Biotechnologija

KAS YRA BIOTECHNOLOGIJA
IR KUR JOS PRADŽIA
Įžengėme į trečią tūkstantmetį, tačiau niekas nežino ką ateitis žada , o nežinomybė baugina,
Tačiau yra žmonių, kurie supranta, kas musu laukia, kokios jėgos formuos mūsų gyvenimą šiame
amžiuje. Amerikiečių ateities specialistas Johnas Nasebitas išspausdino kelias knygas apie ateitį.
Vienoje jų rašo, kad XXI amžiuje žmonių gyvenimui didelę įtaką turės biotechnologija, Kas ta
yra?
Biotechnologiją galima apibūdyti kaip būtinų žmogui produktų ir medžiagų gamybą, naudojant
biologmius objektus it procesus. Biotechnologija yra imli mokslui ir telkia įvairių sričių mokslo
laimėjimus, o ypač biologijos, chernojos, fizikos, biiofizikos, matematikos, informatikos. šio
mokslo plėtros dėka buvo sukurti genų transplantacijos į kitus oiganizmus ir genų modifikacijos
metodologmiai pagrindai. Atsirado naujos technologijos – genų inžmerija, baltymų inžinerija,
ląstelių inžinerija. Sukūrus šiuos metodus, labai palengvėjo biologiškai aktyvių madžiagų –
fermentų, amino rūgščių, vitaminų, hormomų ir kitų baltymų gamyba. Jų gamyba – tai
nepaprastai sudėtingas ir kruopštus darbas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Šių
medžiagų gamybos technologijas įdiegia bioinžinienai.
Ir nors biotechologija egzistuoja nuo seniausių laiku, didžiausi laimėjimai buvo pasiekti palyginti
neseniai. Pačias pirmąsias šio mokslo apraiškas galime įžvelgti net 5000 m. pr. Kr. maisto
srityje. Skkirtingos augalų bei gyvūnų rūšys buvo kryžminamos tarpusavyje, siekiant išgauti kuo
platesnę genetinę įvairovę. Būdavo atrenkami labiausiai pageidaujami tų hibridų palikuonys ir
didinamas jų skaičius jau kr>’žminant taipusavyje tik tos pačios “veislės” individus. Štai vienas iš
tokių žmogaus “kūrinių” 3^3 kukurūzai. Nors kukurūzai ka

aip maistas Meksikoje buvo naudojami
jau 5000 m. pr. Kr., nebuvo atrasta šio augalo laukinių atmainų, kas rodo, kad kukurūzai – tai
kažkokio senovės žmonių sėkmingo eksperimento rezultatas. Šis metodas iki šiol tebėra
naudojamas siekiant ištobulinti arba sukurti nauįas augalųbei gyvūnų veisles.
Siuolaikinės biotechnologijos pradžia yra laikoma 1953 metai, kai amerikietis biochemikas
James Watson ir britas biofizikas Francis Cnck pristatė savo spiralinį DNR modelį. Vėliau sekė
šveicani mikrobiologo Wemer Arber 1960m specialiųjų feimentų atradimas bakterijoje. Šių
fermentų pagalba DNR galima “sukarpyti” ir jos gabalėlį pernęšti į kitą oiganizmą. Taip
sukuriamas transgeninis organizmas. Tai padarė amerikietis genetikos inžinierius Stanley Cohan
biochemikas Herbert Boyer. Šis įvykis pžymėjo genetinės inžinerijos pradžią. 1960 m buvo
pradetas vykdyti hibridizacijo ir atrankinės veislininkystės projektas, siekiant padidinti maisto
gamybą bei pagerinti grūdų kokybę. 1970m šios programos iniciatorius Norman Borlaug buvo
apdovanotas Nobelio Taikos Premija užž didelį įnašą i pasaulio maisto atsaigų didinimo darbą.
Šiandien biotechnologija taikoma jvairiose srityse. Pavyzdžiui naikinti atliekoms buvo sukurta
mikrooiganizmus skaidanti medžiaga. Tokia medžiaga buvo sukurta iš pieno rūgšties, kuri buvo
išgauta iš nepanaudotų kukurūzų stiebų. Kai atskiros pieno rūgšties molekulės chemiškai
susijungia, jos sudaro medžiagą, kuri turi plastiko savbių, tačiau vis tik yra ardanti
mikrooiganizmus. Išplatinant Šį plastiko produktą, tikimasi kad ateityje jis bus ekonomiškai
perspektyvus ir plačiai naudojamas.
Taip pat biotechnologija priataikoma ir kalnakasyboje pramonėje. Pavyzdžiui varis natūraliai yra
randamas su kitų elementų priemaišomis. Tam tikra bakterija (T
Thiobacillus ferroaxidans)
mišinyje rastas vario molekules gali panaudoti vario sulfato suformavimui, kurį savo ruožtu
galima chemiškai apdiibti ir išgauto gryną varj. Sis mikrobiologinis procesas naudojamas isgauti
tik tokioms rūdoms kaip vario, cinko, švino ir t,t. Tauriesiems metalams išgauti naudojami
kitokie būdai.
Stulbinančiai biotechBologijos pasiekimus pritaikė medicinos sritis. Pavyzdžiui 1986in buvo
įvykdytas pirmoji faktonaus VE gamyba. Faktoriu VIII – tai kraujo baltymas, kuris nėra
gaminamas arba gainmamas labai mažais kiekiais pas žmones, sergančius hemofilija. Šia liga
sergančių žmomų kraujas netun krešėjimo savbės, todėl net menkiausio įdrėskimo atveju
žmogus gali nukraujuoti mirtinai. 1992m gaktorius VHIjau pasirodė prekyboįe.
VISUOMENĖ PRIEŠ GMO
Zinonma, F.Crick ir J.Watsono 1953-iiyų metų išradimas buvo svarbus amžiaus įvykis, kuns
suteikė precedento neturincių galimybių pakesti gj^vuosius oiganizmus, mokslui panaudoti
gj’vųjų būtybių savybes. Biotechnologija smarkiai pažengė į pnekį nuo laboratorinių
ekspenmentų iki didelio masto produkcijos. Visose mokslo srityse išrandami vis nauji vartojimo
būdai, manipuliuojama gyvosiomis būtybėmis. Manomą. kad 200 metais biotecnologijoms bus
išleista 100 mlrd. Ekiu. Todėl būtina žinoti, kokį pavojų biotechnologija gali kelti žmonijai,

sveikatai, aplinkai, visam gyvajam pasauliui. Šiuos klausimus nagrinėja bioetika, siejanti mokslą,
filosofiją ir teisę.
1991 metai IMESCO įkūrė Tarptautinį bioetikos komitetą, parengusį deklaraciją dėl žmogaus
genomo, ginančią žmogaus teisę ir orumą. Europos taryba priėmė nemažai rekomendacijų ir
rezoliuciįų, įsteigė koordinacinį bioetikos komitetą. Inicatyvą parodė ir Europos parlamentas bei
Europos Komisija. Europos Komisija patvirtino nepritarimą naujiems biotechnologijos
tyrimams. Ta padarė ir daugelis ES šalių. Anot Eu

uropos Komisijos narės Edith Cresson, šie
tyrimai iškėlė daug problemų, kurias reikia spręsti teisiniu ir etiniu požiūriu, nes nuo
eksperimentų su gyvūnais galima greitai pereiti ir prie žmonių, kas prieštarauja etikos normoms.
Tačiau prieš biotechnologinius tyrimus nusiteikę ne tik etikos normų gynėjai. Juos palaiko
žaliųjų organizacijos, gamtos apsaugos bendrijos jų teigimu dideliu greičiu besivystanti
biotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenės
svarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuoti
žemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę Žemėje.
JAV, Kanadoje šių procesų jau nepakeisį nes jau daugiau nei pusė auginamos sojos
genetiškai modifikuota. Tačiau Europa dar gali sustabdyti masinį GMO (genetiškai modifikuotų
organizmų) plitimą mūsų kraštuose.
Aplinkosauginės, žmogaus teisių, ūkininkų, bitininkų ir kitos organizacijos aktyviai jungiasi,
ruošdamos anti-genų inžinerijos kampanijas. Kai kuriose šalyse (Anglijoje, Vokietijoje, Indijoje)
pradėta Genetinės modifikacijos įšaldymo kampanija, kurios metu raginama penkis metus
neauginti GM augalų ir gyvūnų, neimportuoti genetiškai modifikuoto maisto, nepatentuoti
biotechnologinių išradimų.
Lietuva informacijos kiekiu ir susidimėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, o genetiškai
modifikuotų organizmų įstatymas dar tik ruošiamas. Tačiau moksliniai bandymai su transgeniniais
cukriniais runkeliais (finansuojami didžiąjų kompamjų) vis dar vyksta. Taigi, kokie privalumai ir
trūkumai slypi už šių trijų raidžių – GMO.
Kas tai – transgeninis – genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) ?
Kaip jau buvo minėta, visa informacija apie oiganizmą slypi genetinėje medžiagoje – DNR. Tai
tarsi eilė raidžių ku
ur surašyta viskas apie baltymus – pagrindinę gyvybės medžiagą. Fermentų
pagalba DNR galima sukarpyti ir gabalėlį perkelti į kitą orgamzmą, Taip biotechnologijos būdu
sukuriamas naujas, transgeninis (genetiškai modifikuotas) organizmas. Pavyzdžiui, žuvies
(plekšnės) geną, kuns nulemia atsparumą žemoms temperatūroms, perkėlė į braškę. Tokios
braškės sušaldytos ir vėl atšildytos nedaug pakeičia savo prekinę išvaizdą. Ar nevertėtų tokios
braškės ir pavadinti braškiažuve?

Žalieji įspėja: GMO vartojimas gali būti pavojingas Jūsų.
Sveikatai. Perkėlus nauįą geną, gali imti gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių žmogus iki
šiol nevartojo, todėl galimi sunkūs apsinuodijimai, alergijos. Nustatyta, kad iš braziliškojo
riešuto perkėlus geną į soją, riešutams alergiški žmonės buvo alergiški ir sojai.
Daugelis produktų į rinką išleidžiami be ilgų tyrirnų, todėl neįmanoma nuspėti produkto poveikio
po penkių ar dešimties metų.
Aplinkai. Vienas iš populiariausių genetinės inžinenjos produktų – vabzdžiams atsparios augalų
veislės (pavyzdžiui, iš bakterijos į bulvę perkėlus geną, sąlygojantį atspanuną kolorado vabalui).
Mokslinio bandymo metu drugių, mitusių GM augalų žiedadulkėmis žuvo daug daugiau, nei
įprastai besimaitinusių. Kitas, taip pat labai populiarus biotechnologų kūrinys – herbicidams
atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta
superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai. Arba GM kultūrinis augalas, atsparus klimato
svyravimams, turintis savybę greitai daugintis ir augti, “pabėgtų” į natūralias augimvietes ir
pradėtų masiškai daugintis?
Piniginei. JAV, Kanadoje, kur valdžia finansuoja biotechnologijų kūrimą, kur mokslininkai
dirba vien tam, kad kurtų naujus GMO, ten kompanijos gauna milijoninius pelnus. Tačiau
neturtingose šatyse GMO įsiveržimas gali patuštinti kišenes. Dar prieš keletą metų rapso
auginimas buvo viena pelningiausių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Rapso kaina labai priklauso nuo
sojos kainos, pasiūlos pasaulinėje nnkoje. 1999 metais gerai užderėjo sojų derlius (nuo 0,22 mln.
tonų 1997 m. iki 0,72 mln. tonų 1999, tačiau dirbamų laukų plotai tris kartus nepadidėjo). Kainos
pasaulinėje rinkoje stipriai krito (Anglijoje nuo 1010 Lt/t 1998-aisiais iki 766 Lt/t 1999-aisiais).
Tai atsiliepė ir mūsų ūkininkams – Lietuvoje rapso kaina krito 40 %. GM produktai yra kur kas
pigesni, todėl tradicinės žemdirbystės ūkininkai patiria nuostolius. Ekologine žemdirbyste
besiverčiantiems ūkininkams gresia visiškas bankrotas, jei kaimynas už tvoros pasisodina GM
kultūrų. Atstumas tarp šių laukų turi būti keli kilometrai.
Penkios kompanijos (Astra Zeneca, Du Pont, Monsanto, Novartis, Aventis) visiškai reguliuoja
GM sėklų gamybą, pardavimą. Neturėdamos konkurencijos Šios monopolininkės neilgai trukus
gali imti diktuoti žemdirbiams ne itin palankias sąlygas.
Teisėms. 61 % Anglijoje apklaustų žmomų, pasakė, kad nenorėtų valgyti genetiškai modifikuoto
maisto. Šiuo metu GM produktai pradėti žymėti, kad žmonės galėtų rinktis. Visgi tie, kurie valgo
ligoninėse, mokyklose šios teisės neturi.

BIOTECHNOLOGIJA LIETUVOJE
Pagrindinė institucija, besirūpinanti biotecnologijos plėtojimu Lietuvoje yra Biotechnologijos
institutas:
Biotechnologijos instituto mokslinė kompetencija ir tarptautinis kontekstas
Biotechnologija yra nepaprastai plati sritis ir sparčiai besivystanti mokslo sritis, todėl net
didžiausios pasaulio mokslo institucįjos negali aprėpti visų svarbiausių jos šakų.
Biotechnologijos institute (BI) atliekami tyrimai sukoncentruoti trijose pagrindinėse srityse: 1)
DNR restrikcijos ir modifikacijos reiškinio tyrimai; 2) Genų veiklos mielėse tyrimai ir mielių
genų inžinerija; 3) Rekombinantinių baltymų, naudojamų medicinoje, tyrimai. Šiose srityse buvo
pasiekti svarūs, pasaulinio lygio rezultatai, sukauptas didžiulis patyrimas ir parengta metodinė –
techninė bazė šiuolaikinės biotechnologijos sukūrimui. Šios sritys labai intensyviai plėtojamos
visose išsivysčiusiose šalyse ir priklauso prie aktualiausių biotechnologijos sričių pagal
pasaulines tyririmų plėtros tendencijas. BI nuomone visas minėtas tyrimų sritis reikia plėtoti, nes
jos įrodė savo vaisingumą: iki šiol ivykdytų tyrimų rezultatų pagrindu įkurtos konkurencingos
pasaulinėje rinkoje firmos, instituto mokslininkai gauna užsienio fondų grantus, publikacijos
skelbiamos aukštus reitingus turinčiuose tarptautiniuose žurnaluose. Biotechnologijos Institute
egzistuojanti šiuolaikinė metodinė – techninė bazė ir mokslinis potencialas sudaro sąlygas
ateityje plėsti tyrimų profilį Į naujas sritis, būtent įsijungti į genomikos ir proteomikos tyrimų
tematiką bei išplėsti tyrimus imunobiotechnologijos srityje. T.y. sritys, kurios dominuos
netolimoje ateityje ir kuriose tikimasi pasiekti didelės praktinės reikšmės rezultatų.
Metodinis mokslinių tyrimų lygis lyginant su tarptautine praktika
Metodinis tyrimų lygis, dėka darbuotojų kūrybiškumo, patyrimo ir gero teorinio pasirengimo,
yra aukštas. Tai patvirtina mokslinių straipsnių publikavimas tarptautiniuose žurnaluose,
turinčiuose reiklią recenzavimo tvarką, taip pat sėkminga BI darbuotojų konkurencija dėl
tarptautinių grantų bei darbas vykdant daugiašalius tarptautinius grantus kartu su užsienio
partneriais. Tačiau, gerai žinoma, kad metodinis tyrimų lygis žymiu mastu pnklauso nuo
techninių galimybių, t.y. aprūpinimo šmolaikine laboratorine įranga. Kadangi galimybės įsigyti
brangiai kainuojančią aparatūrą yra labai ribotos, tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką tyrimų
metodiniam lygiui.

Mokslinės kompetencijos panaudojimas studijose
(aukštosiose inokyklose, institute vykdomoje doktorantūroje)
Instituto mokslininkai aktyviai dalyvauja VU, VGTU ir KTU studijų procesuose. 2000-2001
mokslo metais 9 Instituto mokslininkai skaito paskaitas bakalaurams (VU – biochemikams,
genetikams, mikrobiologams, VGTU – bioinžinieriams, KTU – biotechnologams). Tai kursai:
Naujoji biotechnologija, Molekulinė genetika, Genų inžinerijos pagrindai, Chromatografijos
pagrindai ir kt. Institute baigiamuosius bakalauro darbus rengia 17 VU ir VGTU studentų.
Instituto mokslininkai skaito paskaitas magistrantams (VU – biochemikams, genetikams, VGTU
– biomžinieriams, VDU – molekuliniams biologams). Tai kursai: Molekulinė biologija,
Molekulinė genetika, Imunotechnologija, Genų inžinenjos metodai ir kt, 24 VU ir VGTU
studentai – magistrantai rengia baigiamuosius darbus Institute. Dr. V. Šikšnys ir dr. R. Skirgaila
parengė mokymno priemonę – internetinį interaktyvų mokymo kursą – “Baltymų ir DNR sąveikos
mechanizmai, skirtą biochemijos ir biologijos specialybių rnagistrantams ir doktorantams.
1999 metais Institute buvo įkurta Mokomoji genų inžinerijos laboratorija. Institutas paskyrė tris
gerai suremontuotas patalpas (bendras plotas 158 m2). Laboratorijai įrengti Institutas gavo
finansinę paramą iš Lietuvos-Italijos gretutinio fondo, už kurią buvo nupirkta visa pagrindmė
aparatūra, reikalinga studentams mokyti šiuolaikiniu lygiu, Laboratorija yra atvira visiems
Lietuvos univereitetų studentams.
Glaudžiai bendradarbiaujama su VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir
bioinžinerijos katedra. Instituto iniciatyva šioje katedroje pradėti ruošti bioinžinerijos
(biotechnologijos) specialistai. Instituto mokslininkai aktyviai dalyvavo ruošiant bioinžinerijos
bakalaurų ir magistrantūros studijų programas, įrengiant bioinžinerijos mokomąsias laboratorijas
universitete.
Mokslinės kompetencijos panaudojimas praktinėms problemoms spręsti
Institutas glaudžiai bendradarbiauja su iš Instituto padalinių išaugusiomis (“spin-off companies”)
firmomis. Tai AB “Fermentas”, gaminanti reagentus genų inžinerijai ir molekulinei biologijai ir
UAB “Biotechna” – biofarmacijos firma, gaminanti baltymines vaistines medžiagas. Be to, iš
Instituto yra išaugusios UAB “Biocentras” – ekologinės biotechnologijos firma ir UAB “Biok” –
kosmetikos produktus gaminanti firma.

Instituto mokslininkai vykdo Europos Sajungos 5-osios Bendrosios programos INCO-
Copernicus programos projektus, skirtus žmogaus hepatito virusų bei tuberkuliozės sukėlėjo
Mycobacterium tuberculosis tyrimams, kurių rezultatais suinteresuotos Lietuvos gydymo
įstaigos.
Taikomieji moksliniai tyrimai
Institutas vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus. Dalis jų vykdomi pagal sutartis su užsakovais,
tokiais kaip AB “Fermentas”, UAB “Biotechna”, Lietuvos onkologijos centras, Antakalnio
klinikinė ligoninė, Higienos institutas, Abbot Laboratories S.A. ir kt. 2000 metais buvo
vykdomos 22 sutartys, už 255 tūkst, Lt,
Taikomiesiems tyrimams gali būti priskirti kai kurie tyrimai, vykdomi pagal grantus, gautus iš
Europos Sąjungos ir kt, šaltinių:
– Žmogaus hepatito HCV ir HGV virusų ir mutantinių HBV virusų paplitimo ir
patologinio poveikio Baltijos regione įvertinimas molekuliniais metodais. 1998-2001 m.m. –
161,2tūkst. Lt,
– Mycobacterium tuberculosis nustatymas, identifikavimas ir tipizavimas Baltijos šalyse.
1998-2001 m.m. – 240,2 tūkst, Lt, 2000 m. – 45,9 tūksL Lt.
– Hantavirusų dvivalentė vakcina skirta Europai: skirtingų konstrukcijų įvertinimas
naudojant gyvulinius modelius. 2000-2002 m.m. – 485,6 tūkst. Lt, 2000 m. – 182,8 tūkst. Lt.
– Chroniškų hepatitų imuninė ir genų terapiįa, panaudojant chimerines virusines daleles. –
. 2001-2003 m.m. – 789,9 tūkst, Lt, 2001 m. – 309,3 tūkst. Lt,
Dioksinų rizikos įvertinimas: metodikos sukūrimas jų mutageniškumo bei
kancerogeniškumo įvertinimui. 2000-2003 m.m. – 357,0 tūkst. Lt, 2000 m. -139,9 tūks. Lt.

NATO programos “Mokslas taikai” projektas: Gamtiniai resursai gamybai: baltjinų renatūracijos
taktorių tyrimas ir panaudojimas biotechnologijoje. 1999 -2002 m.m. – 436,5 tūkst. Lt, 2000 m. –
220 tūkst. Lt,
O dabar šiek tiek apie AB “Fermentas”
AB “Fermentas” – tai biotechnologijos firma. Ji kuria, gamina bei platina produktus, skirtus
moksliniams tyrinėjimams genų inžinerijos tr molekulinės biologijos laboratorijose atlikti.
Beveik visa bendrovės produkcija eksportuojama į užsienio šalis. Labai aukštos produktų

kokybės dėka “Fennentas” yra pasaulinės molekulinės biologijos produktų rinkos firmų
dešimtuke.
Produktai
AB “Fermentas” gamina per 350 produktų, skirtų moksliniams tyrinėjimams molekulinės
biologijos ir genų inžinerijos laboratorijose atlikti. Produktai suskirstyti į grupes pagal jų savybes
ir pritaikymą naudojant įvairius tyrimo metodus:
• Restrikcijos endonukleazės
• DNR/RNR modifikacijos fermentai ir kiti baltymai
• Produktai PGR technologijai
• Rinkiniai ir sistemos molekulinei biologijai
• DNR, RNR ir baltymų ilgio standartai
• Oligonukleotidai
• Nukleotidai
• Mikrobiologinės terpės
• Reagentai
• Instrumentai
Restrikcijos endonukleazės (specifinės endodezoksiribonukleazės) – tai fermentai, gebantys
specifiškai perskelti dvigrandę DNR tik tam tikroje sekos vietoje. Dėl šios savybės fermentai
plačiai taikomi atliekant beveik visus DNR tyrimo darbus. Dabar “Fermentas” parduoda per 150
skirtingų restrikcijos endonukleazių ir yra vienas iš didžiausių šios rūšies produktų gamintojų
pasaulyje. Be to, “Fermentas” žinomas ir kaip mokslo centras, daugiau nei 20 metų atliekantis ne
tik taikomuosius, bet ir fundamentaliuosius restrikcijos fermentų tyrimus. Beveik pusė pasaulyje
gaminamų restrikcijos endonukleazių buvo surasta ir ištirta “Fermento” laboratorijose. Firma,
derindama mokslo žinias ir ilgametę gamybos patirtį, yra tarp pasaulinių šios srities lyderių.
DNR/RNR modifikaciįos fermentai – daugiau kaip 30 produktų grupė, kurią sudaro fermentai,
skirti įvairioms manipuliacijoms su DNR arba RNR atlikti. Tai DNR ir RNR polimerazės,
ligazės, šarminės fosfatazės, nespecifinės bei iš dalies specifinės nukleazės ir t.t. Be minėtųjų
fermentų neapsieina nė viena genų inžinerijos laboratorija.
Produktai PGR technologijai. PGR (polimerazinė grandininė reakcija, angliškai PCR –
Polymerase Chain Reaction) – unikalus metodas. Naudojant šį metodą padaryta perversmų ne tik
molekulinėje biologijoje bei genetikoje, bet ir diagnostikoje, o taip pat atliekant teisminės
medicinos, veterinarijos, maisto produktų bei aplinkos užterštumo tyrimus. PGR esmė – per

keletą valandų galima padaugmti (amplifikuoti) reikalingą DNR fragmentą net milijonus kartų ir
gauti tikslias DNR fragmento sekos kopijas. Amplifikuotas DNR fragmentas analizuojamas bei
identifikuojamas bet kuriuo tradicnim metodu. Naudojant PGR technologiją, žmogaus ar
gyvulio kraujyje, maisto produktuose, vandenyje ar dirvožemyje galima aptikti virusus ir
bakterijas net tada, kai paimtame mėginyje jų yra vos keletas. Teismo ekspertai dabar gali tiksliai
nustatyti tėvystę, patvirtinti arba paneigti nusikaltimo vietoje palikto plauko, kraujo ar spermos
dėmės, odos ar nago gabalėlio priklausomybę įtanamajam. To neįmanoma padaryti jokiais kitais
metodais. “Fermentas” gamina ir parduoda beveik visus šiam metodui reikalingus reagentus.
Rinkiniai molekulinei biologijai – tai specializuoti produktai, skirti konkrečiai laboratorinei
procedūrai, pvz., DNR zondų sintezei, klonavimui, DNR išskyrimui iš įvainų ląstelių ir kt.
atlikti. Rinkinių sudėtyje yra visi reikalingi fermentai bei reagentai, taip pat išsami darbo
instrukcija. Naudodamasis rinkiniais net studentas ar dar neturintis aukštos kvalifikacijos
mokslininkas gali greitai ir efektyviai atlikti daugelį operacijų, nes visi komponentai yra
optimizuoti ir taip paruošti naudoti, kad būtų maksimaliai sumažintas manipuliacijų skaičius bei
gautas geriausias įmanomas rezultatas.
DNR ilgio ir svorio standartai – žinomo ilgio ir svorio faginės bei plazmidinės DNR fragmentų
mišinys, naudojamas agarozės arba poliakrilamido geliuose analizuoti DNR. “Fermentas”
gamina per 30 įvairių DNR ilgių standartų.
RNR ilgio ir svorio standartai – žinomo ilgio bei svorio RNR transkriptų mišinys, naudojamas
tiksliam viengrandės RNR dydžiui nustatyti agarozės arba poliakrilamido geliuose. “Fermentas”
gamina 4 RNR ilgio standartus, kune ypatingi tuo, kad gali būti saugomi ne tik -70°C, bet ir –
20°C.
Oligonxikleotidai – trumpi, dažniausiai chemiškai susintetinti specifinės sekos DNR fragmentai.
“Fermentas” gamina oligonukleotidus, skirtus DNR sekvenavimo ir amplifikacijos procedūroms
atlikti.
Nukleotidų produktų grupę sudaro paruošti naudoti dezoksinukleozidtrifosfatų (dNTP) ir
didezoksinukleozidtrifosfatų (ddNTP) tirpalai bei jų mišiniai, skirti PGR, DNR sekvenavimo ir
kitoms procedūroms atlikti.
Mikrobiologinės terpės (skystosios ir kietosios) yra transforrnuotoms E.coli ląstelėms auginti,
selektuoti ir identifikuoti reikalingų komponentų mišinys. Paruoštos naudoti sterilios terpės yra
fasuojamos pakeliais. Pakelių turirtį užpylus vandeniu ir pakaitinus mikrobangų krosnelėje.,
greitai bei nesudėtingai paruošiama reikalmga terpė.
Taip pat būtų tikslinga paminėti dar vieną biotechnologijos srityje veikiančią įmonę
“Biotechna”

UAB “Biotechna” yra biotechnologinės farmacijos įmonė, kuri 1999 m. įsigijo farmacijos
įmonės “Biofa” gamybinę bazę, technologijas bei įdarbino jos personalą. Savo ruožtu “Biofos”
pradžią reikėtų sieti su 1994 m. įvykdyta Biotechnologijos instituto restruktūrizacija bei
privatizacija.
“Biotechnos” generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis teigė, jog biotechnologinės
farmacijos darbai Lietuvoje daromi nuo 1984 m. – tada buvo pradėti moksliniai tyrimai genų
inžinerijos srityje. Po 5 metų buvo baigti klinikiniai tyrimai ir įregistruotas pirmasis Lietuvoje
genoinžinerinis medicininis preparatas – žmogaus rekombinantinis interferonas “Realdiron®”
(alfa-2b). Jis skirtas tam tikroms vėžio formoms gydyti. Tuo metu tai buvo šeštas genoinžinerinis
vaistas pasaulyje ir pirmasis, kurį pavyko sukurti tuometinėje Tarybų Sajungoje, apskritai Rytų ir
Vidurio Europoje.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę šalies mokslas patyrė nemažai struktūrinių pertvarkymų,
finansinio pobūdžio išbandymų. Atrodytų, kad biotechnologija patyrė bene mažiausiai
praradimų, net ir tuo visiems sunkiu laikotarpiu kopė į kalną, Antai 1994 m. Lietuvoje
užregistruotas naujas genoinžinerinis vaistas – žmogaus augimo hormonas “Somatogen-LW”.
Lietuviški genoinžineriniai vaistai
Ką reiškia šie du genoinžineriniai preparatai? Rekombinantinis inteiferonas alfa-2b, žinomas
“Realdiron®” ir “Refergen®” pavadinimais, įregistruotas 16 valstybių, nuo 1989 m. jo parduota
daugiau kaip 6 mln. dozių. Taikomas kaip priešvirusinis vaistas, gydant ūminio virusinio B
hepatito formas, lėtinį aktyvųjį B hepatitą, lėtinį C hepatitą bei erkinį encefalitą. Juo gydomi ir
vėžiniai susirgimai: plaukuotųjų ląstelių leukemija, lėtinė mieloleukemija, Kapoši sarkoma dėl
AIDS, inkstų karcinoma, odos T ląstelių limfoma, metastazinė piktybinė melanoma,
Rekombinantinis žmogaus augimo hormonas, žinomas kaip “Biosoma”, registruotas 11 šalių.
Kadangi šis hormonas stimuliuoja organizmo medžiagų apykaitą, jo augimą ir vystymąsi, tai
vaistu gydomi žemaūgiai vaikai, Tumerio sindromas. Kaip teigia “Biotechnos” mokslo ir plėtros
reikalų direktorius dr. Vytautas Naktinis, genų inžinerijos būdu gaminami vaistai pasaulio
rinkose yra labai brangūs – gal net patys brangiausi, nes jie labai efektyvūs. Siuos vaistus
kurdami ir gamindami biotechnologai Lietuvos žmonėms sudaro unikalias galimybes tuos
vaistus įsigyti daug pigiau. Prof. A. Bumelis pateikė pavyzdį. Stai interferono “Realdiron®”
ampulė kamuoja 20 Lt – taip, nepigu. Tačiau tas pats vaistas, tik kitu pavadinimu – “Intron A”,
kurį gamina JAV kompanija “Schering Plough”, Lietuvos vaistinėse gali kainuoti bene 5 kartus
brangiau. Tiek lietuviško, tiek amerikietiško vaisto poveikis vienodas.

Galimas dalykas, jog šis prof. A. Bumelio pateiktas pavyzdys gal kiek sureikšmintas, kadangi
žurnalistams įteiktuose rinkos aprašymuose teigiama: “Biotechnos” gaminami vaistai yra 1,5-3
kaitus pigesni už kitus pasaulyje gaminamus analogus. Jeigu Lietuvos vaistinėse nebūtų
lietuviško “Realdirono” ir tektų vartoti užsienietišką analogą, tai šiems vaistams pirkti kasmet
reikėtų skirti papildomus 3 mln. Lt. Pakankamai įspūdingi palyginimai.
Veiklos strategija
“Biotechnos”, kaip ir jos pirmtakės “Biofos”, veiklos strategija paprasta: panaudoti intelektines
Lietuvos galimybes, taikant čia sukurtas aukštas technologijas gaminti produktus, kurie tenkintų
ne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojų poreikius. Tačiau norint išplėsti eksportines
galimybes, reikėjo pirmiausia gerinti gamybos sąlygas, siekiant, kad jos atitiktų tarptautinius
reikalavimus. Tik tada galima savo vaistus užregistruoti pagal Vakarų valstybėse galiojančius
įstatymus. Gamybos sąlygos Lietuvoje Europos Sąjungos, JAV ar Kanados reikalavimų
neatitiko. Norint gamybą modemizuoti reikėjo statyti visiškai naują gamyklą, Bet tai kainuotų 20
mln. dolenų. Kur tokį investitorių rasti? Nieko stebėtino, kad investitoriaus paieškos užtruko
beveik 8 metus.
Bankai reikalavo garantijos, o tuo metu “Biotechnos” pirmtakės “Biofos” prekybinė apyvarta per
metus sudarė apie 4 mln. Lt, Suprantama, jog garantijos buvo per menkos. Tokią garantiją galėjo
teikti tik kompanija, kunos bendras kapitalas yra daug didesnis už vykdomą investiciją, Tokios
kompanijos Lietuvoje neatsirado.
Maža to, ieškota ne vien finansinio investitoriaus, bet ir tokio, kuris galėtų savo žinias perteikti ir
iš farmacinės pramonės, ir iš marketingo srities. Pasiūlymų būta įvairių, tačiau juos išanalizavus
buvo pasirinkta Olandijoje registruota investicinė kompanija “Gatio Investments B. V.”. Štai
tada “Biofa” ir transformavosi į bendrovę “Biotechna”. Jos 100 proc. akciįų priklauso Olandijos
kompamjai. Ją sudarančios investicinės bendrovės ir individualūs investuotojai valdo žinomas
Italijos, JAV, Meksikos farmacijos įmones. Pagrindinė šiai grupei pnklausanti kompanija “Sicor
Inc.” specializuojasi gaminti vaistus nuo vėžinių susirgimų. Paskirtoji 80 mln. Lt investicija
naujai “Biotechnos” gamyklai pastatyti buvo finansuojama per Šveicarijos banko “Banca del
Gottardo” paskolą, Naujosios kompanijos “Biotechna” valdybą sudaro po vieną atstovą iš “Sicor
Inc.”, “Gatio Inv.”, “Gottardo” banko ir du buvusios “Biofos” valdybos nariai. “Biotechnos”
Direktonų valdybos pirmininku ir generaliniu direktonumi išrinktas Lietuvos mokslų akademijos
narys ekspertas prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis.

Vaistus pagal lietuvišką technologiją gamins Meksika
1999 m. vasarį pasirašytas kontraktas, o 2000 m. spalį gamykla jau iškilmingai atidaryta. Įmonės
pastatas sumontuotas iš atskirų modulių, kuriuos sukonstravo ir pagamino Švedijos statybos
firma “Pharmadule”. Savo patirtį firma kaupė kurdama modulinę jūros naftos gręžinių įrangą,
taip pat statė ir farmacijos įmones. Vieną pastatė ir Vilniuje – intraveninių tirpalų gamyklą
“Ilsanta”. Švedijoje preliminariai sumontuotą “Biotechnos” gamyklą sertifikavo Švedijos vaistų
kontrolės tarnyba, kuri patvirtino, jog statyba vykdoma pagal ES geros gamybos praktikos (GMP
– Good Manufacturing Practice) standartą.
Naująją gamyklą sudaro biotechnologinės vaistų gamybos dalis ir bendros paskirties pastatas su
laboratorijomis, sandėliais, raštine, personalo patalpomis. Šią dalį suprojektuoti ir pastatyti
švedai parinko Vilniaus statybos firmą “Ranga IV”.
Gamyklos pajėgumai leis gaminti abu ligi šiol gaminamus vaistus ir tris naujus. Per vieną
gamybos ciklą pagal lietuviškas technologijas “Biotechna” pagamins 10-150 tūkst. vaistų dozių,
gamybos ciklas užtruks iki 5 darbo dienų. Būtina pabrėžti, kad bus gaminamas daugiausia vien
aktyvus vaistų komponentas, o patys vaistai ir kiti darbai bus daromi kitose užsienio valstybėse.
Šiuo metu statomas fabrikas Meksikoje, kuris iš lietuviškos substancijos ir gamins vaistus. Ši
įmonė atitiks JAV, Kanados ir kt. Vakarų valstybių vaistų gamybos standartus, tad ir
“Biotechnos” konkurencinės galimybės turėtų nepaprastai išaugti. Pridursime, jog ir dabar
panašios kooperacijos esama: jau kelerius metus Kinijos mieste Tiandzinyje veikia bendra
Lietuvos ir Kinijos įmonė, kuri pagal lietuvišką technologiįą gamina žmogaus interferoną
Kinijos rinkai. Pasak generalinio direktoriaus A Bumelio, “Biotechna” ir ateityje nesieks plėsti
rinkotyros skyriaus, ir vargu ar pati eikvos jėgas ieškodaina rinkų savo produktams realizuoti. Šį
darbą bendrovė sutinka gera valia perleisti savo partneriams, kurie labiau įgudę atlikti tokias
paieškas. O lietuviai toli pažengę gamindami aktyviają vaistinę medžiagą bei vykdydami mokslo
tiriamuosius darbus kuriant naujas technologijas – tokį veiklos pasidalijimą norima išsaugoti ir
ateityje.
Ateis laikas gaminti ir naujus vaistus
Šiuo metu bendrovėje dirba per 100 darbuotojų, iš jų apie 70 proc. yra baigę universitetus,
beveik 20 – mokslo daktarai. Tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, aukšto technologiškumo
mokslinė ir gamybinė kompanija, kartu ir privatus mokslinis institutas. Kitaip tariant,
“Biotechna” pati finansuoja ir savo mokslmius tyrimus.
Bendrovės veiklos dinamiškumą rodo ir tokie skaičiai: 1999 m. ji savo produkcijos pardavė už
7,2 mln. Lt, o šiemet vien per pirmąjį pusmetį – už 6 mln. Lt, Iš užsienio šalių praėjusiais metais

daugiausia parduota į Iraką (už 900 tukst. Lt), Koreją (880 tukst. Lt), Baltarusiją (574 tukst. Lt),
Italiją (200 tūkst. Lt). Šiais metais pagrindiniai užsienio partneriai – Latvija (1,4 mln. Lt),
Pakistanas (766 tūkst. Lt), Kinija (120 tūkst. Lt), Meksika (112 tūkst. Lt). Kaip matyti, prekybos
partneriai keičiasi.
Dar šiemet tikimasi prekybos apimtis padidinti iki 20 mln. Lt. Bet tai, galima sakyti, dar
vakardienos pastangų vaisius, pasiektas neturint naujosios gamyklos, kurią atidarius atsivers
visiškai naujos mokslinės technologinės ir gamybinės veiklos galimybės. Praeis metai, kiti ir
pamatysime, ar pasitvirtins verslo pasaulyje žinomos konsultacinės fimios “Emst&Young
International, Ltd.” dar 1997 m. Europos biotechnologinės farmacijos pramonės apžvalgoje
išdėstytos prognozės: esą artimiausioje ateityje Į Vakarų rinkas nesulaikomai įsiverš aukštos
kokybės ir nebrangius preparatus gaminančios kompanijos, t, y. tokios, kaip lietuviškoji.
2001 m. antrojo ketvirčio pabaigoje naujoje gamykloje turės būti pagamintos pirmosios partijos
standartizuotos vaistinės medžiagos, kuri atitiks geros gamybos praktikos reikalavmius. Realiai
trečiajame ketvirtyje numatyta turėti ES standartus atitinkančias aktyvias vaistines medžiagas.
Kokių naujų produktų laukti artimiausioje ateityje? Dar tiriamas preparatas ‘Tilgrastim” –
granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius. Kalbant paprasčiau, tai baltuosius kraujo
kūnelius atkuriantis preparatas. Mat taikant cheminę ar spindulinę terapiją ligonio organizmas
netenka daug baltųjų kraujo kūnelių.
Prasunušti į Vakarų vaistų rinką – geidžiama “Biotechnos” svajonė, kadangi ES šalyse, JAV,
Japomjoje ir Australijoje nuperkama 80 proc. visų pasaulyje gaminamų vaistų. Tačiau tik
patenkinusi FDA (Food and Drug Admimstration) reikalavimus kompanija gali pardavinėti
vaistus JAV, o atitikusi geros kokybės praktikos standartą – patekti į ES vaistų rinką. Visi šie
tarptautiniai reikalavimai, kiek griežti bebūtų, šiandien “Biotechnos” vadovams ir darbuotojams
atrodo visiškai įvykdomi.
Taigi, tiek Lietuvoje tiek visarne pasaulyje biotechnologijos mokslas yra lėčiau ar intensyviau
plėtojamas. Vienur šį procesą stabdo prieštaringos visuomenės nuomonės į kurią negali būti
neatsižvelgta, Kitur jį skatina sparti mokslo pažanga, Belieka tikėtis, kad žmonija šios srities
pasiekimus panaudos visuomenės labui ir kad su laiku visuomenės požiūris į genetiškai
modifikuotus oiganizmus pasikeis. Ateityje biotechnologija įgaus dar platesnį mastą – tai skatins
nauji atradimai bei žmonių sugebėjimas perduoti žinias iš kartos į kartą. Neužilgo tai nebekels
nuostabos, atvirkščiai – tai taps neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalimi.

Leave a Comment