Katės

Kas yra katė?

Katės galbūt yra patys nuostabiausi ir grakščiausi gyvūnai. Jos švelnios, turi gražų kailį, neretai išmargintą dėmėmis arba dryžiais, o jų galva elegantiška, su smailiomis ausimis ir didelėmis akimis. Ir laukinės ir naminės priklauso vienai kačių šeimai – Felidae. Nors katės būna įvairaus dydžio – nuo paprasto naminės katės iki didžiulio Sibiro tigro – visos jos yra panašios išvaizdos ir panašiai elgiasi ; žolėje besivoliojantis tigras primena milžinišką rainą katę. Kačių šeimai būdingi visi žinduolių bruožai : apsauginiai griaučiai , tiesi eisena, keturių dalių širdis , pieno liaukos , gaminančios pieną jaunikliams maitinti , be to jos yra šiltakraujės. Katės yra tobulos plėšrūnės, minta mėsa; beveik visos jos gyvena ir medžioja pavieniui.

Pirmosios katės

Prieš milijonus metų po Žemę vaikščiojo daug į kates panašių gyvūnų. Kai kurie iš jų buvo daug žiauresni ir didesni už dabar gyvenančias kates. Katės yra paskutinė plėšrūnų evoliucijos pakopa , bet daugelis pirmųjų į kates panašių žinduolių buvo gana maži mėsėdžiai gyvūnai. Seniausi iškastiniai kačių šeimos atstovai gyveno eoceno periode maždaug prieš 50 milijonų metų. Iš jų išsivystė didelių irr mažų kačių rūšys, pavyzdžiui liūtas ir naminė katė.

Kačių klanai

Katės žudo kitus gyvūnus maistui. Tai reiškia, kad jos, kartu su maždaug 200 kitų rūšių priklauso plėšriųjų būriui ir ėda tik mėsą. Yra keturios kačių grupės: mažosios katės, kurioms priklauso 28 skirtingos rū

ūšys, tarp jų ir naminės ir kitos įvairios katės, ir dar dvi grupės, kurių kiekvieną sudaro tik viena kačių rūšis: gepardas ir dūminis lepardas. Katės turi puikiai išlavėjusius jutimus ir labai aštrius dantis, greitai juda ir iš visų plėšrūnų yra labiausiai specelizuotos mėsėdės.
Laukinės katės paplitusios visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Australiją,- ten jas įvežė žmogus. Naminė katė kilusi iš vienos mažos laukinės katės rūšies – vilpišio, kuris ir šiandien aptinkamas kai kur Europoje , Vakarų Azijoje ir Afrikoje.

Griaučiai

Griaučiai sudaryti iš maždaug 250 kaulų, suteikia tvirtą rėmą minkštosioms kūno dalims. Jie saugo nuo sutrenkimų ir sužeidimų ir tuo pačiu leidžia katei greitai ir grakščiai judėti. Ir didžiųjų ir mažųjų kačių kaukolė pritaikyta grobiui žudyti ir kuo greičiau jį praryti, kol jo dar nenutempė kiti pllėšrūnai. Akiduobės dideelės ir apvalios , kad suteiktų platų regos lauką ; klausomosios kaukolės dalys didelės, o trumpi žandikauliai gali plačiai atsiverti.

Kūno sandara

Katės organizmas evoliucionavo taip, kad ji galėtų maitintis kitais gyvais gyvūnais. Ji turi greit galvoti, greitai žudyti ir greit ėsti, kad pergudrautų kitus plėšrūnus. Katės labai protingos ir, palyginus su viso kūno dydžiu, turi dideles galvos smegenis. Po sėkmingos medžioklės laukinė katė sočiai prisiryja savo grobio mėsos ir po to kelias dienas ją virškina, kol vėl išalksta. Šiurkščiu liežuviu mė

ėsa nugremžiama nuo kaulų ir nunešama į nasrus.Katė turi prakaito liaukas, bet plaukais neapaugusios tik letenų pagalvėlės ir kai kuriais atvejais nosis, kuri greitai atiduoda šilumą.

Kačių nagai – katės nagai susideda iš keratino – baltymo, iš kurio sudarytas ir išorinis odos sluoksnis. Keratino yra žmogaus naguose. Katės užpakalinės letenos turi keturis nagus, o priekinės – penkis.

Kailis – kailis tarnauja daugeliui tikslų. Jis katę šildo ir maskuoja, perteikia gyvūno kvapą, o jautriomis kiekvieno plauko šaknimis veikia kaip lytėjimo organas. Visų laukinių kačių kailis susideda iš dviejų sluoksnių. Apačioje yra tankios ir minkštos vilnos poplaukis, kurį dengia išorinis šiurkštesnių ir ilgesnių plaukų sluoksnis. Šio viršutinio sluoksnio plaukai sudaro dėmėtą arba dryžuotą kailio raštą.

Nepaprasti jutimai

Dauguma laukinių kačių gyvena pavieniui ir medžioja naktį, todėl turi puikiai išlavėjusius jutimus, kad galėtų tyliai judėti, matyti viską aplinkui save, išgirsti menkiausią garsą ir užuosti tamsoje bet kurį greta esantį gyvūną. Katės turi vieną jutimą, kurio neturi žmogus – skonio ir uoslės jutimą, kuris, be kita ko, leidžia patinui sužinoti, kada patelė rujoja. Kačių grįžimo namo instinktas labai išlavėjęs.

Nuostabūs judesiai

Kiekviena katės kūno dalis prisitaikiusi staigiam veiksmui ir puikios pusiausvyros judesiui. Visos katės, net ir pačios sunkiausios, tokios kaip liūtas ar tigras, yra labai judrios ir gali su didele jėga daryti šuolius, tačiau ne

esugeba labai greit bėgti kokį nors atstumą. Jų judrumas ir jėga yra be galo svarbūs, nes visos katės žudo grobį prisėlindamos, po to užšokdamos ant aukos nugaros ir perkąsdamos sprandą. Medžiais laipiojančios katės, pavyzdžiui leopardas, turi ilgą uodegą, padedančią išlaikyti pusiausvyrą. Visos katės vaikšto ant pirštų galų , o ant jų pėdų yra storos ir minkštos pagalvėlės, todėl gali judėti be garso.

Tvarkymasis

Katė – nepaprastai švarus gyvūnas. Visos katės, didžiosios ir mažosios, laukinės ir naminės, nemažai laiko praleidžia laižydamos šiurkščiu liežuviu savo kailį, traukdamos nešvarumus iš kojų ir prausdamos snukį letenomis. Kailio valymas paskleidžia pačios katės kvapą iš poodinių laikų po visą kūną ir ant daiktų į kuriuos ji trinasi. Valydamasi katė nusiramina ir atsipalaiduoja.

Katės ir pelės žaidimas

Gamtoje visos katės minta savo pačių nužudytų gyvūnų mėsa. Katės – vieniši medžiotojai, išskyrus liūtą, kuri medžioja šeimynine grupe. Katės paprastai žudo už save mažesnius gyvūnus, tačiau retkarčiais puola ir didesnį gyvūną. Mažosios katės daugiausiai minta pelėmis, paukščiais, driežais, vabalais ir bet kuriais smulkiais gyvūnais, kurios tik sugeba pagauti. Didžiosios katės , tokios kaip leopardas, minta stambesniais , maždaug ožkos dydžio gyvūnais ir dažnai savo grobį užtempia aukštai į medį , kad nepasiektų kiti plėšrūnai.

Jaunikliai

Didžiųjų kačių mažyliai paprastai vadinami jaunikliais, o mažųjų kačių – kačiukais. Visos katės, nesvarbu ar didelės, ar mažos, gi

imusios būna mažytės, bejėgės ir aklos mažiausiai 9 dienas. Vienoje vadoje būna maždaug keturi jaunikliai, ir motina prižiūri juos viena, be tėvo pagalbos. Motinos gimdoje kačiukai vystosi apie 63 dienas. Po gimimo motina 6-8 savaites žindo juos , kol jie atjunksta ir pradeda ėsti mėsą. Sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus , jie jau būna visiškai savarankiški, bet dauguma jaunų kačių lieka prie savo motinos iki dvejų metų. Laukinių kačių , pavyzdžiui, liūtės, nėštumas trunka nuo 100 iki 119 dienų. Gimę jaunikliai, palyginti su motinos dydžiu , yra labai maži ir žindomi tris mėnesius.

Kačių ypatybės

Visos katės, ar jos būtų didžiausios, ar mažosios, laukinės ar naminės, elgiasi labai panašiai. Laukinė katė gimdo savo guolyje, apsaugota nuo galimų priešų. Naminė rainė, būdama visiškai saugi savo namuose, vis tiek ieško patikimos, tamsios vietos, kur galėtų atsivesti jauniklius. Ir didžiosios katės, ir mažosios katės, bendrauja tarpusavyje, ir jiems būdingi įvairūs bendri garsai. Du visiems gerai pažystami garsai – tai pasisveikinimo čirškesys ir staugimas. Visos daug miega , paprastai dieną, kad būtų pasirengusios naktinei veiklai.

Kačių katė

Daugiau kaip prieš 10 000 metų, kai žmonės vertėsi medžiokleir maisto rankiojimu, liūtai buvo paplitę visoje Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Jie konkuravo su žmogumi dėl to paties maisto ir pelnė savo varžovo žmogaus pagarbą, tebegyvą ir šiandien. Be nedidelės populiacijos Džyr Foreste Indijos šiaurės vakaruose, šiandien liūtai aptinkami tik Afrikoje. Jie gyvena šeimyninėmis grupėmis – praidais , kuriuos sudaro iki 12 gyvūnų,ir padeda vieni kitiems medžioti. Liūtai yra vienintelės katės, gebančios nužudyti už save didesnius gyvūnus, nes medžioja šeimomis. Liūtų patinai gina savo teritoriją. Medžioja dažniausiai patelės. Kas antrus metus liūtė atsiveda maždaug 5 jauniklius.

Tigras

Tigrai yra stambiausi ir stipriausi iš visų kačių. Anksčiau negausiai jie buvo paplitę daugelyje Indijos ir Pietryčių Azijos miškų bei visoje Kinijojeiki pat Sibiro Šiaurėje. Šiandien šis nuostabus gyvūnas yra nykstanti rūšis. Negausiai tigrų išlikę keliuose atogrąžų miškų draustiniuose ir pelkėse, tokiose kaip Gango delta Indijoje. Stambiausi Tigrai gyvena snieguotuose Sibiro miškuose, bet gamtoje jų maždaug išlikę 200. jų buveinė pamažu naikinama, o patys Tigrai buvo medžiojami pramogai., tad jie atsidūrė ties išnykimo riba. Tigraimedžioja stambius gyvūnus, tokius kaip elniai ir šernai. Jie medžioja pavieniui ir gina savo teritoriją nuo įsibrovėlių. Kaip ir visos katės, Tigrai prie grobio sėlina, o bėgti gali tik trumpai, tad prieš puldami auką, turi prisėlinti kuo arčiau. Nemažai laiko tigrai praleidžia gaivindamiesi upėse arba prie jų ir dažnai slepia savo aukos kūną tankumune arba vandenyje.

Leopardai

Leopardai gyvena miškingose Afrikos ir Pietų Azijos stepėse yra didžiausios katės, kurios nuolat laipioja medžiais. Leopardai – įgudę laipiotojai. Jie be jokio vargo užlipa stačiais kamienais. Stambesni už gepardus, bet ne tokie sunkūs kaip liūtai ar tigrai. Tai slapūs gyvūnai ir tylūs medžiotojai, medžiojantys daugiausia naktį, bet kartais juos galima pamatyti ir šviesiu paros metu. Leopardai beveik visada gyvena po vieną. Kartais puola naminius gyvūnus, bet žudo ir laukinius gyvūnus, tokius kaip pavianiai ir nendriniai žiurkėnai, kurie naikina pasėlius. Jauniklius prižiūri patelė, kol jie sulaukia maždaug dvejų metų ir sugeba patys apsiginti. Leopardų populiacijai visur gresia pavojus, daugiausia dėl jų gyvenamųjų vietų naikinimo ir dėl to , kad medžiotojus vilioja jų puošnus kailis.

Jaguarai

Jaguaras – vienintelė didžioji katė, aptinkama Amerikos žemyne. Jaguaro pavadinimas kilęs iš žodžio yaguara – jo pavadinimo Amazonės tautų kalba. Jis gyvena visoje Pietų Amerikoje, iki pat Patagonijos, ir dar ne taip seniai buvo gana plačiai paplitęs pietinėse JAV valstijose. Tačiau nepaisant to, kad šiandien Jaguaras saugomas įstatymo, jam gresia išnykimo pavojus, nes plečiant ariamas žemes, toliau naikinami jo gimtieji miškai. Iki šiol tūkstančiai jaguarų buvo nužudyta dėl nepaprastai gražaus kailio . Jis moka laipioti medžiais, bet ne taip gerai kaip leopardas, todėl mieliau medžioja ant žemės arba vandenyje. Jaguaras turi savo teritoriją, kuri apima nuo 5 iki 500 kvadratinių kilometrų, nelygu kiek yra grobio.

Lūšis

Lūšis, rudoji lūšis ir puma vadinamos mažosiomis katėmis, nors jos ir nėra itin mažos. Bet pagal kūno sandara jos yra mažosio, o ne didžiosios katės. Lūšis ir rudoji lūšis yra panašios ir nuo visų kačių skiriasi tuo kad turi labai trumpą uodegą. Lūšių skaičius Kanadoje kasmet skiriasi, nelygu kiek būna jos svarbiausio grobio – Amerikos baltųjų kiškių. Rudoji lūšis paplitusi Šiaurės Amerikoj, lūšis – Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje, o puma – Siaurės ir Pietų Amerikoje.

Laukinės katės
Didžiulės katės, gyvenančios džiunglėse, dykumose ir kalnuotose vietovėse yra vadinamos laukinėmis katėmis.
GEPARDAI:
Gepardai yra patys greičiausi bėgikai iš visų gyvūnų. Per valandą jie gali nubėgti iki 113 km. Jų grakštus, ilgas kūnas tarsi sukurtas greitam bėgiojimui. Tai labai padeda laukinėmis katėmis gaudant grobį. Jų kailio spalva yra gelsvai ruda su juodomis dėmėmis. Gepardai gyvena Afrikoje, Irane, Pakistane ir Afganistane.

LEOPARDAI:
Dauguma leopardų turi taškuotą kailį, tačiau kai kurie iš jų būna juodi. Juodieji leopardai yra vadinami panteromis. Leopardai gyvena Afrikoje ir Azijoje.

LIŪTAI:
Liūtai gyvena šeimomis vadinamomis praidais. Vienoje šeimoje gyvena apie dvidešimt liūtų, iš kurių paprastai vienas arba du būna patinai ir kelios liūtės su savo jaunikliais. Liūtės dažniausia rūpinasi maistu visai šeimai. Kai mažyliai užauga, mamos-liūtės moko juos medžioti. Liūtai pasižymi savo galingu balsu ir ilgais gaurais ant galvos ir kaklo. Liūtai guvena Afrikoje ir Indijoje.

TIGRAI:
Tigrai yra patys didžiausi kačių giminės atstovai. Jie slepiasi aukštose žolėtose vietovėse ir ūksmingose džiunglėse. Skirtingai nuo kitų kačių tigrai prastai laipioja medžiais, tačiau yra puikūs plaukikai. Tigrai negyvena šeimomis. Jie yra kilę iš Azijos.

AMERIKIETIŠKOS LAUKINĖS KATĖS:

TRUMPAUODEGĖS KATĖS:
Šios veislės atstovės yra vienos iš mažiausių laukinių kačių. Jos yra tik devyniasdešimt centimetrų ilgio ir sveria ne daugiau kaip trylika kilogramų. Kaip ir tigrai, šios katės yra geros plaukikės.

JAGUARAI:
Jaguarai yra pačios didžiausios laukinės katės Amerikoje. Nors dauguma jaguarų JAV gyvena zoologijos soduose, tačiau Pietinėje Teksaso valstijoje dar galima pamatyti klajojančių jaguarų. Jie taip pat gyvena Meksikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Jaguarų kailis yra auksinis su juodomis dėmėmis. Jie puikiai plaukia, laipioja ir medžioja.

LŪŠIS:
Lūšis yra maža, taškuota laukinė katė turinti ilgaplaukį kailį, smailias ausis ir gauruotą apykaklę. Ji gyvena miškuose, kur medžioja kiškius, elnius ir paukščius.

KALNŲ LIŪTAS (PUMA):
Kalnų liūtai, dar vadinami pumomis, yra didelės ir stiprios katės. Jos gali panešti grobį triskart sunkesnį negu jos pačios.

AKELOTAI:
Gražaus kailiuko ir vidutinio dydžio katės-tai Akelotai. Jie dažniausiai medžioja naktį poromis. Laikas nuo laiko jie “šaukia” viens kitą, kad žinotų kur yra jo partneris.

Leave a Comment