Neptūnas

Nptūnas
Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų-
gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta
Galilėjo kometa.

Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad
šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metai
ten tęsiasi 164,8 Žemės metų.

Ekvatorinis planetos radiusas 24750 km, jis beveik 4 kartus didesnis už
Žemės radiusą. Tuo pat metu planetos sukimasis toks greitas, kad para
Neptūne tęsiasi tik 17,8 valandų. Nors vidutinis tankis (1,67 g/cm3) tris
kartus mažesnis už Žemės tankį, Neptūno masė dėl jo didumo 177,2 didesnė už
Žemės masę. Danguje Neptūnas atrodo kaip žvaigždė, esant dideliam ryškumui
turi žalsvo disko pavidalą. Bet jokių detalių nesimato.

Neptūnas turi magnetinį lauką, jo stiprumas ašigaliuose du kartus didesnis,
negu Žemėje.
Cheminė sudėtis ir fizinės sąlygos
Neptūno “ingredientai” panašūs į Urano: įvairūs “ledai” arba sukietėjusios
dujos, yra šiek tiek vandenilio ir helio. Neptūnas turi nedidelį kietą
branduolį (pagal masę lygų Žemei). Neptūno atmosfera – tai daugiausiai
vandenilis, helis ir šiek tiek metano.

Neptūne pučia greičiausi Saulės sistemoje vėjai, jų greitis siekia 2200
km/val. Jie pučia Vakarų kryptimi, priešingai planetos sukimuisi. Panašiai,
kaip Jupiteris irr Saturnas, Neptūnas turi vidinį šilumos šaltinį – jis
išskiria du su puse karto didesnę energiją, nei gauna iš Saulės.
Atradimo istorija
Po to, kai Geršelis atrado Uraną ir apskaičiavo jo orbitos parametrus, gana
greitai pasirodė mįslingos anomalijos šios planetos judėjime. Ji tai
“vėlavo”, tai “skubėjo”, ly

yginant su apskaičiuotu grafiku. Urano orbita
neatitiko Niutono dėsnio. Tai ir privedė prie minties apie dar vienos
planetos egzistavimą. Ir pagal apskaičiavimus Neptūno egzistavimas buvo
įrodytas 19 a. pabaigoje. Tai padarė du astronomai: anglas Adamsas ir
prancūzas Leverjė. Iš pradžių jie veikė atskirai, o po to susiejo savo
tyrinėjimus į vieną.
Neptūno palydovai
Neptūnas turi 8 žinomus palydovus: keturis mažus, tris vidutinio dydžio ir
vieną didelį.

Tritonas. Didžiausias iš palydovų, atrastas Laselo (Maltos saloje, 1846
m.). Atstumas nuo Neptūno 394700 km, skersmuo apie 3200 km. Galbūt, turi
atmosferą. Jo dydis beveik lygus Mėnulio dydžiui, o pagal masę jis
nusileidžia Mėnuliui 3,5 karto. Tai beveik vienintelis palydovas Saulės
sistemoje, besisukantis aplink savo planetą kryptimi, priešinga pačios
planetos sukimosi aplink savo ašį krypčiai. Daugelis įtaria, kad Tritonas –
kažkada Neptūno “užgrobta” savarankiška planeta.

Nereida. Tai antras pagal dydį Neptūno palydovas. Vidutinis atstumas nuo
Neptūno – 6,2 mln. kmm., skersmuo apie 200 km. Tai pats tolimiausias nuo
Neptūno palydovas iš žinomų. Jis daro vieną apsisukimą aplink planetą per
360 dienų, t.y. beveik per Žemės metus. Nereida buvo atrasta 1949 metais.
Tai padarė Koiperas (JAV).

Proteusas. Tai trečias pagal dydį palydovas. Be to, jis trečias pagal
nuotolį nuo planetos: toliau yra tik Tritonas ir Nereida. Negalima
pasakyti, kad šis palydovas kažkuo ypatingas, bet jis buvo išrinktas
mokslininkų, ir su kompiuterio pagalba buvo padarytas jo trimatis modelis.

Turbūt apie kitus palydovus atskirai kalbėti neverta, nes duomenys apie
juos kalba kaip apie mažas pl

lanetėles, kurių pilna Saulės sistemoje.

Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta ir ketvirta pagal dydį tarp visų
Saulės sistemos planetų. Nepaisant šios ketvirtos vietos, Uranas
nusileidžia Neptūnui pagal masę. Neptūnas gali būti pastebėtas su žiūronais
(jeigu jūs tiksliai žinote, kur žiūrėti), bet netgi su didelio teleskopo
pagalba vargu ar galima pamatyti ką nors daugiau už nedidelį diską.

Neptūnas nutolęs nuo Saulės per 30 a.v., planetos skersmuo – 49,5 tūkst.
km., tai yra apie 4 Žemės skersmenis. Masė apie 17 kartų didesnė už Žemės
masę. Apsisukimo aplink Saulę periodas – 165 nepilnų metų. Vidutinė
temperatūra – 55 laipsnių pagal Kelvino skalę.
Didžioji Tamsioji dėmė
Po “Vojadžerio-2” praskridimo šalia planetos labiausiai žinoma detale
Neptūne tapo Didžioji Tamsioji Dėmė pietiniame pusrutulyje. Ji du kartus
didesnė už Jupiterio Didžiąją Raudoną Dėmę. Neptūno vėjai nešė Didžiąją
Tamsiąją Dėmę į vakarus 300 m/s greičiu. “Vojadžeris-2” taip pat pastebėjo
mažesnę tamsią dėmę ir nedidelį baltą debesį.
Neptūno žiedai
Neptūnas taip pat turi žiedus. Jie buvo atrasti 1981 metais. Stebėjimai
leido pastebėti tik silpnus lankus vietoj pilnų žiedų, bet 1989 m.
“Vojadžerio-2” nuotraukos parodė juos iki pilnai. Vienas iš žiedų turi
įdomią kreivą struktūrą. Kaip ir Urano ir Jupiterio žiedai, Neptūno žiedai
labai tamsūs ir jų sandara nežinoma.
Magnetosfera
Neptūno, kaip ir Urano, magnetosfera keistai orientuota ir turbūt yra
sudaroma medžiagos judėjimu. Magnetinė ašis sudaro 47 laipsnių kampą su
sukimosi ašimi.
Neptūnas
Neptūnas — aštuntoji, plika akimi nematoma Saulės sistemos planeta. Galimą
jos buvimo vietą apskaičiavo astronomai anglas Džonas Adamsas (Adams) ir
prancūzas Ur

rbenas Leverjė (Leverrier), pastebėję Urano skriejimo trikdymą.
1846 m. vokiečių astronomas Johanas Gale (Galle), nukreipęs teleskopą į tą
dangaus sritį, kurią nurodė Dž. Adamsas ir U. Leverjė, atrado naują planetą
— Neptūną.

1989 m. pro Neptūną praskriejusios automatinės kosminės stoties „Vojadžeris-
2″ perduoti duomenys rodo, kad Neptūną gaubia tanki, audringa molekulinio
vandenilio, helio ir metano atmosfera, kurioje plaukioja amoniako ir
vandens kristalų debesys. Neptūne pučia patys stipriausi iš visų Saulės
sistemos planetų vėjai. Protarpiais jų greitis siekia net 500—700 m/s.
Pietiniame planetos pusrutulyje gerai matyti tamsi dėmė didumo sulig Žeme.
Ji primena Didžiąją Raudonąją Dėmę Jupiteryje. Šis milžiniškas sūkurys
pavadintas Didžiąja Tamsiąja Dėme.

Neptūno paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas,
kurio temperatūra vos -214 “C. Giliau yra apie 3500 km storio vandens,
amoniako ir metano ledo sluoksnis, o centre — apie 20500 km spindulio to
paties ledo ir silikatų branduolys.

Planeta turi penkis iš Žemės nematomus žiedus ir silpną magnetinį lauką.

Aplink Neptūną skrieja 8 palydovai. Du iš jų, Tritonas ir Nereidė, įžiūrimi
pro teleskopą, kitus atrado automatinė kosminė stotis „Voyager”.
Neptūnas ir palydovai
Netūno sukimasis Netūno sukimasis pagal HST nuotraukas 1996 m. Būtina mpg
formato peržiūros programa
Netūno palydovas Aplink planetą sukasi antrasis pagal dydį palydovas
Protėjas, 1989 m atrastas „Voyager 2“. Būtina mpg formato peržiūros
programa
Tritonas Tai didžiausias planetos palydovas, kuriame rasta veikiančių
geizerių, išmetančių skystą azotą iki 8 km aukščio. Būtina mpg formato
peržiūros programa
Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink
Saulę skrieja elipsine or

rbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.). Plika akimi
nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Per
teleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5″ kampu. Neptūno
atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių
pastoviai dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Neptūno
efektinė t-ra 38 K. Paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metano
vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų
sluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatų
branduolys. Medžiagos tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra 12 000 K. Turi 8
gamtinius palydovus. Neptūną 1846 atrado J. G. Gale ~1[pic] nuotoliu nuo
tos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė ir
Dž. Adamsas. 1989 pro Neptūną praskriejo JAV tarppl. stotis Voyager 2.

Marso ženklai Avinas ir Skorpionas yra linkę aršiai reikšti emocijas. Jiems
sunku valdytis ir dėl niekų neapšaukti žmogaus (ypač Avinams). Arba neimti
jo ėsti (būdingiau Skorpionams). Kodėl jie taip daro? To jie ir patys
nežino. Tiesiog toks Marso stilius — kelti agresiją.

Neptūnas, toliau eidamas Vandenio ženklu, ves žmoniją į aukštesnę

civilizaciją, skatins intuiciją, prieštaravimų tarp religijų nykimą.

Uranas ir Neptūnas

Uranas ir Neptūnas yra tos planetos, kurios pirmą kartą pradeda veikti
Žemės evoliuciją, nes anksčiau žmonės nereagavo į jų spindulius. Žmonių
smegenyse pradėjo veikti epifizis ir hipofizis , tai Urano ir Neptūno
planetiniai atitikmenys.
“Uranas valdo hipofizį. Nuo hipofizio hormonų priklauso žmogaus ūgis: 
gigantai ir nykštukai. “Tainaja Doktrina” rašo apie gigantus. Aukštu ūgiu
pasižymi Šambalos Mokytojai. Visos tos užuominos apie priklausymą Uranui –
tai  hipofizio,  kaip svarbiausio centro smegenyse, funkcionavimas.
J.Blavatskaja “Tainaja Doktrina” pusl.61E
Egzistuoja skirtumas tarp dvasios suvokimo ir jutiminio žinojimo. Pirma –
tai Neptūno savybė, antra – Urano savybė. Veikiant  Uranui žmogus kažką
pajunta ir yra tvirtai įsitikinęs, kad jausmas jo neapgauna, vis tik jis
negali paaiškinti, kodėl jam taip atrodo. Esant dvasios suvokimui
(Neptūnas) žmogus ne tik įsitikinęs, kad yra būtent taip, bet ir gali
paaiškinti, kodėl yra taip, o ne kitaip.  Penktos rasės žmonėms yra įprasta
sakyti: “nėra objektyvių davinių” – vadinasi, kažkas įtartino negali būti
įrodyta. Šeštos rasės žmonės aukščiau vertins jau subjektyvius duomenis.
Nedvasingas žmogus, panoręs pasiremti savo jutiminiu žinojimu, paskęs
chaose, nes egoizmo balsą su asmeniniais įtarinėjimais ir asmeniniais
norais, priims už DVASIOS BALSĄ – AUKŠČIAUSIO PRINCIPO BALSĄ.

NEPTŪNAS – beveik Urano dvynys. Jis šiek tiek mažesnis, bet masyvesnis.
Paviršių gaubia atmosfera iš metano, vandenilio, helio, amoniako dujų.
Panašiai kaip Jupiteryje, Neptūne siaučia audros. Planetą lydi 8 palydovai:
Najadas, Talasa, Despoina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė

Didžiosios planetos (Jupiteris Saturnas, Uranas ir Neptūnas) susiformavo
toli nuo Saulės iš ledinių ir apledėjusių dulkių. Plutonas – ypatinga
planeta, savo neįprasta orbita ir sandara, panašia į Žemės grupės planetų
sandarą. Manoma, kad tai gali būti pabėgęs Neptūno palydovas.

Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink
Saulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.). Plika akimi
nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Per
teleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5″ kampu. Neptūno
atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių
nuolat dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas – 50%. Neptūno
efektinė t-ra – 38 K. Paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir
metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano
ledų sluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatų
branduolys. Medžiagos tankis centre – 4.8 g/cm3, t-ra – 12 000 K.

Turi 8 gamtinius palydovus. Neptūną 1846 m. atrado J. G. Gale ~1[pic]
nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo
U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV tarpplanetinė
stotis Voyager 2.

Neptūno planeta turi šiuos žinomus palydovus (išvardinti tolstant nuo
Neptūno): Najada, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir
Nereidė. Palydovai aprašyti atskiruose straipsniuose.
Najada (Naiad)
[pic]
Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 48 230 km, orbitinis periodas
– 0.30 d., skersmuo – 54 km. Atrastas 1989 m. trappl. stoties Voyager 2
nuotraukose. Pavadintas senovės graikų nimfų, globojusių upes, ežerus ir
šaltinius, vardu.
Talasa (Thalassa)
[pic]
Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 50 070 km, orbitinis periodas
– 0.31 d., skersmuo – 80 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2
nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų deivės vardu.
Despina (Despina)
[pic]
Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 52 530 km, orbitinis periodas
– 0.33 d., skersmuo – 150 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2”
nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo Poseidono ir derlingumo
deivės Demetros dukters vardu.
Galatėja (Galatea)
[pic]
Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 61 950 km, orbitinis periodas
– 0.40 d., skersmuo – 160 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2
nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo Poseidono
palydovių, vardu.
Larisa (Larissa)
[pic]
Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 73 550 km, orbitinis periodas
– 0.55 d., dydis -208[pic]178 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties
Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo
mylimosios, vardu.
Protėjas (Proteus)
[pic]
Antrasis pagal dydį Neptūno palydovas. Orbitos spindulys – 117 640 km,
orbitinis periodas -1.12 d. dydis – 436[pic]416[pic]402 km. Atrastas 1989
m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pietiniame palydovo pusrutulyje
matoma didelė įduba, turinti apie 250 km skersmenį ir 10 km gylį. Paviršius
labai nelygus, yra kraterių. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo, Okeano
ir Tetijos sūnaus, vardu.
Tritonas (Triton)

Leave a Comment