Mažieji Saulės Sistemos kūnai

Turinys

Asteroidai 2
Bendra informacija 2
Įžymūs asteroidai 2
Kometos 3
Bendra informacija 3
Įžymios kometos 3
Meteoritai 4
Bendra informacija 4 Asteroidai

Bendra informacija
Asteroidai — mažosios planetos, mažesni už planetas Saulės sistemos
kūnai, elipsinėmis orbitomis skriejantys aplink Saulę. Daugiausia Asteroidų
yra tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Asteroidai susitinka kas 3 ir 6 metus.
Kai kurie asteroidai turi kitokias orbitas ir priklauso kelioms grupėms:
dalis asteroidų kerta žemės orbitą (Amūro, Apolono ir Atenės ), kiti
asteroidai skrieja Jupiterio orbita (Trojėnai), dar kiti skrieji aplink
Saulės sistemos dangaus kūnus. Didesnieji asteroidai susikondensavo iš
proplanetinės medžiagos (tai yra medžiagos, iš kurių susidaro planetos),
mažesnieji yyra jų irimo produktai. Iki 1988 sukataloguota apie 5500
asteroidų. 120 asteroidų yra didesni už 130 km ir 10 — didesni už 250 km.

Pradėjus fotografuoti, jų buvo aptinkama vis daugiau ir vis mažesnių.
Dabar kasmet atrandama ir užregistruojama 150 — 200 naujų asteroidų. Jiems
suteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės arba miesto vardas.
Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577
Lietuva, 3072 Vilnius. Iki 2001 metų užregistruota per 20 000 asteroidų,
kurių dydis nuo l km iki 1000 km. Spėjama, kad jų gali būti apie pusę
milijono. Tik 10 mažųjų planetų skersmuo didesnis kaip 250 km, 120
asteroidų yra didesni už 130 km. JJei pavyktų visas mažąsias planetas
sulipdyti į vieną kūną, susidarytų vos keliolika kartų mažesnė už Mėnulį
planetėlė, kurios masė būtų apie 15 % Mėnulio masės.

Smūgis į Žemę kelių kilometrų skersmens asteroidui, turėtų kilti
milžiniškos audros, gaisrai, nuo atmosferos išmestų dulkių ir dūmų Žemę
keletą mėnesių apgaubtų gili naktis. Į

Įkaitusioje atmosferoje deguonis
jungtųsi su azotu ir sudarytų azoto rūgštį, kuri iškristų į Žemę rūgščiomis
liūtimis. Tokiomis sąlygomis žūtų didelė dalis augalijos ir gyvūnijos, nors
atsparesnės rūšys išliktų, o vėliau netgi suklestėtų (kaip žinduoliai,
išnykus dinozaurams), nes staiga dingtų jų konkurentai ir priešininkai.
Toks susidūrimas turėjo palikti apie 200 km dydžio kraterį, kurio ilgai ir
atkakliai buvo ieškoma. Pagaliau 1991 m. pavyko aptikti panašaus dydžio
astroblemą Centrinėje Amerikoje, Jukatano pusiasalyje, ir Meksikos įlankos
dugne. Uolienų tyrimai liudija, kad krateris susidarė kaip tik prieš 65
milijonus metų. Be to, šio periodo sluoksnyje įvairiose Žemės vietose buvo
aptiktas padidėjęs kiekis iridžio (Žemėje jo negausu, o meteorituose būna
kur kas daugiau), taip pat kvarco atmainos kristalėlių, kurie susidaro
esant dideliam slėgiui. Tiesa, šie duomenys derinasi ir su kita —
ugnikalnių išsiveržimo hipoteze, nes lavoje būna daugiau iridžio, o
išsiveržimo metu ssusidaro nemaži slėgiai. Be to, Indijoje, Dekano
plokštikalnėje, buvo atrasti didžiuliai lavos sluoksniai, irgi susidarę
dinozaurų išnykimo laikotarpiu. Taigi reikalingi papildomi tyrimai, kurie
galutinai atskleistų dinozaurų žūties mįslę.

Po kometos kritimo į Jupiterį asteroidų pavojus buvo pripažintas
rimta mokslo problema ir imta sistemingai nagrinėti tokios katastrofos
pasekmes bei galimus apsaugos būdus. Tam reikia surinkti kuo daugiau
informacijos apie visus asteroidus, kurių trajektorijos priartėja prie
Žemės orbitos, ir iš anksto, prieš keletą metų, numačius galimą susidūrimą,
pasiųsti raketas su branduoliniais užtaisais (kurių pakankamai sukaupta
Žemėje) asteroido trajektorijai pakeisti ar jam susprogdinti.

Deja, kol k

kas neįmanoma suregistruoti 50—300 m dydžio meteoritų, tad
reikėtų sukurti kosminių stebėjimų sistemą, kuri padėtų juos aptikti bent
už 15 milijonų kilometrų ir po to sunaikinti.

1 pav. Asteroidas (Ida) ir jo mėnulis (dešinėje pusėje per vidurį baltas
taškelis).

[pic]Įžymūs asteroidai
Cerera (Ceres) – didžiausias pastebėtas saulės sistemos asteroidas. Jo
skersmuo ~ 918 km. Ši asteroidą atrado Dž. Pjacis Palerme 1801.01.01. Nuo
saulės jis yra nutolęs 2.77 AV (AV – astronominis vienetas, lygus
149,600,000 km). Šis asteroidas aplink savo ašį apsisuka per 9.1 h.

Erotas (Eros) – mažiausias ir esantis arčiausiai saulės, iš gerai
žinomų asteroidų. Jo skersmuo ~33 km. Šį mažiausią žinomą asteroidą 1898
atrado G. Vitas. Nuo saulės yra nutolęs 1.46 AV.

Chironas (Chiron) – Toliausiai nutolęs nuo saulės asteroidas 13,72AV.
Šį asteroidą atrado 1977 metais Č. Kovailis. Chironas nėra tikras
asteroidas nes turi ir kometoido požymių.

Čiksulubo – Maždaug 10 km skersmens asteroidas, nukritęs prieš
65 mln. m (Kreidos periodo pabaigoje) į Žemę Jukatano pusiasalio
pakrantėje, netoli dabartinio Čiksulubo miesto (Meksika). Asteroido
sprogimo energija buvo 100 mln. megatonų TNT. Šis sprogimas sukėlė
globalinę katastrofą — išmestų į atmosferą uolienų masė bent 100 kartų
viršijo paties asteroido masę. Dulkės užblokavo Saulės spindulius ir sukėlė
staigų ir ilgą klimato atšalimą. Iš pradžių dėl karščio ir smūginės bangos,
o po to dėl tamsos ir šalčio žuvo daugybė gyvūnų ir augalų rūčių, tarp jų
ir visi dinozaurai. Kometos
Bendra informacija
Kometos — mažos masės ir mažo tankio kosminiai kūnai, skriejantys
aplink Saulę elipsėmis arba parabolėmis. Jų išvaizda priklauso nuo nuotolio
iki Saulės. Kometos branduolys (skersmuo 1—50 km) susideda iš sušalusių
dujų, du

ulkių ir meteoroidų (Kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo
kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas. Kai kometos
branduolys priartėja prie Saulės, sušalusios dujos (metanas, cianas,
amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai sublimuoti, branduolys apsisiaučia
dujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km).
Tokiu būdu mes galime matyti šias kometas. Kai matome skriejančias kometas,
jos palieka savo taip vadinamą kometos uodegą. Kuri tęsiasi ir ištįsta per
milijonus km. Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masė
pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra. Naujai
pastebėtos kometos pavadinamos atradėjo pavarde, pažymimos atradimo metais
ir didžiąja raide, reiškiančia atradimo pusmėnesį ir skaičiumi, reiškiančiu
atrasto objekto eilės numerį jau šį pusmėnesį. Kasmet atrandama 10—20 naujų
kometų.

Ar pavojinga Žemei susidurti su kometa? Be abejo, tačiau tokia
tikimybė yra labai maža. Kai kuriais skaičiavimais, tai galėtų įvykti vieną
kartą per 100 000 metų. Dažniau pasitaiko atvejų, kai Žemė patenka į
kometos uodegą. 1910 m. pro Halio kometos uodegą pranėrusiai Žemei nieko
neatsitiko.

Manoma, kad parabolinės kometos patenka į Saulės sistemą iš sferinės formos
Orto kometų debesies, gaubiančio Saulės sistemą 50000 — 200000 AV nuotoliu
nuo Saulės.

2 pav. Hale — Bopp kometa pastebėta Kovo 7d. 1997 m. ją pastebėjo Hale
—Bopp

[pic]Įžymios kometos
Lexell — Pirmoji kometa buvo pastebėta 1770 metais, ši kometa (kaip
ir kitos kometos) buvo pavadinta ją atradusio žmogaus pavarde.

Linear – paskutine kometa buvo pastebėta 1999 metais.

Ikeya — Seki – arčiausiai prie saulės buvo pastebėtas 1965 metais.

Schwassmann – Wachmann1 per šiuos me

etus turi praskristi kometa. Pirmą
kart ji buvo pastebėta 1908 metais. Tada ji buvo nutolusi nuo saulės 5.448
AV.

Černio — Kiučio — Nakamuros – Kometa 1990 E1, kurią 1990.03.14 atrado
Vilniaus astronomas K. Černis. Tai pirmoji istorijoje kometa, atrasta iš
Lietuvos teritorijos. Po 2 parų kometą nepriklausomai atrado du japonai
astronomijos mėgėjai. Meteoritai
Bendra informacija
Kietos meteoroidų liekanos, praskriejusios planetos ar palydovo
atmosferą ir nukritusios ant paviršiaus. Meteoritai skirstomi į 3 klases:
1) aerolitus arba akmeninius meteoritus,
2) sideritus arba geležinius meteoritus,
3) siderolitus arba akmeninius geležinius meteoritus.

Saulės sistemai priklausantys meteoritai yra suirusių kometų arba
asteroidų liekanos. Ant Žemės paviršiaus nukrinta nuo kelių metrų iki
mikrometro dalių dydžio meteoritai. Mažesni nei 0.1 mm meteoritai vadinami
meteoritinėmis dulkėmis ir mikrometeoritais. Per parą ant Žemės nukrinta
nuo 20 iki 100 tūkst. tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.

Tunguskos meteorites – Kosmoso. kūnas, 1908.VI.30 nukritęs Sibire,
Akmenuotosios Tunguskos upės baseine. Keletą sekundžių iki sprogimo ~800 km
spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į š. vakarus. Sprogimas
buvo girdimas ~1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000
kv. km. plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos
užregistruotos net V. Europoje. Sprogimo galia buvo lygi 15 mln. tonų
trotilo galiai. Kritimo vietoje nerasta nė vieno meteorito gabalo, tik
meteoritinių dulkių. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis
meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per 1 s greičiu į Žemės
atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė
atmosferoje.
Kai kurių kometų orbitos yra taip ištįsusios, kad kometoms apskrieti Saulę
reikia nuo 100 000 iki l milijono metų. Prieš 65 milijonus metų į Žemę (į
Jukatano pusiasalio, esančio tarp Meksikos įlankos ir Karibų jūros,
šiaurinį galą) 10 km/s greičiu smogė maždaug 10 km skersmens asteroidas.
Jis išmušė 180 km skersmens kraterį, sukeldamas milžinišką bangą, kuri
nusirito toli į Amerikos žemyną. Smūgio metu išgaravusios uolienos aptraukė
dangų dulkių, garų ir anglies dioksido sluoksniu. Dėl to įvyko ryškių
klimato pokyčių, kurie pražudė daugybę gyvūnų, tarp jų ir dinozaurus.

Naudota Literatūra:

http://www.astro.lt/enciklopedija
http://www.windows.ucar.edu/windows.html
Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, leidyklas „Mokslas“, Vilnius, 1981
http://infostudijos.cabletv.lt

Leave a Comment