Narkotikai

NARKOTIKAI
REFERATAS

Tikrino: mokytoja I. Gimbutienė

Vilnius, 2003

Narkomanija
Narkotinės medžiagos, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją, ir euforiją – padidėjusio aktyvumo, nenatūraliai pakilios nuotaikos, sumažėjusio kritiškumo būseną. Pasaulinės sveikatos organizacijos klasifikacija pateikia šias narkotikų sukeliamas narkomanijas: morfinizmą (sukelia narkotiniai analgetikai, arba opiatai), barbitūromaniją (migdomieji vaistai, arba barbitūratai), alkoholizmą (raminamieji vaistai ir alkoholis), kokainizmą (kokainas), hašišizmą (hašišas, arba marihuana), amfetaminizmą (amfetaminai), Khat tipo narkotikų ir haliucinogenų bei opiatų antagonistų sukeliamą narkomaniją.
Morfinas. Svarbiausias iš narkotinių analgetikų, arba opiatų, yra morfinas. Jis, kaip ir kodeinas, yra natūralus opijaus alkaloidas. Oppijus – išdžiūvusios sultys, kurios išteka iš įpjautų nesubrendusių migdomųjų aguonų galvučių. Jame yra ~ 12% morfino. Iš morfino gaunamas pusiau sintetinis pakaitalas heroinas, kuris už morfiną veikia stipriau ir yra nuodingesnis. Morfinizmą gali sukelti visi opiatai, bet greičiausiai – heroinas. Opiatų sukeltai narkomanijai būdinga labai didelė tolerancija, ji mažėja padarius pertrauką. Narkomanams atsiranda stipri psichinė ir fizinė priklausomybė. Dėl pirmosios nuolat kamuoja stiprus troškimas gauti ir pavartoti narkotiką. Dėl fizinės priklausomybės gyventi be narkotiko tampa neįmanoma. Geidžiamu metujo nepavartojus, po 8 – 10h atsiranda abstinencijos rreiškinių, kurie gali trukti ne iki 2 savaičių. Tuomet narkomanas gausiai prakaituoja, ašaroja, jam varva nosis, jį krečia šaltis, vargina karščio protrūkiai, kaulų ir raumenų skausmai, raumenų mėšlungis. Gali prasidėti pykinimas, vėmiams, viduriavimas, sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla; narkomanas gali net mi

irti. Opiatų sukeliami pakitimai kenkia sveikatai. Dėl to fiziškai išsenkama, organizmas ima stokoti vitaminų, tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Narkomanai dažniau serga tuberkuliozę, plaučių uždegimu, dažniau nuo jų miršta. Jei opiatais piknaudžiauja nėščiosios, jų naujagimiai gimsta mažesnio svorio, lėčiau auga, jiems gali atsirasti abstinencijos reiškinių; naujagimis mažiau valgo, dažnai verkia, kartais vemia, viduriuoja, gali atsirasti traukulių. Kartais morfinistai, apsinuodiję opiatais, ypač heroinu, miršta. Tai dažniausiai įvyksta tada, kai po ilgesnės pertraukos pradedamas vartoti narkotikas ir įsišvirkščiama anksčiau vartota dozė, neatsižvelgiant į sumažėjusią toleranciją. Opiatų vartotojai apsinuodija ir tada, kai kartu su opiatais vartoja kitokius centrinę nervų sistemą slopinančius vaistus.
Migdomųjų vaistų sukelta narkomanija (barbitūromanija ) pagal vystymosi greitį ir padarinius dar pavojingesnė už morfinizmą. Barbitūromanijai būdinga tolerancija, psichinė ir fizinė priklausomybė. Nustojus juos vartoti, attsiranda abstinencijos reiškinių: nemiga, silpnumas, nervingumas, nevalingai trūkčioja rankos ir pirštai. Kartais prarandama sąmonė, atsiranda haliucinacijų, kyla traukulių, panašių į nuomario traukulius. Abstinencijos sukeliami reiškiniai gali turkti net 4-5 savaites, juos sunkiau gydyti, jie gali būti pavojingi gyvybei. Ėmus piknaudžiauti migdomaisiais, greitai mąžta darbingumas, silpsta dėmesys. Slopinamas organizmo imunitetas. Narkomanas tampa neatsparus infekcijai: odoje atsiranda pūlinių, bėrimų, blogai gyja žaizdos. Oda įgyja blyškiai pilką atspalvį, plaukai netenka blizgesio. Barbitūratai pažeidžia smegenų ląsteles, dėl to greitai sunyksta intelektas, narkomanas tampa silpnapročiu. Barbitūromanas būna ap
psileidęs, nenuovokus prastai atsimena nesenus įvykius, kartais tampa piktas, agresyvus, nepaiso etinių ir moralinių normų. Dažnai atsiranda daug nervų sistemos sutrikimų: silpnėja refleksai, sutrinka kalba, eisena, judesių koordinacija. Kartais pažeidžiamos kepenys, širdies raumuo, kyla skrandžio gleivinės uždegimas, slopinama kraujo gamyba. Barbitūromanai nusižudo 60 – 80 kartų dažniau, narkotikų nevartojantys žmonės.
Trankiviliantai. Iš raminamųjų vaistų narkomaniją gali sukelti trankviliantai. Greičiausiai ją sukelia piknaudžiavimas meprobamatu, gana greitai – benzodiazepino dariniais. Trankviliantų sukeltai narkomanijai būdinga tolerancija, psichinė ir fizinė priklausomybė. Neretai jie vartojami su migdomaisiais vaistais arba alkoholiu; tokiais atvejais gali būti ūmiai mirtinai apsinuodyta.
Kokainas – vienas nuodingiausių vietinių anestetikų. Jis, be vietiškai anestizuojančio poveikio, pasižymi apetitą mažinančiu, simpatomimetiniu veikimu; didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų jėgą ir dažnį, deguonies poreikį širdies raumenyje, stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Piknaudžiaujantiems kokainu vystosi narkomanija (kokainizmas), kuriai būdinga labai stipri psichinė priklausomybė, sunkios pasekmės. Senka organizmo psichinės ir fizinės jėgos, mažėja atsparumas infekcijai, sparčiau senstama. Dėl kokaino poveikio tarpcentriniams slopinimo procesams smegenyse kokainistas esti agresyvus, linkęs į lytinius ekscesus, iškrypimus. Ilgai piknaudžiaujantys kokainu vyrai tampa impotentais. Kokainas gali nepataisomai pažeisti smegenų ląsteles; tai sukelia ūmines psichozes, kartais net silpnaprotystę. Per sujaudinimo būklę kokainistas gali mėginti nusižudyti. Kokainas didina arterinį kraujospūdį. Dėl to kokainistams smegenyse gali išsilieti kraujas, o dėl padidėjusio deguonies poreikio širdies raumenyje juos ga
ali ištikti miokardo infarktas, gali sutrikti širdies ritmas, įvykti staigi mirtis.
Hašišas. Piknaudžiavimas hašišu (marihuana) sukelia hašišizmą. Jam būdinga silpna tolerancija ir vidutiniška arba stipri psichinė priklausomybė. Dažnėja pulsas, parausta akys, pabrinksta vokai. Rūkantiems hašišą dėl vietiškai dirginančio poveikio pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai, prasideda jų uždegimai, gali susiaurėti bronchai. Hašišas gali skatinti plaučių vėžio atsiradimą. Jis slopina imunitetą, gali pažeisti kepenis, regos nervą ir tinklainę, sumažinti kraujyje gliukozės kiekį, sutrikdyti lytines funkcijas. Gali sukelti psichozėms būdingų psichikos sutrikimų: sumišimą, baimę, paniką. Kartais išryškėja psichikos ligos, iki tol buvusios latentinės. Jei hašišą vartoja nėščioji, gali sutrikti nėštumo ir gimdymo eiga. Vienas pavojingiausių hašišizmo padarinių yra tas, kad rūkantis hašišą vėliau dažniausiai pradeda vartoti gerokai sunkesnius padarinius sukeliančius narkotikus.
Amfetaminai (fenilalkilaminai) – amfetanimas, netamfetaminas, metilfenidatas, fenmetrazinas, kaip ir kokainas, mažina apetitą, veikia simpatomimetiškai: didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų jėgą ir dažnį, deguonies poreikį širdies raumenyje, stimuliuoja centrinę nervų sistemą, sukelia euforiją. Piktnaužiavimas jais sukelia amfetaminizmą. Jam būdinga silpna, iš lėto atsirandanti tolerancija, dažniausiai nestipri psichinė priklausomybė. Narkomanas psichiškai ir fiziškai išsenka (mažai valgo, miega), jam gali atsirasti psichikos sutrikimų (darosi nervingas, dirglus, kamuoja baimė, persekiojimo idėjos). Kartais ištinka insultas, miokardo infarktas, sutrinka širdies ritmas, gali staigiai mirti. Pasibaigus amfetaminų psichostimuliuojančiam veikimui, atsiranda į abstinencijos re
eiškinius panašių pakitimų: didelis nuovargis, nervingumas, raumenų ir sąnarių skausmų. Ilgai piktnaudžiaujantiems amfetaminais gali atsirasti ir ilgalaikių psichikos sutrikimų.
Khat tipo narkotikai. Piktnaužiaujantiems haliucinogenais atsiranda narkomanija, kuriai būdinga tolerancija ir įvairaus stiprumo psichinė priklausomybė. Pasibaigus LSD – 25 veikimui gali apimti nerimas, baimė, nervingumas. Piktnaužiaujant haliucinogenais, gali atsirasti ilgai trunkančių psichikos sutrikimų, kurie kartais kartojasi net po kelių mėnesių, kai preparatas seniai nebevartojamas. Haliucinogenai gali išprovokuoti psichikos ligas. Eksperimentiškai nustatyta, kad LSD – 25 gali neigiamai paveikti paveldimumą, sukelti apsigimimų. Labai didelės LSD – 25 dozės gali sukelti kvėpavimo centro paralyžių.
Analgetikai. Narkotinių analgetikų antagonistai medicinos praktikoje vartojami, kai ūmiai apsinuodijama narkotiniais analgetikais; į švirkštus jų, morfinistui atsiranda abstinencijos reiškinių. Piktnaudžiavimas narkotinių analgetikų antagonistais gali sukelti specifinę narkomaniją, kuriai būdinga tolerancija kai kuriems jų sukeliamiems efektams, psichinė ir fizinė priklausomybė.
AIDS. Daug komplikacijų narkomanams gali kilti ir dėl to, kad narkotikai dažniausiai švirkščiami nesteriliais švirkštais; po oda ir raumenyse gali atsirasti pūlinių, prasidėti venų trombozė, uždegimas, kraujo užkrėtimas, netgi stabligė. Keisdamiesi švirkštais, narkomanai gali užsikrėsti virusiniu hepatitu, sifiliu, AIDS. Visos narkomano mintys esti sutelktos į tai, kaip ir kur gauti narkotiko. Dėl to blėsta kitokie jo norai, poreikiai, mažėja interesų, energijos, netenkama kritiškumo ir reiklumo sau. Mažėja protinis ir fizinis darbingumas. Per abstinenciją arba po ilgai trukusio narkotikų vartojimo narkomanas iš viso negali dirbti. Juodojoje rinkoje narkotikai brangiai kainuoja, todėl narkomanai pradeda vogti, apiplėšinėti. Apsvaigusius narkotikais dažnai ištinka nelaimingi atsitikimai. Daug lėšų valstybei tenka išleisti narkomanų gydymui, socialinei reabilitacijai.
Lietuvoje labiausiai paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotiniais analgetikais, migdomaisiais vaistais, trankviliantais. Plinta piktnaudžiavimas kitokiais vaistais, toksiškomis medžiagomis, kurios nesukelia tipiškos narkomanijos, bet apsvaigina ir apkvaišina.

LITERATŪRA

1. Medicinos enciklopedija 2, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius 1993. Jūratė Tomulaitienė.

http://narkotikai.tinkle.lt/
http://www-1.ipc.lt/Raseiniu/Kalno/Sorakas/html/narkotikai%20jau%20lietuvoje.htm
http://www.narkotikai.visiems.lt/

Narkotinės medžiagos 2
Morfinas. 2
Migdomųjų vaistų sukelta narkomanija 2
Trankiviliantai. 2
Kokainas 3
Hašišas. 3
Amfetaminai 3
Khat 3
Analgetikai. 3
AIDS. 3

Leave a Comment