NptūnasNeptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų-gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kertaGalilėjo kometa.
Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kadšviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metaiten tęsiasi 164,8 Žemės metų.
Ekvatorinis planetos radiusas 24750 km, jis beveik 4 kartus didesnis užŽemės radiusą. Tuo pat metu planetos sukimasis toks greitas, kad paraNeptūne tęsiasi tik 17,8 valandų. Nors vidutinis tankis (1,67 g/cm3) triskartus mažesnis už Žemės tankį, Neptūno masė dėl jo didumo 17,2 didesnė užŽemės masę. Danguje Neptūnas atrodo kaip žvaigždė, esant dideliam ryškumuituri žalsvo disko pavidalą. Bet jokių detalių nesimato.
Neptūnas turi magnetinį lauką, jo stiprumas ašigaliuose du kartus didesnis,negu Žemėje.Cheminė sudėtis ir fizinės sąlygosNeptūno “ingredientai” panašūs į Urano: įvairūs “ledai” arba sukietėjusiosdujos, yra šiek tiek vandenilio ir helio. Neptūnas turi nedidelį kietąbranduolį (pagal masę lygų Žemei). Neptūno atmosfera – tai daugiausiaivandenilis, helis ir šiek tiek metano.
Neptūne pučia greičiausi Saulės sistemoje vėjai, jų greitis siekia 2200km/val. Jie pučia Vakarų kryptimi, priešingai planetos sukimuisi. Panašiai,kaip Jupiteris ir Saturnas, Neptūnas turi vidinį šilumos šaltinį – jisišskiria du su puse karto didesnę energiją, nei gauna iš Saulės.Atradimo istorijaPo to, kai Geršelis atrado Uraną ir apskaičiavo jo orbitos parametrus, ganagreitai pasirodė mįslingos anomalijos šios planetos judėjime. Ji tai“vėlavo”, tai “skubėjo”, lyginant su apskaičiuotu grafiku. Urano orbitaneatitiko Niutono dėsnio. Tai ir privedė prie minties apie dar vienosplanetos egzistavimą. Ir pagal apskaičiavimus Neptūno egzistavimas buvo
įrodytas 19 a. pabaigoje. Tai padarė du astronomai: anglas Adamsas irprancūzas Leverjė. Iš pradžių jie veikė atskirai, o po to susiejo savotyrinėjimus į vieną.Neptūno palydovaiNeptūnas turi 8 žinomus palydovus: keturis mažus, tris vidutinio dydžio irvieną didelį.Tritonas. Didžiausias iš palydovų, atrastas Laselo (Maltos saloje, 1846m.). Atstumas nuo Neptūno 394700 km, skersmuo apie 3200 km. Galbūt, turiatmosferą. Jo dydis beveik lygus Mėnulio dydžiui, o pagal masę jisnusileidžia Mėnuliui 3,5 karto. Tai beveik vienintelis palydovas Saulėssistemoje, besisukantis aplink savo planetą kryptimi, priešinga pačiosplanetos sukimosi aplink savo ašį krypčiai. Daugelis įtaria, kad Tritonas –kažkada Neptūno “užgrobta” savarankiška planeta.
Nereida. Tai antras pagal dydį Neptūno palydovas. Vidutinis atstumas nuoNeptūno – 6,2 mln. km., skersmuo apie 200 km. Tai pats tolimiausias nuoNeptūno palydovas iš žinomų. Jis daro vieną apsisukimą aplink planetą per360 dienų, t.y. beveik per Žemės metus. Nereida buvo atrasta 1949 metais.Tai padarė Koiperas (JAV).
Proteusas. Tai trečias pagal dydį palydovas. Be to, jis trečias pagalnuotolį nuo planetos: toliau yra tik Tritonas ir Nereida. Negalimapasakyti, kad šis palydovas kažkuo ypatingas, bet jis buvo išrinktasmokslininkų, ir su kompiuterio pagalba buvo padarytas jo trimatis modelis.
Turbūt apie kitus palydovus atskirai kalbėti neverta, nes duomenys apiejuos kalba kaip apie mažas planetėles, kurių pilna Saulės sistemoje.
Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta ir ketvirta pagal dydį tarp visųSaulės sistemos planetų. Nepaisant šios ketvirtos vietos, Uranasnusileidžia Neptūnui pagal masę. Neptūnas gali būti pastebėtas su žiūronais(jeigu jūs tiksliai žinote, kur žiūrėti), bet netgi su didelio teleskopopagalba vargu ar galima pamatyti ką nors daugiau už nedidelį diską.
Neptūnas nutolęs nuo Saulės per 30 a.v., planetos skersmuo – 49,5 tūkst.km., tai yra apie 4 Žemės skersmenis. Masė apie 17 kartų didesnė už Žemėsmasę. Apsisukimo aplink Saulę periodas – 165 nepilnų metų. Vidutinėtemperatūra – 55 laipsnių pagal Kelvino skalę.Didžioji Tamsioji dėmėPo “Vojadžerio-2” praskridimo šalia planetos labiausiai žinoma detaleNeptūne tapo Didžioji Tamsioji Dėmė pietiniame pusrutulyje. Ji du kartusdidesnė už Jupiterio Didžiąją Raudoną Dėmę. Neptūno vėjai nešė DidžiąjąTamsiąją Dėmę į vakarus 300 m/s greičiu. “Vojadžeris-2” taip pat pastebėjomažesnę tamsią dėmę ir nedidelį baltą debesį.Neptūno žiedaiNeptūnas taip pat turi žiedus. Jie buvo atrasti 1981 metais. Stebėjimaileido pastebėti tik silpnus lankus vietoj pilnų žiedų, bet 1989 m.“Vojadžerio-2” nuotraukos parodė juos iki pilnai. Vienas iš žiedų turiįdomią kreivą struktūrą. Kaip ir Urano ir Jupiterio žiedai, Neptūno žiedailabai tamsūs ir jų sandara nežinoma.MagnetosferaNeptūno, kaip ir Urano, magnetosfera keistai orientuota ir turbūt yrasudaroma medžiagos judėjimu. Magnetinė ašis sudaro 47 laipsnių kampą susukimosi ašimi.NeptūnasNeptūnas — aštuntoji, plika akimi nematoma Saulės sistemos planeta. Galimąjos buvimo vietą apskaičiavo astronomai anglas Džonas Adamsas (Adams) irprancūzas Urbenas Leverjė (Leverrier), pastebėję Urano skriejimo trikdymą.1846 m. vokiečių astronomas Johanas Gale (Galle), nukreipęs teleskopą į tądangaus sritį, kurią nurodė Dž. Adamsas ir U. Leverjė, atrado naują planetą— Neptūną.
1989 m. pro Neptūną praskriejusios automatinės kosminės stoties „Vojadžeris-2″ perduoti duomenys rodo, kad Neptūną gaubia tanki, audringa molekuliniovandenilio, helio ir metano atmosfera, kurioje plaukioja amoniako irvandens kristalų debesys. Neptūne pučia patys stipriausi iš visų Saulės
sistemos planetų vėjai. Protarpiais jų greitis siekia net 500—700 m/s.Pietiniame planetos pusrutulyje gerai matyti tamsi dėmė didumo sulig Žeme.Ji primena Didžiąją Raudonąją Dėmę Jupiteryje. Šis milžiniškas sūkuryspavadintas Didžiąja Tamsiąja Dėme.Neptūno paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas,kurio temperatūra vos -214 “C. Giliau yra apie 3500 km storio vandens,amoniako ir metano ledo sluoksnis, o centre — apie 20500 km spindulio topaties ledo ir silikatų branduolys.
Planeta turi penkis iš Žemės nematomus žiedus ir silpną magnetinį lauką.
Aplink Neptūną skrieja 8 palydovai. Du iš jų, Tritonas ir Nereidė, įžiūrimipro teleskopą, kitus atrado automatinė kosminė stotis „Voyager”.Neptūnas ir palydovaiNetūno sukimasis Netūno sukimasis pagal HST nuotraukas 1996 m. Būtina mpgformato peržiūros programaNetūno palydovas Aplink planetą sukasi antrasis pagal dydį palydovasProtėjas, 1989 m atrastas „Voyager 2“. Būtina mpg formato peržiūrosprogramaTritonas Tai didžiausias planetos palydovas, kuriame rasta veikiančiųgeizerių, išmetančių skystą azotą iki 8 km aukščio. Būtina mpg formatoperžiūros programaSaulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. AplinkSaulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.). Plika akiminematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Perteleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5″ kampu. Neptūnoatmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršiųpastoviai dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Neptūnoefektinė t-ra 38 K. Paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metanovandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledųsluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatųbranduolys. Medžiagos tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra 12 000 K. Turi 8gamtinius palydovus. Neptūną 1846 atrado J. G. Gale ~1[pic] nuotoliu nuo
tos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė irDž. Adamsas. 1989 pro Neptūną praskriejo JAV tarppl. stotis Voyager 2.Marso ženklai Avinas ir Skorpionas yra linkę aršiai reikšti emocijas. Jiemssunku valdytis ir dėl niekų neapšaukti žmogaus (ypač Avinams). Arba neimtijo ėsti (būdingiau Skorpionams). Kodėl jie taip daro? To jie ir patysnežino. Tiesiog toks Marso stilius — kelti agresiją. Neptūnas, toliau eidamas Vandenio ženklu, ves žmoniją į aukštesnę civilizaciją, skatins intuiciją, prieštaravimų tarp religijų nykimą.
Uranas ir Neptūnas
Uranas ir Neptūnas yra tos planetos, kurios pirmą kartą pradeda veiktiŽemės evoliuciją, nes anksčiau žmonės nereagavo į jų spindulius. Žmoniųsmegenyse pradėjo veikti epifizis ir hipofizis , tai Urano ir Neptūnoplanetiniai atitikmenys.“Uranas valdo hipofizį. Nuo hipofizio hormonų priklauso žmogaus ūgis: gigantai ir nykštukai. “Tainaja Doktrina” rašo apie gigantus. Aukštu ūgiupasižymi Šambalos Mokytojai. Visos tos užuominos apie priklausymą Uranui –tai hipofizio, kaip svarbiausio centro smegenyse, funkcionavimas.J.Blavatskaja “Tainaja Doktrina” pusl.61EEgzistuoja skirtumas tarp dvasios suvokimo ir jutiminio žinojimo. Pirma –tai Neptūno savybė, antra – Urano savybė. Veikiant Uranui žmogus kažkąpajunta ir yra tvirtai įsitikinęs, kad jausmas jo neapgauna, vis tik jisnegali paaiškinti, kodėl jam taip atrodo. Esant dvasios suvokimui(Neptūnas) žmogus ne tik įsitikinęs, kad yra būtent taip, bet ir galipaaiškinti, kodėl yra taip, o ne kitaip. Penktos rasės žmonėms yra įprastasakyti: “nėra objektyvių davinių” – vadinasi, kažkas įtartino negali būtiįrodyta. Šeštos rasės žmonės aukščiau vertins jau subjektyvius duomenis.Nedvasingas žmogus, panoręs pasiremti savo jutiminiu žinojimu, paskęschaose, nes egoizmo balsą su asmeniniais įtarinėjimais ir asmeniniaisnorais, priims už DVASIOS BALSĄ – AUKŠČIAUSIO PRINCIPO BALSĄ.
NEPTŪNAS – beveik Urano dvynys. Jis šiek tiek mažesnis, bet masyvesnis.Paviršių gaubia atmosfera iš metano, vandenilio, helio, amoniako dujų.Panašiai kaip Jupiteryje, Neptūne siaučia audros. Planetą lydi 8 palydovai:Najadas, Talasa, Despoina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė
Didžiosios planetos (Jupiteris Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavotoli nuo Saulės iš ledinių ir apledėjusių dulkių. Plutonas – ypatingaplaneta, savo neįprasta orbita ir sandara, panašia į Žemės grupės planetųsandarą. Manoma, kad tai gali būti pabėgęs Neptūno palydovas.
Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. AplinkSaulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.). Plika akiminematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Perteleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5″ kampu. Neptūnoatmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršiųnuolat dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas – 50%. Neptūnoefektinė t-ra – 38 K. Paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako irmetano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metanoledų sluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatųbranduolys. Medžiagos tankis centre – 4.8 g/cm3, t-ra – 12 000 K.
Turi 8 gamtinius palydovus. Neptūną 1846 m. atrado J. G. Gale ~1[pic]nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavoU. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV tarpplanetinėstotis Voyager 2. Neptūno planeta turi šiuos žinomus palydovus (išvardinti tolstant nuoNeptūno): Najada, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas irNereidė. Palydovai aprašyti atskiruose straipsniuose.Najada (Naiad)[pic]Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 48 230 km, orbitinis periodas– 0.30 d., skersmuo – 54 km. Atrastas 1989 m. trappl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas senovės graikų nimfų, globojusių upes, ežerus iršaltinius, vardu.Talasa (Thalassa)
[pic]Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 50 070 km, orbitinis periodas– 0.31 d., skersmuo – 80 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų deivės vardu.Despina (Despina)[pic]Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 52 530 km, orbitinis periodas– 0.33 d., skersmuo – 150 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2”nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo Poseidono ir derlingumodeivės Demetros dukters vardu.Galatėja (Galatea)[pic]Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 61 950 km, orbitinis periodas– 0.40 d., skersmuo – 160 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo Poseidonopalydovių, vardu.Larisa (Larissa)[pic]Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 73 550 km, orbitinis periodas– 0.55 d., dydis -208[pic]178 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stotiesVoyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievomylimosios, vardu.Protėjas (Proteus)[pic]Antrasis pagal dydį Neptūno palydovas. Orbitos spindulys – 117 640 km,orbitinis periodas -1.12 d. dydis – 436[pic]416[pic]402 km. Atrastas 1989m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pietiniame palydovo pusrutulyjematoma didelė įduba, turinti apie 250 km skersmenį ir 10 km gylį. Paviršiuslabai nelygus, yra kraterių. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo, Okeanoir Tetijos sūnaus, vardu.Tritonas (Triton)