Narkotikai

TURINYS

Įvadas..............................2
Iliuzijos ir haliucinacijos........................3
Priežastys, pasekmės, vartotojai......................4
Psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos.............5
Pagrindinės kategorijos........................5
NARKOTIKŲ RŪŠYS
Heroinas..............................6
Marihuana.............................7
Ekstazi..............................8
Kokainas..............................8
Klijų uostymas............................9
Amfetaminas............................9
Krekas..............................10
LSD..............................10
Kanapės..............................10
Narkotinių medžiagų vartojimo būdai..................10
Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis.................11
Narkotikų vartojimo pasekmės.....................12-14
Narkomanų subkultūra........................14
Narkomanų kategorijos.Narkotikų vartojimo priežastys...........15
Išvados ir pasiūlymai..........................16
Naudota literatūra..........................17 ĮVADAS
NARKOTIKAI – tai tarsi sapnas, kuris leidžia nukeliauti į kitą, savo praeities susikurtą pasaulį ir erdvę.
Narkotikų istorija ir jų skaičius begalinis, kaip ir žmogaus kvailybė. Nuo tokių kasdieninių, kaip ir alkoholis, iki tokių egzotiškų, kaip rohipnolis. Šie gamtos ir chemijos kūriniai užsiima vienu tikslu – žudo žmogaus neuronus, slopina jo jutimus ir mąstymą, tuo sukeldami tr rumpą euforijos pojūtį.
NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti žmogaus organizmą, galinti keisti nuotaiką, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Medžiaga atrodo paprasta, bet jos sukeltas poveikis tikrai stiprus ir žalingas. Tai yra psichotropinės medžiagos, keičiančios žmogaus būseną, psichiką ir elgesį bei kelia pavojų tapti priklausomais nu uo jų. Joms priklauso visi narkotikai, įskaitant ir alkoholį.
Tai kas tada yra narkotikas? Kas jums pirmiausiai ateina į galvą kai pagalvojate apie narkotikus? Amfetaminas, marihuana, kokainas, krekas? Tai dar ne viskas. Narkotikų yra įvairiausių formų, pavidalų ir spalvų. Jų yra ti

ikra daugybė, kad net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui kiekvienų namų vaistinėlėse rasite pilna narkotinių medžiagų: vaistai nuo peršalimo, paracetamolis, aspirinas, mikstūra nuo kosulio. Net kavos ar arbatos puodelyje rasite narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio žmogaus nervų sistemą, kad jaustumėtės energingesni ir žvalesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. ILIUZIJOS IR HALIUCINACIJOS
Išorinį pasaulį žmogus suvokia jutimo organais (regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo) analizatoriais. Elemenatarus pažinimas – pojūtis – sudedamoji suvokimo dalis. Sutrikus suvokimo funkcijai, atsiranda iliuzijos ir haliucinacijos.
Iliuzijos (lot. Illusio – jutimų apgaulė) – tai tikrovėje esančio daikto, objekto, reiškinio ar dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas. Iliuzijas pirmas aprašė ir atskyrė nuo haliucinacijų prancūzų psichiatras J. Eskirolis (1817 – 1838 m.).
Haliucinacija (lot. Hallucinatio – kliedesys) – menamas, tariamas nesamų daiktų, reiškinių, objektų ar dirgiklių suvokimas. Vaizdžiai apie haliucinacijas yr ra pasakęs H. Ey (1934 m.): “ne haliucinacija yra kliedesio dukra, o atvirkščiai, kliedesys yra haliucinacijos posūnis.” Haliucinacijoms būdingas ryškumas ir kintantis intensyvumas. Jos suvokiamos kaip realybė, todėl narkomanas negali kritiškai jų vertinti, jos nesiskiria nuo tikrų garsų, vaizdų bei jutimų. Haliucinacijos terminą pirmasis įvedė 1768 m. S. Sovažas.
Kaip ir iliuzijos, haliucinacijos skiriamos pagal jutimo organus – regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo (taktilinės), visceralinės. Haliucinacjos gali būti elementarios ir sudėtingos (girdimi balsai, regimi daiktai). Dažniausiai tai sukelia amfetaminas, LSD, marihuana. Pasitaiko ir taip, ka
ad žmogus, pavartojęs narkotikų mato kitus žmones, girdi jų grasinimus, jaučia įvairius skonius bei kvapus.
Taip pat jam gali būti haliucinacijos, kurios yra ryškios, vaizdžios, įtikinamos ir turi projekciją išorėje (tikrosios haliucinacijos). Kai jaučia, kaip ant odos, kūno šliaužioja skruzdės, gyvatės, kirmėlės, vabzdžiai ir t.t. (lietimo arba taktilinės haliucinacijos). Žuvų, sliekų, kirmėlių, elektromagnetinių bangų prietaisų jutimas vidaus organuose (žarnyne, skrandyje, plaučiuose) yra visceralinės haliucinacijos. Kai girdi balsus, kurie kabina, šaukia vardu, prikaišioja ir panašiai, vadinamos verbalinės (klausos) haliucinacijos. Ypač dažnai pasitaikančios yra įsakomosios (imperatyvinės) haliucinacijos: kai girdimi balsai, kurie įsakinėja, liepia iššokti iš kokio nors aukšto, nužudyti ką nors, ir žmogus paveiktas narkotikų šiems balsams paklūsta.
Narkomanus dažnai kamuoja įvairios fobijos, obsesijos ir kompulsijos. Tai pasireiškia baime išeiti iš namų, pereiti gatvę, važiuoti automobiliu, mirties baime.
Taip pat jaučiamos įkyrios būsenos – tai liguistos mintys, baimės, veiksmai, kurie užvaldo. Pirmasis aprašė šias būsenas F. Plateris 1617 m.

PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, VARTOTOJAI

Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais. Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Af

fganistanas, Indija (kanapės).
Jei Rytų kulturoje narkotikai nuo seno buvo tradicijų, ypač religinių ritualų, dalis, tai Vakarų kultūrai narkotinių medžiagų vartojimas nebūdingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintame dešimtmetyje – su jais susijusi “gėlių vaikų” laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV, tiek Afrikoje ir Azijoje.
Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ar kanapės, bet ir amfetaminas, LSD, “ekstazi”, heroinas, kokainas.
Tarybiniais laikais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzis.atvo. Deja, iš tiesų taip nebuvo. Tiesa, jog LTSR laikais vartojančių narkotikus žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais “narkomanijos židinys” buvo Lietuvos uostamiestis – Klaipėda. Antrasis miestas po Klaipėdos – Vilnius. Be abejo, Vilnius tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra “kosmopolitiškiausias”, “laisviausias” miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Ir sovietmečiais kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vi
ilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai būdinga ir kitiems miestams. Psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos
Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.
Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos gaminamos specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Catha edulis ir kiti intoksituojančių savybių turinčių augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Prancūzijoje. Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino ir psilocino kai kuriose šalyse nekontroliuojami. Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būna kontroliuojami, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas, dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas. Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ar sportuojant. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (kaip amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos yra kontroliuojamos kaip ir narkotikai (morfijus). Pavyzdžiui, Švedijoje kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų (testosteronas) nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius. Pagrindinės kategorijos
Psichiką veikiančios medžiagos yra grupuojami į:
• kanapes
•opiatrus
• centrinės nervų sistemos stimuliatorius
• medicinoje naudojamas narkotines medžiagas
• haliucinogenus
• dopingines medžiagas ir priemones NARKOTIKŲ RŪŠYS
Narkotikų rūšių yra labai daug: amfetaminas, trankviliantai, kodeinas, marihuana, kokainas, krekas, LSD, ekstazi, kanapės, tirpikliai, morfinas, heroinas, nikotinas, taip pat alkoholis ir klijų uostymas.HEROINAS
POVEIKIS SVEIKATAI: tai yra slopinamasis narkotikas, ypač veikiantis kvėpavimą, todėl jo perdozavus labai nesunku “užmiršti” kvėpuoti, ir aišku mirti. Susileidus heroino, pasireiškia trumpalaikė euforija – švelniai parausta oda, išdžiūsta burna ir apsunksta galūnės. Vėliau tai pereina į pusiau sąmoningą būseną, kai sunku mąstyti ar veikti. Iš pradžių pagyvėjama, paskui apima apatija, mieguistumas, girtumo jausmas. Ant kūno lieka adatų dūrių žymės, akys tampa pavandenijusios, būdingas šniurkščiojimas. Ilgainiui, norint pasiekti tą patį efektą, dozę reikia didinti, įprantama. Nuolat vartojant gresia venų trombozė, širdies ir kepenų ligos, dėl negilaus kvėpavimo bei prastos sveikatos dažnai sergama plaučių uždegimu. Per didelės dozės gali sukelti net mirtį. Gresia protinis atsilikimas, smegenų pažeidimai.
Ko galima rasti pas žmogų, vartojantį heroiną: rudų ar baltų taškuotų miltelių, raudonų ar baltų tablečių ir ampulių, švirkštų, adatų, apdegusių butelių, dangtelių ir šaukštų.
PRIPRATIMAS: tapęs priklausomu žmogus ieško naujos dozės kas kelias valandas. Negavus laiku, ar sumažinus kiekį, pasireiškia narkotinis “pachmas”. Atsiranda nerimas, kaulų ir raumenų skausmai, pradeda krėsti šaltis, pašiurpsta oda. Vėliau prasideda pykinimas, kojų ir rankų traukuliai. Ryškiausiai tai pasireiškia tarp 48 ir 72 abstinencijos valndos. Negavus dozės, viskas praeina maždaug per savaitę. Deja, negavus dozės, silpnos sveikatos narkomanai gali neatlaikyti tokio šoko ir mirti.
ŽINOK!

1. Priklausomybė nuo narkotiko atsiranda nepriklausomai nuo jo vartojimo būdo.

2. Niekada negalima leistis jau naudotu švirkštu.

3. Heroinas ir alkoholis – mirtina dozė.

4. Kelių rūšių narkotikų maišymas “rusiška ruletė” gali baigtis širdies sustojimu, ar kraujo išsiliejimu į smegenis.MARIHUANA
KAS TAI? Tai tabako pavidalo žolės masė, gaunama išdžiovinus augalo Cannavis sativa (kanapės) lapus ir žiedus. Hašišas – labiau koncentruota, sulipinta į “plastiliną”, tos pačios medžiagos masė. “Žolė” rūkoma cigaretėse ar pypkėje. Drausti marihuana JAV pradėjo tuo pat metu, kaip ir kovoti su alkoholiu – 1920 – 1930m. Bet kovoti nepasisekė. Olandijoje ir dabar “žolės” vartojimas legalizuotas, nors tai nėra “nekaltas” narkotikas.
POVEIKIS SVEIKATAI: pagrindinė aktyvi marichuanos medžiaga – delta – tetrahydrocanabinolis – prisiriša prie nervų ląstelių membranų. Dėl to vartojant marihuaną sulėtėja mąstymas, prastėja atmintis, blogiau įsisavinama informacija. Surūkius padažnėja širdies darbas, kyla kraujospūdis, sutrinka koordinacija. Gali atsirasti nepaaiškinama panika, haliucinacijos. Vargina mieguistumas, vyzdžiai tampa išsiplėtę, paraudę maišeliai po akimis, apetitas padidėja, ypač saldumynams, pageltonavę pirštai. Rūkydamas marihuaną gauni 5 kartus daugiau kenksmingų medžiagų negu rūkydamas tabaką. Kad nuo jos kyla kraujospūdis, puikiai matyti iš tamsiai raudonų “apsirūkiusiojo” akių. Gresia anemija, potraukis stipresniems narkotikams, kūdykių defektai.
PRIPRATIMAS: teiginys, kad prie marihuanos nepriprantama yra melas! Tie, kas rūko, dažnai ieško marihuanos neatsižvelgdami į tai, kad dabar jiems trūksta pinigų pavalgyti ar blogai jaučiasi. Tyrimai parodė, kad atsiranda ir fizinė priklausomybė. Norėdami atsikratyti šio įpročio pasaulyje į gydytojus kreipiasi per metus 120000 žmonių.
ŽINOK!
1. Maišant marichuaną su amfetaminais ar kokainu labai dažnėja širdies darbas ir didėja tikimybė ją perkrauti ir susirgti infarktu ar būti suparalyžuotam.
2. Nors niekas neverčia pereiti nuo lengvesnio narkotiko prie sunkesnio, tai dažnai įvyksta, nes asmuo pradėjęs eksperimentus, nebejaučia poreikio saugotis ir trokšta naujų pojūčių.
3. Raudonos akys, kiek sutrikusi orientacija, vilko apetitas arba kikenimas be priežasties, taip pat yra “apsirūkymo” požymiai.EKSTAZI
KAS TAI? Tai cheminis narkotikas, turintis amfetamino, haliucinogeninį poveikį. Dažniausiai vartojamas klubuose, nes suteikia energijos šokti be perstojo nors ir visą parą. Dažniausiai tabletės su įvairiausiais piešinukais. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad ekstazi griauna barjerus tarp žmonių, padeda geriau suprasti vienas kitą, labai panaši į tai, ką septynesdešimtaisiais galvojo apie LSD.
POVEIKIS SVEIKATAI: Fizinis poveikis gali pasireikšti raumenų traukuliais, nevalingu dantų kalenimu, neryškiu regėjimu ir staigiais vyzdžio judesiais. Taip pat gausiai prakaituojama, pakyla kraujospūdis. Narkotikas trukdo kai kurių neuronų veiklą, taigi gali negrįžtamai pažeisti smegenis, sunaikindamas serotiną gaminančius neuronus, ekstazi reguliuoja jautrumą skausmui, miegą, agresiją ir seksualumą. Perdozavus gali sukelti koordinacijos sutrikimus ir netgi suparalyžuoti. Vartojant nedideles dozes – empatijos, kitų supratimo būsena. Vartojant didesnes dozes – perdėtas budrumas, nerimas. Didelės dozės gali sukelti psichologinį pakrikimą, susvetimėjimo ir baimės būseną. Yra būdavę, kad žmonės mirdavo nuo 1 tabletės.
PRIPRATIMAS: Labai panašiai kaip ir kokainas ar sintetiniai amfetaminai. Kadangi suvartojęs ekstazi vartotojas dažniausiai užsiima aktyvia veikla, pasibaigus veikimui, atsiradusį nerimą ir drebulį dažnas slopina raminamaisiais ar alkoholiu.
Ekstazi yra tablečių ir kapsulių pavidalo.
ŽINOK!
1. Ekstazi kelia spaudimą ir labai dehidratuoja organizmą, todėl narkomanas turi dažnai gerti.
2. Didžiausia grėsmė LSD vartotojui gali būti “bloga kelionė”, kuri gali sukelti siaubą, paranoją, ir baigtis šizofrenija. Gali pagalvoti, kad esi paukštis, ir nušokti nuo namo stogo, ar pasijusti, kad degi ugnyje.KOKAINAS
KAS TAI? Narkotikas, gaunamas iš medžio lapų. Tai baltų miltelių pavidalo kokainas, kurį dažniausiai uosto, kartais rūko ir leidžiasi į veną. Arba permatomų kristalų pavidalo krekas, kurį rūko. 1864 m. jis buvo išrastas ir naudojamas kaip vaistas. Jo buvo kiekviename Amerikos prekybos centre. 1910 m. medikai pastebėjo vis daugiau nosies gleivinės pažeidimų, o 1912 m. – pirmuosius 5000 mirusius žmones.

POVEIKIS SVEIKATAI: Kokainas – stimuliuojantis narkotikas. Suvartojus dozę, staigiai juntama euforija, energijos ir pasitikėjimo savimi antplūdis. Tai tęsiasi apie 30 minučių. Tuo metu padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Gali pykinti. Kadangi kokainas trukdo perduoti neuronams informaciją, patekęs į akis gali sukelti aklumą. Taip pat pavartojus jaučiamas pagyvėjimas, pakili nuotaika, išskirtinumo jausmas, skausmo pojūčio praradimas, nosies gleivinė tampa paraudusi. Prie šio narkotiko greitai priprantama, bet labai sunkiai atprantama. Gresia infarktas, gali ištikti panikos priepuoliai. Ilgainiui vartojant sutrinka miegas, atsiranda persekiojimo manija, visiškas apetito praradimas.
Ko randama pas žmogų, vartojantį kokainą: randama baltų miltelių mažuose plastmasiniuose maišeliuose ar folijoje.
PRIPRATIMAS: Gavęs dozę, narkomanas nesustoja kol nesušniaukščia jos visos. Pasibaigus poveikiui, pasijunta silpnas ir palaužtas, todėl trokšta vėl pajusti jėgą. Kokaino vartotojas sako: “tai tampa svarbiau už draugus, šeimą, darbą, maistą.”
ŽINOK!
1. Netiesa, kad prie kokaino nepriprantama.
2. Kokainas silpnina alkoholio poveikį ir padeda greičiau atsigauti nuo heroino poveikio, tačiau kiekvienas kartas sutrumpina gyvenimą.

KLIJŲ UOSTYMAS
POVEIKIS SVEIKATAI: uostant kamuoja pykinimas, apsvaigimas. Žmogaus, uostančio klijus, žvilgsnis yra apsiblausęs ir tuščias. Gresia smegenų, plaučių, kepenų pažeidimai, mirtis uždudus, anemija.AMFETAMINAS
POVEIKIS SVEIKATAI: kamuoja perdėtas budrumas, agresyvumas, isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, apetito stoka, nuolatinis rūkymas, nuovargis, troškulys, drebulys. Kyla haliucinacijos. Didelės ir dažnos dozės gali sukelti paranoją. Gresia mirtis nuo apsinuodijmo, svorio netekimas, smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų pažeidimai.
Ko galima rasti pas žmogų, vartojantį amfetaminą: baltų ir rudų miltelių plastmasiniuose maišeliuose, įvairiaspalvių piliulių ar kapsulių.KREKAS
POVEIKIS SVEIKATAI: iš pradžių jaučiama euforija, po kurios vėliau apima depresija, sugniužimas, abejingumas. Sutrinka kvėpavimas. Gali ištikti staigi mirtis nuo infarkto, protinių galių nusilpimas, paranoja, savižudybės grėsmė.
Ko galima rasti pas žmogų, vartojantį kreką: tai mažų kristalėlių įvairiuose maišeliuose.LSD
POVEIKIS SVEIKATAI: sunkios haliucinacijos, abejingumas, kalbos sutrikimas, šaltos galūnės, stiprus prakaitavimas, metanolio kvapas, vėmimas, juokas ir verksmas, psichopatinis elgesys ir galvos svaigimas. Polinkis į savižudybę, nenuspėjamas elgesys, didelė nelaimingų atsitikimų rizika. Nuolat vartojant pažeidžiamos smegenys.

KANAPĖS
POVEIKIS SVEIKATAI: sensorinių (jutiminių) pojūčių paaštrėjimas, nuotaikos pakilimas, kalbumas. Tačiau kamuoja mieguistumo ir paranojos pojūčiai. Nelaimingų atsitikimų pavojus.
Pas žmogų, vartojantį kanapes, galima rasti tamsios rudos klampios masės ar žolių mišinio, rūkomojo popieriaus. Narkotinių medžiagų vartojimo būdai
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:
1. rūkant arba įkvepiant
2. švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda.
3. ryjant, kai kuriais atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles
4. uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės
Tačiau ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (kanapių derva) netirpsta vandenyje, todėl negali būti švirkščiamas.

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO POVEIKIS

Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančia, slopinančias bei haliucinogenines.
Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko. Norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.
Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir t.t.
Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.
Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas, kai kuriais atvejais net savaites, kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.
Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiu, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną yra sunku gydyti.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PASEKMĖS

Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro – psichologinių ir fizinių, tiek ir makro – socialinių pasekmių. Mikro pasekmės priklauso nuo narkotinių medžiagų:
• Heroinas slopina smegenis, veikia tokius organizmo refleksus, kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Tai žmogų padaro mieguistą, jis nejaučia nerimo is skausmo. Atsiranda stipri psichologinė priklausomybė. Staigiai nustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.
• Ilgalaikis tirpiklių uostymas lemia dėmesio, koncentracijos praradimą, didelę depresiją ir nuovargį. Ilgai vartojami tirpikliai gali pažeisti smegenis, inkstus ir kepenis.
• Kokaino ir kreko poveikis panašus į amfetaminų, tik daug stipresnis. Vartojant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika.
• LSD poveikis įvairus. Pastovus vartojimas lemia visų psichinių susirgimų paūmėjimą, paranojos vystymąsi.
• Ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti stipresnių narkotikų.
• Nuo ekstazi vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmų sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. Ekstazi gali tapti kepenų irimo priežastimi.
• Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jaudrumą, nuo jų .padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra. Poveikiui susilpnėjus, paprastai pasijuntama labai blogai: vyzdžiai lėtai reaguoja į šviesą, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas. Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ar psichinės ligos.

Narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe ir t.t. Atsiranda pseudokolektyvizmo atmosfera tarp “draugų”, kartu vartojančių narkotikus.

Narkotikų vartojmas yra sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus “malonumas”, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomonė – nusikaltimai lemia narkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdingas nusikaltėlių subkultūrai. Dar viena nuomonė – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus, elgesys susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos reikšmės įprasminant gyvenimą.

Narkotikų vartojimo mikro priežastys įvairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusių narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonės vartoja narkotikus, norėdami taip “išspręsti” savo problemas ir sunkumus, pabėgti nuo jų. Rytų kultūroje narkotikų sukeltas pojūtis, ypač jei tai religinio ritualo akimirka, yra įtraukiamas į visą žmogaus patirtį, savotiškai įprasminamas ir tampa tos realybės, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu Vakarų kultūroje narkotikų vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bėga nuo nemalonios ar pereneyg sunkios realybės. Taip narkotikų sukeltas pojūtis neįtraukiamas į visos žmogiškosios patirties kontekstą ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabėgti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrįžti prie to paties pojūčio.

Tai kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug:
• jie neturi rimto užsiėmimo,
• jiems nuobodu,
• jų draugai vartoja narkotikus,
• jie nori šokiruoti tėvus ir draugus,
• jie mėgsta riziką,
• tai yra madinga,
• jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.

Šiandien narkotikų nesunku gauti. Jiems patinka “ta” savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo eksperimentuojančio jaunimo dauguma priklauso 14 – 17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti savo požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą “čia ir dabar”, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą pavartoti narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąji bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – “tai lyg pagalba sau”, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir t.t. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms – ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – t.ai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl jų vaikamas iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias diegė jų tėvai, arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams.

NARKOMANŲ SUBKULTŪRA

Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo.

NARKOMANŲ KATEGORIJOS. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYS

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai) ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį – į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Narkomanijos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė išspręsti realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimo protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės, narkotikų “pasiekiamumo” lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas.
Pasak amerikiečių sociologo R. Mertono , narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir žmonių socialinės sėkmės/nesėkmės suvokimą. Iš tiesų labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikros naujas socialines-ekonomines sąlygas atitinkančios strategijos. Visada socialinių-ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės-ekonominės ir politinės sistemos link.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Didėjant piktnaudžiavimo narkotikais mąstui Lietuvoje ir kylant narkomanijos, o kartu ir AIDS epidemijos grėsmei, kurios pasekmės nenuspėjamos, Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į visus Lietuvos gyventojus: tėvus, jaunimą, visuomenės, mokslo, politikos veikėjus, verslo, žiniasklaidos atstovus, mokytojus, gydytojus, visus, kurie neabejingi savo vaikų, šeimos ir tautos ateičiai, kviesdami susivienyti ir imtis konkrečių narkomanijos prevencijos veiksmų, apjungiant visas bendruomenės jėgas. 2000 m. vyko kongresas “Lietuvos ateitis: į XXI a. be narkomanijos ir AIDS”.
Laikydami ar vartodami narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie jų galite priprasti ir daugiau nebegalėsite be jų normaliai jaustis. Vis daugiau jaunuolių ir net mokyklinio amžiaus vaikų pradeda vartoti narkotikus. Narkotikai platinami mokyklose, gatvėse, diskotekose. Tyrimai parodė, k.ad 1995 metais nelegalius narkotikus šalyje vartojo 3,2 % 15 – 16 metų amžiaus moksleivių, o 1999 metais – jau 15,5 %, iš jų Vilniuje – 22,7 %, Klaipėdoje – net 23,9 % moksleivių. Per paskutinius 5-erius metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų.
Narkotikai kelia grėsmę mūsų mažos tautos išlikimui. Tik narkotikų pasiūlos ir poreikio mažinimas, kova su narkotikų kontrabanda, visuomenės imuniteto narkotikams ugdymas prevencijos programomis bendruomenėje bei visokeriopa pagalba sergantiems narkomanija asmenims, jų integravimas į visuomenę gali sustabdyti šio pragaištingo reiškinio plitimą. Didžiausią dėmesį turime skirti jauniems žmonėms.
Reikia prisidėti prie narkomanijos ir AIDS prevencijos, suvienyti jėgas dėl savo šeimos bei visuomenės narių saugumo ir gerovės, padėti kenčiantiems nuo narkotikų priklausomybės ir prievartos, užkirsti kelią narkotikams mokyklose ir tarp jaunimo.

Naudota literatūra:

Mikalkevičius A., Banaitis V., Kurtinaitis A. “ALKOHOLIZMAS IR NIKOTINIZMAS. Klinika. Gydymas. Profilaktika” Vilnius 1998
Žurnalas “PANELĖ”
Laikraštis “LIETUVOS RYTAS” 2003 sausio mėn.
Laikraštis “VAKARŲ EKSPRESAS” 2003 vasario mėn.
Interneto puslapiai:
http://drugs.dar.lt/
http://narkotikai.tinkle.lt/
http://narkotikai.tik.lt/
http://narkotikai.visiems.lt/
http://narkotikai.ten.lt/
http://eurobendraamziai.visiems.lt/
http://www.sam.lt/ateitis/
http://www.google.com/search?q=narkotikai&btnG=Google+paie%Foka&hl=lt

Leave a Comment