Stebėdami paukščio tykančią katę,nesunkiai galime nuspręsti, kad katės yra liūtų ir tigrų giminaitės.Visos katės moka puikiai medžioti,jos stiprios ir judrios.Šių gyvūnų pojūčiai labia išlavėję,dantys ir nagai aštrūs.Katės daugiausia medžioja naktį ir labia gerai mato tamsoje.Net naminės katės puikiausiai gali išgyventi laisvėje medžiodamos peles,mažus paukščiukus,vabzdžius ir kitus gyvius.Tačiau daugelis egzotiškų grynaveislių kačių negalėtų pačios išgyventilaisvėje,nes dauguma jų yra pripratusios prie lepaus gyvenimo žmonių namuose. Mūsų naminės katės yra kilusios iš rainos laukinės katės,gyvenusios jau prieš milijoną metų,-laukinės Afrikos katės.Ši nedidelė katė paplito visoje Afrikoje,Azijoje ir Europoje,kol pagaliau ją prisijaukino afrikiečiai,kad ši saugotų jų maisto sandėlius nuo pelių ir žiurkių. Senovės egiptiečiai laikė kates grūdų sandėlių apsaugai.Katės buvo taip gerbiamos , kad kai kurias garbino kaip dievybes. Buvo daromos statulėlės. Nuo tų laikų žmonės išvedė daugybę kačių veislių-nuo rainų ir ilgaplaukių persų iki beodegės Mankso katės.Prieš 3000metų naminės katės buvo paplitusios ir labia garbinamos Egipte.Šiandien visame pasaulyje yra per 500 milijonų naminių kačių. Oficialiai yra pripažįstama per 100 naminių kačių veislių,o dar daugiau yra oficialiai neregistruotų.Kačių žinovai atrankos būdu nuolat veda naujas kačių veisles.Bombėjaus katė yra naujos veislės,kuri buvo išvesta XX amž. 8-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ją išvedė sukryžminę Birmos katę su Amerikos juodąja trumpaplauke. Nors Bombėjaus katės kailis yra labia trumpo plauko ir tankus,vis dėlto išliko visi tipiški kačių bruožai.
Tūkstančius metų juodos katės buvo siejamos su burtais ir raganavimu.Yra žmonių,kurie vis dar tebetiki,kad jos atnešančios laimę arba nelaimę. Laikinė Afrikos katė labia panaši į rainą naminę katę,tik yra stambesnė,jos galva didesnė.Laukinės Afrikos katės ant kojų ir uodegos turi juodus dryžius. Beplaukės katės – sfinksai-buvo išvestos XX amž. 7 – ajame dešimtmetyje iš kačiuko,kuris gimė be kailio.Sfinkso oda plika,išskyrus kelis švelnius kuokštelius ant snukio, letenų ir uodegos galiuko.Tokios beplaukės katės vargu ar ilgai išgyventų laisvėje. Kačių patelės būna katingos maždaug 9 savaitės . Jos atsiveda nuo 1 iki 10 kačiukų,bet vidurkis yra 2-5 . Pulkelis ka tik atsivestų kačiukų vadinamas vada. Iš pradžių kačiukai yra bejėgiai.Pirmąją savaitę ar dar ilgiau jie būna akli , šliaužioti pradeda tik po 2 savaičių. Iš pradžių jie minta tik motions pienu . Maždaug po 8 savaičių jie atjunkti ir ima pratintis prie kito maisto. Šis procesas vadinamas nujunkymu. Dar po 4 savaičių motina katė vėl gali poruotis. Kačių jaunikliai vadinami kačiukais.Jie valandų valandas vaikosi savo uodegas,šokinėja vienas ant kito,rengia netikras dvikovas.Jų žaidimai rimti,nes padeda ugdyti medžiojimo instinktą,greitą reakciją,stiprina raumenis,daro juos lankstesnius,- viso to reikės , kai teks patiems rūpintis savimi. Naminės katės primena savo laukinius protėvius keliais požymiais.Nors daugumai naminių kačių medžioti sau maisto nereikia, jos lyg tikros medžiotojos ypač suaktyvėja auštant ir leidžiantis saulei,sėlina ir puola įsivaizduojamą grobį. Šitoks elgesys yra instinktyvus , jo nereikia mokytis. Katė ,užaugusi atskirta nuo kitų kačių,vis tiek elgiasi būtent šitaip. Katės garsėja savo švara. Kieknieną dieną jos mažiausiai valandą praleidžia prausdamosi kailį – laižydamos jį šiurkščiu liežuviu.kailis pasidaro lygus ir žvilgantis.Be to, tokia jo priežiūra padeda išlaikyti kūno temperatūrą, sunaikina parazitus , skatina kraujo apytaką odos paviršiuje. Jautria uosle katė lengvai užuodžia pelės kvapą.Katei sėlinti prie grobio padeda jos akys ir ausys. Tyliai ir iš lėto pritykinusi , katė šoka ant grobio išskėtusi nagus , dažnai kąsdama į sprandą , kad perlaužtų stuburą. Katės turi nepaprastai išlavėjusį pusiausvyros pojūtį ir medžiodamos arba tyrinėdamos aplinką gali kartis į medžius , ant sienų ir tvorų. Krisdamos katės reaguoja žaibiškai.Katei krintant,ausies viduje esantys pusiausvyros organai akimirksniu praneša,kur yra viršus.Pirmiausia katė į teisingą padėtį pasuka galvą, o paskui pasisuka ir visas kūnas,ir gyvūnas saugiai nukrinta ant keturių letenų. Beveik visi kačių atstovai gerai mato ir dieną, ir naktį. Aklinoje tamsoje kačių sugebėjimai nelabai kuo skiriasi nuo žmonių. Aklinoje tamsoje jos nemato. Tačiau katės akis labai gerai pritaikyta atspindėti blankios šviesos spindulius. Jų vyzdys gali smarkiai išsiplėsti, o tinklainę pasiekia daug nervų galūnių ypač jautrių silpniems šviesos spinduliams. Be to, kiekvienoje jų akyje yra po veidrodėlį – šviesą atspindintį sluoksnį, kuris sugauna nevisiškai absorbuotus šviesos spindulius ir juos vėl nukreipia į tinklainę. Taip katės akis tą patį šviesos spindulį gaudo keletą kartų, ir tai padeda gauti tinklainėje visai tamsių daiktų „nuotrauką“. Dėl šviesą atspindinčio sluoksnio katės akys ir spindi tamsoje.Katės mato taip pat gerai, kaip ir žmonės, dažnai net geriau. Kačių regėjimas pritaikytas užfiksuoti judėjimą, tai praverčia medžiojant. Kaip ir žmonių, kačių regėjimas yra binokuliarinis, nors ne toks tobulas. Tai reiškia, kad katės, taip pat kaip ir žmonės, tikriausiai mato trimatę erdvę, tai labai svarbu atstumo įvertinimui. Tačiau katės yra šiek tiek trumparegės, tai rodo, kad jos labiau prisitaikę stebėti artimesnius objektus, tokius kaip grobis, kurį gali pasigauti kelių šuolių atstumu. Objektai, esantys toliau kaip keletą šimtų metrų, retai kada domina kates. Katės sugeba iš 5 metrų atstumo nušokti ant siauros palangės ir nepaliesti stiklo. Toks sugebėjimas reikalauja ne tik puikios pusiausvyros, bet ir tikslaus atstumo suvokimo. Kačių akių tinklainėje yra tiek kūgelių, tiek stiebelių. Stiebeliai yra receptoriai, kuriuos akis naudoja naktiniam regėjimui ir judesio užfiksavimui. Kūgeliai naudojami dieną ir priima spalvinę informaciją. Lyginant su žmonėmis, katės turi daugiau stiebelių nei kūgelių, todėl jos geriau mato naktį ir geriau pastebi judančius objektus.
Silpnoje šviesoje, pavyzdžiui naktį, spalvų nesimato, tik juoda, balta ir pilki atspalviai. Kačių vyzdys yra elipsės formos ir tai padeda jam atsidarinėti ir užsidarinėti daug greičiau nei apskritos formos vyzdžiui, be to – jis yra didesnis. Tai leidžia didesniam šviesos kiekiui patekti į akį. Katės akies dugne yra veidrodinė membrana, vadinama Tapetum. Ji atspindi per stiebelius perėjusią šviesą atgal į tuos pačius stiebelius, tik iš kitos pusės. Dėl to padvigubėja šviesos ekspozicijos laikas ir katės gali matyti tamsoje. Nors katės ir negali matyti absoliučioje tamsoje, tačiau pro debesų plyšius prasišviečiančių žvaigždžių šviesos joms pakanka medžioklei. Naktį katės naudojasi savo ypatingai jautria klausa, kad nustatyti grobio buvimo vietą, o savo aštraus žvilgsnio pagalba nusitaiko ir pagriebia. Geltona šviesa, matoma kačių akyse pašvietus į jas žibintuvėliu yra ne kas kita kaip ta pati šviesa, atsispindėjusi nuo Tapetum membranos.
Ar katės mato spalvotai? Atrodo, kad taip, nors ne visai taip kaip mes. Tyrimų rezultatai parodė, kad katės atskiria nuo žemo iki vidutinio ilgumo šviesos bangos spektro spalvas. Tai reiškia, kad katės mato purpurinius, žydrus, žalius ir geltonus atspalvius. Raudoni, oranžiniai, rudi atspalviai nepatenka į kačių spalvinio regėjimo spektrą ir tikriausiai katės juos mato kaip pilkus ar purpurinius pustonius. Taip pat gali būti, kad katės mato mažiau intensyvias spalvas nei žmonės. Labiausiai jos skiria žydrą ir žalią spalvas. Tyrimai rodo, kad katės atskiria daugiau pilkos spalvos atspalvių nei žmogus.