Biotechnologija

KAS YRA BIOTECHNOLOGIJAIR KUR JOS PRADŽIAĮžengėme į trečią tūkstantmetį, tačiau niekas nežino ką ateitis žada , o nežinomybė baugina,Tačiau yra žmonių, kurie supranta, kas musu laukia, kokios jėgos formuos mūsų gyvenimą šiameamžiuje. Amerikiečių ateities specialistas Johnas Nasebitas išspausdino kelias knygas apie ateitį.Vienoje jų rašo, kad XXI amžiuje žmonių gyvenimui didelę įtaką turės biotechnologija, Kas tayra?Biotechnologiją galima apibūdyti kaip būtinų žmogui produktų ir medžiagų gamybą, naudojantbiologmius objektus it procesus. Biotechnologija yra imli mokslui ir telkia įvairių sričių mokslolaimėjimus, o ypač biologijos, chernojos, fizikos, biofizikos, matematikos, informatikos. šiomokslo plėtros dėka buvo sukurti genų transplantacijos į kitus oiganizmus ir genų modifikacijosmetodologmiai pagrindai. Atsirado naujos technologijos – genų inžmerija, baltymų inžinerija,ląstelių inžinerija. Sukūrus šiuos metodus, labai palengvėjo biologiškai aktyvių madžiagų –fermentų, amino rūgščių, vitaminų, hormomų ir kitų baltymų gamyba. Jų gamyba – tainepaprastai sudėtingas ir kruopštus darbas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Šiųmedžiagų gamybos technologijas įdiegia bioinžinienai.Ir nors biotechologija egzistuoja nuo seniausių laiku, didžiausi laimėjimai buvo pasiekti palygintineseniai. Pačias pirmąsias šio mokslo apraiškas galime įžvelgti net 5000 m. pr. Kr. maistosrityje. Skirtingos augalų bei gyvūnų rūšys buvo kryžminamos tarpusavyje, siekiant išgauti kuoplatesnę genetinę įvairovę. Būdavo atrenkami labiausiai pageidaujami tų hibridų palikuonys irdidinamas jų skaičius jau kr>’žminant taipusavyje tik tos pačios “veislės” individus. Štai vienas ištokių žmogaus “kūrinių” 3^3 kukurūzai. Nors kukurūzai kaip maistas Meksikoje buvo naudojamijau 5000 m. pr. Kr., nebuvo atrasta šio augalo laukinių atmainų, kas rodo, kad kukurūzai – taikažkokio senovės žmonių sėkmingo eksperimento rezultatas. Šis metodas iki šiol tebėra

naudojamas siekiant ištobulinti arba sukurti nauįas augalųbei gyvūnų veisles.Siuolaikinės biotechnologijos pradžia yra laikoma 1953 metai, kai amerikietis biochemikasJames Watson ir britas biofizikas Francis Cnck pristatė savo spiralinį DNR modelį. Vėliau sekėšveicani mikrobiologo Wemer Arber 1960m specialiųjų feimentų atradimas bakterijoje. Šiųfermentų pagalba DNR galima “sukarpyti” ir jos gabalėlį pernęšti į kitą oiganizmą. Taipsukuriamas transgeninis organizmas. Tai padarė amerikietis genetikos inžinierius Stanley Cohanbiochemikas Herbert Boyer. Šis įvykis pžymėjo genetinės inžinerijos pradžią. 1960 m buvopradetas vykdyti hibridizacijo ir atrankinės veislininkystės projektas, siekiant padidinti maistogamybą bei pagerinti grūdų kokybę. 1970m šios programos iniciatorius Norman Borlaug buvoapdovanotas Nobelio Taikos Premija už didelį įnašą i pasaulio maisto atsaigų didinimo darbą.Šiandien biotechnologija taikoma jvairiose srityse. Pavyzdžiui naikinti atliekoms buvo sukurtamikrooiganizmus skaidanti medžiaga. Tokia medžiaga buvo sukurta iš pieno rūgšties, kuri buvoišgauta iš nepanaudotų kukurūzų stiebų. Kai atskiros pieno rūgšties molekulės chemiškaisusijungia, jos sudaro medžiagą, kuri turi plastiko savbių, tačiau vis tik yra ardantimikrooiganizmus. Išplatinant Šį plastiko produktą, tikimasi kad ateityje jis bus ekonomiškaiperspektyvus ir plačiai naudojamas.Taip pat biotechnologija priataikoma ir kalnakasyboje pramonėje. Pavyzdžiui varis natūraliai yrarandamas su kitų elementų priemaišomis. Tam tikra bakterija (Thiobacillus ferroaxidans)mišinyje rastas vario molekules gali panaudoti vario sulfato suformavimui, kurį savo ruožtugalima chemiškai apdiibti ir išgauto gryną varj. Sis mikrobiologinis procesas naudojamas isgautitik tokioms rūdoms kaip vario, cinko, švino ir t,t. Tauriesiems metalams išgauti naudojamikitokie būdai.Stulbinančiai biotechBologijos pasiekimus pritaikė medicinos sritis. Pavyzdžiui 1986in buvoįvykdytas pirmoji faktonaus VE gamyba. Faktoriu VIII – tai kraujo baltymas, kuris nėragaminamas arba gainmamas labai mažais kiekiais pas žmones, sergančius hemofilija. Šia ligasergančių žmomų kraujas netun krešėjimo savbės, todėl net menkiausio įdrėskimo atvejužmogus gali nukraujuoti mirtinai. 1992m gaktorius VHIjau pasirodė prekyboįe.VISUOMENĖ PRIEŠ GMOZinonma, F.Crick ir J.Watsono 1953-iiyų metų išradimas buvo svarbus amžiaus įvykis, kunssuteikė precedento neturincių galimybių pakesti gj^vuosius oiganizmus, mokslui panaudotigj’vųjų būtybių savybes. Biotechnologija smarkiai pažengė į pnekį nuo laboratoriniųekspenmentų iki didelio masto produkcijos. Visose mokslo srityse išrandami vis nauji vartojimobūdai, manipuliuojama gyvosiomis būtybėmis. Manomą. kad 200 metais biotecnologijoms busišleista 100 mlrd. Ekiu. Todėl būtina žinoti, kokį pavojų biotechnologija gali kelti žmonijai,

sveikatai, aplinkai, visam gyvajam pasauliui. Šiuos klausimus nagrinėja bioetika, siejanti mokslą,filosofiją ir teisę.1991 metai IMESCO įkūrė Tarptautinį bioetikos komitetą, parengusį deklaraciją dėl žmogausgenomo, ginančią žmogaus teisę ir orumą. Europos taryba priėmė nemažai rekomendacijų irrezoliuciįų, įsteigė koordinacinį bioetikos komitetą. Inicatyvą parodė ir Europos parlamentas beiEuropos Komisija. Europos Komisija patvirtino nepritarimą naujiems biotechnologijostyrimams. Ta padarė ir daugelis ES šalių. Anot Europos Komisijos narės Edith Cresson, šietyrimai iškėlė daug problemų, kurias reikia spręsti teisiniu ir etiniu požiūriu, nes nuoeksperimentų su gyvūnais galima greitai pereiti ir prie žmonių, kas prieštarauja etikos normoms.Tačiau prieš biotechnologinius tyrimus nusiteikę ne tik etikos normų gynėjai. Juos palaikožaliųjų organizacijos, gamtos apsaugos bendrijos jų teigimu dideliu greičiu besivystantibiotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenėssvarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuotižemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę Žemėje.JAV, Kanadoje šių procesų jau nepakeisį nes jau daugiau nei pusė auginamos sojos

genetiškai modifikuota. Tačiau Europa dar gali sustabdyti masinį GMO (genetiškai modifikuotųorganizmų) plitimą mūsų kraštuose.Aplinkosauginės, žmogaus teisių, ūkininkų, bitininkų ir kitos organizacijos aktyviai jungiasi,ruošdamos anti-genų inžinerijos kampanijas. Kai kuriose šalyse (Anglijoje, Vokietijoje, Indijoje)pradėta Genetinės modifikacijos įšaldymo kampanija, kurios metu raginama penkis metusneauginti GM augalų ir gyvūnų, neimportuoti genetiškai modifikuoto maisto, nepatentuotibiotechnologinių išradimų.Lietuva informacijos kiekiu ir susidimėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, o genetiškaimodifikuotų organizmų įstatymas dar tik ruošiamas. Tačiau moksliniai bandymai su transgeniniaiscukriniais runkeliais (finansuojami didžiąjų kompamjų) vis dar vyksta. Taigi, kokie privalumai irtrūkumai slypi už šių trijų raidžių – GMO.Kas tai – transgeninis – genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) ?Kaip jau buvo minėta, visa informacija apie oiganizmą slypi genetinėje medžiagoje – DNR. Taitarsi eilė raidžių kur surašyta viskas apie baltymus – pagrindinę gyvybės medžiagą. Fermentųpagalba DNR galima sukarpyti ir gabalėlį perkelti į kitą orgamzmą, Taip biotechnologijos būdusukuriamas naujas, transgeninis (genetiškai modifikuotas) organizmas. Pavyzdžiui, žuvies(plekšnės) geną, kuns nulemia atsparumą žemoms temperatūroms, perkėlė į braškę. Tokiosbraškės sušaldytos ir vėl atšildytos nedaug pakeičia savo prekinę išvaizdą. Ar nevertėtų tokiosbraškės ir pavadinti braškiažuve?

Žalieji įspėja: GMO vartojimas gali būti pavojingas Jūsų…Sveikatai. Perkėlus nauįą geną, gali imti gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių žmogus ikišiol nevartojo, todėl galimi sunkūs apsinuodijimai, alergijos. Nustatyta, kad iš braziliškojoriešuto perkėlus geną į soją, riešutams alergiški žmonės buvo alergiški ir sojai.Daugelis produktų į rinką išleidžiami be ilgų tyrirnų, todėl neįmanoma nuspėti produkto poveikio

po penkių ar dešimties metų.Aplinkai. Vienas iš populiariausių genetinės inžinenjos produktų – vabzdžiams atsparios augalųveislės (pavyzdžiui, iš bakterijos į bulvę perkėlus geną, sąlygojantį atspanuną kolorado vabalui).Mokslinio bandymo metu drugių, mitusių GM augalų žiedadulkėmis žuvo daug daugiau, neiįprastai besimaitinusių. Kitas, taip pat labai populiarus biotechnologų kūrinys – herbicidamsatsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurtasuperpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai. Arba GM kultūrinis augalas, atsparus klimatosvyravimams, turintis savybę greitai daugintis ir augti, “pabėgtų” į natūralias augimvietes irpradėtų masiškai daugintis?Piniginei. JAV, Kanadoje, kur valdžia finansuoja biotechnologijų kūrimą, kur mokslininkaidirba vien tam, kad kurtų naujus GMO, ten kompanijos gauna milijoninius pelnus. Tačiauneturtingose šatyse GMO įsiveržimas gali patuštinti kišenes. Dar prieš keletą metų rapsoauginimas buvo viena pelningiausių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Rapso kaina labai priklauso nuosojos kainos, pasiūlos pasaulinėje nnkoje. 1999 metais gerai užderėjo sojų derlius (nuo 0,22 mln.tonų 1997 m. iki 0,72 mln. tonų 1999, tačiau dirbamų laukų plotai tris kartus nepadidėjo). Kainospasaulinėje rinkoje stipriai krito (Anglijoje nuo 1010 Lt/t 1998-aisiais iki 766 Lt/t 1999-aisiais).Tai atsiliepė ir mūsų ūkininkams – Lietuvoje rapso kaina krito 40 %. GM produktai yra kur kaspigesni, todėl tradicinės žemdirbystės ūkininkai patiria nuostolius. Ekologine žemdirbystebesiverčiantiems ūkininkams gresia visiškas bankrotas, jei kaimynas už tvoros pasisodina GMkultūrų. Atstumas tarp šių laukų turi būti keli kilometrai.Penkios kompanijos (Astra Zeneca, Du Pont, Monsanto, Novartis, Aventis) visiškai reguliuojaGM sėklų gamybą, pardavimą. Neturėdamos konkurencijos Šios monopolininkės neilgai trukusgali imti diktuoti žemdirbiams ne itin palankias sąlygas.Teisėms. 61 % Anglijoje apklaustų žmomų, pasakė, kad nenorėtų valgyti genetiškai modifikuotomaisto. Šiuo metu GM produktai pradėti žymėti, kad žmonės galėtų rinktis. Visgi tie, kurie valgoligoninėse, mokyklose šios teisės neturi.

BIOTECHNOLOGIJA LIETUVOJEPagrindinė institucija, besirūpinanti biotecnologijos plėtojimu Lietuvoje yra Biotechnologijosinstitutas:Biotechnologijos instituto mokslinė kompetencija ir tarptautinis kontekstasBiotechnologija yra nepaprastai plati sritis ir sparčiai besivystanti mokslo sritis, todėl netdidžiausios pasaulio mokslo institucįjos negali aprėpti visų svarbiausių jos šakų.Biotechnologijos institute (BI) atliekami tyrimai sukoncentruoti trijose pagrindinėse srityse: 1)DNR restrikcijos ir modifikacijos reiškinio tyrimai; 2) Genų veiklos mielėse tyrimai ir mieliųgenų inžinerija; 3) Rekombinantinių baltymų, naudojamų medicinoje, tyrimai. Šiose srityse buvopasiekti svarūs, pasaulinio lygio rezultatai, sukauptas didžiulis patyrimas ir parengta metodinė –techninė bazė šiuolaikinės biotechnologijos sukūrimui. Šios sritys labai intensyviai plėtojamosvisose išsivysčiusiose šalyse ir priklauso prie aktualiausių biotechnologijos sričių pagalpasaulines tyririmų plėtros tendencijas. BI nuomone visas minėtas tyrimų sritis reikia plėtoti, nesjos įrodė savo vaisingumą: iki šiol ivykdytų tyrimų rezultatų pagrindu įkurtos konkurencingospasaulinėje rinkoje firmos, instituto mokslininkai gauna užsienio fondų grantus, publikacijosskelbiamos aukštus reitingus turinčiuose tarptautiniuose žurnaluose. Biotechnologijos Instituteegzistuojanti šiuolaikinė metodinė – techninė bazė ir mokslinis potencialas sudaro sąlygasateityje plėsti tyrimų profilį Į naujas sritis, būtent įsijungti į genomikos ir proteomikos tyrimųtematiką bei išplėsti tyrimus imunobiotechnologijos srityje. T.y. sritys, kurios dominuosnetolimoje ateityje ir kuriose tikimasi pasiekti didelės praktinės reikšmės rezultatų.Metodinis mokslinių tyrimų lygis lyginant su tarptautine praktikaMetodinis tyrimų lygis, dėka darbuotojų kūrybiškumo, patyrimo ir gero teorinio pasirengimo,yra aukštas. Tai patvirtina mokslinių straipsnių publikavimas tarptautiniuose žurnaluose,turinčiuose reiklią recenzavimo tvarką, taip pat sėkminga BI darbuotojų konkurencija dėltarptautinių grantų bei darbas vykdant daugiašalius tarptautinius grantus kartu su užsienio

partneriais. Tačiau, gerai žinoma, kad metodinis tyrimų lygis žymiu mastu pnklauso nuotechninių galimybių, t.y. aprūpinimo šmolaikine laboratorine įranga. Kadangi galimybės įsigytibrangiai kainuojančią aparatūrą yra labai ribotos, tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką tyrimųmetodiniam lygiui.

Mokslinės kompetencijos panaudojimas studijose(aukštosiose inokyklose, institute vykdomoje doktorantūroje)Instituto mokslininkai aktyviai dalyvauja VU, VGTU ir KTU studijų procesuose. 2000-2001mokslo metais 9 Instituto mokslininkai skaito paskaitas bakalaurams (VU – biochemikams,genetikams, mikrobiologams, VGTU – bioinžinieriams, KTU – biotechnologams). Tai kursai:Naujoji biotechnologija, Molekulinė genetika, Genų inžinerijos pagrindai, Chromatografijospagrindai ir kt. Institute baigiamuosius bakalauro darbus rengia 17 VU ir VGTU studentų. Instituto mokslininkai skaito paskaitas magistrantams (VU – biochemikams, genetikams, VGTU– biomžinieriams, VDU – molekuliniams biologams). Tai kursai: Molekulinė biologija,Molekulinė genetika, Imunotechnologija, Genų inžinenjos metodai ir kt, 24 VU ir VGTUstudentai – magistrantai rengia baigiamuosius darbus Institute. Dr. V. Šikšnys ir dr. R. Skirgailaparengė mokymno priemonę – internetinį interaktyvų mokymo kursą – “Baltymų ir DNR sąveikosmechanizmai, skirtą biochemijos ir biologijos specialybių rnagistrantams ir doktorantams.1999 metais Institute buvo įkurta Mokomoji genų inžinerijos laboratorija. Institutas paskyrė trisgerai suremontuotas patalpas (bendras plotas 158 m2). Laboratorijai įrengti Institutas gavofinansinę paramą iš Lietuvos-Italijos gretutinio fondo, už kurią buvo nupirkta visa pagrindmėaparatūra, reikalinga studentams mokyti šiuolaikiniu lygiu, Laboratorija yra atvira visiemsLietuvos univereitetų studentams.Glaudžiai bendradarbiaujama su VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos irbioinžinerijos katedra. Instituto iniciatyva šioje katedroje pradėti ruošti bioinžinerijos(biotechnologijos) specialistai. Instituto mokslininkai aktyviai dalyvavo ruošiant bioinžinerijosbakalaurų ir magistrantūros studijų programas, įrengiant bioinžinerijos mokomąsias laboratorijasuniversitete.Mokslinės kompetencijos panaudojimas praktinėms problemoms spręstiInstitutas glaudžiai bendradarbiauja su iš Instituto padalinių išaugusiomis (“spin-off companies”)firmomis. Tai AB “Fermentas”, gaminanti reagentus genų inžinerijai ir molekulinei biologijai irUAB “Biotechna” – biofarmacijos firma, gaminanti baltymines vaistines medžiagas. Be to, iš

Instituto yra išaugusios UAB “Biocentras” – ekologinės biotechnologijos firma ir UAB “Biok” –kosmetikos produktus gaminanti firma.

Instituto mokslininkai vykdo Europos Sajungos 5-osios Bendrosios programos INCO-Copernicus programos projektus, skirtus žmogaus hepatito virusų bei tuberkuliozės sukėlėjoMycobacterium tuberculosis tyrimams, kurių rezultatais suinteresuotos Lietuvos gydymoįstaigos.Taikomieji moksliniai tyrimaiInstitutas vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus. Dalis jų vykdomi pagal sutartis su užsakovais,tokiais kaip AB “Fermentas”, UAB “Biotechna”, Lietuvos onkologijos centras, Antakalnioklinikinė ligoninė, Higienos institutas, Abbot Laboratories S.A. ir kt. 2000 metais buvovykdomos 22 sutartys, už 255 tūkst, Lt,Taikomiesiems tyrimams gali būti priskirti kai kurie tyrimai, vykdomi pagal grantus, gautus išEuropos Sąjungos ir kt, šaltinių:– Žmogaus hepatito HCV ir HGV virusų ir mutantinių HBV virusų paplitimo irpatologinio poveikio Baltijos regione įvertinimas molekuliniais metodais. 1998-2001 m.m. –161,2tūkst. Lt,– Mycobacterium tuberculosis nustatymas, identifikavimas ir tipizavimas Baltijos šalyse.1998-2001 m.m. – 240,2 tūkst, Lt, 2000 m. – 45,9 tūksL Lt.– Hantavirusų dvivalentė vakcina skirta Europai: skirtingų konstrukcijų įvertinimasnaudojant gyvulinius modelius. 2000-2002 m.m. – 485,6 tūkst. Lt, 2000 m. – 182,8 tūkst. Lt.– Chroniškų hepatitų imuninė ir genų terapiįa, panaudojant chimerines virusines daleles. –. 2001-2003 m.m. – 789,9 tūkst, Lt, 2001 m. – 309,3 tūkst. Lt,Dioksinų rizikos įvertinimas: metodikos sukūrimas jų mutageniškumo beikancerogeniškumo įvertinimui. 2000-2003 m.m. – 357,0 tūkst. Lt, 2000 m. -139,9 tūks. Lt. NATO programos “Mokslas taikai” projektas: Gamtiniai resursai gamybai: baltjinų renatūracijostaktorių tyrimas ir panaudojimas biotechnologijoje. 1999 -2002 m.m. – 436,5 tūkst. Lt, 2000 m. –220 tūkst. Lt,O dabar šiek tiek apie AB “Fermentas”AB “Fermentas” – tai biotechnologijos firma. Ji kuria, gamina bei platina produktus, skirtusmoksliniams tyrinėjimams genų inžinerijos tr molekulinės biologijos laboratorijose atlikti.Beveik visa bendrovės produkcija eksportuojama į užsienio šalis. Labai aukštos produktų

kokybės dėka “Fennentas” yra pasaulinės molekulinės biologijos produktų rinkos firmų

dešimtuke.ProduktaiAB “Fermentas” gamina per 350 produktų, skirtų moksliniams tyrinėjimams molekulinėsbiologijos ir genų inžinerijos laboratorijose atlikti. Produktai suskirstyti į grupes pagal jų savybesir pritaikymą naudojant įvairius tyrimo metodus:• Restrikcijos endonukleazės• DNR/RNR modifikacijos fermentai ir kiti baltymai• Produktai PGR technologijai• Rinkiniai ir sistemos molekulinei biologijai• DNR, RNR ir baltymų ilgio standartai• Oligonukleotidai• Nukleotidai• Mikrobiologinės terpės• Reagentai• InstrumentaiRestrikcijos endonukleazės (specifinės endodezoksiribonukleazės) – tai fermentai, gebantysspecifiškai perskelti dvigrandę DNR tik tam tikroje sekos vietoje. Dėl šios savybės fermentaiplačiai taikomi atliekant beveik visus DNR tyrimo darbus. Dabar “Fermentas” parduoda per 150skirtingų restrikcijos endonukleazių ir yra vienas iš didžiausių šios rūšies produktų gamintojųpasaulyje. Be to, “Fermentas” žinomas ir kaip mokslo centras, daugiau nei 20 metų atliekantis netik taikomuosius, bet ir fundamentaliuosius restrikcijos fermentų tyrimus. Beveik pusė pasaulyjegaminamų restrikcijos endonukleazių buvo surasta ir ištirta “Fermento” laboratorijose. Firma,derindama mokslo žinias ir ilgametę gamybos patirtį, yra tarp pasaulinių šios srities lyderių.DNR/RNR modifikaciįos fermentai – daugiau kaip 30 produktų grupė, kurią sudaro fermentai,skirti įvairioms manipuliacijoms su DNR arba RNR atlikti. Tai DNR ir RNR polimerazės,ligazės, šarminės fosfatazės, nespecifinės bei iš dalies specifinės nukleazės ir t.t. Be minėtųjųfermentų neapsieina nė viena genų inžinerijos laboratorija.Produktai PGR technologijai. PGR (polimerazinė grandininė reakcija, angliškai PCR –Polymerase Chain Reaction) – unikalus metodas. Naudojant šį metodą padaryta perversmų ne tikmolekulinėje biologijoje bei genetikoje, bet ir diagnostikoje, o taip pat atliekant teisminėsmedicinos, veterinarijos, maisto produktų bei aplinkos užterštumo tyrimus. PGR esmė – per

keletą valandų galima padaugmti (amplifikuoti) reikalingą DNR fragmentą net milijonus kartų irgauti tikslias DNR fragmento sekos kopijas. Amplifikuotas DNR fragmentas analizuojamas beiidentifikuojamas bet kuriuo tradicnim metodu. Naudojant PGR technologiją, žmogaus ar

gyvulio kraujyje, maisto produktuose, vandenyje ar dirvožemyje galima aptikti virusus irbakterijas net tada, kai paimtame mėginyje jų yra vos keletas. Teismo ekspertai dabar gali tiksliainustatyti tėvystę, patvirtinti arba paneigti nusikaltimo vietoje palikto plauko, kraujo ar spermosdėmės, odos ar nago gabalėlio priklausomybę įtanamajam. To neįmanoma padaryti jokiais kitaismetodais. “Fermentas” gamina ir parduoda beveik visus šiam metodui reikalingus reagentus.Rinkiniai molekulinei biologijai – tai specializuoti produktai, skirti konkrečiai laboratorineiprocedūrai, pvz., DNR zondų sintezei, klonavimui, DNR išskyrimui iš įvainų ląstelių ir kt.atlikti. Rinkinių sudėtyje yra visi reikalingi fermentai bei reagentai, taip pat išsami darboinstrukcija. Naudodamasis rinkiniais net studentas ar dar neturintis aukštos kvalifikacijosmokslininkas gali greitai ir efektyviai atlikti daugelį operacijų, nes visi komponentai yraoptimizuoti ir taip paruošti naudoti, kad būtų maksimaliai sumažintas manipuliacijų skaičius beigautas geriausias įmanomas rezultatas.DNR ilgio ir svorio standartai – žinomo ilgio ir svorio faginės bei plazmidinės DNR fragmentųmišinys, naudojamas agarozės arba poliakrilamido geliuose analizuoti DNR. “Fermentas”gamina per 30 įvairių DNR ilgių standartų.RNR ilgio ir svorio standartai – žinomo ilgio bei svorio RNR transkriptų mišinys, naudojamastiksliam viengrandės RNR dydžiui nustatyti agarozės arba poliakrilamido geliuose. “Fermentas”gamina 4 RNR ilgio standartus, kune ypatingi tuo, kad gali būti saugomi ne tik -70°C, bet ir –20°C.Oligonxikleotidai – trumpi, dažniausiai chemiškai susintetinti specifinės sekos DNR fragmentai.“Fermentas” gamina oligonukleotidus, skirtus DNR sekvenavimo ir amplifikacijos procedūromsatlikti.Nukleotidų produktų grupę sudaro paruošti naudoti dezoksinukleozidtrifosfatų (dNTP) irdidezoksinukleozidtrifosfatų (ddNTP) tirpalai bei jų mišiniai, skirti PGR, DNR sekvenavimo irkitoms procedūroms atlikti.Mikrobiologinės terpės (skystosios ir kietosios) yra transforrnuotoms E.coli ląstelėms auginti,selektuoti ir identifikuoti reikalingų komponentų mišinys. Paruoštos naudoti sterilios terpės yrafasuojamos pakeliais. Pakelių turirtį užpylus vandeniu ir pakaitinus mikrobangų krosnelėje.,greitai bei nesudėtingai paruošiama reikalmga terpė.Taip pat būtų tikslinga paminėti dar vieną biotechnologijos srityje veikiančią įmonę“Biotechna”

UAB “Biotechna” yra biotechnologinės farmacijos įmonė, kuri 1999 m. įsigijo farmacijosįmonės “Biofa” gamybinę bazę, technologijas bei įdarbino jos personalą. Savo ruožtu “Biofos”pradžią reikėtų sieti su 1994 m. įvykdyta Biotechnologijos instituto restruktūrizacija beiprivatizacija.“Biotechnos” generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis teigė, jog biotechnologinėsfarmacijos darbai Lietuvoje daromi nuo 1984 m. – tada buvo pradėti moksliniai tyrimai genųinžinerijos srityje. Po 5 metų buvo baigti klinikiniai tyrimai ir įregistruotas pirmasis Lietuvojegenoinžinerinis medicininis preparatas – žmogaus rekombinantinis interferonas “Realdiron®”(alfa-2b). Jis skirtas tam tikroms vėžio formoms gydyti. Tuo metu tai buvo šeštas genoinžinerinisvaistas pasaulyje ir pirmasis, kurį pavyko sukurti tuometinėje Tarybų Sajungoje, apskritai Rytų irVidurio Europoje.Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę šalies mokslas patyrė nemažai struktūrinių pertvarkymų,finansinio pobūdžio išbandymų. Atrodytų, kad biotechnologija patyrė bene mažiausiaipraradimų, net ir tuo visiems sunkiu laikotarpiu kopė į kalną, Antai 1994 m. Lietuvojeužregistruotas naujas genoinžinerinis vaistas – žmogaus augimo hormonas “Somatogen-LW”.Lietuviški genoinžineriniai vaistaiKą reiškia šie du genoinžineriniai preparatai? Rekombinantinis inteiferonas alfa-2b, žinomas“Realdiron®” ir “Refergen®” pavadinimais, įregistruotas 16 valstybių, nuo 1989 m. jo parduotadaugiau kaip 6 mln. dozių. Taikomas kaip priešvirusinis vaistas, gydant ūminio virusinio Bhepatito formas, lėtinį aktyvųjį B hepatitą, lėtinį C hepatitą bei erkinį encefalitą. Juo gydomi irvėžiniai susirgimai: plaukuotųjų ląstelių leukemija, lėtinė mieloleukemija, Kapoši sarkoma dėlAIDS, inkstų karcinoma, odos T ląstelių limfoma, metastazinė piktybinė melanoma,Rekombinantinis žmogaus augimo hormonas, žinomas kaip “Biosoma”, registruotas 11 šalių.Kadangi šis hormonas stimuliuoja organizmo medžiagų apykaitą, jo augimą ir vystymąsi, tai

vaistu gydomi žemaūgiai vaikai, Tumerio sindromas. Kaip teigia “Biotechnos” mokslo ir plėtrosreikalų direktorius dr. Vytautas Naktinis, genų inžinerijos būdu gaminami vaistai pasauliorinkose yra labai brangūs – gal net patys brangiausi, nes jie labai efektyvūs. Siuos vaistuskurdami ir gamindami biotechnologai Lietuvos žmonėms sudaro unikalias galimybes tuosvaistus įsigyti daug pigiau. Prof. A. Bumelis pateikė pavyzdį. Stai interferono “Realdiron®”ampulė kamuoja 20 Lt – taip, nepigu. Tačiau tas pats vaistas, tik kitu pavadinimu – “Intron A”,kurį gamina JAV kompanija “Schering Plough”, Lietuvos vaistinėse gali kainuoti bene 5 kartusbrangiau. Tiek lietuviško, tiek amerikietiško vaisto poveikis vienodas.

Galimas dalykas, jog šis prof. A. Bumelio pateiktas pavyzdys gal kiek sureikšmintas, kadangižurnalistams įteiktuose rinkos aprašymuose teigiama: “Biotechnos” gaminami vaistai yra 1,5-3kaitus pigesni už kitus pasaulyje gaminamus analogus. Jeigu Lietuvos vaistinėse nebūtųlietuviško “Realdirono” ir tektų vartoti užsienietišką analogą, tai šiems vaistams pirkti kasmetreikėtų skirti papildomus 3 mln. Lt. Pakankamai įspūdingi palyginimai.Veiklos strategija“Biotechnos”, kaip ir jos pirmtakės “Biofos”, veiklos strategija paprasta: panaudoti intelektinesLietuvos galimybes, taikant čia sukurtas aukštas technologijas gaminti produktus, kurie tenkintųne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojų poreikius. Tačiau norint išplėsti eksportinesgalimybes, reikėjo pirmiausia gerinti gamybos sąlygas, siekiant, kad jos atitiktų tarptautiniusreikalavimus. Tik tada galima savo vaistus užregistruoti pagal Vakarų valstybėse galiojančiusįstatymus. Gamybos sąlygos Lietuvoje Europos Sąjungos, JAV ar Kanados reikalavimųneatitiko. Norint gamybą modemizuoti reikėjo statyti visiškai naują gamyklą, Bet tai kainuotų 20mln. dolenų. Kur tokį investitorių rasti? Nieko stebėtino, kad investitoriaus paieškos užtrukobeveik 8 metus.Bankai reikalavo garantijos, o tuo metu “Biotechnos” pirmtakės “Biofos” prekybinė apyvarta permetus sudarė apie 4 mln. Lt, Suprantama, jog garantijos buvo per menkos. Tokią garantiją galėjo

teikti tik kompanija, kunos bendras kapitalas yra daug didesnis už vykdomą investiciją, Tokioskompanijos Lietuvoje neatsirado.Maža to, ieškota ne vien finansinio investitoriaus, bet ir tokio, kuris galėtų savo žinias perteikti iriš farmacinės pramonės, ir iš marketingo srities. Pasiūlymų būta įvairių, tačiau juos išanalizavusbuvo pasirinkta Olandijoje registruota investicinė kompanija “Gatio Investments B. V.”. Štaitada “Biofa” ir transformavosi į bendrovę “Biotechna”. Jos 100 proc. akciįų priklauso Olandijoskompamjai. Ją sudarančios investicinės bendrovės ir individualūs investuotojai valdo žinomasItalijos, JAV, Meksikos farmacijos įmones. Pagrindinė šiai grupei pnklausanti kompanija “SicorInc.” specializuojasi gaminti vaistus nuo vėžinių susirgimų. Paskirtoji 80 mln. Lt investicijanaujai “Biotechnos” gamyklai pastatyti buvo finansuojama per Šveicarijos banko “Banca delGottardo” paskolą, Naujosios kompanijos “Biotechna” valdybą sudaro po vieną atstovą iš “SicorInc.”, “Gatio Inv.”, “Gottardo” banko ir du buvusios “Biofos” valdybos nariai. “Biotechnos”Direktonų valdybos pirmininku ir generaliniu direktonumi išrinktas Lietuvos mokslų akademijosnarys ekspertas prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis.

Vaistus pagal lietuvišką technologiją gamins Meksika1999 m. vasarį pasirašytas kontraktas, o 2000 m. spalį gamykla jau iškilmingai atidaryta. Įmonėspastatas sumontuotas iš atskirų modulių, kuriuos sukonstravo ir pagamino Švedijos statybosfirma “Pharmadule”. Savo patirtį firma kaupė kurdama modulinę jūros naftos gręžinių įrangą,taip pat statė ir farmacijos įmones. Vieną pastatė ir Vilniuje – intraveninių tirpalų gamyklą“Ilsanta”. Švedijoje preliminariai sumontuotą “Biotechnos” gamyklą sertifikavo Švedijos vaistųkontrolės tarnyba, kuri patvirtino, jog statyba vykdoma pagal ES geros gamybos praktikos (GMP– Good Manufacturing Practice) standartą.Naująją gamyklą sudaro biotechnologinės vaistų gamybos dalis ir bendros paskirties pastatas sulaboratorijomis, sandėliais, raštine, personalo patalpomis. Šią dalį suprojektuoti ir pastatytišvedai parinko Vilniaus statybos firmą “Ranga IV”.Gamyklos pajėgumai leis gaminti abu ligi šiol gaminamus vaistus ir tris naujus. Per vieną

gamybos ciklą pagal lietuviškas technologijas “Biotechna” pagamins 10-150 tūkst. vaistų dozių,gamybos ciklas užtruks iki 5 darbo dienų. Būtina pabrėžti, kad bus gaminamas daugiausia vienaktyvus vaistų komponentas, o patys vaistai ir kiti darbai bus daromi kitose užsienio valstybėse.Šiuo metu statomas fabrikas Meksikoje, kuris iš lietuviškos substancijos ir gamins vaistus. Šiįmonė atitiks JAV, Kanados ir kt. Vakarų valstybių vaistų gamybos standartus, tad ir“Biotechnos” konkurencinės galimybės turėtų nepaprastai išaugti. Pridursime, jog ir dabarpanašios kooperacijos esama: jau kelerius metus Kinijos mieste Tiandzinyje veikia bendraLietuvos ir Kinijos įmonė, kuri pagal lietuvišką technologiįą gamina žmogaus interferonąKinijos rinkai. Pasak generalinio direktoriaus A Bumelio, “Biotechna” ir ateityje nesieks plėstirinkotyros skyriaus, ir vargu ar pati eikvos jėgas ieškodaina rinkų savo produktams realizuoti. Šįdarbą bendrovė sutinka gera valia perleisti savo partneriams, kurie labiau įgudę atlikti tokiaspaieškas. O lietuviai toli pažengę gamindami aktyviają vaistinę medžiagą bei vykdydami mokslotiriamuosius darbus kuriant naujas technologijas – tokį veiklos pasidalijimą norima išsaugoti irateityje.Ateis laikas gaminti ir naujus vaistusŠiuo metu bendrovėje dirba per 100 darbuotojų, iš jų apie 70 proc. yra baigę universitetus,beveik 20 – mokslo daktarai. Tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, aukšto technologiškumomokslinė ir gamybinė kompanija, kartu ir privatus mokslinis institutas. Kitaip tariant,“Biotechna” pati finansuoja ir savo mokslmius tyrimus.Bendrovės veiklos dinamiškumą rodo ir tokie skaičiai: 1999 m. ji savo produkcijos pardavė už7,2 mln. Lt, o šiemet vien per pirmąjį pusmetį – už 6 mln. Lt, Iš užsienio šalių praėjusiais metais

daugiausia parduota į Iraką (už 900 tukst. Lt), Koreją (880 tukst. Lt), Baltarusiją (574 tukst. Lt),Italiją (200 tūkst. Lt). Šiais metais pagrindiniai užsienio partneriai – Latvija (1,4 mln. Lt),Pakistanas (766 tūkst. Lt), Kinija (120 tūkst. Lt), Meksika (112 tūkst. Lt). Kaip matyti, prekybos

partneriai keičiasi.Dar šiemet tikimasi prekybos apimtis padidinti iki 20 mln. Lt. Bet tai, galima sakyti, darvakardienos pastangų vaisius, pasiektas neturint naujosios gamyklos, kurią atidarius atsiversvisiškai naujos mokslinės technologinės ir gamybinės veiklos galimybės. Praeis metai, kiti irpamatysime, ar pasitvirtins verslo pasaulyje žinomos konsultacinės fimios “Emst&YoungInternational, Ltd.” dar 1997 m. Europos biotechnologinės farmacijos pramonės apžvalgojeišdėstytos prognozės: esą artimiausioje ateityje Į Vakarų rinkas nesulaikomai įsiverš aukštoskokybės ir nebrangius preparatus gaminančios kompanijos, t, y. tokios, kaip lietuviškoji.2001 m. antrojo ketvirčio pabaigoje naujoje gamykloje turės būti pagamintos pirmosios partijosstandartizuotos vaistinės medžiagos, kuri atitiks geros gamybos praktikos reikalavmius. Realiaitrečiajame ketvirtyje numatyta turėti ES standartus atitinkančias aktyvias vaistines medžiagas.Kokių naujų produktų laukti artimiausioje ateityje? Dar tiriamas preparatas ‘Tilgrastim” –granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius. Kalbant paprasčiau, tai baltuosius kraujokūnelius atkuriantis preparatas. Mat taikant cheminę ar spindulinę terapiją ligonio organizmasnetenka daug baltųjų kraujo kūnelių.Prasunušti į Vakarų vaistų rinką – geidžiama “Biotechnos” svajonė, kadangi ES šalyse, JAV,Japomjoje ir Australijoje nuperkama 80 proc. visų pasaulyje gaminamų vaistų. Tačiau tikpatenkinusi FDA (Food and Drug Admimstration) reikalavimus kompanija gali pardavinėtivaistus JAV, o atitikusi geros kokybės praktikos standartą – patekti į ES vaistų rinką. Visi šietarptautiniai reikalavimai, kiek griežti bebūtų, šiandien “Biotechnos” vadovams ir darbuotojamsatrodo visiškai įvykdomi.Taigi, tiek Lietuvoje tiek visarne pasaulyje biotechnologijos mokslas yra lėčiau ar intensyviauplėtojamas. Vienur šį procesą stabdo prieštaringos visuomenės nuomonės į kurią negali būtineatsižvelgta, Kitur jį skatina sparti mokslo pažanga, Belieka tikėtis, kad žmonija šios sritiespasiekimus panaudos visuomenės labui ir kad su laiku visuomenės požiūris į genetiškaimodifikuotus oiganizmus pasikeis. Ateityje biotechnologija įgaus dar platesnį mastą – tai skatinsnauji atradimai bei žmonių sugebėjimas perduoti žinias iš kartos į kartą. Neužilgo tai nebekelsnuostabos, atvirkščiai – tai taps neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalimi.