Narkotikai musu gyvenime

BENDROS ŽINIOS APIE NARKOTINES MEDŽIAGAS

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojant. Labiausiai iš tokių medžiagų žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų, ir nikotinas, esantis tabako stiebuose bei lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu.
Narkotinės medžiagos (narkotikai) – tai organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei suukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.
Narkotinių medžiagų poveikis organizmui priklauso nuo vartojamos medžiagos rūšies, kiekio, individualių žmogaus organizmo savybių. Pagal poveikį jos skirstomos į slopinamąsias, stimuliuojamąsias ir haliucinogenines.
Narkomanija – (gr. narke – suakmenėjimas, + manija – beprotybė, aistra) – tai liga, pasireiškianti potraukiu nuolat vartoti narkotikus, kai sutrinka žmogaus psichinė ir fizinė būklė.
Narkomanas – asmuo, priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Narkotikų vartojimo priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių viena su kita susijusių prriežasčių – biologinių, psichologinių ir socialinių. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Minėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį po

olinkį į narkomaniją, kita vertus, narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nė vieno išvardyto veiksnio.

Biologinės priežastys
Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos genetiškai pakitus smegenų chemijai, atsiranda potraukis psichoaktyvioms medžiagoms. Tokie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni, emocinei įtampai sumažinti ieško narkotikų.
Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, dažniau paveldi psichologinį polinkį į priklausomybę.

Psichologinės priežastys
Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas. Paminiu keletą jų.
Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiau negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir suvokus, jog idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl too jaučia nuolatinį diskomfortą.
Noras išsiskirti iš kitų. Kai kuriems žmonėms patinka ir įdomu, kai jiems rodomas didesnis dėmesys negu kitiems.
Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.
Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai ir

r visuomenei nuolat stiprėja, todėl narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.
Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė dažnai yra plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai ir tarsi švytuoklė svyruoja tarp šių dviejų kraštutinumų. Kaltę bando suversti tėvams, draugams. Su tokiais žmonėmis bendraujant labai svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą.
Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja asmenys, kurie jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijunta pilnaverčiai.
Jausmų reguliavimas. Rinkdamiesi narkotikus, jaunuoliai dažniausiai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori nuslopinti. Pvz., pykčio, gėdos, pavydo, baimės jausmų padeda atsikratyti slopinamieji narkotikai. Stimuliatoriai, tokie kaip amfetaminas, efedronas (džefas) ir kokainas, padeda nuslopinti depresijos bei beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės – nuolatinį nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų.
Suaugusių elgesio mėgdžiojimas – tai noras greičiau tapti suaugusiam.

Socialinės priežastys
Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų. Ir jų valdyti.
Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba priešingai – skiriamas per didelis dė

ėmesys ir globa. Tada daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais protrūkiais, užsisklendimu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį.
Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas.
Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimoje, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose nuolat girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais paauglystėje, nes seka tėvų pavyzdžiu.
Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Noras būti pripažinta, yra labai stiprus veiksnys. Paauglystėje didelę įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas.
Neteisingas požiūris į narkotikus. Manoma, kad kenkia tik “stiprūs” arba intraveniniu būdu vartojami narkotikai.
Smalsumas. Noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus. Tai viena svarbesnių priežasčių.
Mada. Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti jaunimo lyderių pavyzdžiu.
Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Paaugliai, gyvenantys bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu, dažnai keičiama gyvenamoji vieta, didelis nusikalstamumas, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais.
Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio leidimo forma.
Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų iš
šmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai nuo jų priklausomas.
Alkoholių ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę dažniau juos vartoti.
Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai.
Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje. Mokiniai turintys daug laisvo laiko, kurį praleidžia ieškodami nuotykių.
Reikia pabrėžti, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių būvimas didina galimybę tapti priklausomam nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio.

Priklausomybės vystymasis

Pagal narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą bei priklausomybės nuo jų vystymąsi skiriami šie narkotinių medžiagų vartojimo etapai:
· Eksperimentinis – asmuo, pavartojęs narkotikų vieną ar kelis kartus, po to gali jų ir nevartoti, tačiau tai nereiškia, kad jis netaps narkomanu;
· Nereguliarus – narkotikai vartojami ne nuolatos, vystosi psichinė priklausomybė.
· Reguliarus(piktnaudžiavimas) – narkotikai vartojami nuolat, išsivysto psichinė ir vystosi fizinė priklausomybė.
· Priklausomybė – po ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo atsiranda stiprus potraukis (psichinis ir fizinis) vartoti narkotikus, žmogus suserga narkomanija.
Tolerancija – tai susilpnėjusi organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Norėdamas pajusti tokį pat efektą, žmogus turi vartoti vis didesnį narkotinės medžiagos dozę. Narkotikų teikiamas malonumas vis mažėja, o nemalonūs reiškiniai darosi vis ryškesni ir skausmingesni. Žmogų pradeda kankinti abstinencijos sindromas.
Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis vartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai-somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, prasideda traukuliai, haliucinacijos, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta.
Psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda nuo pirmo narkotinės medžiagos pavartojimo ir pasireiškia potrukiu ją vartoti. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Pasibaigus narkotikų poveikiui, žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis. Ši priklausomybė gali būti tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje narkotinės medžiagos vartojamos, nes bendravimas tokiose grupėse yra beveik toks pat svarbus kaip ir pats apsvaigimas. Sustiprėjus psichiniai priklausomybei, pradedama svaigintis ir po vieną.
Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškiais psichiniai ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Nemalonius reiškinius panaikina nauja narkotiko dozė. Jei organizmas negauna narkotiko, vystosi abstinencijos sindromas.
3 diagrama. Psichinės ir fizinės priklausomybės vystymasis.

Skiriami keli narkotikų vartojimo etapai, kurių metu keičiasi žmogaus psichika ir organizmo reakcija į narkotikus. Žmogui, pradėjusiam vartoti narkotikus, paprastai užtenka mažų narkotinių dozių, kad pasiektų ryškų psichinės būsenos pasikeitimą – euforija (stiprų malonumo pojūtį), energijos antplūdį ar pojūčių ir suvokimo pokytį (efektas priklauso nuo konkretaus narkotiko). Kartais po pirmųjų bandymų ryškaus pasikeitimo nepasiekiama – nauji įspūdžiai nesuprantami ir sunkiai įvardijami arba narkotikai sukelia šalutinį, nelaukiamą efektą – vėmimą(vartojant heroiną) ar stiprias nemalones haliucinacijas (vartojant LSD). Tačiau po kelių bandymų greitai išmokstama pasirinkti tinkamą dozę ir patirti laukiamą teigiamą efektą – euforinę būseną. Ši būsena sukelia norą vėl ją patirti – tai jau psichinės priklausomybės pradžia. Pakartotinai vartojant narkotiką, teigiamas jo poveikis pradeda mažėti, ir žmogus, norėdamas pasiekti teigiamą efektą, turi didinti narkotiko dozę. Toks reiškinys vadinamas tolerancija. Kaskart reikia vis didesnių narkotiko dozių, euforinė būsena silpnėja, ryškėja abstinencijos požymiai. Tai rodo, kad vystosi fizinė priklausomybė. Organizmui prisitaikant prie narkotinės medžiagos, biologiniai procesai pasikeičia taip, kad jie galėtų normaliai funkcionuoti organizme esant narkotinei medžiagai. Kiekvienas narkotikas savaip lemia šiuos procesus. Narkotikas pakeičia natūralių organizmo medžiagų-mediatorių(adrenalino, insulino, estrogeno, noradrenalino, dopamino, serotonino, acetilcholino ir kt.) veiklą, taip pat ir ląstelių jautrumą joms. Nutraukus narkotiko vartojimą, šie procesai vėl sutrinka ir organizmas dėl to patiria didelį narkotinės medžiagos stygių, kuris pasireiškia abstinencijos sindromu. Kad galėtų jaustis normaliai, narkomanas vėl turi pavartoti narkotinę medžiagą. Toliau vartojant narkotiką net ir labai didelėmis dozėmis, euforinė būsena nepasireiškia. Dabar panaudotas narkotikas gali tik sumažinti fizinį ir dvasinį skausmą. Elgesys ir emocijos tampa sunkiai valdomos, vidinis skausmas virsta gilia depresija. Stiprėja baimės jausmas.
Narkotinės medžiagos vartojamos įvairiais būdais:
· Kramtant, geriant – kanapių aliejus, opiumas, heroinas, kokainas, LSD, ekstazi, kofeinas, raminamosios ir migdomosios medžiagos;
· Uostant – heroinas, kokainas, amfetaminas, lakiosios medžiagos;
· Įkvepiant, rūkant – hašišas, marihuana, kanapių aliejus, opiumas, heroinas, kokainas, lakiosios medžiagos;
· Leidžiant į veną, kartais į raumenis – heroinas, kokainas, amfetaminai, anaboliniai steroidai, aguonų ekstraktas.
Pavojingiausias narkotikų vartojimo būdas – leistis į veną. Šiuo būdu narkotiko poveikis labai greitas. Nesteriliais švirkštais ar adatomis galima užsikrėsti virusiniais hepatitais, ŽIV ar kitomis infekcijomis. Užkalkėjus venoms, susidaro pūliniai, trombai, atsiranda kraujotakos sutrikimų, padidėja kraujo užkrėtimo, gangrenos pavojus.
Narkotinių medžiagų poveikis centrinei nervų sistemai
Galvos smegenų anatomija
Galvos smegenis sudaro smegenų kamienas (pailgosios smegenys, tiltas, vidurinės ir tarpinės smegenys), didieji pusrutuliai ir smegenėlės (1 pav.).

1 pav. Galvos smegenų sandara.

Galvos smegenyse yra centras, reaguojantis į natūralias (pvz., maistą, vandenį) ir dirbtinius (pvz., narkotines medžiagas) dirgiklius ir sukeliantis malonumo jausmą. Jis reguliuoja emocijas ir veiksmus, susijusius su išlikimu (mityba, savisauga, dauginimusi, miegu) ir lytiniu elgesiu. Tai limbinė sistema (pasitenkinimo takas, malonumo pojūčio grandis). Narkotinių medžiagų sukeliamą priklausomybės sindromą lemia tai, kad narkotikai tiesiogiai veikia evoliuciškai primityvesnį smegenų kamieną bei limbinę sistemą, aplenkdami smegenų žievę. Jutimus lemia tam tikros smegenų žievės skiltys (2 pav.).

2 pav. Smegenų žievės skiltys ir funkcijos.

Nervinės ląstelės sandara ir impulsų perdavimas (neurotransmisija)
Galvos smegenis sudaro milijonai nervinių ląstelių – neuronų. Neuroną sudaro kūnas, reguliuojantis neurono veiklą, trumpos šakotos ataugos – dendritai, priimantys impulsus iš kitų neuronų, bei ilga mažai šakota atauga – aksonas, perduodantis impulsus kitiems neuronams ar organizmo audiniams (3pav.).

3 pav. Neurono sandara
Impulso perdavimas iš ląstelės į ląstelę vadinamas neurotransmisija. Nors aksonai ir dendritai yra labai arti vienas kito, impulso perdavimas iš aksono į dendritą nevyksta tiesiogiai. Vieno neurono aksono jungtis su kito neurono dendritu vadinama sinapse. Ji sudaryta iš presinapsinės membranos, kuri dengia aksono galūnėlę, sinapsinio plyšio ir postsinapsinės membranos, kuri dengia dendrito galūnėlę. Signalas per sinapsinį plyšį perduodamas neuromediatoriais. Nervinis impulsas atpalaiduoja neuromediatorius, kurie išsiskiria į sinapsinį plyšį (4 pav.).
Ramybės būsenoje neuromediatoriai yra už presinapsinės membranos ir negali praeiti pro membraną. Aksonu atėjęs nervinis impulsas sąlygoja pūslelėse esančio neuromediatoriaus išsiskyrimą į sinapsinį plyšį ir postsinapsinėje membranoje esančių receptorių sužadinimą. Po to neuromediatoriai vėl “įsiurbiami” atgal už presinapsinės membranos, o receptoriai grįžta į normalią būseną (4 pav.).

4 pav. Sinapsės sandara ir impulsų perdavimas.
Neuromediatoriai (natūralios organizme besigaminančios medžiagos) yra įvairių rūšių (acetilcholinas, serotoninas, adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas), opioidiniai neuromediatoriai (endorfinai, enkefalinai), tačiau kiekvienas atlieka konkrečią užduotį ir gali prisijungti tik prie tiksliai tinkančio receptoriaus. Perdavus impulsą, neuromediatoriaus perteklių absorbuoja jį išskyręs neuronas. Reabsorbciją atlieka presinapsinėje membranoje esantys vadinamieji receptoriai priėmėjai. Tie patys neuromediatoriai panaudojami vėliau. Panaudojus narkotikų trečią ketvirtą kartą smegenyse sumažėja dopamino receptorių priėmėjų. Kuo daugiau žmogus vartoja narkotinių medžiagų, tuo daugiau sunaikina ir tų receptorių. Dopamino receptorių priėmėjų sunaikinimas reiškia, kad tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą, malonumą, daugiau jų nebesuteikia. Kai žmogus nustoja vartoti narkotines medžiagas, iš smegenų atimamas vienintelis dopamino šaltinis.
Adrenalinas, noradrenalinas išsiskiria išgąsčio, įniršio bei kitų stresinių situacijų metu ir parengia organizmą veiklai.
Acetilcholinas stimuliuoja atmintį, normalizuoja raumenų veiklą. Jautriai reaguoja į nikotiną.
Endorfinai išsiskiria patyrus malonų įspūdį, pasiekus užsibrėžtą tikslą, reguliuoja skausmo jutimą, apetitą, miegą, elgesį, emocijas.
Serotoninas reguliuoja kraujospūdį, lemia nuotaiką, apetitą, lytinį potraukį, skausmo suvokimą.
Dopaminas stiprina ir dažnina širdies susitraukimus, didina kraujospūdį, gerina inkstų krajotaką.
Narkotikų poveikis smegenims

Vienu iš gyvenimo variklių laikomi malonūs išgyvenimai. Atmintis užfiksuoja malonius pojūčius, todėl norisi tai pakartoti. Šiame procese dalyvauja nervinių impulsų perdavėjas – neuromediatorius dopaminas. Kuo daugiau pasklinda dopamino, tuo daugiau jaučiama malonumo. Visi priklausomybę sukeliantys narkotikai aktyvina pasitenkinimo taką galvos smegenyse. Beveik visi narkotikai tikslą pasiekia veikdami neurotransmisiją. Žmogaus įpratusio vartoti narkotines medžiagas, smegenys yra kitokios, jos fiziškai ir chemiškai skiriasi nuo normalių smegenų. Jose įvyksta virtinė pasikeitimų, pasiekiama būsena, kai šių medžiagų vartojimas jau virsta būtinybe. Kokainas, tabakas, heroinas, alkoholis, amfetaminai ir kitos narkotinės medžiagos pakeičia smegenyse malonumo pojūčio grandinę. Kai ta grandinė aktyvinama, kai ji gauna impulsus, mes jaučiame malonumą. Narkotinė medžiaga, patekusi į galvos smegenis, neleidžia neuromediatoriui grįžti už presinapsinės membranos, todėl sinapsiniame plyšyje padaugėja neuromediatoriaus. Toks antplūdis stiprina ir pailgina malonumo grandinę, suteikdamas apsvaigimo pojūtį (3 pav.). Į smegenis patekę narkotikai veikia neuromediatorius, sutrikdo natūralią jų sintezę. Ilgalaikiai pakitimai galvos smegenyse ir sudaro priklausomybės esmę.
Stimuliatoriai (amfetaminai, kokainas ir kt.) didina dopamino išsiskyrimą ir blokuoja atgalinį dopamino įsiurbimą už presinapsinės membranos, stiprina narkotikų poveikį priimantiems receptoriams. Dopaminas didina energijos antplūdį, gerina nuotaiką.
Depresantai (heroinas ir kiti opiatai) skatina dopamino ir endorfinų išsiskyrimą, kurie jungiasi su opiatų receptoriais. Ilgiau juos vartojant, organizmas nustoja gamintis natūralias medžiagas endorfinus, žmogus be narkotinės medžiagos nesijaučia laimingas.
Haliucinogenai (ekstazi, LSD ir kt.) veikia postsinapsinės membranos receptorius panašiai kaip serotoninas. Jie gerina nuotaiką, mažina baimės jausmą, alkį, skausmą, slopina nuovargį. Ilgiau vartojant šias narkotines medžiagas, sutrikdoma natūrali serotonino gamyba organizme.

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ RŪŠYS, JŲ POVEIKIS IR PADARINIAI
Narkotinės medžiagos poveikis organizmui priklauso nuo jos rūšies, sudėties, suvartotos dozės, vartojimo būdo, asmenybės, nusiteikimo, vartojimo aplinkos ir kitų veiksnių. Piktnaudžiaujant narkotinėmis medžiagomis, atsiranda priklausomybė.
Psichostimuliatoriai stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir sukelia energijos antplūdį, žvalumą, didina susijaudinimą, pasitikėjimą savimi ir pranašumo jausmą, gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją.

Psichiką stimuliuojančios medžiagos
AMFETAMINAI. Išvaizda. Balti milteliai, kartais būna gelsvo, rudo ar pilko atspalvio. Dažnai turi paracetamolio ir natrio bikarbonato (sodos) priemaišų.
Vartojimas. Uostom, geriami (sumaišius miltelius su vandeniu), leidžiami į veną, specialiai apdorojus – rūkomi.
Pakitimai organizme. Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, greitas neritmiškas pulsas, pakilusi kūno temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebulys ir raumenų traukuliai, pakitusi veido išraiška, sutrikę veido raumenų judesiai, stereotipinis elgesys, nenuilstamumas, padidėjęs judrumas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmai, konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai, sumažėjęs imunitetas, pakitęs lytinis potraukis. Psichiniai: nervingumas, susierzinimas, plepumas, nerimas ir panika, sąmyšis (sunkiais atvejais – paranojinės psichozės), klausos haliucinacijos.
EFEDRONAS (DŽEFAS). Išvaizda. Pilkšvai balti milteliai.
Vartojimas. Leidžiamas į veną, retais atvejais ištirpinus geriamas.
Pakitimai organizme. Tokie patys kaip ir vartojant amfetaminus.
KOKAINAS. Išvaizda. Balti kaip sniegas kristalai.
Vartojimas. Dažniausiai uostomas ar įkvepiamas pro nosį, įtrinamas į dantenas, kartais rūkomas, retais atvejais leidžiamas veną.
KREKAS. Išvaizda. Pilkšvai balti ar gelsvi vaškingi dribsnių formos trupinėliai, akytu paviršiumi, panašios į aliejaus ar riebalų konsistencijos.
Vartojimas. Rūkomas su pypke arba gaminamos cigaretes.
Pakitimai organizme, vartojant kokainą ir kreką. Fiziniai:išsiplėtę akių vyzdžiai, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs energingumas, budrumas, nenustygimas vietoje, pakilusi temperatūra, greitas, negilus kvėpavimas (perdozavus – paviršutinis), užgulusi ar varvanti nosis, stiprus odos niežėjimas, kasymasis ar odos gramdymas, norint atsikratyti įsivaizduojamų vabzdžių ar “parazitų” (būna tik vartojant intraveniniu būdu), sutrikusi judesių koordinacija, traukuliai, sumažėjęs apetitas, vyrams vystosi impotencija. Psichiniai: suaktyvėjusi sąmonė, žvalumas, nenuosekli minčių eiga, nemiga, haliucinacijos, sąmyšis, paranoja, agresija, depresija.

EKTAZI. Išvaizda. Įvairių spalvų ir formų tabletės, rečiau kapsulės.
Vartojimas. Geriamos, sutrynus į miltelius galima įkvėpti, laižyti, ištirpinus vandenyje – gerti ar leistis į veną.
Pakitimai organizme.Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, lėta reakcija į šviesą, pagreitėjęs pulsas, pakilusi kūno temperatūra, troškulys, dehidratacija, stiprus prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebulys vėmimas (retais atvejais); suvartojus didelę dozę arba fiziškai persitempus: padidėjęs kraujospūdis, širdies aritmija, infarktas, kiti kraujotakos sutrikimai, inkstų nepakankamumas. Psichiniai: padidėjęs aktyvumas, atvirumas, geranoriškumas iki įkyrumo, padidėjęs pasitikėjimas savimi, nerimas ir panika, nemiga, sąmyšis, regos ir klausos haliucinacijos, baimė, depresija, psichozė.
KOFEINAS. Išvaizda. Kofeino yra kavos pupelėse, arbatžolių lapuose, jūros svogūnuose, guaranos sėklose, gaminamos tabletės.
Vartojimas. Geriamas, leidžiamos injekcijos.
Pakitimai organizme. Fiziniai:padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas, susilpnėjęs širdies raumuo, apsunkinta inkstų veikla, oda įgauna gelsvai pilkšvą atspalvį, pageltę dantys. Psichiniai:stimuliuoja galvos smegenų žievę, todėl pagerėja mąstymas, nuotaika, suvokimas, padidėja protinis darbingumas, sumažėja nuovargis, mieguistumas. Ilgai piktnaudžiaujant susilpnėja dėmesys, padidėja nervingumas, dirglumas, sutrinka miegas.
NIKOTINAS. Išvaizda. Bespalvis, aštraus kvapo skystis, tirpsta vandenyje, riebaluose. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Tabake jo yra 0,7–4,8 %. Mirtina dozė – 50–160 mg. Grynas nevartojamas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį.
Vartojimas. Rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę, odą.
Pakitimai organizme.Fiziniai: padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi kraujotaka, vystosi aterosklerozė, išeminė širdies liga, infarktas, tirštėja kraujas, todėl susidarę trombai gali užkimšti rankų, kojų arterijas – vystosi galūnių gangrena. Rūkant cigaretes – vargina sausas kosulys, džiovinama ir dirginama plaučių, burnos ir bronchų gleivinė, uoslės jutimai, sumažėja apetitas. Psichiniai: euforinė būsena, pasireiškianti maloniu jaudinimu, lengvumu, dvasiniu pakilimu, suaktyvėjusi protinė veikla, budrumas, dėmesio koncentracija, galvos skausmai, bloga nuotaika, irzlumas, pykčio protrūkiai, nerimastingumas, nenugalimas noras parūkyti – stipri priklausomybė.
Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.
Greitai pasireiškiantys padariniai:
· Pakinta mąstymas, dėmesio koncentracija, atsiranda traukuliai, sutrinka pusiausvyra, koordinacija, atliekami beprasmiški, daug kartų kartojami veiksmai;
· Išsiplečia akių vyzdžiai, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pašiurpsta oda, džiūsta burna;
· Padidėja lytinis potraukis;
Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:
· organizmo išsekimas, pervargimas;
· dantų gedimas;
· kraujo užkrėtimas virusiniais hepatitais, ŽIV;
· plaučių embolija kraujo krešuliu, mikrobais ar svetimkūniais;
· plaučių vėžys; insultas, infarktas;
· imuniteto susilpnėjimas;
· kepenų atrofija;
· impotencija ir frigidiškumas;
· psichozės, depresija; agresyvus elgesys.
Psichiką slopinančios medžiagos
Šios medžiagos slopina nervų sistemą, sukelia atsipalaidavimo ir mieguistumo pojūtį, malšina skausmą.
HEROINAS. Išvaizda. Milteliai nuo balto ar pilkšvo iki rudo atspalvio, priklausomai nuo teršalų ir ruošimo būdo. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes, todėl jis maišomas su kofeinu, talku, chininu, gliukoze, miltais kreida. Perkamas heroino kiekis mišinyje yra nežinomas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais.
Vartojimas. Uostomas, rūkomas kaitinant – dūmai įkvepiami pro šiaudelį ar folijos vamzdelį. Dažniausiai leidžiamas į veną.
OPIJUS. Išvaizda. Tamsiai rudos spalvos gabalėliai.
Vartojimas. Rūkomas specialiomis pypkėmis, ryjamas, geriamas arba švirkščiamas.
MORFIJUS. Išvaizda. Balti ar gelsvi skaidrūs milteliai. Tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, sirupo pavidalo, tabletėmis.
Vartojimas. Leidžiamas injekcijomis. Tai viena pagrindinių medicinoje naudojamų skausmą malšinančių medžiagų.
Pakitimai organizme, naudojant opiatus. Fiziniai:susitraukę akių vyzdžiai, “stiklinės akys”, užkritę akių vokai, sulinkusi figūra (sunkiai stovisi tiesiai), lėtas pulsas, žemas kraujospūdis, paviršinis kvėpavimas, užslopinta žarnyno veikla, užkietėję viduriai, sutrikęs šlapinimasis, sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, odos niežėjimas, pašiurpusi oda, sumažėjęs imunitetas. Psichiniai: nerišli kalba, apatija, sustingimas, nejautrumas skausmui, išnykęs pareigos jausmas, egocentrizmas, grubumas, melavimas, depresija, perdozavus – komos būsena.
ALKOHOLIS. Išvaizda. Skaidrus, lakus, bespalvis, specifinio kvapo bei skonio, lengvai užsidegantis skystis.
Vartojimas. Geriamas.
Pakitimai organizme. Fiziniai:dėl sutrikusios kraujotakos pamėlęs veidas, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pažeistos kepenys (vystosi kepenų cirozė), pažeista skrandžio gleivinė, pagausėjęs šlapimo išsiskyrimas, todėl sutrinka vandens ir elektrolitų santykis, sutrikusi medžiagų apykaita, žudomos nervinės ląstelės, susiaurėjęs regėjimo laukas, sunkiau nustatoma garso kryptis. Psichiniai: mažos dozės slopina galvos smegenų žievės slopinimo procesus – žmogus daug kalba, judrus, energingas, didelės dozės – paralyžiuoja jaudinimo centrus, netenkama gebėjimo mąstyti, prarandama atmintis, žmogus nesiorientuoja laike, erdvėje, sukelia dirbtinį miegą, blogėja atmintis, sumenkėja intelektas, degraduoja asmenybė, baimė, nerimas, psichozė.
Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai:
Greitai pasireiškiantys padariniai:
· susitraukia ir nereaguoja į šviesą akių vyzdžiai, džiūsta burna;
· sulėtėja pulsas, kvėpavimas, sumažėja kraujo spaudimas (atsiranda pasyvumas, mieguistumas, apsunksta galūnės);
· pakinta laiko ir atstumo suvokimas;
· nerišli kalba, sutrinka judesių koordinacija;
· perdozavus ištinka šokas.
Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:
· abstinencija, kai organizmas negauna narkotiko;
· kraujo užkrėtimas virusiniais hepatitais bei ŽIV;
· kepenų ligos, cirozė, kepenų vėžys;
· organizmo išsekimas, įsisenėjusių ligų suaktyvėjimas;
· stiprūs sąnarių skausmai, cianozė, širdies ritmo, kraujospūdžio sutrikimai;
· inkstų nepakankamumas;
· impotencija, frigidiškumas, menstruacijų ciklo sutrikimai;
· apsigimimai, psichozės, depresijos.
Raminamosios ir migdomosios medžiagos
Tai raminamieji ir migdomieji vaistai, medicinoje vartojami gydymo reikšmėms, tačiau, vartojant be gydytojo paskyrimo dideliais kiekiais ir nuolat, organizmas pripranta ir išsivysto priklausomybė.
Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai.
Vartojimas. Geriama, ryjama, leidžiama injekcijomis.
Pakitimai organizme. Fiziniai: galvos skausmas ir svaigulys, lėta reakcija į šviesą, dvejinimasis akyse, paviršinis kvėpavimas, dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija, suglebę raumenys, odos bėrimai. Psichiniai: mieguistumas, agresyvumas, grubumas,atminties silpnėjimas, nepagrįstas nuotaikų svyravimas (euforija, depresija), neaiški kalba, vartojant dideles dozes – haliucinacijos.
Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.
Greitai pasireiškiantys padariniai:
· svaigsta ir skauda galva, gali dvejintis akyse;
· suglemba raumenys, susilpnėja refleksai (lėtėja pulsas, atsiranda mieguistumas);
· neaiški kalba, nestabilūs judesiai;
· nepastovi nuotaika (nuotaikų svyravimas: euforija su depresija ar verksmu);
· piktnaudžiaujant po kelių savaičių ar mėnesio vystosi tolerancija (reikia didesnių dozių);
· didelės dozės sukelia haliucinacijas, sąmonės praradimą, mitiną apsinuodijimą.
Ilgalaikio vartojimo padariniai:
· retas paviršutinis kvėpavimas;
· dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumenų distrofija;
· išsiplėtę akių vyzdžiai, silpna reakcija į šviesą;
· kepenų distrofija iki kepenų cirozės išsivystymo;
· sutrinka hormonų (adrenalino, noradrenalino) gamyba bei jų balansas;
· euforija, emocini nepastovumas, pykčio priepuoliai;
· susilpnėjusi atmintis, sutrikęs mąstymas, abejingumas darbui, pareigoms/
Haliucinogenai
Šios medžiagos sukelia iškreiptą jutimo suvokimą, haliucinacijas.
LSD (lyzergino rūgšties dietilamidas) Išvaizda. Popieriaus gabalėliai su įvairiais piešiniais, prisodrinti LSD (balti kristalai) tirpalo.
Vartojimas. Ryjamas, dedamas ant liežuvio, gleivinių, rečiau odos.
PCP (fenciklidinas). Išvaizda. Balti milteliai.
Vartojimas. Įkvepiama, ryjama, absorbuojama ir per odą, rečiau rūkoma.
Pakitimai organizme, vartojant LSD ir PCP. Fiziniai:išsiplėtę akių vyzdžiai, silpnumas, svaigulys, dažnas pulsas, padidėjęs kraujospūdis, drebulys. Psichiniai: haliucinacijos, sutrinka dėmesio koncentracija, pakinta klausos, regos, uoslės, skonio pojūčiai, sutrinka orientacija aplinkoje, jaučiamas nerimas, siaubas, panika, padidėjęs agresyvumas.
MARIHUANA. Išvaizda. Džiovintos kanapės (cannabis savita) dalys ( žiedynai, viršūnės, kamienas), primena prieskonius. THC (tetrahidrokanabinoido) – medžiagos, sukeliančios apsvaigimą, yra 1–30%.
Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis.
HAŠIŠAS. Išvaizda. Kanapės žiedo išskiriami sakai presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. THC yra 5–30%.
Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis.
HAŠIŠO ALIEJUS. Išvaizda. Tirštas skystis nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos. THC yra 30–40%.
Vartojimas. Grynas nevartojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas cigarečių popierius.
Pakitimai organizme, vartojant kanapes. THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo skaidymo eiga ilgesnė negu alkoholio. Fiziniai: paraudusios akys, džiūsta burna ir gerklė, jaučiamas alkis, norisi saldumynų, pagreitėjęs širdies ritmas, silpnumas, svaigulys, sutrikęs hormonų balansas. Psichiniai: pakili nuotaika, juokiamasi, pakinta laiko suvokimas, susilpnėja atmintis, prasideda haliucinacijos, psichozė, depresija.
Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.
Greitai pasireiškiantys padariniai:
· pagreitėja širdies ritmas, parausta akių baltymai, išsiplečia akių vyzdžiai;
· džiūsta burna, gerklė, norisi valgyti, ypač saldumynų;
· pakinta laiko suvokimas, orientacija, sulėtėja psichinė veikla;
· apima silpnumas, svaigulys, karštligiškas drebulys.
Ilgalaikio vartojimo padariniai:
· sulėtėja emocinis vystymasis;
· susilpnėja atmintis ir gabumai, sunku susikaupti ir įsisavinti naujus dalykus;
· sunki depresija, paranoja, bloga nuotaika, sutrikęs miegas, mintys apie savižudybę;
· psichozės, panika, iškreiptas realybės suvokimas, paūmėja kitos psichinės ligos;
· sutrinka augimo ir lytinių hormonų gamyba, sumažėja seksualinis pajėgumas, sutrinka menstruacijos;
· susilpnėja imunitetas.
Lakiosios medžiagos
Išvaizda. Dujos (butanas, propanas), skaidraus specifinio kvapo garuojantis skystis (acetonas, terpentinas).
Vartojimas. Uostoma, įtraukiama kvėpuojant.
Pakitimai organizme. Fiziniai: paraudusios akys, kvėpavimo takuose kaupiasi skysčiai, galima uždusti, lėtinė sloga, kosulys, suerzinta gerklės gleivinė, sutrikęs širdies ritmas, pažeidžiamos kepenų ląstelės, galvos skausmas, sumažėjęs imunitetas. Psichiniai: nerišli kalba, stiprus apsvaigimas iki sąmonės netekimo, regos haliucinacijos, nerimas, dažna nuotaikų kaita, susilpnėjusi atmintis ir gabumai, irzlumas, baimė ir bloga nuotaika, sulėtėjęs emocinis vystymasis, sutrikęs miegas.
Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.
Greitai pasireiškiantys padariniai:
· nerišli kalba, susilpnėjęs raumenų tonusas;
· paraudusios akys, trūkčiojantys akių judesiai, regos haliucinacijos;
· stiprus apsvaigimas iki sąmonės praradimo;
· galvos skausmas, specifinis kvapas iš burnos.
Pavojus gyvybei:
· uždusimas: jei įkvepiamos dujos sunkesnės už orą, kaskart įkvepiant jos pamažu išstumia orą iš plautinio audinio. Dujoms patekus į kvėpavimo takus, organizmas į jas reaguoja išskirdamas skysčius. Mirties priežastis panaši į nuskendimą.
· širdies sustojimas: organizme dideliais kiekiais gaminamas streso hormonas adrenalinas, todėl sutrinka širdies ritmas ir gali sustoti širdis;
· viršutinių kvėpavimo takų ir burnos ertmės nušalimas: iš tūbelės išėjusios dujos atšąla, todėl galima nušalti nosiaryklę ir plaučių takus. Vėliau dujos ima plėstis, todėl į plaučius patenka nepakankamas oro kiekis.
Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:
· nuolatinė sloga, kosulys;
· leukemija, nes pažeidžiami kaulų čiulpai;
· vystosi silpnaprotystė;
· pažeidžiamos kepenys, vystosi kepenų cirozė;
· pažeidžiamos plaučių ląstelės, prasideda audinių ragėjimas, plaučių uždegimas;
· depresija, paranoja, noras nusižudyti.

Anaboliniai steroidai
Tai vaistiniai preparatai, vartojami medicinos įstaigose sustiprinti raumenims, kai pacientas ilgą laiką nejudėjo. Dažnai vartoja ir sportininkai, siekdami padidinti raumenų masę, jėgą ir ištvermę, greičiau atsigauti po traumų ar įtampos.
Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai.
Vartojimas. Geriami, leidžiami injekcijomis.
Pakitimai organizme. Fiziniai: putnus kūnas, patinęs veidas dėl skysčių susikaupimo raumenyse, linguojanti eisena, bėrimai kūne, plaukų slinkimas, pykinimas,skrandžio skausmai, pažeidžiamos kepenys, augimo ir lytinių hormonų gamybos sutrikimai, lytinės funkcijos sutrikimai. Psichiniai: agresyvus elgesys, irzlumas, dažna nuotaikų kaita, nemiga, depresija,
Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.
Greitai pasireiškiantys padariniai:
· putnus kūnas, patinęs veidas;
· bėrimai ant veido, nugaros, pečių;
· slenka plaukai;
· pykina, skauda skrandį;
· linguojanti eisena.
Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:
· augliai kepenyse;
· slopinama augimo hormono gamyba, sunyksta ilgųjų kaulų augimo zonos;
· akromegalija (nenormaliai išauga galūnės, lūpos, smakras);
· užkalkėja kraujagyslės (širdies infarkto galimybė);
· depresija, emocinis nepastovumas;
· agresyvumas, polinkis į smurtą;
· padidėjęs potraukis treniruotis;
· padidėjęs lytinis potraukis, bet sumažėjęs pajėgumas;
· sėklidžių atrofija (prarandama galimybė turėti vaikų);
· pažemėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas;
· sutrinka menstruacijų ciklas, išsivysto nevaisingumas.

SITUACIJA LIETUVOJE
Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių, taip pat ir į narkotines medžiagas. Narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp moksleivių, nes jaunimas yra labai pažeidžiama visuomenės dalis. Vis lengviau narkotikų gauti, plinta neteisėta jų pasiūla, ilgainiui atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – rizikos nesuvokimo, noro patirti naujų pojūčių – jaunimas iš smalsumo narkotikų pabando, o vėliau įpranta juos vartoti ar net pradeda jais prekiauti.
Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD 99) rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas. Dėl fiziologinių ir psichologinių ypatumų mergaitės greičiau pripranta prie narkotinių medžiagų, joms lengviau atsiranda priklausomybė nuo narkotinių medžiagų.
Paauglystė – tai eksperimentavimo, smalsumo, tyrinėjimo metas. Jaunas žmogus mėgsta rizikuoti. Svaiginamųjų medžiagų vartojimas tampa vienu iš asmens raidos proceso aspektų ar net gyvenimo būdo dalimi. Narkotikų dažniausiai pabandoma mėgdžiojant suaugusiuosius ar bendraamžius, šis įprotis gali būti perimamas ir iš šeimos. Svaigalų vartojimo duomenys – dažnis, kiekis, intoksikacijos laipsnis – rodo, kad kai kurie moksleiviai piktnaudžiauja svaigalais. Kiti populiarūs motyvai – noras išbandyti, smalsumas, malonumo siekimas, draugų įtaka, nemokėjimas atsisakyti.
Per pastaruosius ketverius metus tarp 15–16 metų moksleivių narkotikų vartojimas padidėjo penkis kartus. Žodis “narkotikas” tapo labai populiarius ir madingas moksleivių bendruomenėje. Pirmą kartą moksleiviai pabando marihuanos. Tačiau didelė dalis mergaičių pradeda nuo raminamųjų vaistų
Nelegalūs narkotikai labiau paplitę tarp berniukų nei tarp mergaičių. Populiariausias narkotikas yra marihuana – “žolė”, tačiau labai plinta ir stipriai veikiantis narkotikas heroinas, kuris labai greitai sukelia priklausomybę. Populiarūs yra amfetaminai bei ekstazi. Juos dažniausiai vartoja “žolę” išmėginę paaugliai, taip paįvairindami vartojamų narkotikų sąrašą.
Palyginus Lietuvos 15–16 metų moksleivių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo rodiklius su to paties amžiaus moksleivių šių medžiagų vartojimu kitose šalyse, tenka pažymėti, kad daugeliu rodiklių Lietuva lenkia atitinkamus Europos šalių vidurkius.
1diagrama kai kurie Lietuvos alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo palyginamieji rodikliai su Europos šalių vidurkiu (%).

Kaip matyti 1 diagramoje, per paskutinius metus marihuanos paplitimas tarp Lietuvos 15–16 metų amžiaus moksleivių dar nesiekia Europos vidurkio, tačiau kitų narkotikų vartojimas jau stipriai lenkia Europos vidurkį. Plačiai paplitę yra raminamieji ir migdomieji vaistai. Tačiau alkoholį su tabletėmis vartoja kiek amžiau Lietuvos moksleivių nei yra Europos vidurkis. 1995 m. inhaliantų vartojimo Lietuvoje rodiklis buvo aukštas ir smarkiai viršijo tuometinį Europos vidurkį. Per ketverius metus, sumažėjus inhaliantų vartojimui, šis rodiklis pasiekė Europos lygį.
Tačiau palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, tokiomis kaip Didžioji Britanija, Čekija, Prancūzija ar Airija, narkotikų Lietuvoje vartojama mažiau. Narkotikų paplitimas kai kuriose Europos šalyse verčia imtis efektyvių prevencijos priemonių. Nerimą kelia tai, kad per ketverius metus narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių smarkiai išaugo.
Kokią vietą Europoje Lietuva užima pagal moksleivių narkotikų vartojimo paplitimą, matyti pateikiamoje diagramoje.

2 diagrama.Narkotikų vartojimo pokyčiai Europos šalyse per ketverius metus.

Nors rūkymas ir alkoholio vartojimas labiau paplitę nei kiti narkotikai, pastarieji žmogui ir visuomenei ypač pavojingi. Narkotikus vartojančių asmenų amžius ir motyvai rodo, kad labiausiai pažeidžiami yra mokyklinio amžiaus asmenys. Kad jaunimas suprastų narkotikų žalą, mokėtų jų išvengti, išsiugdytų reikiamus gyvenimo įgūdžius, būtina mokykloje dirbti prevencinį darbą. (Prevencija –tai išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių). Dirbant prevencinį darbą mokyklose, mokiniai galės apsispręsti, reikalui esant pasakyti “ne”, formuoti gyvenimo įgūdžius, gebės bendrauti, suvoks atsakomybę už savo poelgius. Jie bus susipažinę su “už” ir “prieš”. Aš manu, kad dirbat prevencinį darbą, mažiau bus jaunimo, leidžiančio neturiningai laiką, “trumpinant savo gyvenimą.”

Leave a Comment