Mažieji Saulės Sistemos kūnai

Turinys

Asteroidai 2Bendra informacija 2Įžymūs asteroidai 2Kometos 3Bendra informacija 3Įžymios kometos 3Meteoritai 4Bendra informacija 4 Asteroidai Bendra informacijaAsteroidai — mažosios planetos, mažesni už planetas Saulės sistemoskūnai, elipsinėmis orbitomis skriejantys aplink Saulę. Daugiausia Asteroidųyra tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Asteroidai susitinka kas 3 ir 6 metus.Kai kurie asteroidai turi kitokias orbitas ir priklauso kelioms grupėms:dalis asteroidų kerta žemės orbitą (Amūro, Apolono ir Atenės ), kitiasteroidai skrieja Jupiterio orbita (Trojėnai), dar kiti skrieji aplinkSaulės sistemos dangaus kūnus. Didesnieji asteroidai susikondensavo išproplanetinės medžiagos (tai yra medžiagos, iš kurių susidaro planetos),mažesnieji yra jų irimo produktai. Iki 1988 sukataloguota apie 5500asteroidų. 120 asteroidų yra didesni už 130 km ir 10 — didesni už 250 km. Pradėjus fotografuoti, jų buvo aptinkama vis daugiau ir vis mažesnių.Dabar kasmet atrandama ir užregistruojama 150 — 200 naujų asteroidų. Jiemssuteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės arba miesto vardas.Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577Lietuva, 3072 Vilnius. Iki 2001 metų užregistruota per 20 000 asteroidų,kurių dydis nuo l km iki 1000 km. Spėjama, kad jų gali būti apie pusęmilijono. Tik 10 mažųjų planetų skersmuo didesnis kaip 250 km, 120asteroidų yra didesni už 130 km. Jei pavyktų visas mažąsias planetassulipdyti į vieną kūną, susidarytų vos keliolika kartų mažesnė už Mėnulįplanetėlė, kurios masė būtų apie 15 % Mėnulio masės. Smūgis į Žemę kelių kilometrų skersmens asteroidui, turėtų kiltimilžiniškos audros, gaisrai, nuo atmosferos išmestų dulkių ir dūmų Žemękeletą mėnesių apgaubtų gili naktis. Įkaitusioje atmosferoje deguonisjungtųsi su azotu ir sudarytų azoto rūgštį, kuri iškristų į Žemę rūgščiomisliūtimis. Tokiomis sąlygomis žūtų didelė dalis augalijos ir gyvūnijos, norsatsparesnės rūšys išliktų, o vėliau netgi suklestėtų (kaip žinduoliai,

išnykus dinozaurams), nes staiga dingtų jų konkurentai ir priešininkai.Toks susidūrimas turėjo palikti apie 200 km dydžio kraterį, kurio ilgai iratkakliai buvo ieškoma. Pagaliau 1991 m. pavyko aptikti panašaus dydžioastroblemą Centrinėje Amerikoje, Jukatano pusiasalyje, ir Meksikos įlankosdugne. Uolienų tyrimai liudija, kad krateris susidarė kaip tik prieš 65milijonus metų. Be to, šio periodo sluoksnyje įvairiose Žemės vietose buvoaptiktas padidėjęs kiekis iridžio (Žemėje jo negausu, o meteorituose būnakur kas daugiau), taip pat kvarco atmainos kristalėlių, kurie susidaroesant dideliam slėgiui. Tiesa, šie duomenys derinasi ir su kita —ugnikalnių išsiveržimo hipoteze, nes lavoje būna daugiau iridžio, oišsiveržimo metu susidaro nemaži slėgiai. Be to, Indijoje, Dekanoplokštikalnėje, buvo atrasti didžiuliai lavos sluoksniai, irgi susidarędinozaurų išnykimo laikotarpiu. Taigi reikalingi papildomi tyrimai, kuriegalutinai atskleistų dinozaurų žūties mįslę. Po kometos kritimo į Jupiterį asteroidų pavojus buvo pripažintasrimta mokslo problema ir imta sistemingai nagrinėti tokios katastrofospasekmes bei galimus apsaugos būdus. Tam reikia surinkti kuo daugiauinformacijos apie visus asteroidus, kurių trajektorijos priartėja prieŽemės orbitos, ir iš anksto, prieš keletą metų, numačius galimą susidūrimą,pasiųsti raketas su branduoliniais užtaisais (kurių pakankamai sukauptaŽemėje) asteroido trajektorijai pakeisti ar jam susprogdinti.

Deja, kol kas neįmanoma suregistruoti 50—300 m dydžio meteoritų, tadreikėtų sukurti kosminių stebėjimų sistemą, kuri padėtų juos aptikti bentuž 15 milijonų kilometrų ir po to sunaikinti.

1 pav. Asteroidas (Ida) ir jo mėnulis (dešinėje pusėje per vidurį baltastaškelis).

[pic]Įžymūs asteroidaiCerera (Ceres) – didžiausias pastebėtas saulės sistemos asteroidas. Joskersmuo ~ 918 km. Ši asteroidą atrado Dž. Pjacis Palerme 1801.01.01. Nuosaulės jis yra nutolęs 2.77 AV (AV – astronominis vienetas, lygus

149,600,000 km). Šis asteroidas aplink savo ašį apsisuka per 9.1 h. Erotas (Eros) – mažiausias ir esantis arčiausiai saulės, iš geraižinomų asteroidų. Jo skersmuo ~33 km. Šį mažiausią žinomą asteroidą 1898atrado G. Vitas. Nuo saulės yra nutolęs 1.46 AV. Chironas (Chiron) – Toliausiai nutolęs nuo saulės asteroidas 13,72AV.Šį asteroidą atrado 1977 metais Č. Kovailis. Chironas nėra tikrasasteroidas nes turi ir kometoido požymių. Čiksulubo – Maždaug 10 km skersmens asteroidas, nukritęs prieš65 mln. m (Kreidos periodo pabaigoje) į Žemę Jukatano pusiasaliopakrantėje, netoli dabartinio Čiksulubo miesto (Meksika). Asteroidosprogimo energija buvo 100 mln. megatonų TNT. Šis sprogimas sukėlėglobalinę katastrofą — išmestų į atmosferą uolienų masė bent 100 kartųviršijo paties asteroido masę. Dulkės užblokavo Saulės spindulius ir sukėlėstaigų ir ilgą klimato atšalimą. Iš pradžių dėl karščio ir smūginės bangos,o po to dėl tamsos ir šalčio žuvo daugybė gyvūnų ir augalų rūčių, tarp jųir visi dinozaurai. KometosBendra informacijaKometos — mažos masės ir mažo tankio kosminiai kūnai, skriejantysaplink Saulę elipsėmis arba parabolėmis. Jų išvaizda priklauso nuo nuotolioiki Saulės. Kometos branduolys (skersmuo 1—50 km) susideda iš sušalusiųdujų, dulkių ir meteoroidų (Kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuokelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas. Kai kometosbranduolys priartėja prie Saulės, sušalusios dujos (metanas, cianas,amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai sublimuoti, branduolys apsisiaučiadujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km).Tokiu būdu mes galime matyti šias kometas. Kai matome skriejančias kometas,jos palieka savo taip vadinamą kometos uodegą. Kuri tęsiasi ir ištįsta permilijonus km. Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masėpastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra. Naujai
pastebėtos kometos pavadinamos atradėjo pavarde, pažymimos atradimo metaisir didžiąja raide, reiškiančia atradimo pusmėnesį ir skaičiumi, reiškiančiuatrasto objekto eilės numerį jau šį pusmėnesį. Kasmet atrandama 10—20 naujųkometų. Ar pavojinga Žemei susidurti su kometa? Be abejo, tačiau tokiatikimybė yra labai maža. Kai kuriais skaičiavimais, tai galėtų įvykti vienąkartą per 100 000 metų. Dažniau pasitaiko atvejų, kai Žemė patenka įkometos uodegą. 1910 m. pro Halio kometos uodegą pranėrusiai Žemei niekoneatsitiko.

Manoma, kad parabolinės kometos patenka į Saulės sistemą iš sferinės formosOrto kometų debesies, gaubiančio Saulės sistemą 50000 — 200000 AV nuotoliunuo Saulės.

2 pav. Hale — Bopp kometa pastebėta Kovo 7d. 1997 m. ją pastebėjo Hale—Bopp [pic]Įžymios kometosLexell — Pirmoji kometa buvo pastebėta 1770 metais, ši kometa (kaipir kitos kometos) buvo pavadinta ją atradusio žmogaus pavarde. Linear – paskutine kometa buvo pastebėta 1999 metais. Ikeya — Seki – arčiausiai prie saulės buvo pastebėtas 1965 metais. Schwassmann – Wachmann1 per šiuos metus turi praskristi kometa. Pirmąkart ji buvo pastebėta 1908 metais. Tada ji buvo nutolusi nuo saulės 5.448AV. Černio — Kiučio — Nakamuros – Kometa 1990 E1, kurią 1990.03.14 atradoVilniaus astronomas K. Černis. Tai pirmoji istorijoje kometa, atrasta išLietuvos teritorijos. Po 2 parų kometą nepriklausomai atrado du japonaiastronomijos mėgėjai. MeteoritaiBendra informacijaKietos meteoroidų liekanos, praskriejusios planetos ar palydovoatmosferą ir nukritusios ant paviršiaus. Meteoritai skirstomi į 3 klases:1) aerolitus arba akmeninius meteoritus,2) sideritus arba geležinius meteoritus,3) siderolitus arba akmeninius geležinius meteoritus. Saulės sistemai priklausantys meteoritai yra suirusių kometų arbaasteroidų liekanos. Ant Žemės paviršiaus nukrinta nuo kelių metrų ikimikrometro dalių dydžio meteoritai. Mažesni nei 0.1 mm meteoritai vadinamimeteoritinėmis dulkėmis ir mikrometeoritais. Per parą ant Žemės nukrintanuo 20 iki 100 tūkst. tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.

Tunguskos meteorites – Kosmoso. kūnas, 1908.VI.30 nukritęs Sibire,Akmenuotosios Tunguskos upės baseine. Keletą sekundžių iki sprogimo ~800 kmspinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į š. vakarus. Sprogimasbuvo girdimas ~1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000kv. km. plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangosužregistruotos net V. Europoje. Sprogimo galia buvo lygi 15 mln. tonųtrotilo galiai. Kritimo vietoje nerasta nė vieno meteorito gabalo, tikmeteoritinių dulkių. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninismeteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per 1 s greičiu į Žemėsatmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidėatmosferoje.Kai kurių kometų orbitos yra taip ištįsusios, kad kometoms apskrieti Saulęreikia nuo 100 000 iki l milijono metų. Prieš 65 milijonus metų į Žemę (įJukatano pusiasalio, esančio tarp Meksikos įlankos ir Karibų jūros,šiaurinį galą) 10 km/s greičiu smogė maždaug 10 km skersmens asteroidas.Jis išmušė 180 km skersmens kraterį, sukeldamas milžinišką bangą, kurinusirito toli į Amerikos žemyną. Smūgio metu išgaravusios uolienos aptraukėdangų dulkių, garų ir anglies dioksido sluoksniu. Dėl to įvyko ryškiųklimato pokyčių, kurie pražudė daugybę gyvūnų, tarp jų ir dinozaurus.

Naudota Literatūra:

http://www.astro.lt/enciklopedijahttp://www.windows.ucar.edu/windows.htmlLietuviškoji Tarybinė enciklopedija, leidyklas „Mokslas“, Vilnius, 1981http://infostudijos.cabletv.lt