Narkotikai, ju zala ir pan.

Narkotikai

Narkotikų istorija ir jų skaičius begalinis, kaip ir žmogaus kvailybė. Nuo tokių kasdieninių, kaip alkoholis, iki tokių egzotiškų, kaip rohipnolis. Šie gamtos ir chemijos kūriniai užsiima vienu – žudo žmogaus neuronus, slopina jo jutimus ir mąstymą, tuo sukeldami trumpą euforijos pojūtį.

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga, veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kiitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas!
Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, “Extasy”? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taaip pat yra narkotikai.
Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “Extasy” – labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis. Jus gali įsukti uždaras ra

atas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėlė geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .
Narkotikai, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos
Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.
Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios chheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.
Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.
Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.
Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų ga
amybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhydride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.
Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.

Į XXI a. BE NARKOMANIJOS IR AIDS

Didėjant piktnaudžiavimo narkotikais mastui Lietuvoje ir kylant narkomanijos, o kartu ir AIDS epidemijos grėsmei, kurios pasekmės nenuspėjamos, Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į visus Lietuvos gyventojus: tėvus, jaunimą, visuomenės, mokslo, politikos veikėjus, žiniasklaidos, verslo atstovus, mokytojus, gydytojus, socialinius, meno, kultūros darbuotojus, visuomenės organizacijų ir savivaldybių vadovus, visus, kurie neabejingi savo vaikų, šeimos ir tautos ateičiai, kviesdama susivienyti ir imtis konkrečių narkomanijos prevencijos veiksmų, apjungiant visas bendruomenės jėgas ir kviečia dalyvauti bei padėti rengti kongresą” Lietuvos ateitis:į XXI a. be narkomanijos ir AIDS” 2000 metų rugsėjo 19 dieną.

Narkotikai kelia grėsmę mūsų mažos tautos išlikimui. Tik narkotikų pasiūlos ir

r poreikio mažinimas, kova su narkotikų kontrabanda, visuomenės imuniteto narkotikams ugdymas prevencijos programomis bendruomenėje bei visokeriopa pagalba sergantiems narkomanija asmenims, jų integravimas į visuomenę gali sustabdyti šio pragaištingo reiškinio plitimą. Didžiausią dėmesį turime skirti jauniems žmonėms.

Vis daugiau jaunuolių ir net mokyklinio amžiaus vaikų pradeda vartoti narkotikus. Narkotikai platinami mokyklose, gatvėse, diskotekose. Epidemiologiniais tyrimais pagrįsta, kad 1995 metais nelegalius narkotikus šalyje vartojo 3,2 procentai 15 -16 metų amžiaus moksleivių, o 1999 metais – jau 15,5, iš jų Vilniuje – 22,7, Klaipėdoje – net 23,9 procentai moksleivių. Mokyklose ypač plinta narkotikų rūkymas – kanapių preparatų, heroino.

2000 metais atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad diskotekose ir kitose pasilinksminimo vietose narkotikus vartoja net 50 procentų jaunuolių, priklausančių įvairioms socialinėms gyventojų grupėms, tarp jų ir akademinis jaunimas. Čia taip dažniausiai vartojami kanapių preparatai, sintetiniai narkotikai, heroinas.

Narkomanija sukelia sunkias socialines bei medicinines pasekmes. Vis daugiau tarp intraveninių narkomanų tampa ŽIV viruso nešiotojais. Tai sudaro daugiau nei 60 procentų visų diagnozuotųjų. Registruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius nuo 1990 metų (76) iki 1999 metų (701) išaugo net 9 kartus. Į nusikaltimus įtraukiami vaikai. Nusikalstamumas tarp vaikų sparčiai didėja.

Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė suformavo narkotikų kontrolės ir narkotikų prevencijos teisinius pagrindus. Lietuva tapo visų Jungtinių Tautų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės konvencijų nare, įkūrė pagrindines narkotikų kontrolės ir koordinavimo struktūras. Lietuvos Respublikos Seimas nuo 1997 iki 2000 metų priėmė pagrindinius įstatymus, už
žtikrinančius Jungtinių Tautų konvencijų įgyvendinimą šalyje: Narkologinės priežiūros, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės, 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijos ratifikavimo, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės, atitinkamai papildė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą dėl atsakomybės už nelegalią psichotropinių medžiagų, bei narkotinių, psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 metais patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą iki 2003 metų, kurioje numatyti artimieji ir tolimieji tikslai bei narkomanijos prevencijos užduotys. Numatytos strateginės priemonės tarpžinybinio koordinavimo, narkotikų sukeliamų pasekmių monitoringo, pirminės narkomanijos prevencijos, narkomanų gydymo, reabilitacijos, narkotikų kontrolės pajėgumams stiprinti. Patvirtintos kitos valstybinės programos: Nacionalinė sveikatos programa, Tabako kontrolės, Alkoholio kontrolės, kuriose taip pat numatytos priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo tarp vaikų ir jaunimo prevencijos priemonės.

Lietuvos vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos stengiasi apjungti savo jėgas, ieško bendrų sprendimų. Lietuvos specialistai – vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, rengia projektus, aktyviai dalyvauja tarptautinėse programose bei ieško lėšų narkomanijos prevencijos, gydymo, narkotikų kontrolės priemonių tobulinimui. Lietuva įgyja naujos – teigiamos Europos ir pasaulio patirties.

Lietuvai pasirengimo į Europos Sąjungos nares laikotarpiu keliami ypatingi reikalavimai. Europos Sąjungos kovai su narkotikais 2000 – 2004 strategijoje atkreipiamas dėmesys į būtinumą vykdyti bendruomenių narkomanijos prevencijos programas. Nurodoma, kad ypatingas bendruomenių dėmesys turi būti skiriamas visuomenės sveikatos programoms, o šių programų prioritetu turi būti narkomanijos prevencija. Narkomanijos prevencijos klausimai iki šiol susilaukė reikiamo dėmesio tik kai kuriose savivaldybėse.

Dar kartą visus kviečiu prisidėti prie narkomanijos ir AIDS prevencijos, suvienyti jėgas dėl savo šeimos bei visuomenės narių saugumo ir gerovės, padėti kenčiantiems nuo narkotikų priklausomybės ar prievartos, užkirsti kelią narkotikams mokyklose ir tarp jaunimo, dalyvauti kongrese. Iš anksto dėkoju už Jūsų pastangas. Tai labai svarbus indėlis siekiant apsaugoti vaikų ateitį ir įgyvendinti mūsų tautos siekį – į XXI a. BE NARKOMANIJOS IR AIDS.
Sveikatos apsaugos ministras
RAIMUNDAS ALEKNA

MINTYS APIE TAI
Po kiek laiko tau reikės narkotikų ne tam, kad pajaustum kaifą, o tam, kad jaustumeisi normaliai. Kuo toliau, normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau.
(narkomanas)
Narkotikų vartojimo padarinius sunku numatyti. Jie dvigubai pavojingesni todėl, kad nelegalūs narkotikai yra visiškai neaiškūs
(narkomanų konsultantas)
Kartais atrodo, kad pasaulis užgriūva ant tavęs, o kai išgeri amfetaminų kelioms valandoms pakyli virš visko. Tai – tarsi trumpos atostogos
(septyniolikmetis)
Kanapės šiek tiek skiriasi nuo kitų narkotikų, bet dažnai jomis prasideda slydimas į pakalnę
(policininkas)
Ar norėtumėte skristi lėktuvu, žinodami, kad lakūnas prisirūkęs marihuanos?!
(narkomanų konsultantas)
Kokainas – pelningiausia nelegali prekė pasaulyje
(muitininkas)
Žmonės vartoja Ekstazi dėl malonumo. Jei neturi darbo, turi kuom nors užsiimti.
(Šešiolikmetis)
Žiniasklaida išgarsino Ekstazi kaip džiaugsmą teikiantį narkotiką, bet iš tikrųjų jis gali tapti mirties priežastimi
(policininkas)
Ar pažįstu tokį, kuris vartoja heroiną? Visi, kuriuos pažinojau, mirė
(35 metų buvęs narkomanas)
Pripranti labai greitai. Nespėji susivokti, o jau esi narkomanas
(heroino vartotojas)
Dviejų aspirino tabletės dydžio LSD tablečių pakaktų milijonui žmonių sujaukti protą
(narkomanų konsultantas)
Žmonės įjunksta į LSD todėl, kad pirmas kartas nepaprastai puikus. Visur blyksi šviesos, ant užuolaidų šoka įvairios figūros – taip nuostabu. Vėliau vis mėgini dar kartą patirti tą patį. bet nebepavyksta.
(šešiolikmetė)
Jei neuostau, užpuola depresija
(keturiolikmetis)
Niekad netiki, kad nuo jų gali mirti, niekad nemanai, kad taip atsitiks tau
(keturiolikmetis po draugo laidotuvių)
Kai kas vartoja narkotikus todėl, kad visi pažįstami ir draugai vartoja, labai sunku atsispirti
(penkiolikmetė)
Rizika traukia, žmonėms patinka rizikuoti
(narkomanų konsultantas)
Narkotikus vartoji todėl, kad verčia draugai arba susipyksti, išsiskiri su kuo nors, miršta artimas žmogus, tada jautiesi prislėgtas ir prisimeni girdėjęs, kad narkotikai pataiso nuotaiką
(penkiolikmetis)
Atrodo lyg venomis tekėtų auksinė ugnis. Su tokia pagunda nelengva kovoti
(narkomanas)
Man priklausomybė nuo narkotikų reiškia, kad esi visiškoje jų valdžioje. Jų reikia, kad išvis galėčiau ką nors veikti. Nebegaliu valdytis. Atsikeliu ryte ir skaičiuoju minutes, kai galėsiu gauti savo dozę
(narkomanas)
Niekad nemaniau, kad man taip gali atsitikti. Pirmiausia net nemaniau vartoti narkotikus. Tik kartą pabandyti. Vėliau nesitikėjau tapti nusikaltėliu. Bet ir vartojau, ir tapau.
(šešiolikmetis)
KAIP ATPAŽINTI, KAD TAVO DRAUGĖ(-AS) VARTOJA NARKOTIKUS?
– jis visada dėvi drabužius ilgomis rankovėmis;
– gali juoktis be priežasties 10-15 minučių;
– vyzdžiai šviesoje labai išsiplėtę (arba mažiukai), o akys apsiblaususios ir stiklinės;
– dažnai susierzina dėl niekų, šaukia ir nervinasi;
– prašo ar skolinasi pinigų savoms išlaidoms, bet nelabai gali pasakyti konkrečiai kokioms;
– staiga nustoja kreipti dėmesį į savo išvaizdą, pasidarė abejingas higienai;
– užsidaro savo kambaryje ar vonioje ilgesniam laikui, nebendrauja;
– miega per pamokas
– praleidinėja pamokas ir slepia tai nuo tėvų;
– reguliariai lankosi diskotekose ir naktiniuose klubuose be tėvų žinios leidimo arba prieš jų valią;
– kartais vienas ar su draugais ištuština šaldytuvą, suvalgydamas ir tai, ko niekad anksčiau nevalgydavo;
– suvalgo labai daug maisto. Po to jis eina miegoti arba guli lovoje.
Jeigu jam tinka vienas ar du iš šių teiginių, tai dar nieko nereiškia. Tačiau reikia susirūpinti, jei galite patvirtinti daugiau negu 4 šiuos teiginius. Galbūt jis turi psichologinių problemų, kurias imasi spręsti narkotikų pagalba. Niekas negali garantuoti ar jis netaps baisios priklausomybės nuo narkotikų auka!

NARKOTIKŲ ŽALA ORGANIZMUI

Smegenims (1)
Sutrikdo deguonies tiekinią į smegenis, todel žūsta pilkoji
smegenų medžiaga.

Širdžiai(2)
Gali sukelti kraujagyslių, širdies raumens uždegimą.

Kepenims (3)
Sutrikdoma kepenų funkcįja. Nuodijamas organizmas.

Virškinimo sistemai (4)
Sekina organizmą Šalina kalcį, todėl genda dantys. Netenkama apetito, todel mažėja kūno svoris. Nusilpsta imuninė sistema, todėl prarandamas atsparumas infekcinėms ligoms.

Kaulų čiulpams (5)
Naikina kaulų čiulpus, o kartu ir kraujo ląsteles, nes kaulų
čiulpai yra pagrindinis kraujodaros organas.

Lytinei sistemai (6)
Mažina lytinį potraukį, sutrikdo menstruacijų ciklą, sukelia
negrįžtamus chromosomų pokyčius.

BENDRIEJI NARKOTIKŲ VARTOJIMO POŽYMIAI

Staigūs nuotaikos pokyčiai – žmogus tai laimingas, tai išsekęs ir paniuręs, apetito praradimas ir tiesėjimas, nuolatinis nuovargis, nebūdingi pykčio protrūkiai;
žmonių šalinimasis, uždarumas;
bėgimas iš pamokų;
bendravimas su vyresniais už save jaunuoliais, pablogėjusi atmintis, haliucinacijos, abejingumas mokslui, darbui, seniems draugams, pomėgiams, sportui, nemiga naktį, mieguistumas dieną, nesirūpinimas savo išvaizda;
nuolatinė pinigų stoka ir bandymas pasiskolinti, elgetauti, melas ir vagystės;
kvepalų, smilkalų ar skutimosi losjono vartojimas narkotikų kvapui paslėpti;
paraudusių akių, išsiplėtusių ar susitraukusių vyzdžių slėpimas po saulės akiniais;
narkomanų žargonas, dideli plastiko buteliai nupjautu dugnu, sulenkti vamzdelai, daugybė degtukų ar žiebtuvėlių, apdegusi folija, švirkštai, tabletės, neįprasti milteliai.

Nelengva atpažinti asmenį, kuris vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas. Skirtingi narkotikai
žmones veikia įvairiai, todėl ir jų elgesys kinta nevienodai. Narkotikų vartojimo faktą galima patvirtinti arba paneigti naudojantis vaistinėje parduodamais vienkartiniais testais. Užlašinę tiriamo asmens šlapimo ant specialaus reagento, po 5 min. sužinosite atsakymą.

(jeigu reikia nuotrauku vaida@brunetka.ru)

Leave a Comment