Varliagyviai

by

Varliagyvių klasėVarlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių irpan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kaikurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais,vabalais,besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pamačius kokį nors vabaląji iškiša savo kiežuvį ir vabalas prie jo prilimpa. Varlės aktyvios tikšiltuoju žiemos laiku, žiemą jos miega. Varlės kūnas suplotas,didžiulėgalva nežymiai pereina į liemenį. Nors varlė neturi kaklo vistiek galijudinti galvą. Galvoje yra dvi didelės akys, pridengtos vokais. Vokaidrėkina varlės akis. Varlė gali kvepuoti ir atmosferos oru, ir po vandeniu.Varlės turi šlaunis, blauzdas ir letenas ir pan. Griaučiai sudaryti iš tųpašių dalių, kaip ir ešerio, bet varlė turi ir kojas. Nuo žuvų skiriasituo, kad turi kaklo lankstelį varlės šonkauliai neišsivystę. Raumenys:Varlės raumenys labiau išsivystę nei žuvies. Juk varlė ne tik plaukioja betir šokinėja!Virškinimo sistema: Beveik kaip ir žuvų, tiktai varlė turi kloaką o žuvysne. Varlė kvepuoja atmosferos oru. Jos kvepavimo organai: oda ir plaučiai.Varlės plaučiai silpnai išsivystę, todėl varlės kvepavimui nemažiau svarbiir oda ir plaučiai.Kraujotakos sistema: Grynas arterinis kraujas varlėje teka tik į smegenis,o visur kitur susimaišęs. Varlė turi du kraujotakos ratus: didijįkraujotakos ratą ir mažajį.Varliagyvių medžiagų apykaita: Varlės kūno temperatūra keičiasi nuoaplinkos temperatūros. Varlė -šaltakraujis gyvūnas.Nervų sistema ir jutimo organai: Varlės smegenys labiau išsivysčiusios negužuvų. Varliagyvių kūnas priplotas prie žemės ir jiems nereikia laikyti

pusiausvyros. Varlė turi dar ir vidurinę ausį, kad galėtų girdėti irsausumoje. Varliagyviai visi skirtalyčiai. Pavasarį, atbudus varlėms jossusiporuoja. Lytinės ląstelės patenka į kloaką o iš ten išmetamos laukan.Patinėliai ant jų išleidžia skystį kuriame yra spermatozoudų.Vystymasis: Po kurio laiko iš ikrelio tampa buožgalvis. Jis panašus į mažąkiaušinio formos žuvytę. Buožgalvis greitai vystosi. Atsiranda burma,plaučiai, kojos ir galiausia jis tampa varle.Roplių klasėLabai daug kur gyvena driežai. Vienas iš jų vikrusi driežas. Tai nedidelis,bet vikrus gyvunėlis. Driežai gyvena sausose saulės šildomose vietose.Driežai minta vabzdžiais. Jų klausa labai stipri. Jis girdi net irmenkiausia šlamesį sukeltą ropojančio vabalo. Vidinė sandara labai panaši įvarlės. Driežas turi daugiau kaklo lanksteliu, todėl geriau gali judintikaklą. Ir driežai kvepuoja tik plaučiais. Dauginimas taippat panašus įvarlės. Tik apvaisinimas vyksta sausumoje ir ikriukai auga patelės viduje ona vandenyje. Ropliams priklauso ir gyvatės. Kai kurios iš jų yranuodingos. Tai tiesiog reikalinda jų pradyvenimui. Jos savo nuodais galiapsiginti ar sumedžioti. Gyvatės neturi kojų, todėl jos šliaužia žemia. Josšliaužia vingiuodamos savo kūną. Dauguma gyvačių deda kiaušinius. Visosgyvatės ryja grobį nekramčiusios. Ropliams priklauso ir vėžliai irkrokodilai. Šie gyvūnai gyvena vandenyje. Sausumoje jie nėra labai judrūs,nors kiaušinius ir deda sausumoje.Paukščių klasėIšorinei paukščių sandarai ištirti mums padės karvelis. Jie gyvenamiestuose ir kaimuose. Minta grūdais ir įvairiomis žmonių maistoatliekomis. Paukščiai turi lankstų kaklą, dvi kojas ant kiekvienos popenkis pirštus. Jais paukščiai ir vaikščioja. Paukščiai turi snapą pri
kurio yra ir šnervės. Galvoje paukščiai turi akį po kuria yra ir klausosanga. Plunksnos – svarbiausias išorinis požimis skiriantis paukščius nuokitų gyvųnų. Plunksnos uždengia visą kūną. Paukščiai kartais keičia savoplunksnas, šeriasi. Senos apdevėtos plunksnos keičiamos kitomis. Paukščiaisavo plunksnas sutepa spesialiu riebalu kurį išspaudžia iš odos liaukų.Taip plunksnos tampa elastingesnės. Paukščių snapai yra įvairaus dydžio bedantų. Maistą ryja nesukramtytą. Kaikurie paukščiai stemplę prikimša ikipat viršaus nepatirdami dėl to jokio nepatogumo, nes stemplė galiišsiplėsti. Skrandis turi du skyrius, liaukinį ir raumenonį. Maistasvirškinamas labai greitai, nes skridimui reikia daug energijos. Todėlpaukščiai lesa dažnai ir daug laiko praleidžia ieškodami maisto. Žarnynasbaigiasi kloaka. Be plaučių paukštis turi dar ir daug oro maišelių esančiųtarpuose tarp organų. Jos sujungtos su plaučiais. Arterinis ir veniniskraujas visiškai atskirtas ir į visus organus, išskyrus plaučius patenkagrynas arterinis kraujas. Širdis labai stipri pvz. karveliui tupint širdissusitraukia 165x per min., o skrentant 550x. Paukščių regėjimas labai geraiišsivystęs. Jų akys 100x stipresnės už žmogaus. Bet paukščių uoslė yrasilpna. Veisimosi pradžia yra pavasaris. Jaunikliai iš kiaušinių išsiritatada kai jiems pakanka reikalingo maisto. Paukščiai yra sėslieji,klajokliai ir keliauninkai. Sėslieji paukščiai visusu metus gyvena tojepačioje vietoje. Klajokliai paukščiai susibūrę nedideliais pulkais traukiaį pietus. Klajoklia paukščiai nuolatinių žiemojimo vietų neturi. Žiemojaten kur yra daugiau maisto. Keliauninkai paukščiai susibūrę į dideliupulkus išskrenda į šiltuosius kraštus kur ir žiemoja. Paukščiai skrendanuolatiniais keliais – kasmet traukia į žiemos buveines, o pavasarį grįžtaį tėvynę perėti jauniklių. Miške gyvena daug įvairių paukščių: geniai,
kurtinai, gervės, lakštingala ir t.t. Pavasarį visi paukščia pagyvėja irpradeda čiulbėti. Yra ir plėšriųjų paukščių, naktinių paukščių: pelėdos,apuokai. Dieną pelėdas retai galima pamatyti, nes jos naktį medžioja odieną slepiasi. Kai kurie paukščiai moka plaukti, nes ten susiranda maisto.Keli tokie paukščiai yra gulbės ar žąsys. Jie moka gerai plaukti, todėltarp kojų pirštų yra plaukiojamoji plėvė.Paukštininkystė – naudinga givulininkystės šaka, duodanti daug labai gerosprodukcijos. Naminiai paukščiai skyrstomi į veisles. Veislė – tai žmogausdirbtinai išvesta naminių gyvūnų atmaina. Dėsliųjų veislių vištos(pavyzdžiui, rusų baltosios, leghornai) auginamos dėl kiaušinių. Josnemėsingos, tačiau dedeklė per metus padeda 200 – 270 ir daugiau kiaušinių.Iš mėsinių dėsliųjų veislių vištų (pavyzdžiui, Zagorsko, Pervomaisko)gaunama ir mėsoso ir kiaušinių. Visos naminių ančių veislės prieš 3000 metųišvestos iš didžiosios anties. Daugiausiai auginama mėsinių naminių ančių.Yra pristeigta daugybė paukštynų. Vienuose paukštynuose vištos auginamosdėl kiaušinių, kituose dėl mėsos. Viščiukai perimi be vištų perekliųspecialiuose automatizuotose aparatuose – inkubatoriuose. Vienameinkubatoriuje galima išperinti iki 50000 kiaušinių.Žinduolių, ir žvėrių, tipasŠuo buvo pirmasis žmogaus priaukintas gyvulys. Šūnų yra tarnybinių,dekoratyvinių, medžioklinių taip pat kiemsargių. Žinduolių oda tvirta irelastinga. Iš daugelio žvėrių odos auga plaukai, kurie sudaro šios klasėsstuburinių būdinga plaukų dangą. Vieni plaukai ir stori ir ilgi – taiakuotas, kiti trumpesni, minkštesni – pavilnė. Šiurkštus ir akuotas apsaugopavilnę ir odą nuo sužalojimų. Daugumos žvėrių odoje yra prakaito liaukos.Ant žinduolių pirštų galų yra raginiai nagai arba kanopos. Būdingažinduolių ypatybė yra 7 kaklo slanksteliai. Krūtinės slanksteliai kurių
būna apie 12 – 15 kartu su šonkauliais ir krutinkauliu sudaro tvirtąkrūtinės ląstą. Šuo turi apie 6 slankstelius. Žinduolio priekinių galūniųlanką sudaro dvi mentės su priaugusiais prie jų varnakauliais ir dviemratikauliais. Daugumos žinduolių, o ypač šūnų išsivystę nugaros, galūnių irjų lankų raumenys.Žvėrys burnos ertmėje turi liežuvį ir dantis. Burnoje maistas vartomasliežuviu ir suvilgomas seilėmis, kurias išskiria seilių liaukos. Seiliųveikiamas maistas pradedamas virškinti. Daugumos žinduolių skrandis vienosdalies, žarnyną sudaro plonosios, storoji ir tiesioji žarnos. Žarnynemaistą veikia žarnyno virškinamųjų liaukų išskyros, taip pat kepenų irkasos liaukų sultys. Nesuvirškintos maisto liekanos nueina į storąją žarnąir pro tiesiąją žarną bei pro šalinamąją anga išstumiamos laukan. Visųžvėrių krūtinės ertmė nuo pilvo ertmės atskirta raumenine pertvara –diafragma. Žinduolių širdis susideda ių keturių skyrių: dviejų prieširdžiųir dviejų skilvelių. Žinduolių šalinimo organai – pora pupelės formosinkstų. Susidaręs šlapimas dviem šlapimtakiais nuteka į šlapimo pūslę, o išten šlapinimosi kanalu periodiškai išeina laukan. Normali šuns kūnotemperatūra 37 – 38 laipsniai C.Galvos smegenys turi tas pačias dalis, kaip ir kitų stuburinių. Tačiaupriekinių smegenų didieji pusrutuliai sudėtingesnės sandaros. Didžiųjųpusrutulių išorinis sluoksnis yra iš nervinių ląstelių, sudarančių smegenųžievę. Smegenėlės gerai išsivysčiusios ir, panašiai kaip didiejipusrutuliai turi daug vingių. Žinduolių išsivysčiusi uoslė, klausa,regėjimas, lytėjimas ir skonis, tačiau skirtingų rušių kiekvienas šiųjutimų nevienodai išsivystęs ir prikauso nuo gyvenimo būdo bei aplinkos.Žinduolių lytėjimo organai yra ilgi ir kieti plaukai. Daugiausiai jų būnaapie nosį ir akis. Žinduolių elgsena yra labai sudėtinga. Jau nuo pat
pirmosios savo gyvenimo dienos jaunikliai pažįsta motiną.Visi žinduoliai maitina vaikus pienu. Pagal veisimosi ir vystymosi ypatumusžinduoliai skyrstomi į tris grupes. Kloakiniai arba pirmažvėriai negimdogyvų jauniklių, o deda kiaušinius. Jiems priskiriamas ančiasnapis irechidna. Kloakinių kūno temperatūra svyruoja nuo 25 iki 30 laipsnių C.Sterbliniai – žinduoliai, kurių jaunikliai gimsta labai maži, silpni irbejėgiai. Todėl ilgai motiną tokį jauniklį nešioja sterblėje ant pilvo.Sterblėje yra pieno liaukų su speneliais. Iš viso žinoma apie 270 rušiųsterblinių. Placentiniai – tokie žinduoliai kurių mažas kiaušinis poapvaisinimo vystosi gimdoje, o gemalas prie gimdos žarnelių prisitvirtinaplacenta. Mažų gyvūnų nėštumas trunka apie 11 – 15 parų, vidutinio dydžiokeletą mėnesių, o didelių metai ir daugiau. Vidutinio dydžio žvėrysatsiveda 5 – 6 aklus, bejėgius jauniklius, o nedideli 8 – 12. Smulkųsžvėreliai palikuonių atsiveda 5 – 8 kartus per metus, stambūs – kartą perkeletą metų.Roplių ir žinduolių griaučių, raumenų, virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos,šalinimo organų sandara gana panaši. Tai rodo roplių ir žinduoliųgiminystę.Šio būrio žinduoliai – seniausi ir primytiviausi placentiniai. Galvossmegenys mažos pusrutuliai be vingių. Sąlyginiai refleksai išsivystoblogai. Kūno temperatūra ne visada pastovi. Vabzdžiaėdžiams priskiriamikirstukai, kurmiai ir ežiai. Iš išvaizdos kirstukai panašūs į peles.Labiausiai paplitęs paprastasis kirstukas. Jo 7 – 10 cm. kūną dengiapilkšvai rudas kailis. Paprastasis kurmis visalaik gyvena žemėjeišraustuose urvuose. Ypač daug kurmių miškų ir miškastepių zonoje, betnemažai jų ir soduose. Gerai pastebimi išrausti iš kurmio požeminiųgalerijų žemių kauburėliai – kurmiarausiai. Kurmio plaukai trumpi,aksominiai. Jis veiklus ištisus metus. Daugelis gamtoje matė ežį ir žino,kad jis, ištikus pavojui susiriečia į kamuoliuką ir atstato savo spyglius.Ežys – naktinis gyvūnas. Jis labai rajus.
Šikšnosparniai – sparnuoti žinduoliai. Jų priekinės galūnės virtusiossparnai, todėl jie gali aktyviai skraidyti. Šikšnosparniai visur plačiaipaplitę, jų žinoma api 1000 rūšių. Šikšnosparniai gerai prisitaikęskraidyti, bet jų sparnų sandara kitokia negu paukščių. Ant pailgėjusiųpriekinės šikšnosparnių galūnės pirštų yra minkšta odinė plėvelė, kuri einaper limenį iki užpakalinių kojų ir uodegos. Kai skrisdami šikšnosparniaiplasnoja sparnais pirštai išsiskečia, skraidomoji plėvelė išsitempia irsparnų plotas padidėja. Paaiškėjo, kad šikšnosparniai puikiai orientuojasiore, naudodamiesi labai aukštų tonų garsais, negirdimais žmogui, –ultragarsais. Žiema šikšnosparniai užmiga giliu ir saldžiu žiemos miegu.Graužikų būrys – tai didžiausias žinduolių būrys (apie 2000 rūšių). Jųkūnas būna nuo 5 cm. iki 30cm. Paprastoji voverė daugiausiai laikopraleidžia medžiuose. Rudeny voverė ruošia atsargas žiemai. Patelė atsivedaapie 4 – 5 voveriukus, kurie 1,5 mėn. maitinasi jos pienu. Voverė vertingasmedžiojamas žvėrelis. Peliniai graužikai yra gausi smulkių, o kartais irvidutinio dydžio graužikų grupė. Jų yra apie 1500 rūšių. Šiai grupeipriklauso naminės pelės ir žiurkės. Taip pat pasaulyje yra labai daugkiškių. 2 – 3 kartus per metus baltojo kiškio patelė atsiveda nuo 2 iki 6kiškiukų. Laukinio triušio patelė paprastai 3 – 4 kartus per metus atsivedapo 4 – 12 jauniklių.Vilkas – tai vidutinio didumo ilgomis kojomis žvėris. Jo puiki uoslė, savogrobį jis gali rasti pagal pėdsakus ir jį persekioti. Rudoji lapė atsivedapo 4 – 6 lapiukus. Jais rūpinasi abu tėvai. Rudeny šeima išyra ir žiemalapės gyvena pavieniui. Mint dažniausiai peiliniai graužikais. Tigras –labai stambus iki 300 kg. masės plėšrūnas. Patinas jaunikliais nesirūpina.Lūšis – taigos gyventoja. Tai gana stambus iki 15 kg. masės žvėris.
Pagrindinis maistas – kiškiai ir tetervinai paukščiai, taip pat stirnos irjauni elniai. Šermuonėlis ir žebenkštis – mažiausi plėšrūnai: šermuonėlisyra žiūrkės didumo, o žebenkšties kūnas piršto storumo. Jie mintadaugiausia peliniais graužikais. Rudojo lokio masė siekia apie 300kilogramų. Jis visaėdis, žiemą užmiega. Baltasis lokys yra pats didžiausiasplėšrūnas, patinai siekia 800 kilogramų. Puikiai plaukioja ir nardo,maitinasi ruoniais ir žuvimis. Ir rudojo, ir baltojo lokio lokiukai gimstalabai maži, iki 1 kilogramo masės.Kanopiniai – didelė grupė žinduolių, kurie vietoje nagų ant pirštų galųturi ragines kamopas. Dauguma kanopinių – žolėdžiai gyvūnai. Drambliai –stambiusi dabartiniai sausumos gyvūnai, kūrių masė siekia 4 – 5 tonas.Drambliai priklauso straublinių būriui. Atrajotojai porakanopiai –aukštakojai žinduoliai. Jie labai sunkiai praryja maistą. Porakanopiamspriskiriami kupranugariai, elniai, avinai, ožiai, antilopės, zebrai iržirafos. Briedis yra didžiausias iš visos elnių šeimos. Kūno ilgis galisiekti 3m, aukštis iki 2,3 m, o masė – iki 570 kilogramų. Gyvena pavieniuiarba grupėmis po 5 – 8. Šernas visaėdis verslinis gyvūnas. Liekakanopiųbūrys – tai žinduoliai kurių galūnės turi 1 arba 3 pirštus. Jie daugiausiaiatvirų vitų gyventojai. Iš viso žinoma 16 rūšių. Prževalskio arklio kūnoilgis iki 230 centimetrų, aukštis iki 130 cm.Tai medžiuose gyvenantys žinduoliai, kūrioms būdingos penkiapirštėsčiumpamosios galūnės. Jų yra daugiau nei 200 rūšių, kurių ilgi nuo 10centimetrų iki 180 centimetrų ir daugiau kaip 250 kilogramų masės.Bezdžionės gerai skiria formą ir spalvą, iš tolo mato prinokusius vaisius,valgomus vabzdžius. Minta ir augaliniu ir gyvūliniu maistu, bet labiausiaimėgsta sutingus vaisius. Jų galvos smegenys didelės, didieji pusrutuliaituri daug vingių, uoslė silpnai išsivysčiusi, lytėjimo plaukų neturi.
Svarbiausi lytėjimo organai yra pirštai, pliki delnai ir padai. Beždžionėsaktyvios diena, jos gyvena bandomis. Žmogbeždžionės yra stambiausiosprimatų būrio atstovės. Tai Afrikos gorila, šimpanzė ir Kalimantano beiSumatros salose gyvenantis orangutangas. Didesnę laiko dalį jos praleidžiamedžiuose, kur randa maisto, o nakčiai iš šakelių pasidaro būstą.Žmogbeždžionų elgsena lemia labai išsivysčiusios galvos smegenys. Šimpanzėsbendrauja garsais ir ženklais jų veido raumenys labai judrūs.Žinduolių reikšmė žmogui yra labai įvairi. Neabejotinai kenksmingi yradaugelis graužikų, darančių žala kultūriniams augalams ir naikinančiųmaisto produktų atsargas. Laukiniai žinduoliai yra naudingi, nes iš jųgaunama vertingų kailių, odos ir mėsos, o iš jūros žvėrių taip pat riebalų.Žvėrininkystė – pelninga ūkio šaka. Zootechnikai išveda kailinius žvėris,turinčius įvairaus atspalvio kailius. Vertingoms, taip pat retoms irnykstančioms veislėms išsaugoti numatytos įvairios apsaugos priemonės.Žvėrys medžiojami pagal griežtas taisykles, kurios nustato kiek ir kokiųžvėrių galima nušauti. Be to visi nykstantys gyvūnai įrašyti į RAUDONĄJĄknygą. Gyvulininkystė – svarbi ūkio šaka, teikianti žmogui vertingų maistoproduktų – pieno, mėsos, riebalų. Be to, šalutinė gyvulininkystėsprodukcija naudojama įvairiose žmogaus ūkinės veiklos srityse. Pavyzdžiui,pramonėje naudojama oda, vilna, šeriai, iš kai kurių produktų ir atliekųgaminami vaistiniai preparatai, trašos ir kt. Stambieji galvijai –išnykusio jaučio – tauro – palikuonys. Tauras yra stambus porakanopisatrjotojas, kurio aukštis siekė 2 metrus. Jie skirstomi į tris grupes –pieniniai, pieniniai mėsiniai ir mėsiniai. Gyvulininkystės pagrindą sudaropieninės veislės. Smulkūs galvijai – laukinių kalnų avinų ir ožiųpalykuonys, dabar tai naminių veislių avys ir ožkos.Svarbiausi chordinių tipo ypatumai – pirma, jie turi ašinius griaučius –
virš žarnyno esančią chordą; antra, ryklės sienelėse turi žiaunų plyšius;trečia – centrinės nervų sistemos nervų vamzdelis yra nugaroje viršchordos. Yra žinoma apie 20 rūšių bekaukolių, dabar gyvenančių stuburiniųpriskaičiuojama apie 40 000 rūšių. Stuburiniai dalijami į šešias klases.Pirmoji – kremzlinės žuvys, antroji – kaulinės žuvys, trečioji –varliagyviai, ketvirtoji – senoviniai varliagyviai, penktoji – paukščiai,šeštoji – žinduoliai. Visų stburinių chorda istorinio vystymose procesevirto stuburu. Stuburiniai yra svarbi gamtos grandis. Dažnai jie uždaromitybos grandinę: augalai – bestuburiai – stuburiniai. Dauguma prijaukintųgyvūlių, taip pat visi žmogaus išvesti gyvūnai yra stuburiniai.