Špera

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465

© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.

IntegruotAS gamtos mokslas

Dalyko paskirtis

Integruotas gamtos mokslų kursas vidurinės mokyklos XI-XII klasėje skirtas tiems humanitarinį profilį pasirinkusiems moksleiviams, kurie neketina tolesnių studijų ar profesinės veiklos sieti su gamtos mokslais. Šis kursas orientuotas į šiuolaikinius gamtos mokslų laimėjimus, gyvenimo praktiką ir aplinkos problemas. Jame visos temos nagrinėjamos gana bendrais bruožais, aptariama gamtos mokslų ra aida kaip gamtos pažinimo būdas, aktualios asmens ir visuomenės gyvenimo problemos, nuodugniau analizuojami gamtos reiškiniai, mokslinės idėjos, atliekami stebėjimai ir bandymai. Integruotas gamtos mokslų kursas skirtas padėti moksleiviui siekti bendrojo gamtamokslinio išsilavinimo, gebėjimo skirti, kas moksliška, o kas ne, suvokti, kad tik visapusiškai išprusęs pilietis gali deramai dalyvauti modernios šalies gyvenime. Jis pades moksleiviams suvokti subalansuotosios pletros ideju reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenes gyvenimo kokybę.
Integruotam gamtos mokslų kursui skiriamos 2 savaitinės pamokos per metus (4 savaitinės pamokos per dvejus metus). Šį į kursą tiktų pasirinkti visų pirma tiems, kurie nesirengia laikyti mokyklinio biologijos, chemijos ar fizikos egzamino. Jeigu moksleivis pasirinks šį kursą ir norės laikyti mokyklinį egzaminą, jam teks papildyti iš kai kurių temų savo žinias remiantis egzamino programa.
Bendrojoje integruoto gamtos mokslų kurso pr

rogramoje numatomi mokymo(si) uždaviniai ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleivių žinių ir gebėjimų reikalavimus baigiant XII klasę, o ne ką tik išnagrinėjus temą. Integruoto gamtos mokslų kurso pagal bendrą programą moko biologijos, chemijos ir fizikos mokytojai. Mokytojai, atsižvelgdami i moksleiviu poreikius bei gebejimus, mokymo(si) sąlygas mokykloje, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, pritaiko integruoto gamtos mokslų kurso ugdymo turinį visai klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys dėstančių mokytojų kartu planuojamas visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turinį išsilavinimo standartai konkretinami formuluojant mokymosi uždavinius, kurie nusako moksleiviu pasiekimus bei vertinimo kriterijus konkrečiai pamokai.

Dalyko struktūra

1. Metodologija.
2. Medžiagu sudetis ir sandara.
3. Neorganiniai ir organiniai junginiai.
4. Medžiagu savybes ir kitimai.
5. Organizmas.
6. Genetinė informacija ląstelėje ir gyvybės tęstinumas.
7. Judėjimas ir jėgos.
8. Energija ir r fizikiniai procesai.
9. Medžiagu ir energijos tverme, grandines.
10. Elektra.
11. Bangos ir spinduliavimas.
12. Aplinka ir žmogus.
13. Astronomijos pagrindai.
Uždaviniai:
 suprasti gamtos dėsningumus, plėtoti gamtamokslinį pasaulėvaizdį, mokslinį mąstymą;
 tiriant ir analizuojant gamtos reiškinius ugdytis atsakingą požiuri i aplinką, gamtą, gyvybę;
 suprasti gamtos mokslų ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka;
 plačiau susipažinti su gamtos mokslu istorine raida, šiuolaikiniu gamtos tyrimu kryptimis.

Tematika

1. Metodologija
Gamtos pasaulio vienovė ir įvairovė. Gamtos mokslų tarpusavio ryšiai, raida ir reikšmė visuomenės gyvenime. Mokslinių žinių sąlygiškumas ir nuolatinė ka

aita.
Gamtamokslinės informacijos rinkimas, populiariojo mokslinio teksto nagrinėjimas, informacijos apibendrinimas ir pateikimas.
Nesudėtingų stebėjimų ir eksperimentų atlikimas, duomenų apibendrinimas ir pateikimas. Svarbiausi mokslinės mąstysenos principai.
Gamtos mokslų ir technologijų ryšiai, taikymo galimybės, jų nauda. Technologijų suderinamumas ir aplinkosauginės veiklos svarba.

2. Medžiagu sudetis ir sandara
Atomai ir jų sandara. Atomų elektronų apvalkalas ir tarpatominis ryšys. Subatominės dalelės.
Cheminis elementas. Molekulės.
Vieninės medžiagos ir mišiniai.
Cheminio ryšio susidarymas. Jonai. Joninis ryšys ir joniniai junginiai.
Kovalentinis ryšys. Molekuliniai junginiai.
Periodinė elementų lentelė. Pirmų trijų periodų cheminių elementų atomų sandara. Periodai, pagrindinės grupės.

3. Neorganiniai ir organiniai junginiai
Bendrosios fizikinės metalų savybės. Dažniausiai naudojami metalai (varis, aliuminis, geležis) ir lydiniai, jų reikšmė kasdieniame gyvenime ir technologijoms.
Deguonies, vandenilio, anglies, azoto savybės, apytakos ratai ir naudojimas.
Pagrindinės organinių junginių klasės.
Cheminė gyvų organizmų sudėtis.
Maisto medžiagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, ju šaltiniai, biologinis vaidmuo ir reikšme organizmui.
Organiniai junginiai gamtoje, buityje, pramonėje.

4. Medžiagu savybes ir kitimai
Vandens molekulės sandara. Fizikinės vandens savybės. Vandeniniai tirpalai. Rūgštiniai ir baziniai tirpalai. Tirpalų pH. Indikatoriai.
Rūgštys ir bazės, gavimas, savybės. Neutralizacijos reakcija. Rūgščių reikšmė ir vaidmuo žmogaus organizme, buityje, gamtoje ir pramoneje.
Cheminės reakcijos. Rūgščių, hidroksidų ir druskų tirpumo lentelė. Mainų reakcijos tirpaluose. Oksidacijos-redukcijos reakcijos.
Cheminės lygtys, jų stechiometrija.

5. Organizmas
Ląsteline organizmo sandara.
Fotosintezė ir kvėpavimas.
Energijos būtinumas gyvybiniams ląstelės procesams.
Žmogaus organu sistemos ir ju funkcijos.
Imuninė žmogaus sistema, AIDS.
Lytinio brendimo ypatumai, lytinis gyvenimas.

6. Genetinė in

nformacija ląstelėje ir gyvybės tęstinumas
DNR molekulių reikšmė informacijos perdavimui.
Mitozė ir mejozė, organizmų augimas ir dauginimasis.
Paveldimumas ir aplinka. Mutacijos, mutagenai.
Selekcijos ir biotechnologijų tikslai ir laimėjimai, jų įtaka žmogaus gyvenimui ir visuomenei.

7. Judėjimas ir jėgos
Mechaninis kūnų judėjimas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija. Judėjimas tiese ir apskritimu.
Jėgos mechanikoje. Jėgų klasifikacija pagal jų prigimtį ir pasireiškimą: varos, trinties, keliamoji, sunkio, svorio, tamprumo. Jėga kaip judėjimo kitimo priežastis. Kūno masė. Niutono dėsniai ir jų taikymas kasdienės patirties pavyzdžiuose.
Visuotinė (gravitacijos) trauka. Dangaus kūnų judėjimas. Kosminių skrydžių mechanikos pradmenys. Nesvarumas.

8. Energija ir fizikiniai procesai
Mechaninis darbas ir galia. Potencinė ir kinetinė energija.
Vidinė kūnų energija. Temperatūra. Agregatinės medžiagų būsenos (kietoji, skystoji ir dujinė) ir faziniai medžiagų virsmai (lydymasis, garavimas).
Energijos tvermės dėsnis. Antrasis termodinamikos dėsnis. Šilumos perdavimo dėsningumai, jų svarba technikai ir kasdieniam gyvenimui.
Atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai. Energijos gamyba, suvartojimas ir taupymas.
Branduolinė energija. Grandininė reakcija. Branduolinė energetika. Termobranduolinės reakcijos.
Racionalaus išteklių naudojimo galimybės. Vartotojų visuomenės gamtamokslinis raštingumas.

9. Medžiagu ir energijos tverme, grandines.
Energijos tvermės dėsniai gamtos moksluose.
Energijos perdavimo būdai, energijos virsmų grandinės.
Ekosistemos ir biosfera – vientisos savireguliacinės sistemos.
Būdingiausi Lietuvos ekosistemose gyvenantys gamintojai, gyvaėdžiai ir skaidytojai.

10. Elektra
Dvi elektros krūvių rūšys. Elektros krūvio dalumas. Elektronas ir elementarusis krūvis. Įelektrintų kūnų sąveika. Elektrinis laukas.
Nuolatinė srovė. Įtampa. Srovės stipris ir elektrinė varža. Omo dėsnis. La

aidininkų jungimo būdai. Paprasčiausių grandinių matavimai. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Srovės darbas ir galia. Trumpasis jungimas. Saugikliai.
Kintamoji srovė, jos taikymas buityje ir technikoje. Elektrosauga buityje.

11. Bangos ir spinduliavimas
Mechaniniai svyravimai ir juos apibūdinantys dydžiai. Mechaninės bangos skysčiuose, dujose ir kietuosiuose kūnuose. Garsas. Ultragarsas.
Elektromagnetinių bangų skalė, jų taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonėje ir buityje.
Šviesos bangos. Šviesos šaltiniai. Šviesos greitis, bangos ilgis. Šviesos dispersija. Vaivorykštė.
Šviesos kvantinės savybės. Fotonai. Fotoefektas. Šviesos slėgis.
Atomo branduolys ir jo ryšio energija. Branduolinės jėgos. Branduolinės reakcijos. Elementariosios dalelės. Radioaktyvumas.

12. Aplinka ir žmogus
Aplinkosauga ir jos problemos Lietuvoje ir pasaulyje. Aplinkosauga ir moralė.
Fiziniai, cheminiai ir biologiniai mutagenai.
Radioaktyvumas. Biologinis radioaktyvių spindulių veikimas. Apsisaugojimas nuo radiacijos. Branduolinė tarša.
Aplinkos tarša naftos produktais ir organinėmis medžiagomis, jos mažinimo būdai.
Aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ir jos mažinimo budai.
Oro, vandens bei dirvožemio taršos problemos ir jos mažinimo budai.
Žmogaus gyvenimo kokybes priklausomybe nuo fiziniu ir socialiniu sąlygu, gyvenimo būdo ir nuostatų.
Aplinkos tarša, žmoniu ligos bei apsigimimai, profesines ligos.
Medicinos laimėjimai ir žmogaus sveikata.
Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos.

13. Astronomijos pagrindai
Žemes vieta Saules sistemoje ir Visatoje.
Žemes gelmiu ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Žemes palydovo Menulio itaka Žemei.
Saulės sistema. Planetos, jų palydovai, kometos ir kiti kosminiai kūnai. Planetų sandara. Žvaigždynai, žvaigždes, žvaigždžiu sandara. Žvaigždžiu energijos šaltiniai.
Paukščių Tako ir kitos galaktikos, jų sistemos.
Visatos evoliucija. Gyvybė Visatoje. Kosmoso tyrimas. Kosminės kelionės.

Išsilavinimo standartai
Sritis, temaEsminiai gebėjimaiPasiekimai1. MetodologijaSurasti ir tinkamai apdoroti gamtamokslinio pobūdžio informaciją. 1.1. Suranda reikiamą gamtamokslinio pobudžio informaciją, ją analizuoja, kritiškai vertina ir apibendrina.Prasmingai taikyti įgytas gamtos mokslų žinias praktiškai ir kasdienėje veikloje. 1.2. Taiko gamtamokslinio pobūdžio žinias aiškindamas gamtos reiškinius ir spręsdamas gyvenimiškas problemas, kritiškai vertina nepakankamai pagrįstas išvadas.Kritiškai vertinti gamtos mokslų ir technologijų laimėjimus bei jų 1.3. Atlieka stebėjimus ir nesudėtingus bandymus.taikymą, diskutuoti apie gamtos mokslu perspektyvas.1.4. Saugiai naudojasi paprasčiausia laboratorine įranga ir prietaisais, cheminėmis medžiagomis. 1.5. Apibūdina gamtą ir jos reiškinius sisteminiu požiūriu: kaip vieningą, tarpusavyje daugybe saitų susijusią sistemą. 1.6. Apibūdina pagrindinius gamtos mokslų raidos dėsningumus, suvokia gamtos mokslų galimybes. 1.7. Kritiškai vertina žmogaus veiklos poveiki gamtai, argumentuotai pagrindžia aplinkosauginio darbo svarbą. 2. Medžiagu sudetis ir sandaraNaudotis periodinėje elementų lentelėje pateikta informacija. 2.1. Apibūdina atomus, molekules ir jonus. Paaiškina, kad atomo elektronų apvalkalas lemia chemines medžiagos savybes.Apibūdinti atomo sandarą.2.2. Apibūdina periodinę elementų lentelę vartodamas periodų ir grupių sąvokas. Praktiškai taiko informaciją, esančią periodineje elementu lenteleje. 2.3. Naudodamasis periodine elementų lentele apibūdina pirmų trijų periodų elementų atomų sandarą, nurodo jų protonų, neutronų ir elektronų skaičių. 2.4. Paaiškina ir pavaizduoja joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymą, pateikia medžiagu, sudarytu iš atomu, molekuliu ir jonu, pavyzdžiu. 3. Neorganiniai ir organiniai junginiaiKlasifikuoti medžiagas pagal medžiagu klases. 3.1. Klasifikuoja medžiagas i oksidus, metalu hidroksidus, rugštis, druskas pagal ju cheminę sudėtį, pateikia pavyzdžių.Apibūdinti svarbiausius neorganinius ir organinius junginius, jų savybes bei naudojimą.3.2. Apibūdina dažniausiai naudojamus metalus ir jų lydinius, įvertina jų reikšmę kasdieniam gyvenimui ir technologijoms, aptaria bendrąsias nemetalu ir ju junginiu fizikines ir chemines savybes. 3.3. Eksperimentiškai nustato Ba2+, Ca2+, Ag+ katijonus, Cl-, SO42-, CO32- anijonus. 3.4. Nurodo pagrindines organinių junginių funkcines grupes ir klases, pateikia šių klasių atstovų pavyzdžių. 3.5. Nurodo riebalų gamtinius šaltinius, paaiškina, kad žaliuosiuose augaluose fotosintezės metu iš anglies dioksido ir vandens susidaro gliukozė. Naudodamasis schemomis nurodo, kad gliukozė augaluose virsta gamtiniais polimerais: krakmolu ir celiulioze. Nurodo, kad baltymai yra įvairių aminorūgščių gamtiniai polimerai. 3.6. Apibūdina organinius junginius, įeinančius į organizmų ląstelių sudėtį ir nurodo svarbiausias jų atliekamas gyvybines funkcijas. 3.7. Apibūdina fermentus, nurodo nukleorūgštis (DNR, RNR) ir biologinę ju reikšmę. 3.8. Pateikia organinių junginių naudojimo pramonėje ir buityje pavyzdžių. 4. Medžiagu savybes ir kitimaiApibūdinti tirpalus. 4.1. Paaiškina vandens molekulės sandarą ir fizikines vandens savybes. Apibūdina tirpalus kaip skystuosius mišinius, pateikia gamtinių tirpalų pavyzdžių. Remdamasis tirpumo kreivėmis apibūdina sočiuosius, nesočiuosius ir persotintus tirpalus. 4.2. Sprendžia uždavinius, susijusius su medžiagu mases dalies tirpaluose skaičiavimais ir tirpalo sudėties, išreikštos procentais, nagrinėjimu.4.3. Indikatoriais išmatuoja tirpalo pH. 4.4. Apibūdina mainų reakcijas, pateikia pavyzdžių. Naudojasi rūgščių, hidroksidų bei druskų tirpumo lentele. Žino butinas sąlygas, kad vyktu mainu reakcija. 4.5. Nurodo oksidatorių ir reduktorių pateiktoje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje. 5. OrganizmasNurodyti, jog organizmai sudaryti iš ląsteliu. 5.1. Nurodo, jog organizmai sudaryti iš ląsteliu, susieja ląsteliu sandarą su atliekamomis funkcijomis.Apibūdinti žmogaus organų sistemas ir jų funkcijas.5.2. Susieja pigmentą chlorofilą su fotosinteze. Nurodo fotosintezes ir kvepavimo skirtumus. 5.3. Paaiškina fotosintezės ir kvėpavimo procesų reikšmę. 5.4. Nurodo, kad gyvybinius ląsteles procesus energija aprupina ATP. 5.5. Apibūdina žmogaus organų sistemas ir jų funkcijas, paaiškina jų ryšį. 5.6. Apibūdina vitaminų reikšmę žmogaus organizmui. 5.7. Naudodamasis lentelėmis apskaičiuoja maisto produktų kaloringumą. 5.8. Nurodo narkotinių medžiagų poveikį žmogaus nervų sistemai. 5.9. Paaiškina imuninės sistemos reikšmę žmogaus sveikatai išsaugoti. 5.10. Paaiškina AIDS susirgimo priežastis ir pasekmes. 5.11. Nurodo mergaičių ir berniukų organizmo pokyčius, kurie vyksta paauglystėje, žino, kaip užsikrečiama lytiškai plintančiomis ligomis ir apsisaugojimo nuo jų būdus. 6. Genetinė informacija ląstelėje ir gyvybės tęstinumasApibūdinti DNR. 6.1. Apibūdina DNR kaip sudedamąją chromosomų dalį, susieja DNR dvigubėjimą su tolygiu genetinės informacijos paskirstymu vykstant mitozei ir mejozei.Apibūdinti apvaisinimą ir vaisiaus vystymąsi. 6.2. Paaiškina mitozės ir mejozės procesus, susiedamas juos su organizmo dauginimusi, augimu, paveldimumu ir kintamumu.Apibūdinti mutacinį kintamumą.6.3. Apibūdina apvaisinimą ir vaisiaus vystymąsi, žino priežastis, kurios sutrikdo normalų vaisiaus vystymąsi. 6.4. Apibūdina mutacinį kintamumą, susieja su aplinkos užterštumu ir žmogaus sveikata. Susieja modifikacinį kintamumą su organizmų prisitaikymu prie aplinkos sąlygu. 6.5. Nurodo, kaip gerinamos kultūrinių augalų ir gyvūnų veislės, diskutuoja, kaip taikant naujus ūkininkavimo metodus pagausinti derlių ir gyvulių prieaugį, produkcijos kokybę. 6.6. Nagrinėja genealoginio medžio schemas. 7. Judėjimas ir jėgosNurodyti, kad jėga yra judėjimo kitimo priežastis. 7.1. Analizuoja judėjimo formas, vartodamas mechanikos skyriaus fizikines sąvokas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija ir kt.Klasifikuoti jėgas pagal jų reiškimąsi ar kitus kriterijus. 7.2. Nurodo, kad jėga yra judėjimo kitimo priežastis, aiškina dinamikos pradmenis. Niutono dėsnius geba iliustruoti kasdienės patirties pavyzdžiais. 7.3. Klasifikuoja jėgas pagal jų reiškimąsi ar kitus kriterijus (pvz., varos, trinties, keliamoji, sunkio, svorio, tamprumo ir kt.).Apibūdinti visuotinę (gravitacijos) trauką. 7.4. Apibūdina visuotinę (gravitacijos) trauką. Aiškina dangaus kūnų judėjimą, kosminių skrydžiu mechanikos pradmenis bei nesvarumą. 8. Energija ir fizikiniai procesaiApibūdinti dujinę, skystąją ir kietąją medžiagos buseną. 8.1. Apibūdina potencinę ir kinetinę energiją, mechaninį darbą, šilumą, šilumos kiekį.Analizuoti energijos virsmus paprasčiausių procesų atvejais. 8.2. Apibūdina dujinę, skystąją ir kietąją medžiagos būseną. Analizuoja fazinius virsmus energetiniu požiūriu.Apibūdinti energijos gamybos ir naudojimo vaidmenį visuomenės gyvenime.8.3. Formuluoja energijos tvermės dėsnį, aiškina jo fundamentalumą ir universalumą. Analizuoja energijos virsmus paprasčiausių mechaninių procesų atvejais (kūno kritimas gravitacijos lauke, suspausta spyruoklė, matematinės švytuoklės energijos virsmai ir kt.). 8.4. Apibūdina šiluminę kūnų energiją, vidinę energiją, temperatūrą, mechaninio darbo ir šilumos ryšį. Aiškina termodinamikos pradmenis, formuluoja II termodinamikos dėsnį. Nurodo šilumos perdavimo dėsningumus, jų svarbą technikoje ir kasdieniame gyvenime. 8.5. Apibūdina energijos gamybos ir naudojimo vaidmenį visuomenės gyvenime. Aiškina energetinių resursų Žemėje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus. Nurodo branduolinės energijos kilmę, jos pritaikymo pranašumus ir ekologinius aspektus. 9. Medžiagu ir energijos tvermė, grandinėsSuvokti energijos tvermę ivairiuose gamtos vyksmuose. 9.1. Suvokia energijos tvermę ivairiuose gamtos vyksmuose (molekulines fizikos ir termodinamikos, elektros, atomo, branduolio fizikos ir kituose reiškiniuose, chemijoje bei biologijoje). Apibūdinti ekosistemas ir biosferą.9.2. Paaiškina, kad cheminių reakcijų metu medžiaga iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. 9.3. Apibūdina gamintojus, vartotojus ir skaidytojus, jų tarpusavio ryšius per fotosintezės ir kvėpavimo procesus. 9.4. Apibūdina ekosistemas ir biosferą kaip vientisas savireguliacines sistemas. 9.5. Apibūdina medžiagų ir energijos srautus ekosistemose. 9.6. Atpažista po keletą Lietuvos miškuose, ežeruose ir agroekosistemose gyvenančių gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų, paaiškina šių funkcinių grupių tarpusavio priklausomybę. 9.7. Apibūdina medžiagų apytaką biosferoje ir žmogaus ūkinės veiklos įtaką jai. 10. ElektraNurodyti nuolatinės srovės dėsningumus. 10.1. Apibūdina elektros krūvių sąveiką remdamasis elektrinio lauko ir krūvio sąvokomis, krūvio tvermės dėsniu.Nurodyti, kokie yra elektros šaltiniai, jų rūšis.10.2. Nurodo nuolatinės srovės dėsningumus, aiškina Omo dėsnį vartodamas įtampos, srovės stiprio ir varžos sąvokas. Skiria laidininku jungimo budus, išmatuoja sroves stipri ir itampą paprasčiausiose grandinėse. Nurodo, kokie yra elektros šaltiniai, jų rūšis. 10.3. Paaiškina, kas yra kintamoji srovė, nurodo, kaip ji taikoma buityje ir technikoje. Saugiai naudojasi buitiniais ir paprasčiausiais elektros matavimo prietaisais. 11. Bangos ir spinduliavimasPeriodinius vyksmus apibūdinti kaip svyravimus ir bangas. 11.1. Periodinius vyksmus apibūdina kaip svyravimus ir bangas. Paaiškina periodinius vyksmus apibūdinančius pagrindinius parametrus: amplitudę, dažni, periodą, bangos ilgį, sklidimo greitį. Aiškinti šviesą kaip elektromagnetines bangas. 11.2. Skiria bangas, sklindančias tampriose terpėse ir vakuume. Apibūdina skersines ir išilgines bangas. Apibūdina garso greitį įvairiose terpėse, garso stiprį ir aukštį. Nurodo, kur taikomas ultragarsas. 11.3. Paaiškina elektromagnetinių bangų skalę, šių bangų taikymą telekomunikacijoje, moksle ir pramonėje. 11.4. Aiškina šviesą kaip elektromagnetines bangas. 11.5. Nurodo šviesos kvantines savybes. 11.6. Nurodo, kad šviesos greitis – tai ribinis sklidimo greitis. Apibūdinti radioaktyvumą kaip nestabilių branduolių savybę.11.7. Apibūdina subatomines daleles, jų tarpusavio sąveiką (branduolines jėgas). 11.8. Apibūdina radioaktyvumą kaip nestabilių branduolių savybę, skiria alfa, beta ir gama radioaktyviąją spinduliuotę. 12. Aplinka ir žmogusApibūdinti globalines aplinkos problemas. 12.1. Apibūdina globalines aplinkos problemas: klimato kaitą, kritulių problemą, „rūgščius” kritulius, ozono sluoksnio plonėjimą, dirvos eroziją, paviršinių vandenų užterštumą, susieja jas su ekologine Lietuvos situacija, nagrinėja šių problemų priežastis ir sprendimo būdus. Nagrinėti racionalaus išteklių naudojimo galimybes.12.2. Nagrinėja racionalaus išteklių naudojimo galimybes, ekonominių ir ekologinių problemų sąsajas, pateikia argumentų už sveiką ir ekologišką gyvenimo būdą. 12.3. Nurodo naftos produktų ir kuro deginimo produktų taršos keliamus pavojus. Siūlo, kaip būtų galima išvengti šių pavojų. 12.4. Supranta, kad kurui degant susidaro anglies, sieros ir azoto oksidai, teršiantys aplinkos orą, apibudina svarbiausius oro taršos šaltinius. Siulo budus, kaip sumažinti oro taršą. 12.5. Paaiškina, kad naftos distiliacijos produktus galima sudeginti kaip kurą arba naftą ir jos perdirbimo produktus sunaudoti kaip žaliavą ivairioms organinems medžiagoms ir polimerams gauti. 12.6. Nurodo, kad degant polimerinėms medžiagoms susidaro žmonėms pavojingi nuodingų medžiagu garai, kad šios medžiagos sunkiai suyra gamtoje. 12.7. Nagrinėja žmogaus gyvenimo kokybės ir sveikatos priklausomybę nuo fizinės ir socialinės aplinkos sąlygų, požiūrio ir pasirinkto gyvenimo būdo. 12.8. Nurodo veiksnius, lemiančius žmogaus populiacijos gausumą ir šiuolaikinio žmoniu populiacijos augimo priežastis. 12.9. Bendrais bruožais paaiškina aplinkos sąlygu itaką paveldimumui, pateikia paveldimu bei nepaveldimų ligų pavyzdžių. 12.10. Apibūdina genų inžinerijos metodą ir jo taikymo praktiškai teigiamus bei neigiamus ypatumus. 13. Astronomijos pagrindaiApibūdinti kosminius kūnus. 13.1. Apibūdina planetas, jų palydovus ir kitus kosminius kūnus, žvaigždes. Pažįsta pagrindinius žvaigždynus. Apibūdinti Žemės vietą Saulės sistemoje ir Visatoje.13.2. Apibūdina Žemės vietą Saulės sistemoje ir Visatoje. Aiškina Saulės sistemą, Žemės sandarą, jos atmosferą, Menulio itaką Žemei, Saules ir Menulio užtemimus. 13.3. Apibūdina kosmoso tyrimo problemas, kosminių kelionių reikšmę.

Leave a Comment