NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinami chemine medžiaga, veikiančia jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas! Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, extasy? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Narkotikai, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagosSintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.
Psichotropinės medžiagos Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances).Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: amfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai; barbitūratai, benzodiazepinai, ekstazi, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų.
Narkotinių medžiagų vartojimo būdai:Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:• rūkant arba įkvepiant, • švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, • ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, • uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės. Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (kanapių derva) netirpsta vandenyje, todėl negali būti švirkščiamas.Narkotinių medžiagų vartojimo poveikisVisos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau. Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau. Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.
Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti.HEROINASKas tai ? Narkotikas gaminamas iš morfino, kuris, savo ruožtu, gaunamas iš Azijos aguonų galvučių. Dažniausiai sutinkamas baltų ar rudų miltelių pavidalo. Tai pačiai grupei priklauso ir opijus bei morfijus. Vartojamas susileidžiant į veną, bet paskutiniu metu dėl klaidingo įsitikinimo jog ”taip sveikiau ir nepriprasi”, vis dažniau rūkomas arba uostomas. Poveikis sveikatai. Tai slopinamasis narkotikas, ypač veikiantis kvėpavimą, todėl jo perdozavus labai nesunku ”užmiršti” kvėpuoti ir aišku mirti. Susileidus ”hero”, pasireiškia trumpalaikė euforija – švelniai parausta oda, išdžiūsta burna, apsunksta galūnės. Vėliau tai pereina į pusiau sąmoningą būseną, kai sunku mąstyti ar veikti. Ilgainiui, norint pasiekti tą patį efektą, dozę reikia didinti. Nuolat vartojant gresia venų trombozė, širdies ir kepenų ligos, dėl negilaus kvėpavimo bei prastos sveikatos (visi pinigai išeina jai griauti) dažnai sergama plaučių uždegimu. Pripratimas. Tapęs priklausomu žmogus ieško naujos dozės kas kelias valandas . Negavus laiku, ar sumažinus kiekį pasireiškia narkotinis ”pachmas”. Atsiranada nerimas, kaulų ir raumenų skausmai, pradeda krėsti šaltis, pašiurpsta oda.Vėliau prasideda pykinimas, kojų ir rankų traukuliai. Ryškiausiai tai pasireiškia tarp 48 ir 72 abstencijos valandos. Negavus dozės, viskas praeina maždaug per savaitę. Deja, nors ”lomkės” atsisakius heroino ne ką stipresnės negu negavus amfetaminų ar alkoholio, silpnos sveikatos narkomanai gali neatlaikyti tokio šoko ir mirti.ŽINOK! 1.Priklausomybė nuo narkotiko atsiranda nepriklausomai nuo jo vartojomo būdo. 2. Niekada negalima leistis jau naudotu švirkštu. 3. Heroinas ir alkoholis -mirtina dozė. 4. Kelių rūšių narkotikų maišymas-rusiška ruletė.(Bet koks ”kaifas” baigiasi, kai sustoja širdis, ar išsilieja kraujas į smegenis).KOKAINASKokainas – tai narkotikas gaminamas iš kokos medžio lapų. Tai baltų miltelių pavidalo kokainas, kurį dažniausiai ousto, kartais rūko ir leidžiasi į veną; arba permatomų kristalų pavidalo krekas, kurį rūko. 1864 m.jis buvo išrastas ir naudojamas kaip vaistas. Jo buvo kiekviename Amerikos prekybos centre! 1910m. medikai pastebėjo nosies gleivinės pažeidimus, o 1912 m. – pirmuosius 5000 mirusių žmonių. Poveikis sveikatai. Kokainas stimuliuojantis narkotikas. Sušniaukus dozę ”užsimarina” nosis. Staigiai juntama euforija, energijos ir pasitikėjimo savimi antplūdis. Tai tęsiasi apie 30 minučių. Tuo metu padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Gali pykinti kadangi kokainas trukdo perduoti neuronams informaciją, patekęs į akis gali sukelti aklumą. Ilgainiui vartojant sutrinka miegas, atsiranda persekiojimo manija, visiškas apetito praradimas.Pripratimas. Gavęs dozę narkomanas nesustoja, kol nesušniaukščia jos visos. ”Pasibaigus poveikiui, pasijunti silpnas ir palaužtas, todėl trokšti vėl pajusti jėgą” – sako kokaino vartotojas”. Tai tampa svarbiau už draugus, šeimą, darbą, maistą, seksą.” Labai stiprus psichologinis prisirišimas nė kiek ne geriau nei ”lomkės”.ŽINOK! 1. Jei kas sako, jog prie kokaino nepriprasi paprasčiausiai meluoja. 2. Kokainas silpnina alkoholio paveikį ir padeda greičiau atsigauti nuo heroino poveikio (bet kiekvienas kartas trumpina gyvenimą).“ŽOLĖ”Žolė – tai tabako pavidalo žolės masė, gaunama išdžiovinus augalo Cannavis sativa (Kanapes) lapus ir žiedus. Hašišas – labiau koncentruota, sulipinta į “plastiliną”, tos pačios medžiagos masė. “Žolė” rūkoma cigaretėse ar pypkėse. Drausti marihuana JAV pradėjo tuo pat metu, kaip ir kovoti su alkocholiu – 1920 -1930m. Bet kovoti nesisekė. Olandijoje ir dabar “žolės” vartojimas legalizuotas, nors negalima teigti, jog tai visai “nekaltas”narkotikas.Poveikis sveikatai. Pagrindinė aktyvi marichuanos medžiaga – delta – 9 tetrahydrocannabinolis – prisiriša prie nervų lastelių membranų. Dėl to vartojant “žolę” suletėja mąstymas, prastėja atmintis, blogiau įsisavinama informacija. “Užrūkius” padažnėja širdies darbas, kyla kraujospūdis, sutrinka koordinacija. Gali atsirasti nepaaiškinama panika, haliucinacijos. Rūkydamas “žolę” gauni 5 kartus daugiau kenksmingų medžiagų negu rūkydamas tabaką! Kad nuo jos kyla kraujospūdis, puikiai matyti iš tamsiai raudonų “apsirūkiusiojo” akių … Pripratimas. Teiginys, kad prie marichuanos nepriprantama – melas. Tie, kas rūko, dažnai ieško “žolės” neatsižvelgdami į tai, kad dabar jiems trūksta pinigų pavalgyti, susimokėti už butą, ar tiesiog blogai jaučiasi! Tyrimai su gyvūliais parodė, kad atsiranda ir fizinė priklausomybė! Norėdami atsikratyti šio įpročio pasaulyje į gydytojus per metus kreipiasi 120000 žmonių.ŽINOK! 1. Maišant marichuaną su amfetaminais ar kokainu labai dažnėja širdies darbas. Didėja tikimybė ją perkrauti ir susirgti infarktu ar būti suparalyžiuotam. 2. Nors niekas neverčia pereiti nuo “lengvesnio” narkotiko prie “sunkesnio”, tai dažnai įvyksta.nes asmuo pradėjęs eksperimentus nebejaučia poreikio saugotis ir trokšta naujų pojūčių. 3. Raudonos akys, kiek sutrikusi orientacija, vilko apetitas arba kikeninimas be priežasties – tai dar ne visi “apsirūkymo” požymiai.ECSTASYEcstasy – tai cheminis narkotikas, turintis ir amfetamino, haliucinogeninį poveikį. Dažniausiai vartojamas klubuose, nes suteikia energijos šokti be perstojo nors ir visą parą. Dažniausiai tablečių su iviariais piešinukais pavidalo. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad XTC griauna barjierus tarp žmonių, padeda geriau suprasti vienas kitą, labai panaši į tai, ką septyniasdešimtaisiais galvojo apie LSD. Tai nepasitvirtino… Poveikis sveikatai. Fizinis poveikis gali pasireikšti raumenų traukuliais, nevalingu dantų kalenimu, neryškiu regėjimu ir staigiais vyzdžio judesiais. Taip pat gausiai prakaituojama pakyla kraujospūdis. Narkotikas trikdo kai kurių neuronų veiklą, taigi gali negrįžtamai pažeisti smegenis sunaikindamas serotiną gaminančius neuronus, XTC reguliuoja jautrumą skausmui, miegą, agresiją ir seksualumą. Perdozavimas gali sukelti koordinacijos sutrikimus, ligą ir galiausiai paralyžių! Pripratimas. Labai panašiai kaip kokainas ar sintetiniai amfetaminai. Kadangi “užsimetęs” “Ekstazy” vartotojas dažniausiai užsiima aktyvia veikla, pasibaigus veikimui, atsiradusį nerimą ir drebulį dažnas “gydo” vartodamas raminamuosius ar alkoholį.ŽINOK! 1.Protingi nuodų nevalgo, o kvailiems siūlau – niekada neryk visko iš karto! Jei tavo toks pasirinkimas, su maža dalele išbandyk, ar nesidarys blogą! 2.XTC kelią spaudimą ir labai dehidratuoja organizmą, todėl narkomanas turi dažnai gerti, o jei pasidaro blogą – ataušinti galvą, trumpam sustoti. 3. Didžiausia grėsmė LSD vartotojui – “bloga” kelionė kuri gali sukelti siaubą, paranoją, ir baigtis šizofrenija. Gali pagalvoti, kad esi paukštis, ir nušokti nuo namo stogo, arba pasijusti degąs ugnyje.