Miegas

Referato planas

Titulinis lapas

Referato planas

Įžanga

Pagrindinė dalis

Pirmas lapas: miegas; miego higiena; kas mus priverčia miegoti?;

miego trukmė; miego sutrikimai.

Antras lapas: jeigu norite geriau miegoti; miego trukdo; jei jūs miegate gerai, tai.

Apibendrinimas

Naudota literatūra

Įžanga

Miegas – savotiškai besikeičianti, bet nenutrūkstanti smegenų veiklos gyvybinė fazė, kurios metu atsipalaiduoja nervų sitema, bet ji visdar funkcionuoja. Mes tai patys jaučiame pagal sapnus, kai kam net prisisapnuoja praeities įvykiai arba kaip reikia spręsti jiems aktualias problemas. Kai kurie žmonės gali atsibusti užprogramuotu laiku arba sureaguoti į vos girdimą signalą (žadintuvo, skkambučio ir kt). Miegant kontaktas su aplinkiniu pasauliu būna ribotas ir kintantis – ryto valandomis ryšys su aplinkiniu pasauliu paprastai palaikomas lengviau.

Miegas yra natūralus organizmo poreikis, kurį daugelis žmonių patenkina lengvai, kiti gana sunkiai.

Trečdalį gyvenimo žmogus pramiega. Miegas yra mūsų gyvenimo dalis ir jis turi ypatingą reikšmę žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui. Miegas yra tiesiogiai susijęs su biologiniais ritmais, kurie būdingi beveik visoms gyvoms būtybėms. Mūsų organizmo funkcinį aktyvumą, besikeičiantį per 24 valandų ciklą, reguliuoja “vidinis laikrodis”. Kasdien periodiškai keičiasi medžiagų appykaitos intensyvumas, kraujotaka, pulso dažnis ir arterinis kraujospūdis, kvėpavimas, kūno temperatūra. Miegas ypatingą reikšmę turi žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui. Miegodamas žmogus netgi auga.
Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 , kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gi

ilaus, mažėja smegenų aktyvu¬mas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penk¬toje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuo¬jama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, to¬dėl ir sapnus prisimename geriau.
Miego higiena. Miegoti reikia švariame, išvėdintame kambaryje, kur nėra triukšmo. Oras miegamajame turi būti vėsus ir gaivus, nelabai sausas. Išvėdinti kambarį prieš miegą nepakanka. Sveikiau yra miegoti prie atviro lango arba atidarų orlaidžių. Patalynė turi būti švari, lova patogi, tvirtu pagrindu. Gulinčių minkštoje lovoje vaikų laikysena gali iškrypti. Čiužinys turi būti nelankstus, kad neįdubtų nuo kūno svorio. Jis turėtų būti iš natūralaus pluošto, neturėtų nei praleisti, nei per daug kaupti šilumos. Pagalvę reikia parinkti nei per aukštą, neei per žemą. Nereikia apsikloti v labai šiltai. Miegant neturi būti šviesos. Prieš miegą reikia vengti stiprių dirgiklių: intensyvios fizinės veiklos, stresinių situacijų, įtemptos protinės veiklos. Prieš miegą nepatartina žaisti kompiuteriu, žiūrėti televizijos laidų ar vaizdo įrašų. Vakare nereikia daug valgyti. Jei daug valgoma, skrandis ir žarnynas apkraunamas darbu, o tai trikdo normalų nakties poilsį, sapnuojasi įvairūs sapnai, o ryte žmogus jaučiasi neišsimiegojęs ir nepailsėjęs.
Kas mus priverčia miegoti? Tai organizmo laikrodis, kontroliuojantis žvalumą, kūno temperatūrą bei hormonus. Apie 4-6 val. ryto sm
markiai pakyla,padidėja hormono kortizolio kiekis, krau¬jas papildomai gauna gliukozės, todėl padaugėja energijos. Vakare smegenyse papildomai gaminasi m e l a t o n i n o (cheminės medžiagos, mieguistumą).
Miego trukmė.Skirtingu gyvenimo laikotarpiu miego mums reikia nevienodai . Daugiausia miega kūdikiai ( iki 6 mėn. amžiaus) – apie 16 val., nuo pusės metų jau tik apie 13 valandų.Vyresniems žmonėms miego reikia mažiau, nes jų smegenyse gaminasi mažiau melatonino, 16-60 metų žmogui paprastai pakanka 7-8 valandų nakties miego.
Miego sutrikimai. 8-18proc. mūsų planetos gyventojų kenčia nuo miego sutrikimų, 5proc. miegodami griežia dantimis, daliai sutrinka kvėpavimas. Miego metu pasitaiko epilepsijos priepuolių, nekalbant jau apie daugeliui įprastą knarkimą. Norint įveikti miego sutrikimus, reikėtų kasdien gultis ir keltis tuo pačiu metu. Įveikti nemigą padeda vėsus dušas prieš miegą bei lengvas pasivaikščiojimas. Kad vakarienę dera valgyti likus bent trims valandoms iki nakties poilsio – seniai žinoma tiesa. Miegą sutrikdyti labai lengva, o tai gali turėti organizmui fizinių ir psichinių pasekmių, netgi sukelti depresiją
Jeigu norite geriau miegoti:

1. Miegoti eikite vienodu metu. Tai nustato ir stabilizuoja organizmo laikrodį. JA V Harvardo medicinos mokyklos tyrinėto¬jai nustatė, kad jeigu miegojimo įpročiai keičiasi nors keliomis valandomis, blogėja nuotaika.

2. Prieš miegą išsimaudykite šiltoje vonioje. Kraujas nuo smegenų nutekės į odos paviršių ir pajusite mieguistumą.

3. Gerkite žolelių arbatą.

4. Lova pristumkite prie sienos –

tai suteikia saugumo jausmą, padeda atsipalaiduoti

5. Miegamajame turi vyrauti tos spalvos, kurios jums sukuria ramybės ir lengvumo jausmą (tinka mėlyna ir žalia ).

6. Negausią vakarienę valgykite bent ris valandas prieš miegą

Miegui trukdo:
1. Rūkymas. Jis stimuliuoja nervų sis¬temą, todėl miegas tampa ne toks gilus, dažniau prabundamą.

2. Stimuliatoriai, pvz., alkoholis ir kofeinas (jo yra arbatoje, kavoje, šokolade, kai ku¬riuose skausmą malšinančiuose vaistuose), padidina adrenalino gamybą, todėl būname labiau sudirgę.

3. Garsesnis triukšmas už tą prie kurio esate pripratę miegoti.

Jei jūs miegate gerai, tai:
1. Gerėja atmintis.
Sutrikdžius miegą, susilpnėja trum¬palaikė atmintis. Miegas stiprina atmintį panašiai kaip svorių kilnojimas stiprina raumenis,

2. Atsistato organizmas.
Miego metu organizme cirkuliuoja 70 proc. kasdienės augimo hormono dozės. Šis hormonas gerina odos regeneraciją, sti¬prina kaulus bei raumenis.

3. Didėja organizmo atsparumas
Sutrumpėjus nakties miegui, mažiau gaminasi su ligomis kovojančių imuniteto ląstelių.

4. Didėja kraujo spaudimas.
Dėl miego stokos gali pakilti kraujospūdis.

5. Didėja atidumas.
Nemigos kamuojami žmonės beveik dvigubai dažniau patenka į automobilių avarijas. Net 31 proc. visų vairuotojų bent kartą gyvenime yra užmigę prie vairo.

6. Vystosi gabumai.
Pailsėjęs žmogus lengviau sugeba spręsti įvairias problemas.

7. Geriau jaučiamas pasitenkinimas.
Žmonės, kurie gerai išmiega naktį, jau¬čiasi laimingesni. Jei miego per mažai (mažiau nei 6 val.), kamuoja nuovargis ir bloga nuotaika.

Apibendrinimas. Taigi žmogus turi susitvarkyti savo miegamaji ir lova taip kad butu patogu, svaru ir

r turi miegoti tiek kiek jis pats nori, bet neperdaug,nes tai taip pat kenksminga. Šiais laikais yra daug žmoniu kurie i darbą, mokyklą ateina irzlūs, viskuo nepatenkinti, nepasitikintys savimi ir del visko kaltina kitus,bet visišai nepagalvoja, kad daugelio jo problemų kaltininkas yra miego trukumas arba persimiegojimas. Noredami save palepinti gerai išsimiegokite ir tikriai jausitės geriau. Stenkitės netrukdyti miegoti ir toleruoti kitus žmones, kurie eina miegoti arba keliasi veliau (anksciau) uz jus, visi žmones negali būti vienodi, bet visi nori gerai pamiegoti. Visiems žmonems siūlyčiau labiau atsižvelgti į miega nes daugeliui tai tik eilinis dalykas, kurio ereikia paisyti, bet tie zmones negalvoja apie pasekmes.

Noriu visiems palinkėti: gero miego, saldziu sapnu!

Naudota literatūra:

Interneto tinklapiai:

http://mama.takas.lt/straipsnis.php?msg_id=25

http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2512.html

http://www.psichika.lt/pat15.html

http://www.femina.lt/index.php?sr_id=12&kat_id=21&n_id=45

http://www.press.lt/cgi-bin/Article.asp?Lang=L&ID=318977

Leave a Comment