritusį sniegą). Ryškis 11.7. 1789 atrado V. Herрelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu. Tetija Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas 1.888 d., skersmuo 1050 km. Paviršiuje daug smūginių kraterių, didžiausio jų skersmuo 400 km. Beveik visą Tetiją juosia kanjonas. Tetija susideda iš ledo su silikatų priemaiša. Vid. tankis 1.3 g/cm3, geometrinis albedas 80%. 1684 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas graikų titanidės vardu. Tetija – dievų Gajos ir Urano duktė, titano Okeano sesuo ir žmona.Telesta Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas 1.888 d., dydis 34 28 26 km. Skrieja Tetijos orbitos Lagranžo taške L5. 1980 atrado tarpplanetinė stotis Voyager 1. Pavadintas vienos iš senovės graikų okeanidžių (vandens nimfų) vardu. Titanų Okeano ir Tetijos duktėKalipsė vienas Saturno palydovų.Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas 1.888 d., dydis 34 22 22 km. Skrieja Tetijos orbitos Lagranžo taške L4. 1980 atrado tarppl. stotis Voyager 1. Pavadintas senovės graikų nimfos vardu. Kalipsė buvo titano Atlanto ir okeanidės Plejonės duktė. Savo saloje 7 metus laikė Odisėjа, grįžtantį namo iš Trojos karo. Dionė Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 377 420 km, orbitinis periodas 2.737 d., skersmuo 1120 km. Paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša, daug smūginių kraterių. Vid. tankis 1.44 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1684 atrado Dž. Kasinis. Pavadinta senovės graikų okeanidės vardu. Dionė yra Urano ir Gėjos duktė, deivės Afroditės motina (nuo Dzeuso).Elena Vienas Saturno palydovų. Skrieja Dionės orbitos Lagranžo taške L4. Orbitos spindulys 377 420 km, orbitinis periodas 2.737 d., dydis 36 32 30 km. Atrastas 1980 tarppl. stočių Voyager nuotraukose. Pavadintas senovės graikų gražuolės karalienės vardu. Elena buvo Dzeuso ir Ledos duktė, gimusi iš gulbės kiaušinio kartu su Poluksu.

Rėja Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 527 040 km, orbitinis periodas 4.518 d., skersmuo 1530 km. Paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša. Daug smūginių kraterių. Vid. tankis 1.33 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1672 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas senovėsgraikų titanidės vardu. Rėja yra Urano ir Gėjos duktė, dievo Krono žmona, pagimdžiusi daug dievų, tarp jų ir Dzeusą.

Titanas Didžiausias Saturno palydovas. Orbitos spindulys 1.22 mln. km, orbitinis periodas 15.945 d., skersmuo 5150 km. Turi atmosferą, kuri susideda iš azoto (85%), argono (12%), metano, etano, acetileno, etileno, ciano ir kitų organinių junginių. Paviršių nuolat dengia debesys, kurių t-ra _70 K, paviršiaus t-ra _93 K. Vid. tankis 1.9 g/cm3, geometrinis albedas 20%. 1655 atrado K. Huigensas. Pavadintas senovės graikų pirmos kartos dievų – titanų vardu. Šeši titanai ir šešios titanidės buvo Žemės deivės Gėjos ir dangaus dievo Urano vaikai

Hiperionas Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 1.48 mln. km, orbitinis periodas 21.277 d., dydis 405 260 220 km. Paviršius sudarytas iš ledo ir silikatų mišinio, daug smūginių kraterių (kai kurie 50-100 km skersmens), geometrinis albedas _30%. 1848 atrado Dž. F. Bondas. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu. Hiperionas Gėjos ir Urano sūnus, savo sesers Tėjos vyras, dievų Helijo, Selenės ir Ėjos tėvas.

Japetas Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 3.56 mln. km. orbitinis periodas 79.331 d., skersmuo 1440 km. Paviršių dengia ledo pluta su silikatų priemaiša; daug smūginių kraterių. Japeto pusėje, kuri nukreipta orbitiio judėjimo kryptimi, yra _400 km skersmens tamsi dėmė; šviesiosios dalies geometrinis albedas 50%, tamsiosios dėmės – 5%. Japeto vid. tankis 1.21 g/cm3. 1671 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu. Japetas – Gėjos ir Urano sūnus, Prometėjo, Epetimėjo ir Atlanto tėvas. Febė Tolimiausias Saturno palydovas, orbitos spindulys 12.95 mln. km, orbitinis periodas 550.48 d., dydis 230 220 210 km. Paviršius tamsus (geometrinis albedas 5%). Orbita skrieja priešinga kryptimi negu kiti palydovai. 1898 atrado V. H. Pikeringas. Pavadintas vienos iš senovės graikų titanidžių vardu. Febė – Gėjos ir Urano duktė, deivės Letonos motina.

Saturno žiedaiKietų dalelių ir uolų, skriejančių aplink Saturnа jo pusiaujo plokštumoje, sistema. Pagal nuotolį nuo Saturno išsidėstę taip: D žiedas (67-73 tūkst. km nuo Saturno centro), C žiedas (73-90 tūkst. km), B žiedas (91.9-117.4 tūkst. km), A žiedas (121.9-136.6 tūkst. km), F žiedas (_140.5 tūkst. km, plotis _100 km), G žiedas (_170 tūkst. km), E žiedas (180-480 tūkst. km). Tarp A ir B žiedų yra _4500 km pločio Kasinio tarpas. Tarp B ir C žiedų tarpo beveik nėra. Tarp A ir F žiedų yra _4000 km pločio “Pionieriaus” tarpas. Žiedų storis <1 km. Per teleskopа iš Žemės matomi tik šviesūs A ir B žiedai (jie atspindi _99% visos žiedų atspindimos Saulės šviesos) ir blankus C, arba krepinis, žiedas. Žiedai susideda iš ledo gabalų, kurių skersmuo nuo kelių mikrometrų iki 10 m. Žiedai susideda iš siauresnių koncentrinių žiedų; pvz., A, B ir C žieduose jų priskaičiuojama _1000. Saturno žiedus 1610 pastebėjo G. Galilėjas, bet palaikė juos palydovais. 1656 K. Huigensas įrodė, kad tai žiedai. C žiedą 1848 atrado Dž. F. ir V. K. Bondai, F žiedą – 1979 JAV tarppl. stotis Pionierius 11, D ir G žiedus – 1980 JAV tarppl. stotis Voyager 1, E žiedа – 1981 Voyager 2.