Narkomanija: mitas ar realybė?

Turinys1.Paauglių narkomanija: mitas ar realybė? 32.Narkomanija medicinos praktikoje 53.Jaunėjanti narkomanija 84.Mitai ir tiesos apie narkotikus 85.Labiausiai jaunimo tarpe paplitę narkotikai 85.1.KLIJŲ UOSTYMAS 85.2.AMFETAMINAS 95.3.EKSTAZI 105.4.HEROINAS 105.5.LSD 115.6.KREKAS 126.Kaip atpažinti narkomaną? 127.Pabaigai… 13LITERATŪROS SĄRAŠAS: 14

1.Paauglių narkomanija: mitas ar realybė?Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gresiantį pavojų – mokyklose klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės, pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas dar nėra. Aišku viena – toks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema visiškai nauja, netikėta, gal todėl ji ir atrodo tokia grėsminga. Apie ją pradėta kalbėti neseniai, ir dažnai – gana populistiškai. Šiame projekte nebus siūloma metodų, kaip su šia problema kovoti – tiesiog bus bandoma pažvelgti į šią problemą kaip į vieną iš socialinės realybės aspektų.Mes nesame kažkokie išskirtiniai – Vakaruose narkotikų paplitimas tarp vaikų ir jaunimo aptarinėjamas jau daugelį metų. Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties dešimtų klasių moksleivių yra bandę marihuanos; kito tyrimo duomenimis, 1997 m. 28 % vyresnių klasių mokytojų bei 19 % vidurinių klasių mokytojų teigė, jog bent kartą per pastarąjį mėnesį į jų pamoką atėjo nuo narkotikų apsvaigęs mokinys (National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University). Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes. Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“ tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja, kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas… Su narkotikais susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra „normalus“ dalykas. Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimų duomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti marihuaną – 14 metų. Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja narkotinių medžiagų, tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniame amžiuje.JAV Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, 1997 metais marihuaną rūkančių dvyliktokų JAV mokyklose buvo 23,7, dešimtokų – 20,5, aštuntokų – 10,2 procento, ir marihuana buvo narkotikas, kurio vartojimo apimtys augo greičiau nei bet kokios kitos narkotinės medžiagos. Atitinkamai tuo pat metu tarp mokinių mažėjo įsitikinimas, kad marihuana – pavojingas narkotikas. Nuo 1991 m. JAV nuolat augo ir kokaino bei haliuciogenų vartojimas tarp visų aukštesniųjų klasių mokinių. Būdinga, kad aukštesniųjų klasių mokiniai dažniau vartoja kokainą (1997 m. per pastarąsias 30 d. kokainą vartoję teigė 2,3 procento dvyliktokų) bei haliucinogenus, o žemesniųjų – inhaliantus (jų vartojimas didžiausias tarp aštuntų klasių mokinių – 1997 m. juos vartoję per pastarąsias 30 d. teigė 5,6 procento aštuntokų). Vaikinai dažniau nei merginos linkę vartoti įvairias narkotines medžiagas, ir šis atotrūkis didėja kartu su klase. Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad 1997 m. per mėnesį bent vieną iš uždraustų narkotinių medžiagų vartojo 26,2 procento dvyliktokų, 23 procentai dešimtokų ir 12,9 procento aštuntokų. 1998 metų JAV Teisingumo departamento duomenimis, beveik 1 iš 10 (9,9 procento) 12-17 metų amžiaus jaunuolių buvo nelegalių narkotikų vartotojai.
Kodėl vaikai pradeda vartoti narkotikus? Tėvų nuomone, dažniausiai juos pastūmėja draugai. Tačiau JAV Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių jie vartoja narkotikus:1. Kad jaustųsi suaugę; 2. Kad prisitaikytų prie grupės; 3. Kad atsipalaidotų ir gerai jaustųsi; 4. Kad surizikuotų ir pamaištautų; 5. Kad patenkintų smalsumą. Tai, ar žmogus taps priklausomu nuo narkotikų ir kada tai įvyks, priklauso nuo įvairių paties individo savybių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad alkoholį ir tabaką vartojantys vaikai labiau linkę pradėti rūkyti marihuaną; o marihuaną vartojantys paaugliai labiau linkę pradėti vartoti kitus priklausomybę sukeliančius narkotikus, taip pat jiems lengviau perimti ir atitinkamą gyvenimo stilių, susijusį su sunkumais mokykloje, ankstyvu seksualiniu gyvenimu, neplanuotu nėštumu, problemomis su teisėsauga ir t. t. JAV Nacionalinės narkotikų kontrolės politikos tarnybos duomenimis, nors priežastinis ryšys tarp rūkymo bei alkoholio vartojimo paauglystėje ir narkotikų vartojimo vėlesniame gyvenime nėra įrodytas moksliškai, tačiau statistinė koreliacija yra akivaizdi: cigaretes rūkantys vaikai 5,9 karto labiau linkę naudoti nelegalias narkotines medžiagas; jie 12,1 karto dažniau pradeda rūkyti marihuaną, ir 19,3 karto labiau linkę pradėti vartoti kokainą. Egzistuoja ir tam tikri genetiniai, socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai, lemiantys, jog vieni individai tampa priklausomais nuo alkoholio, tabako bei kitų narkotikų, o kiti – ne. Ypatinga rizikos grupė – alkoholikų vaikai, kurie gali paveldėti polinkio į priklausomybę genus, be to, jų sunki vaikystė taip pat yra riziką didinantis veiksnys. Įtakos turi ir charakterio savybės – čia pavojus kyla naujų potyrių ieškotojams, kuriuos traukia apsvaigimo jausmo naujumas. Psichologinių problemų turintys, pavyzdžiui, nuo elgesio sutrikimų kenčiantys vaikai, šiomis medžiagomis gali bandyti „gydytis”. Į padidėjusios rizikos grupę patenka ir mokymosi sutrikimų turintys ar sunkiai prie mokymosi sistemos prisitaikantys vaikai, arba skurdžiomis sąlygomis gyvenantys vaikai, nematantys galimybių ir išteklių siekti pasisekimo. Kuo daugiau tokių rizikos veiksnių būdinga vaikui, tuo labiau pažeidžiamas jis yra.
Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų priklausomas. Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai – draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek to, kaip jis supranta narkotikų keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo žingsnį. Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labai didelė – ji svarbi ir apsisprendžiant vartoti narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių medžiagų. Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos posėdžio metu pristatyto tyrimo rezultatai teigia, kad nėra teisinga tėvams priskirti kaltę dėl to, jog jų vaikams kyla narkotikų vartojimo problemų, tačiau narkotikų vartojimas gali būti įtakotas tokių veiksnių, kaip griežta disciplina ar tėvų narkotikų vartojimas. Tyrimai parodė, kad piktnaudžiavimas uždraustais narkotikais stipriau koreliuoja su šeimos dezintegracija, nei su skurdu. Amerikos medicinos asociacijos duomenimis, tie paaugliai, kurie jautė artimus ryšius su savo šeimomis, rečiau vartojo narkotikus. Kažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis.

Iš tiesų nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl vaikas ar paauglys pradeda vartoti narkotikus. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių – visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas – mėginimas pasitelkti narkotikus.

2.Narkomanija medicinos praktikojeNarkomanija – tai liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo. Priežastys, lemiančios polinkį į priklausomybę nuo narkotikų yra trejopos:

1. Genetines priežastys

Statistika rodo, kad 20 proc. vaikų kurių tėvai priklauso nuo alkoholio, tampa alkoholikais ar narkomanais. Dėl įgimto endorfinų kiekio nepakankamumo (endorfinai – cheminės medžiagos, kurios gaminasi smegenyse ir reguliuoja skausmo jutimą, miegą, elgesį, emocijas) kai kurie žmonės yra jautresni ir labiau pažeidžiami. Emocinę įtampą jie įveikia vartodami narkotikus.

2. Psichologinės priežastys

· Pesimizmas ir vidinis diskomfortas,· Nusivylimas žmonėmis,· Vienišumo jausmas, · Nepasitenkinimas ir nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų,· Vidiniai ir psichiniai procesai, sąžinės priekaištai ir kt.

3. Šeimos įtaka

· Paprastai narkotikų vartojimą lemia šie veiksniai:· augo šeimoje be tėvo arba tėvas buvo nepakankamai reiklus bei griežtas, todėl šeima rūpinosi vaikus lepinti linkusi motina,· buvo perdėtai kontroliuojamas, stebimas kiekvienas jo žingsnis, netinkamai vertinami, menkinami vaiko sugebėjimai, · patyrė dvasinių ir fizinių traumų: buvo išprievartautas ar su juo buvo elgiamasi brutaliai ir žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir saugumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis ir dvasinis diskomfortas.

Visos narkotinės medžiagos yra skirstomos į tam tikras grupes:

1. Psichiką stimuliuojančios (jaudinančios) medžiagos:· kokainas, · amfetaminas,· efedroniniai preparatai, · nikotinas, kofeinas.Šios medžiagos sukelia perdėta protinį ir fizinį aktyvumą, neadekvatų pasitikėjimą savimi, pranašumo jausmą ir kt.

2. Psichiką slopinančios medžiagos:· aguonų ekstraktas,· heroinas,· morfijus, promedolis, omnoponas,· metadonas,· alkoholis, · įvairūs raminantys ir migdomieji preparatai, barbitūratai.Šios medžiagos sukelia apsnūdimą, slopiną baimę, budrumą,, sutrinka koordinaciją ir kt.

3. Haliucinacijas sukeliančios medžiagos (haliucinogenai).· kanapės, · ekstazi,· LSD,· lakiosios medžiagos (tirpikliai, klijai, benzinas).Šios medžiagos sukelia haliucinacijas, laiko, erdvės, realybės jausmo suvokimo sutrikimus.

Narkotikai kaip cheminės medžiagos veikia tam tikrų neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse. Vienas iš tokių neuromediatorių yra endorfinas, kuris reguliuoja malonumo – skausmo signalų praėjimą. Jei endorfinai išsiskiria, žmogus jaučia mažiau skausmo ir daugiau malonumo, o jei ne – tai žmogus patiria daugiau skausmo. Narkotikai ypač opiatai, savo sandara primena endorfinus. Per kraują į smegenis patekę opiatai pakeičia endorfinus ir veikia dar stipriau nei jie. Be to, opiatai sugeba sukelti stiprų malonumą. Pagrindinė problema yra ta, kad minėtų medžiagų veikimas griauna natūralią endorfinų sistemą Todėl žmogaus, kuris vartoja narkotines medžiagas, endorfinų sistema gerokai apyra. Toks žmogus nebeturi natūralios nuskausminimo sistemos, jam reikia pagalbinių medžiagų iš išorės. Tai yra pagrindinė narkotikų vartojimą pasekmė. Narkotikų poveikis kiekvienam žmogui yra individualus. Bendras narkotikų veikimo mechanizmas nėra sudėtingas. Įsivaizduokime, kad jaunuolis dėl vienų ar kitų priežasčių pabandė narkotikų. Po tam tikro laiko jis pajus vadinamą pakitusią sąmonės būseną: tai gali būti atsipalaidavimas, lengvumo ar begalinio džiaugsmo jausmas (euforinė būsena). Pasibaigus narkotiko veikimui, žmogus gali grįžti į normalią sąmonės būseną ir jaustis pakankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: “nieko blogo neatsitiko, o buvo labai malonu, tad kodėl nepabandžius dar kartą”. Taip žmogus tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotikų – jis nuolat apie tai galvoja, nori vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaidoti. Vystosi psichologinė priklausomybė – liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. Narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku. Po tam tikro laiko, vartojant narkotines medžiagas, žmogus jau nebegali pasibaigus jos poveikiui sugrįžti į normalią sąmones būseną. Tuo metu žmogus jaučia nerimą, įtampą, silpnumą, pradeda skaudėti galvą ir sąnarius. Tokiu atveju vartojančiam pirmo pasirinkimo vaistas vėl bus tie patys narkotikai, kurie ne tik nuslopins visus nemalonus kūno pojūčius. bet dar sukels malonumą. Tačiau organizmas pripras, todėl narkotikų dozę reikės vis didinti. Atsiranda tolerancija narkotikui, kuri pasireiškia silpnėjančia organizmo reakciją į tą patį preparato kiekį. Pamažu malonumas, kuris sukeldavo narkotikas, mažėja, o abstinencijos simptomai vis didėja. Pasibaigus narkotikų poveikiui, žmogų jaučia vis stiprėjantį fizinį skausmą. Abstinencijos reiškiniai išnyksta, kai organizmas gauna vis nauja narkotikų dozę. Taip išsivysto fizinė priklausomybė – viso organizmo funkcinės veiklos pakitimas staiga nustojus vartoti narkotiką. Taip pamažu iš pradžių tik eksperimentuojant, o paskui vystantis psichologinei bei fizinei priklausomybei, žmogus tampa narkomanų.

Narkotikų poveikį sąmonės būsenai, euforijos bei abstinencijos būsenas galima pavaizduoti grafiškai. Tačiau ne visi asmenys kurie pabandė narkotikų ar juos vartojantys, tampa narkomanais.

Tai priklauso nuo šių veiksnių:

1. Nuo medžiagos farmakologinių savybių (ar ji sukelia norą, potraukį, malonų patyrimą ir kt.)2. Nuo individo biologinių ypatumų (ar asmuo turi specifinę biologinę predispoziciją)3. Medžiagos prieinamumo (ar lengva įsigyti); 4. Kai kurių asmens charakteristikų (amžiaus, lyties, kokių psichinių ar sveikatos problemų ir pan.);5. Aplinkos (visuomenes požiūrio į narkotikus.

Narkomanijos gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas susidedantis iš trijų etapų:

1. Detoksikacija (narkotinių medžiagų pašalinimas iš organizmo).2. Nervų sistemos bei psichikos sutrikimų gydymas (depresijos, padidėjusio dirglumo, psichomotorinio sujaudinimo, nemigos gydymas, psichozės reiškinių slopinimas).3. Psichologinė – socialinė reabilitacija. Šiuo etapu stengiamasi mažinti narkomanų psichologinę priklausomybę, taikant įvairius psichoterapijos metodus bei integruojant asmenis į socialų gyvenimą.Nepalankios augimo ir genetinės sąlygos, narkotikų poveikis organizmui rodo, jog narkomanija yra nepagydoma liga, kurią galbūt paspartino pačiame žmoguje susiklosčiusi būsena. Todėl gali atrodyti, kad su narkotikų vartojimu kovoti yra beprasmiška. Bet iš tikrųjų galima išmokyti narkomanus gyventi blaiviai, tai yra nevartoti narkotikų. Tam padeda pačių narkomanų ir jų artimųjų supratimas apie ligą ir mokymasis prisitaikyti prie ligos dėsningumų. Narkomanas gali išmokti gyventi blaiviai ir išvengti atkryčio, jei jis išmoks pagrindinių sveikos gyvensenos taisyklių, kaip susidoroti su būsenos pablogėjimu, kurį sukelia ligos paūmėjimas – atkrytis.3.Jaunėjanti narkomanija2000 metais Vilniuje sergamumas narkomanija ir toksikomanija siekė 48,5/100000 gyv. ( antra vieta Lietuvoje po Visagino miesto).Nuo 1998 m sergamumas išaugo 26,6 proc.Narkotikai ir tam tikri vaistai sukelia apsinuodijimų, priklausomybės, psichozių, savižudybių, nusikaltimų riziką.Pastaraisiais metais iškilo grėsmė visuomenei dėl hepatitų B ir C susirgimų spartaus didėjimo tarp narkomanų. Vilniaus m. nuo 1993 metų registruojama 100-120 atvejų hepatitų C ir B iki 1997 metų tarp užsikrėtusiųjų būdavo apie 8 proc. narkomanų, o 2001 metais šis skaičius padidėjo iki 69 proc. Esant neabejotinam ryšiui tarp kvaišalų vartojimo, lytiniu keliu plintančių infekcijų ir narkomanijos, galima teigti, kad esame prie didelio epideminio sergamumo padidėjimo bei ŽIV infekcijos išplitimo slenksčio.

Vilniuje hepatitai B ir C labiausiai išplitę tarp 15–34 metų gyventojų. Vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Tačiau neramina tai, jog jaunėja narkomanų, sergančių hepatitais B ir C, amžius: 2001 metais 20 proc. hepatitų B ir C atvejų registruota tarp 13-17 metų paauglių narkomanų. Skaudu, bet narkomanija plinta mokymo įstaigose. Hepatitais B ir C sergantys narkomanai užregistruoti net 18–je mokymo įstaigų.PSO rekomendacijos dėl narkotikų vartojimo mažinimo yra šios: ”Turi būti integruota kova tiek su narkotikų pasiūla, tiek su jų vartojimu. Priemonės, taikomos pasiūlos sferoje, turi užkirsti kelią narkotikų prieinamumui. Didelis dėmesys turi būti skiriamas organizuojant mokomąsias programas visuomenėje ir mokyklose”.4.Mitai ir tiesos apie narkotikusMitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra „visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip tabake – kartais jų koncentracija net dar didesnė.Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga. Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pripratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skirtingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų. 5.Labiausiai jaunimo tarpe paplitę narkotikai5.1.KLIJŲ UOSTYMASDažniausiai klijus uosto 12-16 metų paaugliai. Pasitaiko ir žymiai jaunesnių. Dažniausiai vyresni paaugliai vėliau nuo klijų uostymo pereina prie alkoholio, retai prie stipresnių narkotikų.Dažniausiai įvairūs klijai yra supilami į ploną polietileninį maišelį. Šiuo maišeliu yra apgaubiama nosis ir burna, tada yra įkvepiami klijų garai. Vieno didelio “Moment” klijų indelio užtenka 4 uostytojams, kurie uosto retai. Klijai iš maišelio yra uostomi tol, kol maišelio sienelės sukimba, arba uostytojui pakanka garų dozės. Klijų poveikis yra panašus į alkoholio poveikį. Jie slopina nervų sistemą, žmogus apsvaigsta. Jis pradeda juoktis, jam niekas nerūpi. Žmogui stovint arba einant yra sunku išlaikyti pusiausvyrą. Kartais uostytojams užeina pykčio protrūkiai. Jie gali nebesiorientuoti kur yra, sutrinka jų kalba. Kelias dienas po klijų vartojimo galima jausti pagirias, gali būti sunku susikaupti.
Užsismaukus polietileninį maišelį su uostalais ant galvos galima uždusti. Prisiuostęs žmogus negali energingai dirbti, nes jo širdis nuo per didelio krūvio gali sustoti. Jis dažnai praranda įvairius pojūčius pvz.: nejaučia šalčio, todėl jis gali stipriai peršalti. Žmogus gali nebesiorientuoti kur jis yra, todėl jam gali įvykti įvairūs nelaimingi atsitikimai pvz.: gali nejausti, kad jis eina per judrią gatvę. Prisiuostęs uostytojas gali prarasti sąmonę ir užspringti savo vėmalais. Dažnai uostantiems žmonėms gali išberti spuogais apie nosį ir burną, jų atmintis pablogėja. Dažnai uostant organizmas pripranta prie uostalų, bet jam reikia vis didesnės dozės. Ilgai uostant yra pažeidžiamos smegenys, inkstai, kepenys. Nustojus uostyti savijauta šiek tiek pagerėja.ĮSTATYMAS: Draudžia neteisėtai gaminti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar realizuoti. 5.2.AMFETAMINASDažniausiai yra vartojamas amfetamino sulfatas. Šie milteliai yra pilkai baltos spalvos. Dažniausiai jie yra parduodami mažais polietileniniais maišeliais, rečiau pasitaiko supakuotų į popieriaus vokelius. Iš tikrųjų, šiuose milteliuose tėra tik 3-5 % amfetamino sulfato. Visa kita tėra tik priemaišos (soda, paracetamolis…).Amfetaminą galima:· Sumaišyti su vandeniu ar vaisvandeniais ir juos išgerti.· Įtraukti pro nosį.· Miltelius sumaišius su vandeniu galima susišvirkšti (pavojingiausias būdas).· Specialiai apdorotas amfas yra vadinamas “ledu” jis yra rūkomas.Negalima vartoti su alkoholiu, galima mirti. Vartojantis amfetaminus žmogus jaučiasi žvalus, stiprus, susijaudinęs. Jis nenori valgyti, miegoti. Amfetaminai veikia nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemas.Po trijų-keturių valandų narkotikų poveikis baigiasi. Žmogus pasijunta pavargęs, labai alkanas ir irzlus. Pavartojus šį narkotiką, dar porą dienų jus persekios bloga nuotaika, dirglumas, irzlumas. Šios dienos yra tikrai sunkios, kartais net nepakeliamos. Dažnai vartojant amfą gali būti pažeistos kraujagyslės, sutrikti širdies veikla, sumažėti atsparumas ligoms, išsivystyti rimta paranojos forma. Kai kurie žmonės teigia, jog pavartojus amfetaminą, negalima praustis po dušu. Gali pasidaryti bloga.
ĮSTATYMAS: Draudžia neteisėtai gaminti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar realizuoti.5.3.EKSTAZIEkstazi buvo išrastas 1912 m. Jis buvo vartojamas alkiui slopinti. Devintajame dešimtmetyje jo gamyba buvo uždrausta. Dabar ekstazi yra labai populiarus diskotekose. Tai cheminis narkotikas, turintis ir amfetamino, ir haliucinogeninį poveikį. Dažniausiai vartojamas klubuose, nes suteikia energijos šokti. Baltos, rudos, rausvos tabletės arba spalvotos kapsulės. Tabletės būna įvairių dydžių ir formų ( širdelių, gėlyčių ). Pasitaiko, kad tabletės būna sugrūstos ir sumaišytos su kitais narkotikais (heroinu). Kaip žinia, sumaišius narkotikus šalutinis poveikis gali būti labai baisus.Ekstazi yra išgeriamas kartu su vaisvandeniais. Šio narkotiko poveikis pajuntamas po 20 minučių ir trunka kelias valandas.Ekstazi yra stimuliantas. Jo poveikis yra labai panašus į amfetamino, ar kokaino poveikį. Ekstazi stiprina jausmus, bet nuo LSD skiriasi tuo, kad nesukelia haliucinacijų. Ekstazi vartotojas įgauna drąsos, komunikabilumo, noro šokti, judėti.Šokant jūsų organizmas netenka daug vandens. Todėl reikia gerti labai daug skysčių (per 1h-0,5l. skysčio). Vartojant ecstazi alkoholio gerti nepatartina. Nuo jo, jūsų organizmas netenka dar daugiau skysčių. Per vieną šokių naktį organizmas gali netekti kelių litrų vandens.. Vartojant ekstazi gali pasireikšti raumenų traukuliai, nevalingas dantų kalenimas, neryškus regėjimas, staigūs vyzdžio judesiai, taip pat pakyla kraujospūdis, gali ištikti širdies infarktas. Ecstasy yra naujas narkotikas, todėl jo ilgalaikis poveikis dar nėra ištirtas. Jo dažnas vartojimas gali pažeisti kepenis, smegenis, sukelti depresiją. Perdozavimas gali sukelti koordinacijos sutrikimus, ligą, panašią į Parkinsono, ir galiausiai paralyžių.ĮSTATYMAS: Draudžia neteisėtai gaminti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar realizuoti.5.4.HEROINASHeroinas priklauso opiatų grupei. Opiatai malšina skausmą, juos skiria gydytojai. Opiatai yra gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas yra gaminamas iš morfino, bet heroinas yra 2 kartus stipresnis. Heroinas buvo morfino pakaitalas. Prie morfino greitai priprasdavo žmonės, todėl vietoj jo buvo pradėtas vartoti heroinas. Deja, medikai dar labiau apsiriko. Žmonės pradėjo daug greičiau priprasti prie heroino, negu prie morfino. Praėjusio amžiaus pabaigoje, dar nežinodami, koks pavojingas šis narkotikas, morfijų gydytojai išrašydavo pacientams kaip universalų raminamąjį vaistą. Dėl to 1903 m. JAV 3 % gyventojų buvo užkietėję narkomanai, beviltiškai priklausomi nuo morfijaus. Dar ir dabar heroinas kartais yra skiriamas žmonėms sergantiems neišgydomomis ligomis pvz.: vėžiu.
Heroiną galima:· Uostyti.· Rūkyti (heroinas sumaišomas su tabaku ir rūkomas kaip cigaretės).· Padėti ant folijos ir kaitinti žiebtuvėlio arba žvakės pagalba. Išsiskyrę dūmai yra įkvepiami pro šiaudelį. Toks heroino vartojimo būdas yra vadinamas “vytis drakoną” (plonos dūmų juostos yra panašios į drakono uodegą).· Leistis. Tai pavojingiausias ir stipriausias būdas. Heroino milteliai yra maišomi su vandeniu ir po to šis skystis yra kaitinamas arbatiniame šaukštelyje. Po to šis skystis yra sutraukiamas į švirkštą. Heroino poveikis stipriausiai juntamas tada, kada jis yra leidžiamas į veną. Dar heroiną galima leistis ir į raumenį ar po oda. Leidžiantis heroiną ant rankų venų lieka randai. Kada narkomanas nebeturi sveikos venos ant rankų kur jis galėtų susileisti sau narkotikų jis pradeda leistis sau į kirkšnies venas, netgi akis, krūtis ar penį. Uostyti.· Rūkyti (heroinas sumaišomas su tabaku ir rūkomas kaip cigaretės).· Padėti ant folijos ir kaitinti žiebtuvėlio arba žvakės pagalba. Išsiskyrę dūmai yra įkvepiami pro šiaudelį. Toks heroino vartojimo būdas yra vadinamas “vytis drakoną” (plonos dūmų juostos yra panašios į drakono uodegą).· Leistis. Tai pavojingiausias ir stipriausias būdas. Heroino milteliai yra maišomi su vandeniu ir po to šis skystis yra kaitinamas arbatiniame šaukštelyje. Po to šis skystis yra sutraukiamas į švirkštą. Heroino poveikis stipriausiai juntamas tada, kada jis yra leidžiamas į veną. Dar heroiną galima leistis ir į raumenį ar po oda. Leidžiantis heroiną ant rankų venų lieka randai. Kada narkomanas nebeturi sveikos venos ant rankų kur jis galėtų susileisti sau narkotikų jis pradeda leistis sau į kirkšnies venas, netgi akis, krūtis ar penį.Žmonėms dažnai vartojantiems heroiną kas kartą reikia vis daugiau didinti dozę. Tapęs priklausomu, žmogus ieško naujos dozės kas kelias valandas. Organizmui ilgiau negavus heroino prasideda sunkūs abstinencijos požymiai pvz.: drebulys, purto šaltis, prakaitavimas, atsiranda nerimas, kaulų ir raumenų skausmas, pašiurpsta oda, vėliau prasideda pykinimas, kojų ir rankų traukuliai. Ryškiausiai tai pasireiškia tarp 48 ir 72 abstinencijos valandos. Viskas praeina maždaug po savaitės. Praėjus abstinencijos požymiams dar išlieka labai didelis psichinis potraukis narkotikams. Heroino vartotojai rizikuoja užsikrėsti hepatitu (kepenų liga, kuria galima užsikrėsti per kraują); ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), kuris sukelia AIDS. Nuolat vartojant heroiną gresia venų trombozė, širdies ir kepenų ligos, dėl negilaus kvėpavimo bei prastos sveikatos dažnai sergama plaučių uždegimu. Didžiausia perdozavimo tikimybė yra pradedantiesiems ir tiems, kurie laikinai buvo atpratę nuo heroino. Perdozavimas gali liūdnai baigtis. Heroiną lengva perdozuoti vartojant kartu su alkoholiu arba kitais depresantais. Jei žmogus perdozuoja jis gali prarasti sąmonę, jam gali prasidėti koma arba netgi mirti. Jei pamatėte, kad koks nors žmogus perdozavo heroino, reikia greitai iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir vežti į ligoninę. Ten jam bus suleisti vaistai, kurie neutralizuos heroino poveikį.
ĮSTATYMAS: Draudžia neteisėtai gaminti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar realizuoti.5.5.LSDTai narkotikai, veikiantys protą. Pavartojęs jų, žmogus mato ir girdi realiai neegzistuojančius daiktus ir garsus. LSD labai stiprus haliuciogeninis narkotikas gaminamas nelegaliai.Mažas jo kiekis užlašinamas ant popieriaus (panašaus į sugeriamąjį) ir maža to popieriaus skiautelė dedama ant liežuvio. LSD dozę sudaro tik 2 mikrogramai narkotiko. LSD popierius gali būti įvairios formos su skirtingais spalvotais piešinėliais. Įvairių pavadinimų (“kiniečių drakonas”, “braškės”) LSD turi skirtingus piešinius. LSD – “nepatikimas” narkotikas. Jo poveikis labai nevienodas. LSD “kelionė” po kūną prasideda praėjus maždaug valandai po narkotiko pavartojimo ir gali tęstis 12 valandų. Tačiau kartais efektą galima pajusti po keletos dienų. Vartotojai gali matyti keistus vaizdus, ryškias spalvas, girdėti įvairius garsus, kartais tai yra malonu, kartais gąsdina. Asmenį apima depresija. Ar efektas yra malonus, ar ne, priklauso nuo to, kaip asmuo jautėsi prieš vartodamas narkotikus. Vartojant nuolat ilgesnį laiką labai paūmėja visi psichiniai sutrikimai. Gali išsivystyti paranoja. Kartais žmonės pajaučia šio narkotiko “kelionę”, praėjus keletui savaičių po jo pavartojimo. Tai vadinama prisiminimu.ĮSTATYMAS: Draudžia neteisėtai gaminti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar realizuoti.5.6.KREKASRūkant krekas traška, todėl nuo angliško žodžio “crackle” yra pavadintas kreku. Krekas yra greičiau veikianti kokaino rūšis. Jis yra sumaišomas su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis pvz.: kepimo milteliais. Po to iš šio mišinio yra išgarinamas visas vanduo. Gauta kietoka medžiaga yra kaitinama ir ji gali būti rūkoma.Kreko vartojimas:· Krekas yra sukemšamas į metalinį vamzdelį ir padegamas, o garai yra įkvepiami. · Krekas yra dedamas ant metalinio tinklelio, kuris yra laikomas virš ugnies. Tada garai yra įkvepiami per butelį, kuris neturi dugno.
· Krekas pradeda veikti po 10 sekundžių, nes tada narkotinės medžiagos atkeliauja į smegenis. Tada vartotojas pajunta labai didelį malonumą, trunkantį apie 10 minučių. Po didelės malonumo bangos užplūsta didelė nevilties, ar agresyvumo banga. Vartotojui reikia dar vienos dozės. Pavartojus kreko, prablaivėjimas yra labai sunkus. Žmogus siaubingai jaučiasi, norint įveikti šitą jausmą, reikia dar vienos dozės, tik šį kartą dar didesnės. Prie kreko labai greitai priprantama dėl noro numalšinti nemalonius jausmus, kurie yra jaučiami pasibaigus kreko poveikiui.ĮSTATYMAS: Draudžia neteisėtai gaminti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar realizuoti.6.Kaip atpažinti narkomaną?Narkotikas ar vaistas Simptomai Ko ieškoti PavojaiKlijų uostymas Pykinimas, apsvaigimas, apsiblausęs arba tuščias žvilgsnis Klijų tūbelių, klijų dėmių, popierinių maišelių arba nosinių Plaučių, smegenų, kepenų pažeidimai, mirtis uždusus, anemijaAmfetaminas Perdėtas budrumas, agresyvumas, isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, apetito stoka, nuolatinis rūkymas, nuovargis, troškulys, drebulys Baltų ar rudų miltelių plastmasiniuose maišeliuose, įvairiaspalvių piliulių ar kapsulių Haliucinacijos. Didelės ir dažnos dozės gali sukelti paranoją. Gresia mirtis nuo apsinuodijimo, svorio netekimas, smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų pažeidimaiHeroinas Iš pradžių pagyvėjama, paskui apima apatija, mieguistumas, girtumo jausmas. Adatos dūrių žymės, pavandenijusios akys, kraujo dėmės ant rankovių Rudų ar baltų taškuotų miltelių, raudonų ar baltų tablečių ir ampulių, švirkšto, adatų, stygų, virvių, diržo, apdegusių butelių dangtelių ir šaukštų Nuolat vartojant įprantama. Per didelės dozės sukelia mirtį ar sąmonės praradimą. Gresia protinis atsilikimas, smegenų ir kepenų pažeidimaiKrekas Trumpa euforija, po kurios apima depresija, sugniužimas, abejingumas. Sutrinka kvėpavimas Mažų kristalėlių įvairiuose maišeliuose Depresija, staigi mirtis nuo infarkto, protinių galių nusilpimas ir paranoja, savižudybės grėsmė
LSD Sunkios haliucinacijos, abejingumas, kalbos sutrikimai, šaltos galūnės, stiprus prakaito ir metanolio kvapas, vėmimas, juokas ir verksmas, psichopatinis elgesys ir galvos svaigimas Spalvotų cukraus gabalėlių, tuščių buteliukų nuo kapsulių, spalvotų miltelių krepšeliuose Polinkis į savižudybę, nenuspėjamas elgesys, didelė nelaimingų atsitikimų rizika. Nuolat vartojant pažeidžiamos smegenysEkstazi Vartojant nedideles dozes – empatijos, kitų supratimo būsena. Vartojant didesnes dozes – perdėtas budrumas, nerimas Tablečių arba kapsulių Didelės dozės gali sukelti psichologinį pakrikimą, susvetimėjimo ir baimės būseną. Yra buvę, kad žmonės mirdavo nuo vienos tabletės7.Pabaigai…Narkotikai negrįžtamai pakeičia mūsų kūno cheminius procesus ir taip sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą. Narkomanija yra tokia liga, kurią išgydyti yra labai sunku. O kartais ir neįmanoma. Piktnaudžiaujantys narkotikais žudo netik save, bet ir kenkia šeimai, aplinkiniams, į pasaulį ateinantiems vaikams. Kartu su narkotikais į Lietuvą ateina ir AIDS, XXa. “maras”.“Gimus vaikui, visa atsinaujina ir dar kartą stoja prieš žmonijos teismą – čia ir glūdi vaikų žavesys’ ( G. K. Čestertonas ). Gyvenimo stebuklą reikia saugoti. Jaunam žmogui reikia padėti atsispirti pagundoms ir nelaimėms, taip apsaugojant gyvenimo stebuklo dovaną.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:1. L.Bulotaitė, Priklausomybių psichologiniai aspektai,Vilnius,1998. – P.7–13.2. Saulius Čaplinskas, Narkotikų kontrolė: pragmatiška politika ir humanistinės nuostatas, AIDS centro biuletenis Nr.1(25). – Vilnius,1998. – P.52–54.3. R.Kočiūnas, Psichologinis konsultavimas, Vilnius, 1995. – 100 p.4. Seminaras ”Narkomanija ir AIDS – vienykime atsaką”, gruodžio 14 d. Vilnius, 2000. 5. Gydytoja epidemiologė Vilhelmina Žiupsnienė, Vilnius6. J.Jenkins, Šių laikų dorovinės problemos, Vilnius, 19977. A.Laiškonis, Žmogaus imunodeficito viruso infekcija, Kaunas, 1998