Varlės ir jų rūšys

Varlės (Ranidae) – beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Gyvūnų oda lygi arba nežymiai rauplėta. Akys su horizontaliu vyzdžiu. Patinų galvos šonuose yra balso maišai (rezonatoriai), kurie kvarkiant išsipučia. Viršutinis žandikaulis su kūgio formos dantimis, apatinis be dantų. Liežuvio galas giliai iškirptas, liežuvis išmetamas.
Gyvena visuose žemynuose, išskyrus arktines sritis, Australiją ir Pietų Amerikos pietinę dalį.

Veisimuisi pasirenka gerai įšildomas vandens telkinio vietas, kur gumulais išneršia kiaušinėlius. Liaudyje tie gumulai vadinami kurkulais. Žiemoja vandens telkiniuose ar sausumoje. Tam dažniausiai pasirenka duobes, lapų krūvas, graužikų urvus, užžsikasa į gruntą.
Pasaulyje yra apie 500 rūšių, priklausančių 53 gentims. Lietuvoje gyvena viena varlių (Rana) gentis su penkiomis rūšimis:
Didžioji kūdrinė varlė (Rana esculenta)
Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae)
Ežerinė varlė (Rana ridibunda)
Pievinė varlė (Rana temporaria)
Smailiasnukė varlė (Rana terrestris)

Didžioji kūdrinė varlė (lot. Rana esculenta, angl. Edible frog, vok. Teichfrosch) – beuodegių varliagyvių (Anura) gyvūnas, priklausantis varlių šeimai. Ši varlė labai panaši į ežerinę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: patinų rezonatoriai balti, užpakalinės kojos vidinis pado gumburėlis aukštas, iš šonų suspaustas ir 1-3 kartus trumpesnis už I pirštą. Didžioji kūūdrinė varlė yra 50-90 mm dydžio, jos viršus ryškiai žalias su juodomis ar rudomis dėmėmis. Ant nugaros yra trys išilginės šviesiai geltonos juostelės. Šlaunų viršus gelsvas, su išmargintomis juodomis dėmėmis.
Kūdrinė varlė (Rana lessonae)

Klasifikacija. Klasė Varliagyviai (Amphibia), Būrys Beuodegiai varliagyviai (Anura), Šeima Ti

ikrosios varlės (Ranidae).
Statusas. Įrašyta į ES Buveinių direktyvos ketvirtąjį priedą.
Gausumas. Labai dažna rūšis.
Išvaizda. Kūdrinės varlės vidinis pėdos gumburėlis aukštas, iš šonų suspaustas. Šios varlės viršutinė kūno dalis ryškiai žalios, pilkai žalios, geltonai žalios ar alyvinės spalvos, su didesniu ar mažesniu tamsių dėmių kiekiu. Išilgai jos nugarą dažnai eina šviesi juosta. Jos pilvelis baltas ar gelsvas (labai retai su dėmėmis). Nugaros šoninės raukšlės gerai išsivysčiusios. Patinėliai turi baltus ar gelsvus rezonatorius burnos kampuose.
Dydis. Patelių kūno ilgis yra 52-90 mm, o patinėlių 48-74 mm.
Paplitimas. Kūdrinė varlė paplitusi Europoje išskyrus Pietų Prancūziją, Graikiją, Pirėnų ir Balkanų pusiasalius.
Biotopas. Kūdrinė varlė gyvena nedideliuose sekliuose, vandens augalų turtinguose telkiniuose. Ji vengia sraunių upių, šaltinių, o pasirenka kūdras, tvenkinius, ežerų įlankas, griovius, upių senvages, duobes. Jų jauniklių galima suutikti toli nuo vandens esančiuose tamsiuose drėgnuose miškuose ir pievose. Yra žinoma, kad šiltomis dienomis, lietui lyjant, šios varlės atlieka netolimas keliones ieškodamos kitos gyvenamosios vietos.
Mityba. Kūdrinės varlės minta vabalais, plėviasparniais, drugių lervomis, dvisparniais, žiogais, vorais, moliuskais, kartais kitų varlių buožgalviais.
Aktyvumas. Kūdrinės varlės paprastai aktyvios dieną ir vakare. Naktį jos lindi vandens telkinio dugne. Į paviršių jos masiškai išplaukia apie 8 valandą ryto ir pranyksta iš jo apie 10 valandą vakare. Labiausiai jos aktyvios 12-16 valandomis.
Žiemojimas. Žiemoti kūdrinė varlė pradeda rugsėjo mėnesio gale arba sp
palį, kai prasideda pirmosios šalnos. Žiemoja jos grupėmis ten pat , kur gyvena, užsikasdamos dumble ar gilesnėse vietose po esančiais neužšalusiais vandens augalais, lėtai tekančiame vandenyje. Jaunos varlės kartais žiemoja ir sausumoje. Pabunda balandžio arba gegužės mėnesį.
Dauginimasis. Nuo pabudimo praėjus 15-20 dienų prasideda jų nerštas. Neršia jos gegužės arba birželio mėnesį, kai vandens temperatūra pakyla iki +20..+22°C. Neršto metu pirmiausiai pasirodo gelsvai žali patinėliai, ant priekinių kojų pirmojo piršto turintys tamsią karpą. Varlių vestuvinius žaidimus sudaro jų šokavimas, pliuškenimasis vandenyje ir garsus kvarksėjimas. Varlių poravimasis paprastai vyksta vakarais. Patelė išleidžia 2000-3000 ikrų, kuriuos nedideliais gumulėliais 2- 5 cm gylyje ji kabina ant vandens augalų arba deda ant vandens telkinio dugno. Ikrai vystosi apie savaitę, buožgalviai – 70-135 dienas. Iš viršaus žiūrint buožgalvio kūnas kiaušinio formos. Kūdrinės varlės subręsta trečiaisiais gyvenimo metais. Gyvena prie užželiančių vandens tvenkinių, aktyvi dieną ir naktį.

Mažoji kūdrinė varlė, arba kūdrinė varlė, (Rana lessonae, angl. Little Water Frog, vok. Kleiner Wasserfrosch) – varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis, kuris morfologiškai labai panašus į didžiąją kūdrinę varlę ir yra pats mažiausias iš visų žaliųjų varlių rūšių. Kūnas šviesiai žalios spalvos, pilvelis balsvas, o pakraščiai gelsvi.

Gyvena nedideliuose, sekliuose, vandens augalais užžėlusiuose telkiniuose: kūdrose, tvenkiniuose, karjeruose, durpynų balose, upių senvagėse. Kartais pavyksta aptikti net ir labai užterštose kūdrose. Vengia tekančio va

andens. Neršia, maitinasi ir žiemoja vandenyje. Karštomis vasaros dienomis trumpam išlipa į sausumą pasišildyti. Lietuvoje dažna, plačiai paplitusi rūšis. Saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).
Ežerinė varlė (Rana ridibunda, angl. Marsh Frog, vok. Seefrosch) – varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis. Pati didžiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Dydis 70-100 mm. Nugaros fonas pilkai ar rusvai žalias, dėmės juosvos arba tamsiai žalios. Kartais išilgai nugaros būna siaurutė šviesi juostelė. Pilvas pilkšvai baltas ar gelsvas, dažnai išmargintas tamsiomis didelėmis ir taškeliais. Šlaunų viršus žalsvas, išmargintas rudomis dėmelėmis. Patinų rezonatoriai pilki.
Labai aktyvus, stiprus ir grobuoniškas varliagyvis. Aptinkamas prie upių, ežerų, o taip pat kūdrose, karjerų vandens telkiniuose. Daugiausia laiko praleidžia vandenyje. Mėgsta gyventi nedideliais būriais. Lietuvoje retoka ir negausi. Dažnesnė Kuršių ir Kauno marių pakrantėse, Nemuno deltoje.
Rūšis saugoma Berno konvencijos (III kategorija).
Pievinė varlė (lot. Rana temporaria, angl. Common grass frog, vok. Grassfrosch) – beuodegių varliagyvių (Anura) būrio gyvūnas, priklausantis varlių (Ranidae) šeimai. Dar kitaip vadinama rusvoji varlė, rudoji varlė. Labai panaši į smailiasnukę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: snukis bukas, užpakalinių kojų vidinis pado kauburėlis minkštas, žemas ir nedidelis, 2,5-6 kartus trumpesnis už I (mažąjį) pirštą. Be to, pievinė varlė yra stambesnė už smailiasnukę ir užauga iki 8-9 cm. Patelės didesnės už patinėlius. Rūšiai būdingas polimorfizmas – įvairuoja kūno pigmentacija ir raštas. Nu
ugara gelsvai pilka, rusva, tamsiai ruda su tamsesnėmis dėmėmis. Išilgai nugaros kartais eina neryški šviesi juostelė, kuri nesiekia galvos.
Pievinė varlė – gausiausia varlių rūšis Lietuvoje. Aptinkama įvairiuose biotopuose: dirbamuose laukuose, pievose, sausose ir drėgnose vietose, miškuose, soduose ir prie sodybų. Veisimuisi pasirenka nedidelius, negilius vandens telkinius, laikinas vandeningas lomas, kūdras, tvenkinius, griovius ir ežerus. Neršia beveik visuose stovinčiuose vandenyse. Žiemoja sausumoje, veisiasi vandenyje. Aktyvi prietemoje bei naktį, o lietingu oro ir dieną. Mityba. Didžiausią jų maisto dalį sudaro vabalai, vorai, vabzdžių lervos, dvisparniai, moliuskai ir kiti bestuburiai.
Aktyvumas. Aktyvi jos veikla prasideda prietemoje ir naktį (aktyviausios jos tarp 23 ir 2 valandos), nors galima jas išvysti ir apsiniaukusią, lietingą dieną.
Žiemojimas. Jų veiklos aktyvumas mažėja rudenį, ypač prasidėjus reguliarioms šalnoms, kai vidutinė paros oro temperatūra būna žemesnė kaip +6°C, o vandens temperatūra svyruoja nuo +6 iki +10°C. Rugsėjo pabaigoje arba spalį rusvosios varlės grupėmis dažniausiai dieną keliauja žiemoti. Jų kelionė į žiemavietes paprastai trunka 2-8 dienas. Dažniausiai jos žiemoja 100-150, kartais 1,5 km atstumu nuo savo gyvenamų vietų. Kiekvienas iki dugno neužšąlantis vandens telkinys gali būti jų žiemojimo vieta. Tačiau jos ypač mėgsta sraunias neužšąlančias upes, šaltinius, durpingus griovius, rečiau ežerus, tvenkinius su gera aeracija. Paprastai jos žiemoja vandens telkinio dugne, tarp vandens augalijos, srauniame vandenyje po akmenimis. Žiemojančių pievinių varlių skaičius vienoje vietoje įvairus. Neretai vienoje vietoje žiemoja tik pavieniai individai, kitur žiemojimo vietose jų skaičius gali siekti iki keleto šimtų, bet dažniausiai čia jų būna po 20-30. Patinai, patelės ir jaunikliai žiemoja kartu. Iš žiemojimo vietų jos išeina paprastai kovo pabaigoje arba balandžio mėnesį.
Dauginimasis. Jų poravimasis prasideda joms keliaujant į nerštavietes. Jos neršia sekliose ir gerai apšviestose ežerų, tvenkinių, kūdrų, griovių, vandens duobių pakrantėse. Neršto periodas, esant +8.+12°C temperatūrai, paprastai trunka apie savaitę. Po jo varlės palieka vandens telkinį ir pasklinda po apylinkes.
Neršto metu rusvųjų varlių patinėlių kūno spalva paryškėja, pagurklis pasidaro žydras, o ant priekinių kojų pirmojo piršto aiškiai matyti juoda šiurkšti, sudaryta iš keturių kauburėlių karpa. Tuo metu iš neršto vietų sklinda užkimęs jų kurkimas. Patelė paleidžia 600-2000 ikrų. Ikrelius jos deda visoms varlėms charakteringais gumulėliais. Šviesiai gelsvų išnerštų ikrelių skaičius priklauso nuo patelės dydžio. Vienoje vietoje galima rasti didelius kurkulų telkinius, kadangi juos čia paleidžia dešimtys patelių. Praėjus maždaug parai po neršto, išbrinksta ikrelius supanti gleivinė plėvelė, ir kurkulai išplaukia į vandens paviršių. Kuo šiltesnis oras, tuo greičiau iš jų išsirita buožgalviai (vidutiniškai per 8-10 dienų). Buožgalvio metamorfozė trunka 50-90 dienų. Lytiškai varlės subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
Smailiasnukė varlė (Rana arvalis, angl. Marsh Frog, vok. Moorfrosch) – varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis. Dydis 40-70 mm. Panaši į pievinę varlę, tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Smilkinių dėmės kaip rusvosios varlės. Patinai tuoktuvių metu būna žydri.
Aptinkama visur, bet retesnė už rusvąją varlę. Gyvena pelkėtose vietose. Neršia vandenyje. Jaunikliai po metamorfozės bei subrendę individai maitinasi sausumoje. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose ir kt. Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).

Mokslinė varlių klasifikacija

Karalystė: Gyvūnai
(Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Chordata)
Klasė: Varliagyviai
(Amphibia)
Būrys: Beuodegiai varliagyviai
(Anura)
Šeima: Varlės
(Ranidae)
Gentis: Varlės
(Rana)
Rūšis: Smailiasnukė varlė
(Rana arvalis)

Leave a Comment