Kasa, jos reikšmė virškinimui

Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
Kasa 4
Baltymų virškinimas 5
Riebalų virškinimas 5
Angliavandenių viškinimas 6
Kasos sulčių išsiskyrimas 6
Reguliacija 6
Išvados 8
Naudota literatūra 9Įvadas
Kasa, pancreas (lot.) – tai mišri liauka. Ji yra belatakė (vidaus sekrecijos) liauka tada, kai gamina ir į kraują išskiria insuliną bei gliukagoną. Kai gamina ir į dvylikapirštę žarną išskiria kasos sultis, ji yra išorinė sekrecijos liauka. Joje skiriamos išorinės ir vidinės sekrecijos dalys. Tai antra pagal dydį virškinimo organų sistemos liauka.
Kasos ilgis yra apie 16 cm, sveria apie 75 gramus. Kasa yra giliai pilvo ertmėje, prisišliejusi prie nugarinės pilvo sienelės. Joje skiriama galva, kūnas ir uodega. Kasos galva suustorėjusi ir įsiterpusi į dvylikapirštės žarnos įdubą, į priekį nuo I-III juosmens slankstelių kūnų. Kasos kūnas tęsiasi į kairę ir į viršų, o uodega remiasi kairėje pašonėje į blužnį.
Kasą supa plona jungiamojo audinio kapsulė. Jungiamasis audinys, įsiskverbęs į kasos vidų, padalina ją į skilteles. Skiltelėse yra liaukinio audinio ląstelės, gaminančios kasos sultis, kurios ištekamaisiais latakėliais suteka į kasos lataką. Jis tęsiasi nuo kasos uodegos iki galvos ir, susijungęs su bendruoju tulžies pūslės lataku, atsiveria didžiajame dvylikapirštės žarnos spenelyje. Be šio latako, dar yra priedinis kasos latakas, kuris atsiveria maažajame dvylikapirštės žarnos spenelyje.
Skiltelėse yra ir kitokios rūšies liaukinio audinio salelių, kurios neturi ištekamųjų latakėlių. Tai kasos vidinės sekrecijos dalis.

Kasa – svarbi virškinimo organų sistemos liauka. Ją sudaro daugybė skiltelių. Kiekvienoje skiltelėje yra liaukinio audinio. Liaukutės, turinčios ištekamąjį latakėlį, su

udaro egzokrininę liaukos dalį, kuri gamina kasos sultis. Tarp tų liaukučių yra kitokio liaukinio audinio salelių be ištekamųjų latakų. Šios salelės sudaro belatakę, arba endokrininę liaukos dalį, gaminančią hormoną insuliną. Kasą inervuoja klajoklis ir vidurių nervas. Jos nervų šakelės susijungia su gretimų organų – skrandžio, kepenų ir dvylikapirštės žarnos – nervų šakelėmis. Kasa turi gerai išsivysčiusį recepcinį aparatą, gana tankų kraujagyslių ir limfagyslių tinklą.
Grynos kasos sultys yra skaidrus, tirštas, lipnus, šarminės reakcijos (pH 7,8-8,4) skystis. Skystis sudarytas iš 90% vandens ir 10% sausos medžiagos. Sausos sulčių liekanos susideda iš organinių ir neorganinių medžiagų. Pirmąsias iš esmės sudaro baltymai ir gleivės, antrose yra natrio bikarbonato, kuris ir nulemia šarminę sulčių reakciją. Per parą kasos sulčių išsiskiria apie 1,5 l.
Kasos sultyse yra stiprių fermentų baltymams, riebalams irr angliavandeniams virškinti.Baltymų virškinimas
Baltymus virškina tripsinas, chimotripsinas, karboksipeptidazė, pankreatopeptidazė, kalikreinas. Kasa gamina neaktyvius profermentus – tripsinogeną ir chimotripsinogeną, dėl to ji nesuvirškina pati savęs bei savo ištekamųjų latakų. Tripsinogenas, pakliuvęs į dvylikapirštę žarną, yra veikiamas savo aktyvatoriaus enterokinazės ir virsta aktyviu ptripsinu. Jis suaktyvina chimotripsinogeneną, nes enterokinazė pastarojo neveikia, be to, jis gali aktyvinti ir tripsinogeną. Taigi, enterokinezei padarius pradžią, paskui autokataliziškai fermentai aktyvina vienas kitą. Tripsino veikimai turi įtakos ir tulžis. Tripsinas bet kurio baltymo molekulės vietoje nutraukia peptidines jungtis, dėl to
o atsiranda didelės baltymo molekulės skeveldros, kurias toliau skaldo karboksipeptidazė.
Chimotripsinas nuo tripsino skiriasi tuo, kad pasižymi gižinančiu veikimu ir negreitina kraujo krešejimo. Chimotripsinas, kaip ir tripsinas, skaldo baltymus iki polipeptidų, be to, veikia tokias peptidines jungtis, kurių neveikia tripsinai.
Pankreatopeptidazė E (elastazė) kasos sultyse randama kaip neaktyvi preolastazė, kurią aktyvina tripsinas. Ji skaldo elastiną.
Karboksipeptidazių kasos sultyse randama neaktyviu A B prokarboksipeptidazių pavidalu. Veikiant tripsinui prokarboksipeptazės virsta aktyviomis A ir B karboksipetazėmis. Joms veikiant, baltymo molekulės skeveldros suskaldomos iki amino rūgščių.
Kalikreinas kasoje gaminamas kaip neaktyvus prokalikreinas, kurį aktyvina tripsinas. Kalikreinas veikia labai panašiai kaip tripsinas. Be to, kalikreinas, veikdamas kraujo plazmos globuliną, atpalaiduoja biologiškai aktyvią medžiagą – kalidiną.Riebalų virškinimas
Riebalams virškinti kasos sultyse yra kasos lipazės ir fosfolipazės A.
Lipazė taip pat išsiskiria neaktyvi. Ją suaktyvina kinazė. Lipazė skaldo neutralius riebalus į gliceriną ir riebiąsias rūgštis. Jos aktyvumui pasireikšti būtinos tulžies rūgštys.
Angliavandenių virškinimas
Angliavandeniams virškinti kasos sultyse yra fermentas α – amilazė. Jei veikiant, krakmolas ir glikogenas paverčiamas maltoze. Pastarąją iki gliukozės skaldo jau kitas fermentas, vadinamas maltaze. Ji yra α – gliukozidazė, dėl to gali skaldyti ne tik maltozę, bet ir sacharozę, nes pastarajai virškinti specifinio fermento nėra. Laktozę skaldo fermentas laktazė.Kasos sulčių išsiskyrimas
Kasos sultys pradeda skirtis, nuo valgymo pradžios praėjus maždaug 2-3 minutėm, ir išsiskiria kelias valandas. Vi
irškinimui pasibaigus, sultys nebeišsiskiria.
Tarp skrandžio ir kasos veiklos yra glaudus ryšys. Daugiausia žmogaus kasos sulčių išsiskiria, valgant maistą, kuriame gausu angliavandenių (pvz: duona). Mėsai sulčių išsiskiria mažiau ir mažiausiai – pienui. Duonai kasos sulčių išsiskiria daugiau, negu mėsai, dėl to, kad mėsos baltymai geriau neutralizuoja skrandžio sulčių druskos rūgštį. Kai valgoma duona, skrandžio turinys, patekęs į žarną, turi rūgšties daugiau, negu valgant mėsą. Rūgštesnis skrandžio turinys sukelia gausesnę kasos sulčių sekreciją.Reguliacija
Kasos sulčių išsiskyrimas reguliuojamas refleksiniu ir humoraliniu būdu. Žmogui pamačius maistą, sultys pradeda tekėti po 2 – 3 min. Tiriant šunis, nustatyta, kad, pradėjus juos tariamai maitinti, kasos sultys išsiskiria taip pat po 2 – 3 min. t. y. daug anksčiau, negu skrandžio sultys. Tai rodo, kad seilių, skrandžio ir kasos sekrecijos refleksogeninė zona yra burnos gleivinės chemoreceptoriai. Įcentriniai impulsai sklinda skonio, o sąlyginio reflekso atveju – ir kitais (uoslės, regėjimo) įcentriniais nervais. Įcentriniai impulsai smegenų kamieną per tarpinius neuronus susijungia su išcentrinėmis (sekrecinėmis) klajoklio ir simpatinio nervo skaidulomis.
Antrasis daug sudėtingesnis kasos sulčių sekrecijos mechanizmas yra humoralinis. I. Pvlovas nustatė, kad įpilant į dvylikapirštę žarną skrandžio ar druskos rūgšties, sukeliama kausi kasos sulčių sekrecija. Tuo remiantis padaryta išvada, jog druskos rūgštis dirgina įcentrinių nervų galūnes ir refleksiniu būdu sukelia kasos sulčių sekreciją. Tolesni tyrimai parodė, kad, įpylus druskos rūgšties į izoliuotą ža
arną, kurioje išsaugota normali kraujo apytaka, bet nupjauti nervai, taip pat pasireiškia sekrecija. Vadinasi, druskos rūgštis sukelia kasos sekreciją ne refleksiniu būdu. Suleidus druskos rūgšties tiesiog į kraują, kasos sulčių sekrecijos nesti. Buvo išsiaiškinta, kad, veikiant druskos rūgščiai, žarnų sienelėse pasigamina speciali medžiaga – sekretinas, kuris rezorbuojasi į kraują ir kartu su juo, pritekėdamas prie kasos, padirgina jos liaukinį aparatą. Nustatyta, kad klajoklis ir simpatiniai nervai sukelia daug mažesnę kasos sulčių sekreciją, negu sekretinas. Manoma, kad minėti nervai reguliuoja kasos sulčių sausųjų medžiagų, o sekretinas – skystosios dalies ir druskų išsiskyrimą. Tačiau abiejų kasos veiklą reguliuojančių mechanizmų negalima griežtai atskirti vieno nuo kito. Sekretinas veikia ne vien tik kasą. Jis skatina tulžies ir slopina skrandyje druskos rūgšties išsiskyrimą.
Be sekretino dvylikapirštėje žarnoje esti kitos medžiagos – pankrecimino. Jis taip pat skatina kasos sulčių sekreciją. Jam veikiant, sulčių sekrecija nesti gausi, bet sultyse būna daug fermentų. Kasos sulčių sekreciją skatina gastritas bei insulinas. Pastarasis kontroliuoja chimotripsino ir amilazės sintezę. Tuo tarpu gliukagonas slopina kasos sulčių sekreciją. Dėl šios veikimo ypatybės gliukogonas vartojamas klinikoje, gydant ūmius pankreatitus. Kasos sulčių sekreciją skatina druskos rūgštis, skrandžio sultys, riebalai, vanduo. Riebalai stabdo skrandžio sulčių sekreciją, bet patekę į dvylikapirštę žarną, jie skatina gausų sulčių išsiskyrimą.
Seilių veiklą reguliuoja tik nervų sistema, tuo tarpu skrandžio sulčių sekreciją – ir nervų sistema, ir humoraliniai mechanizmai, o kasos bei kepenų sekrecijos reguliacijoje šių mechanizmų reikšmė dar didesnė.Išvados
Kasa antra pagal dydį virškinimo liauka. Ji išskiria fermentus: insuliną, gliukogoną, kasos sultis. Kasos sultyse esti įvairių fermentų: tripsino, chimotripsino, lipazės, fosfolipazės A, amilazės, kurie ištekėję į dvylikapirštę žarną skaido baltymus, lipidus ir angliavadenius.

literatūra:
„Biologija 2“, S. Mader. 2003 m
„Fiziologija“ R. Abraitis, P. Cibas. Vilnius 1978 m.
„Žmogaus anatomija ir fiziologija“ O. V. Anusevičienė, P. Cibas, L. Lilienė. Kaunas 2002
„Žmogus“ A. Cuzmer, O. Petrišina. Kaunas 1987.
.

Leave a Comment