Astronomija
Turinys
Asteroidai 2
Bendra informacija 2
Įžymūs asteroidai 2
Kometos 3
Bendra informacija 3
Įžymios kometos 3
Meteoritai 4
Bendr
Nptūnas
Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų-
gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta
Galilėjo kometa.
Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad
šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei
Meteorai ir meteoritai
Mteorus, arba krintančiąsias žvaigždes, šiaurės pusrutulyje geriausia stebėti rugpjūčio mėnesį. Tai greitai judantys šviesūs taškeliai, dažnai su švytinčiomis uodegomis, kurios atsiranda kažkokiems objektams judant dangaus skliautu. Krintančiosios žvaigždės žinomos nuo s
Baltų Pasaulio modelis
Baltų pasaulio modelis rekonstruojamas kompleksiškai nagrinėjant dvasinės ir materialinės kultūrų paveldą: etnografinę ir archeologinę medžiagą, folklorą, papročius. Pradinė pozicija čia gali būti antropocentrizmo principas. Pasak jo, aplinkinį pasaulį žmogus suvokia kaip v
Baltų kalendorius
Pirmųjų žmonijos istorijoje kalendorių pagrindą sudarė Mėnulio ciklas. Jį imta skaičiuoti dar paleolito medžiotojų bendruomenėse. Gamta žmogui dovanojo patogų laiko matuoklį. Kas kelios paros kintanti Mėnulio išvaizda buvo labai patogi laiko atskaitai. Žvelgdamas į Mėnulio atmai
Kas yra žvaigždė
Žvaigždė yra didelės masės (1029 -1032 kg) ir skersmens (3.105-1.109 km) įkaitusios plazmos rutulys, sudarytas daugiausiai iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša ir skleidžiantis elektromagnetinius spindulius, elektrintąsias daleles, ne
Asteroidai
Be devynių didžiųjų planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais (gr. aster — žvaigždė, eidos — pavidalas). Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs
Reiškiniai, kai Mėnulio diskas uždengia Saulės diską. Skiriami visiškieji ir daliniai.
Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa
Mėnulis – Žemės palydovas
Mėnulis – vienintelis natūralus Žemės palydovas ir kol kas vienintelis dangaus kūnas, kurį aplankė žmogus. Pirmieji ant Mėnulio paviršiaus nužengė Nylas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas. Tai įvyko 1969 m. liepos 21 d.
Mėnulis skrieja aplink Žemę gana ekscentriška orbita,
Saulė ir viskas, kas juda aplink ją, sudaro SAULĖS SISTEMĄ. Didžiausi kūnai, judantys aplink saulę, yra PLANETOS. Planetos skrieja aplink saulę, veikiamos jos traukos. Lyginant su žvaigždėmis, planetos labai mažos. Jos nepalyginamai arčiau Žemės. Todėl penkios iš jų – Venera, Jupiteris, Saturnas, Ma