Sportas – sveikata (auksiniai žodžiai)

Sportas – sveikata (auksiniai žodžiai)

Fizinių pratimų nauda organizmui.Pradekite jau dabar.

Nauda visam organizmui

Aerobika – tai besikartojantys fiziniai pratimai, kurių metu yra panaudojama kiek įmanoma daugiau raumenų grupių. Jie yra atliekami tam tikrą laiko tarpą. Atliekant fizinius pratimus širdies ir kraujagyslių sistema (širdis, plaučiai ir kraujagyslės) reaguoja į padidėjusį fizinį aktyvumą, nes į ląsteles patenka daugiau kraujo ir organizmas yra geriau aprūpinamas deguonimi. Reguliarūs pratimai gerina fizinę būklę, nes širdis tampa stipresnė ir dirba daug efektyviau. Ji gali perpumpuoti daugiau kraujo, o tuo pačiu geriau aprūpinti organizmą deguonimi. Gerėjant fiziniam pajėgumui, jūs ilgiau išliksite darbingesnis, galėsite daugiau dirbti, o po sunkių fizinių krūvių daug greičiau grįš jėgos.Mankšta, aerobika, bėgiojimas, plaukimas ir kiti fizinio aktyvumo būdai gali padėti lengviau įveikti nuovargį, pagerinti savijautą ir suteikti daugiau energijos. JAV yra įprasta skatinti darbuotojus eiti į sporto sales, nes jau seniai žinoma, kad fizinį gyvenimo būdą vedantys žmonės yra darbingesni.

Sportas ir nuotaika

Sakoma, kad mankšta ne tik prailgina gyvenimą, bet ir suteikia gyvenimui daugiau spalvų ir teigiamų pojūčių. Dar svarbiau, kad mankšta padeda įveikti įtampą, psichologinį nuovargį ir depresiją. Manoma, kad 2-3 savaites trunkančios reguliarios fizinės iškrovos sumažina nerimą lydinčius simptomus ir sugražina pozityvią nuotaiką, o psichoterapijoje darbo terapija yra viena efektyviausių depresijos gydymo formų. Tai yra savaime suprantama, turint galvoje, kad sportuojantys žmonės daug greičiau užmiega ir jų miegas yra kokybiškesnis, nes žmogus geriau pailsi. Vis dėlto specialistai pataria baigti sportuoti bent pora valandų prieš miegą.

Judėkite ir būsite gražūs

Tačiau bene daugiausiai žmonių sportuoja ne dėl sveikatos, bet ir dėl grožio. Net ir geriausia dieta nepadės sugrąžinti ar išlaikyti gražių kūno linijų, jei nedarysime bent elementarių, raumenis lavinančių pratimų. Nueikite patys į bet kurį sporto klubą ir įsitikinsite, kad čia susirenkantys žmonės labiausiai džiaugiasi atsikratę papildomų kilogramų. Kai kurie tyrimai rodo, kad aktyvų gyvenimo būdą galima sieti su mažesne rizika susirgti tiesiosios žarnos vėžiu, o moterims – krūtų vėžiu bei kitomis moteriškomis ligomis.

Pradėti niekada nevėlu

Tinkamai parinkus aerobikos programas, aerobikos pratimai gali padėti įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms: profilaktiškai apsisaugant nuo širdies ir kraujagyslių, diabeto, apkūnumo, artrito, nerimo, premenstruacinio sindromo ir begalės kitų ligų. Neverta net minėti, kad organizmo grūdinimas ir stiprinimas labai teigiamai veikia visą žmogaus imuninę sistemą.

Reguliarumas

Nesvarbu, ar jūsų tikslas yra sporto rezultatai, ar sveikatos gerinimas, nepasieksite nei vieno, nei kito be reguliarių pratybų. Jei pasiryžote vesti aktyvų gyvenimo būdą, skirkite tam kasdien bent tiek minučių, kiek leidžia jūsų laikas. Čia ypač pravartu prisiminti seną gerą lietuvišką patarlę “Lašas po lašo ir akmenį pratašo”. Dar geriau, jei įprastumėte sportuoti tuo pačiu paros metu. Neilgai trukus pastebėsite, kaip jūsų kūnas pats “prašo” judėti ir atlikti kasdienį mankštos ritualą. Įrodyta, kad nereguliariai atliekami fiziniai pratimai apčiuopiamos naudos beveik neduoda. Amerikos sporto medicinos koledžo specialistų rekomendacijose nurodoma, kad aerobika ar kita aktyvia fizine veikla reiktų užsiimti tris penkis kartus per savaitę, atsižvelgiant į tikslus ir galimybes nuo 20 iki 60 minučių.

Kontroliuokite savo pulsą

Jei jūs tik pradedate sportuoti, pirmaisiais mėnesiais patartina stebėti savo pulsą ir geriau pradėti dirbti su specialistų ar net su gydytojų priežiūra, ypač tais atvejais, kai jūs turite antsvorio, yra kvėpavimo sutrikimų, esate patyrę traumą ar sirgote. Auksinė taisyklė visiems pradedantiesiems: nepersistengti ir pratimų trukmę, sudėtingumą ar intensyvumą didinti pamažu. Stebėti pulsą yra svarbu, nes peržengus savo galimybių ribą, sportas tampa mūsų širdies priešu, bet ne draugu. Užsiimant bet kokiu fiziniu aktyvumu turėtų būtinai būti apšilimo etapas pradžioje ir nusiraminimo etapas pabaigoje. Šie etapai ne tik sumažina nereikalingų traumų ir nepageidaujamų sportavimo pasekmių riziką, bet ir padeda labiau mėgautis tuo, ką jūs darote.

Žala sveikatai

Minėti sportavimo privalumai labai greitai gali tapti trūkumais. Taip atsitinka, kai mes persistengiame arba nesuderiname fizinio aktyvumo su kitais mūsų gyvensenos įpročiais. Sportuojant nuolat keičiasi skysčių pusiausvyra ir medžiagų apykaita, be to, organizmui reikia laiko prisitaikyti prie šių pokyčių ir naujų sąlygų. Todėl labai svarbu akylai stebėti šiuos pokyčius ir juos laiku įvertinti. Neretai pradedantieji skundžiasi skausmais, raumenų patempimais, sąnarių išnirimais ir panašiai. Tačiau, kaip minėta, nereikia persistengti.Pradėkite jau dabar!

Ilgaamžiškumas pasiekiamas kiekvienam

Dabartiniai mokslininkai sutaria, kad maksimali žmogaus gyvenimo trukmė siekia 120 metų. Šis teigimas pagrįstas maksimaliu ląstelių atsinaujinimo organizme skaičiumi. Tai kodėl gi dauguma žmonių iškeliauja sulaukę vos septyniasdešimties ar net anksčiau? Daug ką lemia netinkama mityba, nepakankama fizinė veikla, padidėję stresų bei negatyvūs užterštos aplinkos poveikiai. Kai organizmas sensta, silpnėja apsauginių mechanizmų, apsaugančių nuo virusų bei bakterijų, veikla. Ligos savo ruožtu dar pagreitina senėjimą. Todėl ypač svarbu ne gydyti atsirandančius simptomus, o pašalinti juos sukeliančias priežastis.

12 veiksnių, nulemiančių sveiką, kokybišką gyvenimą

1. Gyvenkite saugioje aplinkojeGerai savijautai labai svarbi saugi gyvenamoji aplinka.2. Aktyviai bendraukiteBendravimas – tai vienas svarbiausių veiksnių, praplečiantis žmogaus interesų ratą, atskleidžiantis teigiamiausias savybes, mažinantis stresą, palaikantis emocinę sveikatą. Patartina įsitraukti į įdomią ir naudingą individualią ar grupinę veiklą, neatsisakyti naujovių, nuolat kažkuo domėtis ir žavėti aplinkinius savo šypsena bei dėmesiu. Be to, reikėtų bendrauti tik su tais žmonėmis, kurie atviri, geros nuotaikos, smalsūs. 3. Rinkitės malonų darbąPsichologai pataria nedirbti nemalonių darbų. Mėgstamą darbą dirbantys žmonės net pagyvenę atrodo jaunesni bei žvalesni nei yra iš tikrųjų. Be to, svarbu būti savarankiškiems ir gyventi savo gyvenimą. Žmonės, priklausomi nuo kitų, greičiau sensta.

4. Sveikai maitinkitėsTinkama mityba yra vienas svarbiausių senėjimo procesus lėtinančių faktorių. Stenkitės nepersivalgyti, rinktis nekaloringą, tačiau maistingą valgį. Maiste turėtų būti daug vitaminų, skaidulų, mineralinių ir biologiškai veiklių medžiagų. Riebaus maisto reikia vengti. Mokslininkai, domėjęsi ilgaamžių gyvenimu, pastebėjo, kad per dieną šie suvartodavo iki 1500 kcal. Valgant liesą mėsą, žuvį, šviežius vaisius ir daržoves , kiaušinius ir riešutus, galima išvengti baisiausių nūdienos ligų, tokių kaip širdies ir kraujotakos ligos, vėžys, cukraligė, nutukimas, ir gyventi ilgiau bei sveikiau. Niekada ne per vėlu pradėti tinkamai maitintis!5. Judėkite ir mankštinkitėsSaikingas sportas, dažni pasivaikščiojimai gryname ore atitolina senatvę. Būkite kiek įmanoma aktyvesni, mankštinkitės 2-3 kartus per savaitę po gerą pusvalandį. Tikrai pagerinsite savo fizinį pajėgumą, užsigrūdinsite ir sustiprinsite sveikatą.6. Atsisakykite žalingų įpročiųJei rūkote, meskite ir netrukus pastebėsite sveikatos pokyčius. Taip pat venkite alkoholio, nes didesnis jo kiekis didina riziką susirgti išemine širdies liga bei skatina osteoporozę.7. Rūpinkitės emocine sveikataVyresniame amžiuje dažnai vyksta įvairių pokyčių ir įvykių, galinčių sukelti emocinius stresus bei įtampą, pavyzdžiui, darbo praradimas, sutuoktinių ir draugų mirtis ir panašiai. Šiame amžiuje svarbu daugiau įdėti pastangų įveikti streso pasekmes ir apskritai – mažinti stresą. Nereikėtų numoti ranka į neigiamas emocijas, geriau stenkitės jų išvengti, nesigraužti dėl to, ko negalima pakeisti. Kartais palepinkite save, neatsisakykite užgaidų ir malonumų – tai padės įveikti depresiją ir pajusti gyvenimo džiaugsmą. Nepavyduliaukite, nes pavydas žaloja psichiką, verčiau pasidžiaukite kitų sėkme.8. Sveikai ilsėkitėsSpecialistai pataria miegoti vėsiame kambaryje. Šiluma spartina medžiagų apykaitos procesus bei priartina senatvę. Miegamajame kambaryje temperatūra neturėtų būti didesnė nei 17 laipsnių.
9. PasiskiepykitePatartina kartą per metus pasiskiepyti nuo gripo, o kartą per penkerius metus – nuo plaučių uždegimo. Jei dažnai lankotės gydymo įstaigose, būtų pravartu pasiskiepyti nuo hepatito B, o jei mėgstate pasivaikščiojimus gamtoje – pasiskiepykite ir nuo erkinio encefalito.10. Sekite kraujospūdįTikrinkitės kraujospūdį ir būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jis per aukštas.11. Saugiai vartokite vaistusBūkite atsargūs vartodami vaistus. Visada atkreipkite dėmesį į jų tinkamumo laiką ir būtinai dėlvaistų vartojimo pasikonsultuokite su gydytoju.12. Konsultuokitės su specialistaisNesidrovėkite kreiptis į specialistus. Apsilankykite pas stomatologą bent kartą per metus, reguliariai tikrinkitės, ar nesergate onkologinėmis ligomis.