ŠIZOFRENIJA

ŠIZOFRENIJA

Turinys

2. Priežastys
2. Simptomai
3. Ligos eiga
4. Ligos formos
5. Gydymas
6. Patarimai
6. Profilaktika

Šizofrenija ( lot. schizophrenia, iš gr. Schisis – skilimas, phrenos – dvasia, protas ) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių.

Ligos priežastys

Nėra vienos šizofrenijos priežasties. Labiausiai pagrysta yra teorija, kad esant paveldėtam polinkiui sirgti šizofrenija, nepalankūs aplinkos veiksniai ( gydymo traumos, galvos traumos, motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, psichologinės traumos ) sutrigdo smegenų vystimąsi ir subtiliai pažeidžia smegenų veiklą. Yra žinoma, kad esant šizofrenijai sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, sutrinka nervinį signalą peerduodančių medžiagų ( neuromediatorių ) pusiausvyra smegenyse.

Ligos simptomai:

 Apatija
 Haliucinacijos
 Kliedesiai
 Mąstymo nenuoseklumas
 Sumenkusi jausmų gama
 Susidomėjimo gyvenimu išnykimas
 Neadekvačios emocijos
 Socialinė izoliacija
 Valios sutrikimai
 Nenatūralios pozos

Ligos eiga

Šis sutrikimas Vyrams dažniausiai prasideda sulaukus 15 – 25 m., moterims – 25 – 35 m. Nėra vieno simptomo išimtinai būdingo šizofrenijai. Šizofrenijai būdingi pozityvūs simptomai ( haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys ) ir negatyvūs ( sumenkusi jausmų gama, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, nenoras ka nors veikti, apatija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas ). Būdingi besikartojantys ligos epizodai, pilnas pasveikimas pasitaiko, tačiau nėra dažnas.

Mąstymo sutrikimai

Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kledesiais ( keisti, neteisingi įsitikinimai ):: persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina esą kontroliuojami, negali valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta sa

avojo ”aš” ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys gelintys skaityti kitų žmonių mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgudžiais. Šie pacienati paprastai nerealiai suvokia savo ligą, bei situaciją.

Emocijų sutrikimai

Jausmai ( emocijos ) šizofrenijos atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė nyksta aukštesnieji jausmai ( gėda, meilė, užuojauta ), sutrinka “emocijų logika”, jos nebeatitinka aplinkos įvikių, pasitaiko prieštaringi jausmai ( ambivalencija ), apsimetimas, paralyžuojantis nerimas.

Valios sutrikimai

Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besaligiškai atlieka, kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius ( stereotipijos ), būna impulsivių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprasčiausių paliepimų ar prašymų.Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.

Kiti simptomai

Šizofrenijos atveju būna suuvokimo sutrikimų – haliucinacijų, dažniausiai klausos, kai girdimi neesami balsai, komentupjantyselgesy, besikalbantys tarpusavyje. Katatorinė šizofrenijos atveju būna įmantrios pozos, vaškinis lankstumas, negatyvizmas. Šizofrenijai būdingi ir negatyvūs simptomai – ryški apatija, kalbos ir jausmų skurdumas arba neadekvatumas, sukeliantis socialinį atsiribojimą ir sutrikdantis prisitaikymą aplinkoje, žymus ir nuolatinis pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, tingumu, pasinerimu į save.

Šizofrenijos formos

Yra žinomos keturios šizofrenijos formos: paranoidinė, heperfeninė, katatoninė, paprastoji ( simlex ).

Paranoidinei formai būdingi kliedesiai, lydimi klausos haliucinacijų. Jausmų, valios ir katatoniniai simptomai neryškūs.

Heperfeninei formai būdingi jausmų sferos sutrikimai, o kl

liedesiai ir haliucinacijos – trumpalaikiai ir fragmentiški. Paciento elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas marieningumas, lėkšta neadevkati nuotaika, grimasos, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Paciento minčių eiga dažnai sunkiai suvokiama.

Katatoninė šizofrenija. Vyrauja nenaturalios pozos, kuriose pacientas išbūna ilgą laiką, susilpnėjas reagavimas į aplinką, atsiradęs susijaudinimas ( išoriškai betikslis aktyvumas ), negatyvizmas ( nemotyvuotas pasipriešinimas visiems nurodymams ), regidiškumas ( nelanksčios pozosišlaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti ),vaškinis lankstumas ( suteiktos rankų, kojų, liemens padėties išlaikymas ). Esant katatoriniam stuporui ligoniai ištisas dienas ra net savaites praguli lovoje, nevalgo ir nešneka.

Parastoji šizofrenija. Retas susirgimas atsirandantis nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, pasireiškiantis nesugebėjimu vykdyti nisuomenės keliamų reikalavimų ir bendru darbingumo sumažėjimu. Didėjant socialiniam skurdumui individas gali prdėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, nebeturi jokio tikslo.

Gydimas

Šizofrenija lėtinė liga, tad jos gydimas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Yra svarbu kiek galima ankščiau pradėti gydimą. Paprastai dderinami keli gydimo metodai – vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai. Tradiciniai ( haloperiodolis, aminazinas ir kiti ) ir naujesni atipiniai ( klozopinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kiti ). Neuroleptikai turi būti vartojami pakankamai ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams, papildomai skiriami ši

iuos reiškinius malšinantys vaistai. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptikų dozės.
Katatoninei šizofrenijos formai gydyti taikoma ir elektroimpulsinė terapija. Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacienta į jam įprastą gyvenimą. Dėl ligos prarastiems darbiniams ir bendravimo įgudžiams atstatyti, taikoma psichosocialinė realibitacija, pacientas ir šeimos nariai yra mokomispecifinių problemų sprendimo įgudžių, įtraukiami į savitarpio pagalbos grupes, taikoma psichoterapija.

Gydymo įstaigos

 Ambulatorijos
 Ligoninės
 Poliklinikos
 Privačios gydymo įstaigos
 Sanatorijos, reabilitacijos centrai
 Valstybinės gydymo įstaigos

Patarimai

Sergant šizofrenija būtina kuo daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo simptomus, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stenktis dirbti, tačiau nepervargti, nevenkti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sytrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškai įvertinti jo galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti.

Profilaktika

Kol nėra žinomos šizofrenijos priežastys, profilaktikos galimybės yra ribotos: genetinis konsultavimas, pastangos mažinti gimdymo traumų tikimybę, mažinti patiriamą stresą rizikos grupėse. Antrinė profilaktika – tai paūmėjimų vengimas. Pagrindinės priemonės yra laiku suteikta pagalba bei ankstyvas bei tinkamas gydyas vaistais, paciento ir šeimos narių mokymas atpažinti paūmėjimo simptomus, šeimos ir individuali psichoterapija.

Leave a Comment